Rusijos dirigentas Vladimiras Ponkinas : „Aš atvykau į Klaipėda su didžiuliu noriu dirbti Lietuvos kultūros klestėjimui, tačiau susidūriau su siaubingu biurokratijos pasipriešinimu“

Garsus Rusijos dirigentas Vladimiras Ponkinas, 2016 m. įsidarbinęs Klaipėdos muzikos teatro vyriausiuoju dirigentu, tų pačių metų gale buvo paguldytas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kur jam buvo padaryta širdies operacija. Po to dirigentas keturias savaites praleido Ligonių kasų apmokamoje sanatorijoje.

Keisčiausia, kad po kažkiek laiko V.Ponkinas bandė susirasti savo operacijos įrašus, tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis buvo gydytas šioje ligoninėje, nėra nei Sodroje, nei Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Kur dingo visi įrašai apie žmogui padaryta širdies operaciją, ir kur dingo visos Sodros ir Ligonių kasų išmokos už žmogaus gydymą?

Tai, kad operaciją atliko, patvirtino ir vienas šios ligoninės chirurgas, pats operavęs garsų dirigentą – įrašai apie tai liko jo gydytojo užrašuose.

Jokių kitų duomenų ligoninėje neliko. Gal būt, ligoninės administracija tikėjosi, kad žmogus greitai išvyks iš Lietuvos ir niekam tie įrašai nebus reikalingi?

Apie savo gyvenimą redakcijai papasakojo pats V.Ponkinas. Pasak jo, 2015 m. gruodžio mėn. Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro (toliau – teatras) direktorius Jonas Sakalauskas pasiūlė jam vyriausiojo teatro dirigento pareigas.

„2016 m. sausio mėn. aš atvykau specialiai vienai dienai, kad direktorius galėtų pristatyti mane orkestrui, – pasakojo žmogus, – tą dieną mes susitarėme dėl sąlygų – atlyginimas 2000 EUR į rankas, buto nuomos apmokėjimas (300 eurų, į visus savo projektus kitose šalyse be laiko apribojimo tokiems išvykoms (neįforminant atostogų savo sąskaita), taip pat buvo sąlyga surengti teatre 4 – 5 koncertus per metus. Dėl sutarties termino iš karto buvo sutarta su direktoriumi pasirašyti ją 5 metams.

Migracijos departamentui pateikti sutartį 3+2.

„Kadangi turėjau Šengeno vizą penkeriems metams, direktorius paruošė raštą mano vardu, kad mano žmona ir sūnus galėtų įforminti Lietuvos vizas, – pasakojo V.Ponkinas, – 2016 m. vasario 1 d. aš atvykau į Lietuvą. Surasti butą nuomai padėjo direktorius. Mano nuostabai, direktorius pasirodė tik vasario 10 d.

Po to su dideliais sunkumais jie sudarė su manimi autorinį sutartį. Ta sutartis jau buvo mažesnei sumai, tačiau buvo pažadėta vėliau skirtumą kompensuoti. Atseit tai tik iki leidimo gyventi gavimo. Aš daug kartų prašiau duoti man repeticijas ar bent koncertą.

Tačiau teatro pozicija man buvo nesuprantama. Mane kviesdavo į vadovų susirinkimus, bet jie vyko lietuvių kalba, todėl aš negalėdavau suprasti, apie ką ten kalbama. Aš paprašiau atleisti mane nuo susirinkimų lankymo, nes man niekas nieko nepaaiškina. Visą tą laiką ir vėliau man niekada nepateikdavo jokių dokumentų su vertimu į rusų kalbą.

Iki balandžio 20 d. dirbo pagal autorinį sutartį.

„Nuo balandžio 20 d. man buvo išduotas leidimas laikinai gyventi trims metams, – pasakojo dirigentas, – birželį teatro direktorius statė operą „Bohema“. Jis nepasitarė su manimi, tačiau jis niekada su manimi nesitarė. Orkestras buvo visiškai nepasiruošęs tokiam projektui. Su didžiulėm pastangom man pavyko repeticijų metu priversti orkestrą pasitempti. Aš paruošiau operą visiškai“.

Tačiau prieš koncertą dirigentą “surengta baržoje po atvira saule spaudos konferencija sukėlė hipertoninę krizę“.

“Tai atsitiko repeticijos metu prieš keletą dienų iki premjeros, – pasakojo jis, – mano asistentas Tomas Ambrozaitis stojo prie pulto prieš paruoštą orkestrą. Jis dirigavo pagal mano partitūrą. Aš jau kitą dieną buvau pasiruošęs vėl išeiti prie pulto, bet direktorius ir režisierė nusprendė pašalinti mane iš spektaklio. Nors mano vardas skambėjo per radiją ir televiziją ir buvo ant visų afišų iki pat premjeros.

Premjerą dirigavo Tomas Ambrozaitis.

Beje, jis atsisakė atiduoti man partitūrą, paaiškindamas, kad jis ją prarado, iš tikrųjų jis iki šiol pagal ją diriguoja. Aš asmeniškai tai mačiau 2019 m. vasarį, ten buvo mano žymos.

Muzikos dienos progą 2017 m. lapkričio 1 d. mes atlikome nuostabų Vagnerio uvertiūrų koncertą.

2017 lapkirčio mėn. direktorius vėl, be jokio susitarimo su manimi, nusprendė pastatyti operą „Jolanta“. Jis sudarė sutartį su firma „IMG“. Viena tos sutarties sąlygų buvo, kad pastatymo dirigentas bus būtent nuo „IMG“.

Aš iškart pasakiau, kad, jeigu reikės mano pagalbos, aš esu pasiruošęs padėti.

Atsakymas – tyla.

Buvo vienas man nesuprantamas momentas. Manęs neįrašydavo į įsakymą dėl operos pastatymo. Kadangi atsakingas yra pakviestas dirigentas. Manės nesusipažindavo nei su vienu iš įsakymų, juolab su sutartimi-kontraktu su „IMG“.

Yra tokia tarptautinė tvarka , kad orkestrą ruošią premjerai pats pakviestas dirigentas ir jo asistentas (mano žinomis, asistentu buvo paskirtas Tomas Ambrozaitis).

Lapkritį, kai buvo ruošiamasi premjerai, aš nusprendžiau pasitikrinti sveikatą Jūrininkų ligoninėje. Be gydytojas pasakė, kad man labai skubiai reikia daryti operaciją ir jis manęs neišleis iš ligoninės, nės nenori būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn.

2016 m. Lapkričio 14 d. man atliko širdies operaciją, įstatant 4 šuntus ir pakeičiant vožtuvą.

Niekas iš teatro vadovų manęs nelankė. Buvo tik vienas skambutis, kad aš ateičiau, kai mane išrašys iš ligoninės.

Man norėjo duoti nedarbingumo lapelį iki 2017 m. gegužės, bet aš to atsisakiau, nes suvokiau savo atsakomybę už teatro orkestrą.

Kai pasijutau geriau, aš iš karto atvykau į teatrą (gruodžio 20-osiomis dienomis).

Direktorius ir direktoriaus pavaduotojas (žinodami, kad aš po tokios operacijos) iš karto apkaltino mane, kad operios „Jolanta“ premjera patyrė nesekmę. Jie apkaltino mane, kad orkestras buvo neparuoštas. Jie man pasakė, kad neva jie pasirašė sutartį, kad orkestras jau bus paruoštas visiškai ir dirigentas atvyks pas paruoštą orkestrą. Tai tiesiog vadovybės neprofesionalumas. Arba jie man akiplėšiškai melavo.

Jie sakė, kad daugiau nesuinteresuoti su manimi bendradarbiauti. Tačiau kaip variantą jie man pasiūlė pereiti iš vyriausiojo dirigento pareigų į paprasto dirigento pareigas.

Kitos sąlygos buvo – 3-4 simfoniniai koncertai per metus (vis koncertai turėjo būti iš anksto sudertinti dėl datų), + išvykimas bet kuriuo metu be atostogų savo sąskaita į mano asmeninius projektus be laiko limito apribojimo. + piniginė kompensacija (iki praeito atlyginimo mokėjimo).

Man davė vieną naktį sprendimui priimti.

Tuo momentu po operacijos (tiesiog šiek tiek daugiau nei po mėnesio) aš negalėjau surasti jėgų, nes leidimas laikinai gyventi priklausė nuo darbo, todėl man teko priimti jų pasiūlymą apie perkelimą į paprasto dirigento pareigas, nes mane išgąsdino, kad aš prarasiu leidimą laikinai gyventi, jei nepasirašysiu naujos sutarties, o aš turiu žmoną ir mažametį vaiką (2,5 metu), be to, išvykdamas į Lietuvą, aš atsistatidinau iš svarbių Maskvos teatro „Helikon opera“ Vyriausiojo dirigento ir Kubanės simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento pareigų (teatro direktorius p. Sakalauskas apie tai žinojo).

2018 m. sausio 2 ar 3 d. man liepė pasirašyti popierius, trumpai pasakydami, kas juose parašyta, vertėjo nebuvo.

Po to aš sužinojau, kad mano buvęs asistentas Tomas Ambrozaitis paskirtas vyriausiuoju dirigentu. Man tai buvo visiškas netikėtumas. Juk jis net neturėjo aukščiausio operos ir simfoninio dirigavimo išsilavinimo. Ir visą praėjusį pavasarį ir vasarą jis važiuodavo pas mane į namus pamokų ir konsultacijų.

2018 m. sausio mėnuo buvo man gana geras. Aš sveikdavau po operacijos. Ir mes susitarėme, kad mano koncertas bus balandį.

Bet sausio pabaigoje aš gavau raštą iš Migracijos departamento. Mane iškvietė ir paaiškino, kad kadangi buvo pakeistos mano pareigos, mano turimas leidimas gyventi nebegaliojo.

Aš pradėjau skambinti į teatrą ir direktoriui. Tačiau jis arba neatsiliepdavo, arba nukreipdavo pas savo pavaduotojus. Jokių veiksmų jis neatlikdavo.

Mano būklė buvo panašį į siaubą. Aš negalėjau suprasti, ką man daryti.

Vėliau po ilgų derybų su Migracijos departamentu direkcija pareiškė, kad priima mane į etatą neterminuotai (kaip pažeminimo paregose priežastį nurodė mano sveikatos būklę), taip palikdami man leidimą laikinai gyventi, ir kad mano šeima gali gyventi Lietuvoje su manimi.

Buvo pradėta ruošti dokumentus siuntimui į Vilnių.

Du mėnesius mes laukėme atsakymo, kurį gavome balandį, kad man ir vaikui duoda leidimą, o mano žmonai ne.

Čia Gintautas Mieleika padėjo iš karto ir labai operatyviai vesti derybas su Darbo birža. Ten paaiškino, kokius dokumentus reikia surinkti. Mes viską surinkome. Ir pateikėm direktoriui p. Sakalauskui, kad jis paruoštų dokumentų paketą ir pateiktų juos Migracijos departamentui.

2017 m. Rugpjūčio (rugsėjo) mėn. aš parašiau į teatrą laišką direkcijos vardu, prašydamas atstatyti mane vyriausiojo dirigento pareigose, nes mano sveikatos būklė pagerėjo ir aš galiu dirbti. Šį laišką aš įregistravau teatro direkcijoje pas sekretorę. Bet atsakymo NEBUVO JOKIO.

Praėjo pusė metų.

Ir rudenį, spalį-lapkritį aš vėl sulaukiau skambutį iš Migracijos departamento su klausimu – Ar Jūs planuojate ką nors daryti?

Pasirodo, direktorius, peržiūrėjęs dokumentus (kuriuos mes jam perdavėme balandį), pasakė, kad jam neaišku, ko iš jo nori, ir tiesiog padėjo dokumentus į apatinį stalčių ir nieko nepadarė.

Toliau buvo pragaras. Mums reikėjo vės rinkti dokumentus, teatras visais būdais priešinosi.

Laimei, man pavyko gauti naują leidimą laikinai gyventi iki 2019 m. lapkričio 19 d.

Darbo sąlygos tokios pat.

Aš keletą kartų prašiau teatro direktoriaus pavaduotojo įforminti mano darbo sąlygas rašytine forma, tačiau man buvo atsakyta, kad Lietuvoje yra tokia taisyklė, kad jeigu kas davė žodį, reiškia, taip ir bus, čia kaip įstatymas.

Ir kiek kartų aš besiūlydavau, jie to nedarydavo.

Kurį laiką to buvo laikomasi, išskyrus papildomus pinigus.

Sakalauskas kaskart atidėdavo jų mokėjimą, ir galų gale tiesiog paliko teatrą.

Tas pats buvo su mano išvykomis į mano asmeninius koncertus. Dabar man liepė rašyti prašymus suteikti atostogas savo sąskaita. Tačiau įtikino, kad išleis visada!!! Tai paaiškindavo tuo, kad laikai keičiasi

Vėlgi į mano prašymą įforminti tai dokumentu – visada gavau atsisakymą.

Balandį buvo surengtas nuostabus Čaikovskio muzikos koncertas.

Rugpjūti buvo garsus neįtikėtinas koncertas su operos žvaigžde Violeta Urmana. Apie tai daug rašė žiniasklaida.

Po to buvo dar koncertai – The Beatles muzikos ir koncertas su teatro solistais.

Visi koncertai vyko su pilnu anšlagu.

+++++++++++++++++++++++++++++++++++++++

2018 rugpjūtį nauja teatro direktore tapo Laima Vilimienė.

Teatro direktorė nei karto neatsakė į mano prašymus susitikit su ja. 2018 spalį aš buvau pas teatro direktorės pavaduotoją Audronę Juozauskaitę. Mūsų pirmo susitikimometu ji pasakė, kad aš turėsiu ne daugiau kaip du koncertus per metus (aš prašiau bent trijų). Ir svarbiausia, kad jie visada išleis mane į mano asmeninius projektus kitose šalyse, aš privalėsiu rašyti prašymus suteikti atostogas savo sąskaita. Papildomi pinigai jau nebuvo aptarinėjami.

Taigi, 2018 m. spalio mėn. man buvo garantuoti 2-3 koncertai per metus, atostogos savo sąskaita į visus mano koncertus ne teatre. Apie išvykimų skaičaus apribojimą kalbos nebuvo, ji sakė, kad mane išleis į visus mano projektus.

Vėl direktorės pavaduotoja neįformino to raštu, ji sakė, kad mūsų susitarimo pakanka.

Sausį aš atsitiktinai sužinojau, kad gruodi, pasirodo, buvo įsakymas, kad aš privalau lankyti visas orkestro repeticijas (bet kurių dirigentų) ir rašyti ataskaitas direktoriaus pavaduotojai kiekvieną dieną.

Sausį aš atėjau sužinoti apie šitą įsakymą. Įsakymo man pirmą dieną neparodė. Susidarė įspūdis, kad jis buvo atsapudintas vėliau.

Kadangi vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir inspektorius Vytautas Virganavičius man pasakė, kad jo nėra matę.

O po to (po dviejų dienų) man atsiuntė jau įsakymą su jų parašais.

Ten buvo mano pavardė, bet mano parašo ir kad aš su juo supažindintas ten nėra, ir įsakymą man perskaitė išverstą į rusų kalbą ir sakė, kad to man užteks.

Direktorės pavaduotoja sakė, kad taip, aš privalau dabar lankyti visas repeticijas ir rašyti jai ataskaitą. Man nesuprantama, kaip tai sisiję su mano tiesioginėmis dirigento pareigomis ir man sunku suvokti, kokiu tikslu tai padaryta.

Į klausimą – kam ta ataskaita ir kam ji reikalinga,

Atsakymas buvo maždaug toks – niekam ta ataskaita nereikalinga, reikia, kad Jūs ateitųmėte į darbą, pas mus dabar auditorių patikrinimas.

Tada aš vietoj tuščio repeticijų lankymo pasiūliau kelius projektus (meistriškumo klasės, pasaulinio baleto premjera ir daug kitų). Taip pat paklausiau, kaip su mūsų susitarimu, kuris buvo spalio mėnesį?

Man atsakė – laikai keičiasi. Mums neįdomūs Jūsų projektai ir Jūsų kūrybinė veikla. Viską ką mes Jums liepsim, tą ir darysite.

Net tą paskutinį kartą (sausį) direktorės pavaduotoja patvirtino, kad jie išleis mane į visus mano asmeninius projektus.

Aš žinojau, kad teatre sausį vyksta atestacija. Aš paklausiau, ar man reikia praeiti atestaciją, man ataskė, kad kadangi Jūs pas mūs dirbate pagal etatą, Jums atestacijos praeiti nereikia.

2019 balandį man nustojo leisit išvykti į mano projektus. Taip jie priverčia mane išeiti iš darbo, nes išlaikyti šeimą už 600 Eur per mėnesį nerealu, kai turi vaiką. Man neduoda koncertų ir pasirodymų, mane taip pat neišleidžia į mano asmeninius projektus. Tiesiog priverčia lankyti repeticijas ir rašyti ataskaitas auditorių komisijai, kad buvau darbe.

Taip pat neaišku, kodėl aš vienas lankau tas kitų dirigentų repeticijas, kodėl kiti dirigentai taip pat nelanko tų repeticijų ir juolab nerašo jokių ataskaitų.

Personalo skyrius, pasirodo, nežino, kad man pratęstas leidimas laikinai gyventi. Balandžio viduryje man paskambino iš teatro ir pasakė, kad kadangi man pratęsė leidimą laikinai gyventi, aš turiu praeiti atestaciją, ir paklausė, ar man tinka data gegužės 21 d.?

Tai labai keista ir neprofesionalu. Aš paklausiau, kas bus komisijoje ir ką aš turiu daryti. Atsakymas – jie dar nežino.

Greit aš sužinojau, kad esu įtrauktas į artistų peratestavimo komisiją liepos pradžioje, bet vėl manęs niekas apie tai neinformuoja.

Aš atvykau į Klaipėda su didžiuliu noriu dirbti Lietuvos kultūros klestėjimui. Aš esu pasiruošęs rengit meistriškumo klases jauniems studentams, ruošti juos profesinei veiklai, tarptautiniams konkursams, taip pat esu pasiruošęs rengti koncertus ir vykdyti daug projektų.

Bet susiduriau su siaubingu biurokratiniu pasipriešinimu ir uždelsimais.

Vienintelis dalykas, kurį man pavyko padaryti – tai pravesti savarankiškai su mano studento pagalba meistriškumo klasę Kaune. Ji buvo labai sekminga. Pas mane į svečius atėjo Kauno kapelos meno vadovas Petras Bingelis.

Aš turiu didžiulę patritį rengiant bet kurias simfonines programas, operų ir baleto pastatymus. Aš esu dirbęs su daugybe pasaulinės kultūros žvaigždžių.

Ir aš esu pasiruošęs ir noriu perduoti savo žinias ir patirtį Lietuvos labui.