Prokuratūra : „Trūksta objektyvių duomenų įrodyti Vytauto Landsbergio ir Valdo Adamkaus sunkius nusikaltimus privatizuojant „Mažeikių naftą“

Aurimas Drižius

Šiandien gavau Vilniaus apygardos prokuratūros ONTT prokuroro Rolando Imbraso atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą Vytauto Landsbergio ir Valdo Adamkaus atžvilgių dėl jų padarytų sunkių nusikaltimų privatizuojant „Mažeikių naftą“.

Iš tokios nusikaltėlių gaujos, kaip prokuratūra, nieko daugiau ir nesitikėjau net keista, kad jie priėmė skundžiamą „nutarimą“, o ne parašė „raštą dėl rašto“.

Tačiau čia svarbu kas kita – prokuratūra nutarė, kad aš nepateikiau jokių duomenų apie tai, kad V.Adamkus ir V.Landsbergis savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikai 2 mlrd. Eurų žalą

„Šie pareiškėjo teiginiai objektyviais duomenimis nepagrįsti“, – teigia prokuroras R.Imbrasas.

Nors savo skunde nurodžiau labai aiškius skaičius, kaip Landsbergis-Adamkus padarė Lietuvai daugiau nei 2 mlrd. Eurų žalą.

Ją labai lengva paskaičiuoti, tai sugebėtų padaryti net prokuroras arba moksleivis.

Kaip žinia, lenkų „PKN Orlen“ už 100 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų sumokėjo beveik 7 mlrd. Litų. Gaila, tačiau didžioji šių pinigų dalis atiteko ne Lietuvos valstybei, bet buvusiai įmonės savininkei, Rusijos įmonei ‚Jukos“, ir jos akcininkui Rusijos žydui Chodorkovskiui.

Už 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų „PKN Orlen“ 2006 m. pabaigoje sumokėjo Chodorkovskiui ir jo sėbrams 3 882 766 160 litų. Ir tik už likusias valstybei 30,66 proc. naftos koncerno akcijų Lietuvos valstybei atiteko 851,829 mln. JAV dolerių (apie 2,20 mlrd. Lt). Likusius valstybei 10 proc. akcijų lenkai nusipirko už daugiau nei 700 mln. dolerių.

53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų iš valstybės ofšorinė kompanija ‚Williams International Company“ gavo dovanų, t.y. nesumokėjusi nė cento. Iš pradžių „Williams“ įsigyjo trečdalį „Mažeikių naftos“ akcijų iš valstybės, nieko už jas nemokėdama, vėliau, išleidus akcijų emisiją, „Williams“ dalis padidėjo iki 53,7 proc. Šias akcijas ‚Williams“ už nežinomą sumą perleido ‚Jukos“, o ‚Jukos“ pardavė ‚PKN Orken“ už 3,8 mlrd. Litų.

Kitaip tariant, „Mažeikių naftos“ rinkos vertė tuo metu buvo maždaug 7 mlrd. Litų (maždaug 2 mlrd. Eurų) todėl labai lengvai galima paskaičiuoti, kokią žalą Lietuvos Respublikai padarė V.Landsbergis ir A.Kubilius, 1999 m. svetimomis rankomis perdavę „Mažeikių naftos“ kontrolę JAV kompanijai „Williams“. Kadangi šiai įmonei buvo dovanotas kontrolinis „Mažeikių naftos“ akcijų paketas, tai galima sakyti, kad V.Landsbergio ir A.Kubiliaus padaryta žala Lietuvos Respublikai siekia apie 3,5 mlrd. litų.

Prokuroras R.Imbrasas taip pat nesupranta, kokie nusikalstami Landsbergio ir Adamkaus veiksmai sąlygoj šį nusikalstamą privatizavimą.

Nors tie veiksmai labai išsamiai aprašyti.

2004 m. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo teisiami buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Sigitas Kaktys, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas ir buvęs ūkio viceministras Antanas Bartulis, paaiškėjo labai sunkūs 1999 m. Seimo pirmininko pareigas ėjusio Vytauto Landsbergio nusikaltimai, kurių nei teismas, nei prokuratūra niekaip neįvertino.

T.y. duodamas parodymus šioje byloje, tuometinis Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas (nuotr. viršuje) nurodė, kad buvo prievartaujamas V.Landsbergio padaryti neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus.

G.Balčiūnas nurodė, kad : „…ketvirtadienį (1999 m. spalio mėn. 14 d.) apie 18 val. į Teisingumo ministeriją buvo atneštos sutartys su „Williams International Company“, kurioms įvertinti buvo sudaryta darbo grupė (neoficialiai), nes reikėjo skubiai atlikti šių sutarčių įvertinimą. Minėta grupė dirbo per naktį ir savo išvadas surašė penktadienį apie pietus. Minėtose išvadose buvo pateikta daug problemų, kurios buvo sutartyse, nurodyta daug vietų, kurios aiškiai prieštaravo įstatymams. Šias išvadas G.Balčiūnas pateikė ministrui pirmininkui R.Paksui, dalyvaujant E.Maldeikiui ir J.Lionginui, kurie pareiškė, kad už tas sutartis jie nebalsuos. G.Balčiūnas taip pat paaiškino pasakęs „už“ sutartis nebalsuosiąs. Grįžtant iš Vyriausybės jam paskambino Seimo pirmininkas V.Landsbergis, kuris jam „atskaitė moralą“ teigdamas, kad jie specialiai vilkina derybas duodami tokias išvadas, nes tie dalykai, kai, kurie nurodyti Teisingumo ministerijos išvadose, jau seniai yra pataisyti sutarčių projektuose.

Tuomet V.Landsbergis suorganizavo, kad į Teisingumo ministeriją atvyktų „Williams International Company“ derybų grupė, pateikusi kitą sutarčių projektą. Ministerijoje vėl su ta pačia darbo grupe buvo dirbama analizuojant sutarčių tekstus ir paaiškėjo, kad iš tiesų daugelis dalykų buvo pataisyti, nors ministerija vis tiek pareiškė tam tikrų pastabų. Kitą dieną (šeštadienį) įvyko dar vienas susitikimas su „Williams“ atstovais ir sutartyse buvo padaryti tam tikri pakeitimai, derinant juos su Lietuvos įstatymais. Tuomet Teisingumo ministerija parengė naują išvadą, kuri buvo pateikta Vyriausybės posėdžiui. Suderintus sutarčių tekstus iš Teisingumo ministerijos paėmė „Williams“ derybininkai ir juos nuvežė Seimo pirmininkui V.Landsbergiui, iš kurio sekmadienį paėmė jis (G.Balčiūnas) norėdamas jas atiduoti R.Paksui ar E.Maldeikiui ratifikuoti, bet kadangi jų nerado sutarčių projektus nuvežęs į R.Pakso namus Šilo gatvėje, kur jas palikęs R.Pakso žmonai. 1999 m. spalio mėn. 19 d. Vyriausybės posėdžio metu buvo priimtas nutarimas Nr. 1154, tačiau jis balsuodamas susilaikė, nes manė, kad sutartys yra ekonomiškai nenaudingos, bet jis negalėjo balsuoti prieš Vakarų investuotoją, prieš žadamą AB „Mažeikių nafta“ modernizaciją. Vyriausybės posėdyje tikrai buvo pateikta pažyma apie sutartyse numatomus įsipareigojimus, taip pat buvo pateikti dokumentai (tarp jų – ir slapti), kuriuose buvo išdėstyti argumentai už sutartis su „Williams International Company“. Patys sutarčių tekstai į posėdį nebuvo pristatyti dėl didelės jų apimties, todėl nutarimu Nr. 1154 buvo pritarta tik esminėms sutarčių nuostatoms. Visą laiką buvo kalbama apie visas AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo sutartis, niekada niekur nebuvo išskiriami kokia nors atskira sutartis ar jos priedai, t.y. nebuvo kalbama apie tai, kad galima parafuoti vieną sutartį, bet negalima parafuoti kitos sutarties ar priedų. Todėl nutarimas Nr. 1154, nurodant tik 4 sutarčių projektus, G.Balčiūno nuomone, buvo techniškai blogai suformuluotas, nes tuometinė politinė valia buvo aiški: Vyriausybė privalo pasirašyti šias sutartis ir vėliau šioms sutartims buvo pritarta įtraukiant reikiamus skaičius į valstybės biudžetą. Po E.Maldeikio atsistatydinimo buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuriai vadovavo S.Kaktys, kuri baigė derinti sutarčių su „Williams“ projektus.

Buvęs ūkio ministras E.Maldeikis šioje byloje paliudijo, kad derybų su „Williams“ metu nei viena, nei kita derybų pusė nesutiko eiti į kompromisus, tarp derybininkų kilo įtampa.

„Tuomet “Williams“ atstovai kreipėsi paramos į JAV ambasadorių Lietuvoje, prezidentūrą bei Konservatorių partijos vadovybę Seime, – pasakojo E.Maldeikis. – Prezidentas V.Adamkus inicijavo pasitarimą pas save ir tuomet sutarta, kad visa raštiška derybų informacija bus perduodama ir aukščiausiajai politinei valdžiai: Prezidentui, Seimo pirmininkui. Taip derybų procesas buvo pradėtas kontroliuoti aukščiausiųjų šalies politikų, kurie turėjo visą informaciją bei sutarčių projektus. Premjero prašymu buvo sušaukta Valstybės gynybos taryba, kuri pritarė sutarčių pasirašymui „Williams“ siūlomomis sąlygomis, neatsižvelgiant į Vyriausybės poziciją. 1999 m. spalio mėn. 15 d. įvyko pasitarimas pas premjerą R.Paksą, kur dalyvavo ministras J.Lionginas, ministras G.Balčiūnas, kuris pateikė Teisingumo ministerijos išvadas dėl sutarčių, kad jos prieštarauja įstatymams. Tačiau po susitikimo su R.Meidžorsu ir Seimo pirmininku, šeštadienį Teisingumo ministerija jau pateikė kitą išvadą kad iš esmės sutartys neprieštarauja Lietuvos įstatymams“.

Buvęs premjeras R.Paksas paliudijo, kad peržiūrėję „Williams“ sutartis jie pastebėjo, kad jose įtvirtinta daug Lietuvai nenaudingų dalykų. Apie pastebėtas abejones jis pranešė Seimo pirmininkui V.Landsbergiui ir Prezidentui V.Adamkui. Kadangi sutarčių projektuose, kurias pateikė „Williams“, išdėstytos sąlygos jų netenkino, buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo E.Maldeikis, įtraukiant į ją įvairių ministerijų atstovus. Po jo (R.Pakso) pokalbio su Prezidentu buvo sušauktas Valstybės gynybos tarybos posėdis, kurio metu buvo pasisakyta už sutarčių pasirašymą Bumgarnerio pasiūlytomis sąlygomis. Tai rodo, kad tuo metu buvusi politinė valia yra tokia, kad sutartys bus pasirašytos, nors Lietuvos derybininkams atrodė, kad sutartys prieštarauja įstatymams, Konstitucijai, dėl ko sutarčių taip pat negalima pasirašyti. Kadangi darbo grupėje buvęs S. Spėčius nuolat reiškė savo teisines abejones dėl sutarčių, todėl nutarta jas perduoti Teisingumo ministerijai teisiniam įvertinimui. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad sutarčių tekstai prieštarauja Vyriausybės nutarimams, įstatymams bei kai kuriais atvejais – Konstitucijai. Šias išvadas jis gavo iš Teisingumo ministro G.Balčiūno, tačiau greit po to jam buvo įteiktos jau kitos išvados, kad sutartys neprieštarauja nei Konstitucijai, nei įstatymams. Šios išvados jam buvo pateiktos šeštadienį. 1999 m. spalio mėn. 18 d. įvyko Vyriausybės narių pasitarimas sutarčių klausimais. Šio pasitarimo metu buvo išklausyta kiekvieno ministro nuomonė. Prieš sutartis buvo jis, E.Maldeikis, J.Lionginas, taip pat D.Lygis. Kiti ministrai buvo už šias sutartis ir kaip galima greitesnį jų pasirašymą. Kitą dieną įvyko Vyriausybės posėdis, kuriame buvo svarstomas pritarimo sutartims klausimas. Ministrams buvo išdalinta konfidenciali informacija apie neigiamas sutarties pasekmes.

Nurodžiau, kad V.Landsbergiui ir V.Adamkui išprievartavus minėtus asmenis pasirašyti minėtas išvadas, kompanijai „Williams“ buvo nemokai atiduota trečdalis „Mažeikių naftos“ valstybės valdomų akcijų, ir vėliau ši dalis buvo padidinta iki 51 proc., valstybei už šį privatizavimą negavus nė cento.

Visos šios aplinkybės įrodo, kad piliečiai V.Landsbergis ir V.Adamkus vykdė labai sunkius nusikaltimus – prievartavo vyriausybės narius pasirašyti sutartis, kurios prieštaravo Lietuvos Respublikos įstatymams.

V.Landsbergis grasino, kad jeigu Balčiūnas neįvykdys nusikalstamos veiklos, ir nepasirašys žinomai melagingos pažymos apie tariamą sutarčių atitikimą Lietuvos įstatymams, tai bus apšauktas „Kremliaus agentu“.

Liudininkai prokuratūrai ir teismui nurodė, kad tuometis Seimo pirmininkas V.Landsbergis juos prievartavo daryti nusikaltimus, grasindamas, kad jeigu jie nepaklus ir laikysis Lietuvos įstatymų, tai Landsbergis juos apšauks „Kremliaus agentais“.

Tuometis Teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas pakluso V.Landsbergio šantažui, ir parašė ministerijos pažymą, kad sutartys su „Williams“ atitinka Lietuvos įstatymus. Nors puikiai žinojo, kad tai nėra – minėtoje sutartyje buvo parašyta, kad „Mažeikių naftos“ valdytojai neatsako už įmonei padarytą žalą. T.y. aferistai jau iš anksto rengėsi plėšti, ir visi, kurie tam bandė priešintis

Tokiu būdu V.Landsbergis padarė nusikaltimą pagal BK 233 straipsnis. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui

Tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją).

Todėl mane labai nustebino prokuratūros pozicija – užuot apkaltinusi V.Landsbergį piktnaudžiavimu tarnyba ir prievartavimu daryti nusikaltimą, prokuratūra apsiribojo tik V.Landsbergio mokinių, kaip Sigitas Kaktys, persekiojimu.

V.Landsbergio ir V.Adamkaus padaryta žala Lietuvos Respublikai – beveik 1 mlrd. Litų (apie 2 mlrd. Eurų)

Tai, kad minėtos sutartys neatitiko Lietuvos įstatymų, patvirtina ir tas faktas, kad vėliau asmenys, pasirašę minėtas sutartys, buvo teisiami dėl savo įgaliojimų viršijimo.

S.Kaktys buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru ir žinodamas, kad 1998 m. kovo mėn. 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje “Dėl tiesioginių derybų investuojant į energetikos objektus“ pritarus tiesioginėms deryboms su JAV korporacija “Williams“ nurodyta, kad AB „Mažeikių nafta“ ir jos kapitalo valdymo klausimai turi būti sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, pasirašė Investicijų, Akcininkų bei Bendrųjų terminų ir aiškinimo sutartis, taip pat Paskolos bei Garantijos sutartis.

„Tokiu būdu S.Kaktys, piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu neteisėtai pasirašė Investicijų sutartį, kurios 2.4 paragrafe numatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ privalo pasirašyti su „Williams International Company“ jo neteisėtai parafuotą Valdymo sutartį, kurios:

– 10.2 paragrafe neteisėtai įtvirtino valstybės konstituciniam principui prieštaraujančią nuostatą, kad UAB „Williams Lietuva“, Williams Servines, nuolatinis valdymo personalas ir bet kuris asmuo, paskirtas pagal sutartį, neatsakys už jokius nuostolius nepaisant taikytinos teisės ar teisingumo principų;

– 10.3 (a) ir (b) paragrafuose neteisėtai numatė vienintelį AB „Mažeikių nafta“ teisių gynybos būdą – generalinio direktoriaus, vyr.finansininko atšaukimą bei reikalavimą atšaukti Nuolatinio valdymo personalo narius ar kitus asmenis, paskirtus specialistais, konsultantais ar patarėjais;

11.2 paragrafe numatytais įsipareigojimais neteisėtai atleido AB „Mažeikių nafta“ valdymo personalo narius bei kitus asmenis, paskirtus specialistais, konsultantais ar patarėjais nuo atsakomybės ir bet kokių reikalavimų dėl visų nuostolių, atsiradusių vykdant įsipareigojimus pagal sutartį“.

Kitaip sakant, S.Kaktys pasirašė sutartį, kuria „Williams“ direktorius, valdančius „Mažeikių naftą“, iš anksto atleido nuo atsakomybės už „jokius padarytus nuostolius nepaisant teisės ar teisingumo principų“.

Dar klausimas, ar S.Kaktys skaitė tą, ką jam pakišo pasirašyti V.Landsbergis, tačiau nekelia abejonių, kad visą sutarties tekstą puikiai žinojo ir dabartinis premjeras A.Kubilius, kuris iki „Mažeikių naftos“ privatizavimo buvo derybų su „Williams“ priežiūros grupės vadovas, bei tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, nes sutarties sąlygos ne kartą buvo svarstomos Valstybės gynimo taryboje. Tam, kad visuomenė nesužinotų apie tokius sutarčių punktus, jos buvo įslaptintos ir buvo paviešintos tik 2003 m.

Tai, kad Valdas Adamkus vadovavo Valstybės gynimo tarybai, kuri priėmė nutartį pasirašyti sutartis su „Williams“, nors ir žinojo, kad jos prieštarauja Lietuvos įstatymams, yra nusikaltimas pagal BK 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas (Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos).

Dėl senaties termino

Nors visa čia aprašyta nusikalstama veikla vyko dar 1998 – 1999 m., tačiau baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys V.Landsbergis ir V.Adamkus negali išvengti atsakomybės už savo veiklą dėl nusikaltimo senaties, nes: BK 95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis

Numato:

Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir nėra gautas kompetentingos institucijos leidimas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią yra gautas kompetentingos institucijos leidimas nusikalstamą veiką padariusį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba jis kitaip netenka šioje dalyje nurodyto imuniteto.

Tiek V.Adamkus, tiek ir V.Landsbergis visą pastarąjį laiką nuo minėtų įvykių turėjo imunitetą – V.Landsbergis kaip Seimo, vėliau Europos parlamento narys. V.Adamkus – kaip LR prezidentas.

Remiantis išdėstytu, prašau :

Pradėtii ikiteisminį tyrimą V.Landsbergio atžvilgiu dėl nusikalstamos veiklos pagal BK 233 straipnsį.