Scott Ritter : Rusijos baimė dėl „nešvarios Ukrainos bombos”
Putin Shoigu 2022 06 22
SCOTTAS RITTERIS: Rusijos baimė dėl „nešvarios bombos
spalio 25, 2022
Panašu, kad Rusija pagrįstai nerimauja dėl galimybės, jog Ukraina gali sukurti ir panaudoti „nešvariąją bombą”, todėl žengė precedento neturintį žingsnį ir kreipėsi į kelias aukštas Vakarų gynybos institucijas.
Scott Ritter
Specialiai „Consortium News
Sekmadienį per kelias valandas aukščiausi Rusijos gynybos vadovai – gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generolas Genadijus Gerasimovas – paskambino savo kolegoms JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Turkijoje ir pranešė tą pačią žinią – Ukraina ruošiasi susprogdinti vadinamąją „nešvariąją bombą” – į didelį sprogmenį įvyniotą radiologinę medžiagą, skirtą didelėms teritorijoms užteršti mirtinais radioaktyviais izotopais.
Rusija yra susirūpinusi ne tik dėl tiesioginio Ukrainos sprogdinimo tiesioginio poveikio žmonėms ir aplinkai, bet ir dėl to, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkės gali pasinaudoti tokiu įvykiu ir tiesiogiai kariniu būdu įsikišti į vykstantį konfliktą, panašiai kaip tai įvyko Sirijoje, kai JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pasinaudojo įtarimais, kad Sirijos vyriausybė panaudojo nervus paralyžiuojančią medžiagą „Sarin” prieš civilius gyventojus, kad pateisintų ataką prieš Sirijos karinius ir infrastruktūros objektus. (Paaiškėjo, kad įtarimai dėl zarino panaudojimo buvo melagingi; dėl komercinio chloro panaudojimo kaip ginklo vis dar vyksta teisminiai ginčai).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu po vainikų padėjimo ceremonijos prie Nežinomo kareivio kapo. (Kremlin.ru, CC BY 4.0, Wikimedia Commons)
Lavrov: Russia has concrete information regarding Ukraine planning 'dirty bomb' pic.twitter.com/OtPqCTvZVw
— Ignorance, the root and stem of all evil (@ivan_8848) October 25, 2022
Antradienį Rusija ketina iškelti šį klausimą JT Saugumo Taryboje, pranešė „Reuters”.
Savo ruožtu Vakarų šalių vyriausybės pirmadienį apkaltino Rusiją planavus dislokuoti nešvarią bombą. „Mes labai aiškiai pasakėme rusams… apie sunkias pasekmes, kurias sukeltų branduolinės bombos panaudojimas”, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as. „Rusijai būtų pasekmių, nesvarbu, ar ji panaudotų nešvarią, ar branduolinę bombą”.
Ukraina prašo, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) atsiųstų į Ukrainą tyrimo grupę.
Nepaisant viso spaudos dėmesio, skirto galimybei Ukrainoje panaudoti „nešvarią bombą”, istorija rodo, kad, nepaisant triukšmo, „nešvari bomba” nėra ginklas, kurį būtų lengva pagaminti ar įsigyti arba kuris sukeltų tokias masines aukas, kokių tikisi jo šalininkai.
Dabartinė „nešvarios bombos” baimė nėra pirmas Rusijos susidūrimas su šia sąvoka. 1995 m. lapkritį Maskvos Ismailovskio parke buvo aptikta „nešvari bomba”, sudaryta iš didelės sprogstamosios galios sprogmenų ir cezio, o 1998 m. gruodį prie geležinkelio bėgių Čečėnijoje buvo rasta dar viena radioaktyviųjų medžiagų slėptuvė, pritvirtinta prie sprogstamojo užtaiso. Abu įrenginius nukenksmino Rusijos saugumo pajėgos.
2002 m. gegužės mėn. FTB agentai suėmė Chosė Padilą, į islamą atsivertusį Amerikos pilietį, kuris grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas iš kelionės, kurios metu buvo nuvykęs į Egiptą, Pakistaną ir galiausiai į Afganistaną, kur 1999-2000 m. jis tariamai susitiko su Abu Zubaida (Abu Zubaydah), Osamos bin Ladeno operacijų vadovu. Pasak Zubaydeh, jis ir Padilla aptarė galimybę Padilla sukurti ir susprogdinti „nešvarią bombą” JAV teritorijoje.
Nors „Al Qaeda” akivaizdžiai buvo parengusi tokio ginklo planus ir iš tikrųjų buvo sukaupusi radioaktyvių medicininių izotopų, tinkamų naudoti „nešvarioje bomboje” (šias medžiagas 2002 m. konfiskavo Jungtinės Tautos), Padilla, atvykęs į JAV, neturėjo nei ginklo projekto, nei priemonių šiai užduočiai įvykdyti, šia informacija nepasidalijo. Nepaisant to, jis buvo teisiamas ir nuteistas.
Arčiausiai tikros „nešvarios bombos” gamybos ir panaudojimo pasaulis buvo priartėjęs 1987 m., kai Irakas sukūrė ir išbandė keturis prietaisus, skirtus paskleisti radioaktyvių dulkių debesį, kad nužudytų žmones, šiuo atveju Irano karius (tuo metu Irakas buvo įsitraukęs į ilgą ir kruviną konfliktą su Iranu).
Remiantis dokumentais, kuriuos Irakas perdavė Jungtinių Tautų inspektoriams, minėtas prietaisas – 12 pėdų ilgio ir daugiau nei toną sverianti bomba – buvo skirtas numesti ant karinių dalinių rajonų, pramonės centrų, oro uostų, geležinkelio stočių, tiltų ir „bet kurių kitų vietovių, kurias nurodys vadovybė”.
Dokumente teigiama, kad bomba turėjo sukelti radiacinę ligą, kuri „susilpnintų priešo dalinių sveikatą ir padarytų sunkiai paaiškinamų nuostolių, galbūt padarytų psichologinį poveikį”. Dokumente pažymima, kad mirtis įvyktų „per dvi-šešias savaites”.
Radioaktyviuoju šaltiniu irakiečiai pasirinko cirkonį. Cirkonio irakiečiai turėjo daug dėl jo naudojimo padegamuosiuose ginkluose. Švitindami cirkonio dribsnius Tuveitoje esančiame Irako branduoliniame reaktoriuje, irakiečiai pagamino radioaktyvųjį izotopą cirkonį 95, kurio pusėjimo trukmė – 75,5 dienos, o tai reiškia, kad bomba turėjo būti panaudota netrukus po pagaminimo.
1987 m. ginklas buvo išbandytas tris kartus, įskaitant paskutinį bandymą, kurio metu lėktuvas numetė dvi tikras „nešvarias bombas”. Ginklai buvo nesėkmingi, nes netrukus po sprogimo prarado savo radioaktyviąsias savybes. Iš tikrųjų, norint sugerti mirtiną radiacijos dozę, reikėjo stovėti ne arčiau kaip dešimt pėdų nuo bombos sprogimo vietos, o dėl didelio bombos sprogstamojo užtaiso tai tapo neaktualu. Projekto buvo atsisakyta.
Irako rezultatus pakartojo Izraelis, kuris 2010-2014 m. Negevo dykumoje atliko 20 tikrų „nešvarių bombų” sprogimo bandymų. Tyrimų metu nustatyta, kad radiacija išsisklaido taip, kad žmonėms keliamas pavojus nėra didelis, ir padaryta išvada, kad „pagrindinis tokios atakos poveikis būtų psichologinis”.
Klaidinga vėliava ar klaidingas perspėjimas?
Rusai rimtai vertina grėsmę, kurią kelia Ukrainos „nešvarios bombos” galimybė. Nors „nešvariųjų bombų” istorija nerodo, kad grėsmė būtų tokio masto ar masto kaip tikras branduolinis ginklas, galima „blogiausiu atveju” numatyti scenarijų, pagal kurį dėl radioaktyviųjų kritulių, kuriuos galėtų sukelti toks ginklas, gali žūti nemažai žmonių ir turto. Tokia pasekmė būtų katastrofa, kurios Rusija ir, kaip spėjama, Vakarų sąjungininkai Ukrainoje norėtų išvengti.
Kol kas atrodo, kad Rusijos kaltinimai liko neišgirsti: Ukraina atmetė šiuos teiginius kaip absurdiškus, o su vyriausybe nesusiję Vakarų analitikai pakeitė scenarijų, kaltindami Rusiją, kad ji iš tikrųjų planuoja netikrą išpuolį prieš Ukrainą, panaudodama savo pačios sukurtą „nešvarią bombą”.
Tačiau iš tikrųjų Rusija labai rimtai vertina savo aukšto rango karinius ryšius su Vakarų kolegomis, nes tokie ryšiai atlieka svarbų vaidmenį bendradarbiaujant dekonflikcijos srityje, dėl kurios nedideli incidentai neperauga į karą. Galimybė, kad Rusija sąmoningai sugadintų šį ryšių kanalą dezinformacija, yra mažai tikėtina. Atrodo, kad Rusija pagrįstai nerimauja dėl galimybės, jog Ukraina gali sukurti ir panaudoti „nešvariąją bombą”, todėl ji ėmėsi precedento neturinčio žingsnio ir kreipėsi į daugelį aukštų Vakarų gynybos institucijų, kad užkirstų kelią tokiam įvykiui.
Jei galiausiai Vakarai paskambins atitinkamais telefonais ir Ukraina atsitrauks, Rusijai pavyks. O jei paaiškės, kad Rusijos informacija klaidinga, šios pastangos žalos nepadarė. Tačiau jei Rusija yra teisi ir Ukraina ne tik ruošiasi panaudoti „nešvarią bombą”, bet ir ją susprogdina, o Vakarai nieko nepadarė, kad užkirstų tam kelią, tuomet Rusija bus įrašyta į protokolą už tai, kad tinkamai įspėjo Vakarus.
Scottas Ritteris yra buvęs JAV jūrų pėstininkų korpuso žvalgybos karininkas, tarnavęs buvusioje Sovietų Sąjungoje įgyvendinant ginklų kontrolės sutartis, Persijos įlankoje per operaciją „Audra dykumoje” ir Irake prižiūrint masinio naikinimo ginklų nuginklavimą. Naujausia jo knyga „Disarmament in the Time of Perestroika” („Nusiginklavimas perestroikos laikais”), kurią išleido leidykla „Clarity Press”.
Išsakytos nuomonės yra tik autoriaus nuomonė, kuri gali atitikti Consortium News nuomonę arba ne.
