Sigitos Lesinskienės (nuotr. viršuje)

Gydytojos, vaikų ir paauglių psichiatrės

Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos

Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentės

SAM specialistės konsultantės vaikų ir paauglių psichiatrijai

Vilniaus apygardos prokuratūrai

2009 m. gruodžio 1 d.

Mažametės liudytojos Deimantės Kedytės parodymų turinio analizė

Susipažinau su pateikta rašytine ir vaizdo įrašų medžiaga atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-I-00834-08. Kanalizavus ir apibendrinus pateiktą medžiagą, atsakau i abu iškeltus klausimus:

1, Ar Deimantės Kedytės nurodyti jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai yra paremti realiu jos pačios patyrimu?

Deimantės Kedytės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gal! būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai ji yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nemalonius nutikusius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greitai supyksta, nueina, gulasi, slepiasi. Galimai įvykusios seksualinės prievartos patyrimo apibūdinimu pagrindinės detales, į tvirkinamo pobūdžio, ne pagal amžių ankstyvą jos įtraukimą į seksualinį veiką išlieka vienodos ir tos pačios visuose mergaites pasakojimuose ir parodymuose, tiek filmuojant tėvui namuose vaizdo kamera, tiek apklausų metu. Namų aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus, apklausų metu, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, Deimantė labiau drovisi, jai sunkiau kalbėti, tai natūralu. Klausiama namų aplinkoje, mergaitė ilgą laiką, labai daug kartu atkartoja patirtos seksualinės veikos kūno judesius (traumuojančio patyrimo kūno atmintis), apie patirtą prievartų kalbėdama nuolat juda, tai kartu rodo Jos įtampą, nerimastingumą. Kalbant apie galimai įvykusį emocinį ir seksualinį traumavimą. Analizuojant įstaigose atliktų apklausų medžiaga, akivaizdžiai skirtingi yra tie apklausų momentai, kai mergaitė žaidžia, domisi aplinkos detalėmis, žaislais (noriai bendrauja, aktyvi, pastabi, žingeidi), ir kai yra klausiama parodymų apie jos patirtus  seksualinius patyrimus, ji tampa dirgli, uždara, nervinga, nenori, drovisi, vengia apie tai kalbėti, gulasi, mėgina slėptis, išvengti šių temų, nukreipti kalbą. Ypač didelė emocinė įtampa ryški tais momentais, kai mergaitė apklausos metu ko nors klausiama apie savo motiną. Deimantė nenoriai ir labai sunkiai apie ją kalba. 

Į eilę detalesnių klausimų mergaitei sunku atsakyti dėl mažo jos amžiaus sąlygoto suvokimo ir mąstymo ypatumų ir sunkumų nuosekliai ir plačiai žodžiais išreikšti ir apibūdinti savo mintis ir patyrimus, ypač skausmingus jai ir jos artimiesiems labai svarbius, todėl ji dažnai klausiama supyksta, stebisi, kad jos nesupranta, arba vėl klausia to paties. Pagrindinės jos nupasakojamų potyrių detalės visur yra vienodos, apie patirtas tvirkinamas glamones, galimą seksualinę prievartą oraliniu būdu ir liečiant, bučiuojant įvairias jos kūno vietas. 

Ar Deimantės Kedytės pasakymai ir apklausose užfiksuoti pasakojimai nebuvo įtakojami kitų asmenų?

Seksualinę prievartą vaiko atžvilgiu galima apibūdinti kaip vaiko įtraukimą į seksualinę veiklą, kai vaikas pilnai nesupranta tos veiklos ir negali duoti informuoto sutikimo, ir šis įtraukimas pažeidžia socialinius ir šeimos tabu. Seksualinė prievarta gali būti kontaktinė, kai atliekamas lytinis aktas kontaktuojant lytinių organu, ir nekontaktine, kai vaikas patiria aktyvią seksualinę stimuliaciją (vaikas mato lytinį aktą, jam rodomi pornografiniai filmai, žurnalai i kt., įtraukimas į seksualinius veiksmus, tvirkinamas.

Deimantės Kedytės papasakojimas apie galimai patirtus dalykus įtraukus ją. į suaugusių seksualinių potyrių tenkinimą ir seksualinę veiką labai išgąsdino jos artimuosius. kur tuo melu ji gyveno. Tai suprantama, nes seksualinė prievarta vaiku atžvilgiu paveikia vaiko artimuosius, pažeidžia šeimos, visuomenės nusistovėjusias dorovines, moralines etines taisykles. Mergaitės tėvas, teta, seneliai, kaimynė, kaip mokėdami ir suprasdami, taip su ja kalbėjo ir turbūt bandė jai padėti. Gaila, kad mergaitės artimieji negavo pakankamai pagalbos ar patarimu, kaip reaguoti ir elgtis su vaiku, kai jis patiria seksualinę prievartą, arba dėl savo jaudinimosi neatsižvelgė į. galimai jiems pateiktas rekomendacijas šiuo klausimu. Akivaizdu, kad Tėvas ir turbūt artimieji daug kartų Deimantės yra klausę įvairių su galimai patilta prievarta susijusių detalių, bylos medžiagoje pateikta visa eilė chronologiškai filmuotos vaizdo medžiagos, kai Drąsius Kedys dukros klausė apie jos patirtus dalykus, filmavo, klausdamas nenuosekliai, nuotrupomis, siaurai fokusuojamasis į seksualinės veikos patyrimą, pokalbio eigoje klausimų nederindamas pagal mergaitės pasakojimą, todėl tėvo filmuotoje medžiagoje dažnai nebuvo užduoti tolimesni klausimai į mergaitės išsakytas detales, tačiau kartu suprantama, kad tokio pobūdžio apklausą ne specialistui .sunku atlikti, tam reikia specialaus pasiruošimo, ir nėra keista, kad namiškių filmuota medžiaga nėra pakankamai kokybiškai atlikta. Perdėtas artimųjų rūpestis ir nerimas galėjo ¡takoti mergaitės pasakojimų detalių pobūdį arba gausesnį jų atsiradimą tolimesnėse apklausose.

Keturių-penkių metų amžiaus vaikų mąstymas yra simbolinis, magiškas, jų labai laki vaizduotė, o kartu šio amžiaus vaikai mąsto labai centruotai ir egocentriškai, save suvokia kaip vykstančių įvykių aktyvų dalyvį, todėl linkę save kaltinti dėl jiems nutikusiu skaudžių dalykų. Dažnai vaikai nesako, arba pasako kaip didelę paslaptį artimiems žmonėms, kuriais pasitiki, su mažiau pažįstamais drovisi apie tai kalbėti, nes jaučia, kad jų patyrimas yra gėdingas, pavojingas, nepriimtinas, gąsdinantis. Artimųjų reagavimas visuomet turi didelės įtakos vaiko suvokimui ir vidinio supratimo, paaiškinimų sau atsiradimui apie patirtus skausmingus, psichotraumuojančius įvykius. Kai vaiko patirti dalykai susiję su jam artimiausių šeimos narių tarpusavio ginčais, nesutarimu, padėtis dar labiau komplikuojasi. Mergaitės tėvai išsiskyrę, tarpusavyje nesutarė, ir, kai vaikas jaučia, kad jos parodymai, jos patyrimai gali svarbiai nulemti jai artimiausių žmonių gyvenimus, jos matymąsi su jais ir pan., tai taip pat turi įtakos ilgalaikiam mergaitės vidiniam nerimui, o kartu ir jos pasakojimų ir parodymų apie galimai patirtus seksualinius patyrimus turiniui. Tai, kad laikui bėgant pasakojimuose atsiranda daugiau detalių. Galėjo turėti daugkartiniai vaiko- klausinėjimai apie patirtus skaudžius dalykas, artimųjų didelis susirūpinimas ir. norim išsiaiškinti teisybe, smulkus detalus klausinėjimas, galimai dažnas vaiko girdėjimas apie aptariamus su teisybės paieškomis susijusius įvykius namuose, artimiausio žmogaus – mamos minėjimas, po tėvų skyrybų apsunkintas ir konfliktiškas bendravimas tarp jos tėvų, suvokimas, kad tai labai svarbūs dalykai, kartu negalėjimas atsakyti į tiek daug artimųjų keliamų klausimų, o taip pat gynybinių psichikos funkcionavimo dėsningumų  šiame amžiuje veikimas.

Akivaizdu, kad mergaitei ir jos artimiesiems reikalinga specialistų pagalba, padedant išgyventi patirtus skaudžius dalykus, patariant dėl reagavimo į įvykius ir auklėjimo taktikos.

Sigita Lesinskienė

Sigita Lesinskienė