Prokuratūra skęsta savo meluose – Valvonio pokalbių dėl reketo nebuvo, be to „paskleisti duomenys yra neobjektyvūs, jie jokios įtakos visuomenės interesui padaryti negali, nes realybėje neegzistuoja, todėl šiuo atveju visuomeninės reikšmės požymio nėra“

Prokuratūra skęsta savo meluose – Valvonio pokalbių dėl reketo nebuvo, be to jie „paskleisti duomenys yra neobjektyvūs, jie jokios įtakos visuomenės interesui padaryti negali, nes realybėje neegzistuoja, todėl šiuo atveju visuomeninės reikšmės požymio nėra“

Aurimas Drižius

Kaip žinia, „Lietuvos rytas“ dar žiemą paviešino galimai Lietuvos banko Priežiūros departamento vadovo Valvonio pokalbius, kuriuose reikalaujama kyšių už palankius kredito unijoms tkrinimo rezultatus. STT pradėjo tyrimą, tačiau jį nutraukė, nors buvo įrašiusi begalę pokalbių apie reikalaujamus kyšius. Tačiau kai reikėjo perduoti pinigus (kaip Eligijaus Masiulio atveju) ir įtariamuosius sulaikyti su pinigais, STT staiga labai išsigando, operatyvinį tyrimą nutraukė ir nusikaltimais apkaltino tik smulkius žulikus, o ne Lietuvos banko vadovus. 

Lietuvos bankas ir minėtas Valvonis kreipėsi į prokuratūrą, teigdami, kad minėtų pokalbių apskritai nebuvo, ir kad visa tai yra „Lietuvos ryto“ šmeižtas. STT sėdi krūmuose, ir atsisako patvirtyinti arba paneigti minėtų pokalbių autentiškumą, nors pati laidos autorė Rūta Janutienė tikina, kad minėti pokalbiai nutekinti iš STT bylos. 

Ramučos Jancevičiaus vadovaujama Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, ir nurodė, kodėl : „tais atvejais, kai paskleisti duomenys yra neobjektyvūs, jie jokios įtakos visuomenės interesui padaryti negali, nes realybėje neegzistuoja, todėl šiuo atveju visuomeninės reikšmės požymio nėra“.

Taip ir liko neaišku – jeigu tokių duomenų realybėje nėra, taip kaip jie dar gali būti ir neobjektyvūs, ir be to, staiga pradingo ir visuomeninės reikšmės požymiai?

Jiegu Lietuvos bankas reketuoja kredito unijas mokėti kyšius už palankias tikrinimo ataskaitas – tai ką, čia nėra „visuomeninės reikšmės“?

O jeigu tie pokalbiiai yra išgalvoti, ir tai daro didžiausias Lietuvos dienraščtis tam, kad apšmeižtų sąžinigąjį Valvovį, tai taip pat turi labai didelę visuomeninę reikšmę, ir tuo labiau turi būti ištirti.

Lietuvos banko pranešimas : „Prokuratūra: „Lietuvos ryto“ paskleisti telefoniniai pokalbiai nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga“

2016 m. birželio 10 d. „Lietuvos ryto“ grupės žiniasklaidos priemonėse buvo sistemingai skleidžiamos melagingos šmeižikiško pobūdžio žinios apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojų veiksmus. Kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Priežiūros tarnybos vadovo pokalbius su asmenimis, galimai dalyvavusiais reketavimo schemoje. Siekiant sukurti tikrumo įspūdį, pateiktos ir vadinamosios neva vykusių pokalbių išklotinės.

Kadangi nei tokių pokalbių, nei susitikimų nebuvo, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonėse skelbti tariami pokalbiai yra išgalvoti arba suklastoti. Taip leidžia teigti Lietuvos banko gautame Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime išdėstytos išvados. Prokuratūros nutarime vienareikšmiai pabrėžiama, kad „nurodyti duomenys (t. y. paskleisti telefoniniai pokalbiai) nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga“.  Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų „Lietuvos ryto“ grupės žiniasklaidos priemonių veikų. Prokuroro sprendimas grindžiamas tuo, kad „tais atvejais, kai paskleisti duomenys yra neobjektyvūs, jie jokios įtakos visuomenės interesui padaryti negali, nes realybėje neegzistuoja, todėl šiuo atveju visuomeninės reikšmės požymio nėra“. Lietuvos banko vertinimu, neobjektyvių ir neegzistuojančių duomenų paskleidimas turėjo rezonansą visuomenėje ir visuomeninę reikšmę (pvz., paaiškinti situaciją dėl paskleistos informacijos į Lietuvos Respublikos Seimo plenarinius posėdžius buvo kviečiami Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Generalinis prokuroras), todėl Lietuvos bankas ir Priežiūros tarnybos vadovas svarsto šį sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.  Gautos prokuratūros išvados, patvirtinančios, kad buvo skleidžiami byloje neegzistuojantys duomenys (t. y. skelbti tariamieji pokalbiai neegzistuoja), bus panaudotos kaip papildomi argumentai tolesniuose teisiniuose veiksmuose, kurių imsis Lietuvos bankas. Kadangi „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonės nepaneigė melagingų teiginių, ne kartą skleistų šios grupės dienraštyje, televizijoje ir naujienų portale, artimiausiu metu bus kreiptasi į teismą, kad būtų apginta Lietuvos banko ir jo tarnautojų reputacija. Iš viso į „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemones buvo išsiųsti devyni kreipimaisi dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo.

Prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo šmeižto „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonėse

2016 m. birželio 20 d. Lietuvos bankas gavo Vilniaus apygardos prokuratūros pranešimą, kuriuo informuojama apie ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal Lietuvos banko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus pareiškimus. Tyrimas pradėtas po to, kai į Generalinę prokuratūrą buvo kreiptasi prašant ištirti šmeižikiško pobūdžio žinių skleidimo faktus „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonėse ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis. Prokuratūros pranešime rašoma, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį (Šmeižimas).

Tyrimą dėl „Lietuvos ryto“ nurodė pradėti GP

Beje, ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros atsisakymo nurodė pradėti „aukštesnysis prokuroras“ – tai gali būti tik Generalinė prokuratūra.

„Priimtas sprendimas panaikinti minėtą nutarimą (nepradėti ikiteisminio tyrimo – BNS). Aukštesniojo prokuroro priimtame nutarime taip pat nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjų pateiktą informaciją bei prašymus turėtų būti atlikti papildomi veiksmai siekiant patikslinti duomenis“, – pranešė Generalinė prokuratūra.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kovą sulaikė vilnietį Valdemarą Aleksiuką, kuris iš kredito unijos Centro taupomoji kasa reikalavo 50 tūkst. eurų kyšio, girdamasis pažintimi su V.Valvoniu ir tenisininku A.Labunsku.

Generalinis prokuroras E.Pašilis – apsigimęs melagis

Įdomu tai, kad po to, kai E.Pašiliss buvo paskirtas generaliniu prokuroru, Seimo nariai jo klausė bent kelis kartus, ar autentiški yra „Lietuvos ryto“ išspausdinti Valvonio pokalbiai.

Tas atsakė labai gudriai : „šiuo metu atliekamame ir publikacijose minimame ikiteisminiame tyrime „nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ar leistų pagrįstai įtarti, kad Lietuvos banko vadovai ar jo darbuotojai būtų reikalavę kyšio, taręsi jį priimti ar sutikę jį priimti iš kredito unijai Centro taupomoji kasa atstovaujančių asmenų.“

Turint omenyje, kad E.Pašilis dar praeitą savaitę buvo pagautas meluojantis Europos Žmogaus teisių teisme, kur jis asmeniškai sakė, kad Lietuvoje nebuvo jokio CŽV kalėjimo, o CŽV lėktuvais į Vilnių buvo gabenama ryšio įranga, akivaizdu, kad tikėti generalinio prokuroro žodžiais nėra pagrindo.

 Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šių metų kovą sulaikė vilnietį Valdemarą Aleksiuką, kuris iš K.Ratkevičiaus vadovaujamos kredito unijos Centro taupomosios kasos reikalavo 50 tūkst. eurų kyšio girdamasis pažintimi suLietuvos banko Priežiūros tarnybos viršininku Vytautu Valvoniu ir jo bičiuliu tenisininku Andriumi Labunsku.

Buvo paviešinti ir kai kurie tyrimo metu užfiksuoti pokalbiai:

A.Labunskas.: Klausyk, ko norėjau, žinai, Valdemarka (tarpininkas V.Aleksiukas. – Red.) dar kartą kalbėjo su jais. Tai jie, koroče (trumpai – rusiškai), sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi…

V.Valvonis: Tuoj, bl… aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl… nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis.

(K.Ratkevičius tvirtino, kad po šio pokalbio, gruodžio 30-ąją, jis buvo iškviestas į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą, ir V.Valvonis užsiminė, kad kredito unija gali netekti licencijos.)

A.Labunskas.: Va va, ir aš taip sakiau.

V.Valvonis.: Dengi večerom, a stulja utrom (pinigai vakare – kėdės rytą – rusiškai.)

A.L.: Aš taip Valdemarkai ir sakiau, kad nesiterliotų, jis, žinai, cackinasi ten su jais, p… jiems protą.

V.V.: Gerai, koroče, pagąsdinsime juos rašteliu, kad… (Netrukus iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos buvo atsiųstas perspėjamasis raštas, kad tikrinimo metu rasta bloga padėtis kredito unijoje. – Red.).

A.L.: Va, taip geriau.

Tačiau minėtų laidų autorė „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rūta Janutienė jaučiasi rami, ir dar gegužės mėnesį „Laisvam laikraščiui“ sakė, kad  mielai pateiks prokurorams visus įrodymus, kad nieko neklastojo:

Matyt, kad R.Janutienė daugiau laidų apie Valvonį nerodys – rengs laidas apie bulvių auginimą. Panašiai kaip ir K.Krivickas

– Lietuvos bankas paskelbė, kad jokių minėtų Valvonio ir tarpininko pokalbių nebuvo, o “Lietuvos rytas” viską suklastojo. Kuri pusė  – ‚Lietuvos rytas“ ar Lietuvos bakas – blefuoja? Lietuvos bankas sako, kad tokių Valvonio pokalbių nėra ir nebuvo?

– O tau nekeista, kas  yra šio pareiškimo subjektas? Į prokuratūra kreipėsi ne privatus asmuo Valvonis, tačiauLietuvos bankas. Manau, kad privatus asmuo išnaudoja savo tarybinę padėtį tam, kad reketuoti, o tada jo darbdavys paduoda į teismą tą, kuris  parodė tą situaciją. Kaip tau tokia padėtis? Juk kai pinigai jau turėjo keliauti į banko veikėjo rankas, STT staiga nutraukė nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Kodėl tas modelis buvo nutrauktas staiga, neatlikus lemiamo veiksmo? Kas juos išgąsdino?

– – Lietuvos bankas sako, kad tie Valvonio pokalbiai yra klastotė?

– – O iš kur jie žino? Iš kur Lietuvos bankas žino, ką privačiai sakė arba ne Valvonis? Jeigu taip sakytų STT, tai suprasčiau. Tačiau STT tyli. 

– – STT tau nuleidinėja informaciją, nes matyt, neranda kito kelio pasakyti, kad jie dirba savo darbą, tačiau valdžia juos blokuoja?

– – STT dėl šios medžiagos paviešinimo buvo labai rimtas tarnybinis patikrinimas. O kaip tu gali daryti patikrinimą dėl to, ko nėra? Todėl man labai keista Lietuvos banko pozicija, nes šiuo atveju ne asmuo, o organizacija, kurioje tas asmuo dirba, eina  į prokurat8r1.

– – Man keista tokia pozicija – jeigu bankas žino, kad tokie pokalbiai buvo, ir jūs juos turite, kam kelti tą skandal1 ir bloginti savo padėtį?

– – Lietuvos bankas šiuo atveju absoliučiai nežino, kas turi kokius įrodymus, tačiau mėgina blefuoti. Vienintelis Valvonis viską žino, tačiau jo kalbėjimas Vasiliauskui, kad nieko nebuvo, iš principo ir sumodeliuoja V.Vasiliausko elgesį. Vasiliauskas veikia kaip Valvonis, tarytum perima jo tapatybę. Kita vertus, tai parodo, kas yra kas.

– – Tačiau ar STT išsiaiškino, kas tau nutekino tą tyrimo medžiagą?

– – nežinau. Manęs nekvietė.

– Tačiau tave pakvies  Pašilis, ir turėsi pateikti visus įrodymus?

– – Su malonumu nueisiu.

– – Tačiau kaip elgsis Generalinė prokuratūra, kai tu jiems pateksi visus 5rodymus. Jie juk negalės pripažinti, kad Lietuvos bankas verčiasi reketu, nes jo pirmininkas vadovavo didžiosios kovotojos su korupcija Dalios Grybauskaitės rinkimų kampanijai, ir žino, kaip ji buvo finansuojama.

– – Aš nežinau, kokia yra tyrimo taktika, tačiau mano žiniomis, tas tyrimas yra tęsiamas. Gal būt, jie blefuoja su banku.

– – Tačiau generalinis prokuroras Pašilis sako, kad ten buvo visai kitaip, negu jūs parodėte?

– – Mums pateiktas vienas bylos fragmentas – du vyrai susitiko kavinėje, ir nutiko toks pokalbis.  Kokie ten dar vyko veiksmai, aš nežinau, nes tie žmonės buvo sekami ilgą laiką. O mes turime tik vienos dienos sekimo rezultatą. Aš tos bylos neskaičiau, tačiau  tikrai žinau, kad tas minėtas pokalbis tikrai buvo byloje. 

– – tai ar tą Lietuvos banko temą pratęsi kituose laiduose?

– – Tai kad ne, mūsų televizijos sezonas jau baigėsi.

Tiesa, praėjus kiek laiko LL paskambino pati R.Janutienė ir pareiškė, kad dėl minėto interviu su LL ją kvietėsi STT, ir labai supyko, kad jis buvo išspausdintas „Laisvame laikraštyje“ – neva dėl to nebuvo tartasi. Nors iki tol R.Janutienė melai duodavo interviu LL.

V.Valvonis – itin pavojingas labai sunkių nusikaltimų liudininkas ar bendrininkas?

Kaip žinia, Lietuvos bankas sąmoningai sužlugdė „Snoro“ ir Ūkio bankus tam, kad galėtų užgrobti jų valdomą milijardinį turtą. 

Vienas pavyzdys – pernai Šiaulių bankas pasigyrė, kad už 40 mln. eurų pardavė Vilniuje esantį “Žalgirio” stadioną. Anksčiau šis objektas priklauso Vladimiro Romanovo vadovaujamam Ūkio bankui, tačiau įdomiausia tai, kad visą Ūkio banko turtą Šiaulių bankas perėmė už dyką, dar skųsdamasis, kad jam teko sunki našta. Dabar paaiškėjo, kad milijardinis Ūkio banko turtas buvo dovanotas Šiaulių bankui, kuris tą turtą dabar parduoda už rinkos kainą.

Kas organizavo šią aferą, kai vieno banko turtas yra dovanojamas kitam, arčiau valdžios esančiam bankui?

Lietuvos bankas organizavo visą šią aferą, – – “Laisvam laikraščiui  sakė tuo įsitikinęs Ūkio bankokreditorius Ričardas Dalibogas, – Šiaulių bankui atidavė visus Ūkio banko aktyvus, visus indėlininkus, ir dar už tą turtą primokėjo valstybės pinigais. Visas Ūkio banko turtas buvo neteisingai įvertintas, jo vertė buvo smarkiai sumažinta, o dabar paaiškėjo, kokia to turto vertė. Tai yra baisi istorija”.

Dabar akivaizdu, kodėl Ūkio banko prezidentas Vladimiras Romanovas pasiprašė prieglobsčio Rusijoje – jis  matyt, suprato, kad Ūkio banką subankrotins, visą turtą atims, o jį patį pasodins ilgiems metams kalėjimo. Ūkio banko bankrotas – dar viena “jaunųjų lietuvių”, tokių kaip D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas Vytas Vasiliauskas, verslo modelis, kai turtas iš senosios kartos verslo atstovų yra atimamas valstybės rankomis ir perduodamas naujiesiems verslo rykliams. Visi senojo banko įsipareigojimai lieka valstybei, o turtas – jaunajai gobšai ir jokių skrupulų nepripažįstančiai “buržuazijai”.

Šiaulių bankas gavo dovanų – 2,7 mlrd. litų turto

Kaip žinoma, iškėlus bankroto bylą Ūkio bankui, jo turtas buvo padalintas – visi indėliai ir išduotos paskolos su įkeistu nekilnojamuoju turtu (maždaug 2,7 mlrd. litų vertės) perėjo Šiaulių bankui dovanai. Nors dar prieš kelis metus Ūkio bankas norėjo pirkti  Šiaulių banką.