Registrų centro duomenų kainodaros drama turėtų virsti racionalia diskusija

Kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ sveikina viešumą, kalbant apie Registrų centro (RC) duomenų kainodarą, tačiau ragina suinteresuotas šalis iš dramatiškos spaudos konferencijos formato sugrįžti į kur kas racionalesnę atsakingų institucijų ir rinkos dalyvių diskusiją. Kainodaros reformą Lietuvos Respublikos Vyriausybė pradėjo šių metų sausį, tačiau procesas, kurio rezultatas turėtų būti nuo 2020 metų įsigaliosianti nauja tvarka, šiuo metu įstrigęs pusiaukelėje.

RC duomenys ir jų kaina yra aktuali tūkstančiams RC klientų (vien „Creditinfo“ turi  maždaug 1500 klientų, kuriems teikiamos paslaugos, naudojant RC informaciją), tarp kurių yra ne tik bankai, advokatų kontoros, notarai, antstoliai, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija, Policija ir kitos valstybės institucijos. RC ir kitų registrų parduodamų duomenų kainos sudarymo principus tvirtina Vyriausybė savo nutarimu. Naujausias toks nutarimas  (Nr. 45) buvo priimtas šių metų sausio pradžioje.

„Creditinfo Lietuva“ yra vienas didžiausių Registrų centro surenkamos informacijos naudotojų, todėl natūralu, vakar susisiekimo ministro ir Registrų centro vadovo spaudos konferencijoje išsakytos mintys mums labai aktualios. Pirmiausia, pritariu teiginiui, kad RC kainodarą reikia peržiūrėti, tačiau nesuprantu, kodėl keliamas klausimas dėl diferencijuotų kainų – visame pasaulyje vyrauja įprastas modelis, kai už daugiau mokama žemesne kaina. Antra, vakar buvo nemažai kalbėta apie RC nuostolius, tačiau neužsiminta, kad paslaugos pirkėjai iki šiol nežino, kokias sąnaudas patiria Registrų centras ir kaip jos atsispindi duomenų kainoje, nes RC kaina turi būti paremta sąnaudomis. Jei vakarykštė spaudos konferencija taps pretekstu viešoms diskusijoms apie skaidrius šios institucijos kainodaros principus, sakysiu, kad renginys pavyko“, – pažymėjo „Creditinfo Lietuva“ direktorius Andrius Bogdanovičius.  

Pasak jo, „Creditinfo Lietuva“ duomenis iš RC pirko tiek tiesiogiai, tiek iš duomenų distributorių, perkančių RC duomenis dideliais kiekiais.

„Didmeninis duomenų pirkimo modelis visiškai legalus ir įteisintas Vyriausybės lygmeniu. Nežinau, ar verta kažką keisti šio modelio mechanikoje, tačiau esu tikras, kad kainų diferenciacijos principas turėtų išlikti, o skaidrumo galėtų atsirasti daugiau. Nemanau, kad verta išrasti dviratį, galima pasižvalgyti į kitas ES valstybes ir įvertinti jų praktiką. Pavyzdžiui, Latvijoje galima už 90 tūkstančių eurų nusipirkti metinį abonentą ir naudotis registrų duomenų baze neribotai. Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse dalis informacijos apskritai nemokama. Manau, kad apie visa tai galima ir reikia diskutuoti“, – pridūrė A. Bogdanovičius.

Apie „Creditinfo Lietuva“: 

UAB „Creditinfo Lietuva“ (toliau – Creditinfo) vykdo kredito biuro veiklą. Pasaulio bankas kredito biurus apibrėžia, kaip įstaigas, kurios renka informaciją apie asmenis iš finansų ir ne finansų įstaigų, kitų šaltinių bei teikia šią informaciją teisėtą pagrindą turintiems kreditoriams. Kredito biurai užima svarbią vietą finansų sistemoje, nes finansų įstaigoms padeda laikytis atsakingojo skolinimo principų, sudaro prielaidas tvariam paskolų portfelio augimui. Pasaulio bankas teigiamai vertina tai, kad kredito biuras suteikia reitingą. Už tai Lietuvai skiriami papildomi taškai Pasaulio banko „Doing Business“ verslo aplinkos ataskaitoje. Tai reiškia, kad ir kredito biuras prisideda prie Lietuvos investicinio patrauklumo.