Prokuratūra sąmoningai klastojo Garliavos žudynių bylą – šantažu privertė melagingai liudyti „slaptą liudininką“ Mindaugą Žalimą

Prokuratūra sąmoningai klastojo Garliavos žudynių bylą – šantažu privertė melagingai liudyti „slaptą liudininką“  Mindaugą Žalimą

Nors Europos žmogaus teisių teismas yra uždraudęs Lietuvos prokuratūrai šantažu naudoti melagingus liudininkus tam, kad nuteisti nekaltus žmones, taip vadinama generalinė prokuratūra iki šiol tai sėkmingai daro.

Būtent toks metodas – „pakabinto“ bandito, kuris mainais už tai, kad prokuratūra išsuks jį nuo sunkių nusikaltimų, sutinka liudyti prieš nekaltus žmones – buvo panaudota ir vadinamojoje Garliavos pedofilijos byloje.

T.y. šioje byloje atsirado toks banditas Mindaugas Žalimas, kuris naktiniame klube buvo iki komos primušęs Baltarusijos pilietį Viačeslavą Riavinskį.

Sužinojęs, kad teks ilgiems metams sėsti į kalėjimą (nes M.Žalimas jau buvo sėdėjęs už sunkius nusikaltimus, todėl už sunkų kūno sužalojimą tikrai nebūtų išvengęs kalėjimo“, M.Žalimas nuėjo į policiją ir matyt, tada ir gimė ta legenda apie „Drąsiaus Kedžio žudynes“.

Akivaizdu, kad M.Žalimas buvo susitaręs su prokuratūra – pastaroji jį „išsuko“ nuo baudžiamosios atsakomybės už kūno sužalojimą, ir padarė tik nusikaltimo  liudininku. Dėl šio nusikaltimo – baltarusio sumušimo buvo apkalintas visai kitas, nekaltas žmogus. Tiesa, teismui užteko valios jį išteisinti, tačiau neužteko įvardinti, kad tikrasis nusikaltėlis šioje byloje yra Mindaugas Žalimas.

Kaip tik po šios bylos M.Žalimas ir tapo „slaptu“ ir labai saugumu liudininku, kuris šnekėjo bet kokias nesąmones, kad tik išgelbėtų savo kailį.

Tai, kad prokuratūra iš pradžių buvo padariusi M.Žalimą kaltinamuoju, o tik paskui išsuko jį nuo atsakomybės, patvirtino ir šią bylą nagriėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A.Macevičienė. Ji nurodė, kad ir šioje byloje „liudininkas” Mindaugas Žalimas daug kartų melavo :

„Vertindamas liudytojo Mindaug Žalimo parodymų patikimumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra prieštaringi, vieni kitus paneigia. Tokią išvadą teismas daro analizuodamas šio liudytojo teiginius, jų neatsiedamas, o būtent: M. Žalimas, 2011-11-03  skunde, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. M. atžvilgiu, nurodo, kad jis, gindamasis nuo agresyvaus V. Riavinskio, sudavė pastarajam į kairę kaklo pusę, o ne į kairį smilkinį. Nuo gauto smūgio nukentėjusysis neparkrito, todėl nėra tiesioginio ryšio tarp jo veiksmo ir sukeltų pasekmių. Nuodugniai analizuodamas teismo med. ekspertų išvadas ir liudytojų parodymus M. Ž. daro išvadą, kad tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp R. M. smūgio ir sunkių pasekmių sukeltų nukentėjusiajam (b.t. 3, b.l. 111- 113). Atsižvelgiant į tai, kad skundą M. Ž. rašė pats, teismas kritiškai vertina jo teiginius, kad dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam jis pripažino tik verčiamas policijos pareigūnų. Tokius liudytojo parodymus visiškai paneigė teisme apklausti liudytojai V. R., J. V. ir J. B.. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Abejones dėl liudytojo M. Ž. parodymų patikimumo teismui kelia ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo M. Ž. nurodytos jo buvimo vietos įvykio metu ir jo nurodomos apklausų metu, tarpusavyje nesutampa. Teismas įrodymų tyrimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad 2010-12-13, parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, M. Ž. nurodė, kaip jis lauke smūgiavo nukentėjusiajam, kur tuo metu buvo R. M., kaip ir kur smūgiavo R. M., kur ir kaip nukrito V. R., kur jis su S. M. pastarąjį nutempė ir paguldė. Vėlesnių apklausų metu liudytojas teigė, kad nukentėjusįjį jis pastūmė stovėdamas tarpduryje, viena ranka laikydamas duris, kad šios neužsidarytų ir pan. Teismo posėdžio metu M. šių prieštaravimų nesugebėjo paaiškinti, nurodydamas tik tai, kad jis nemato jokių prieštaravimų (b. t. 3, b.l. 31-41). Teismo abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo taip pat stiprina liudytojo V. G. parodymai ir jo, kaip televizijos žurnalisto, nuomonė apie liudytoją, susidaryta po televizijos laidos rengimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2010-12-08, M. Ž. yra nurodęs, kad matė, kaip nukentėjusiajam „vieną kartą dešinės rankos kumščiu tiesiai į smakrą“ trenkė jam tik iš matymo pažįstamas R., kuris yra boksininkas ir taip pat dirba apsaugoje. Nuo smūgio vaikinas nukrito ant žemės ir daugiau nesikėlė. Tokius savo parodymus (2010-12-08) liudytojas patvirtino įvykio vietoje. Dar detalesnes R. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes M. Ž. nurodė 2010-12-13, apklausiamas įtariamuoju. Nurodė, kad jis pats besimuistantį V. R. išgrūdo pro duris, sugriebęs pastarąjį už sprando. Nežiūrint į tai, M. Ž. ne kartą nurodė, kad apie tai, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė būtent R. M., jam pasakė S. M., todėl jis suprato, kad pastarasis viską matė.  2011-10-25 apklausiamas įtariamuoju M. Ž. nurodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies, kadangi jis nukentėjusiajam sudavė į kairę kaklo pusę, o ne į kairę veido pusę, be to tai buvo ne smūgis, o kontaktas siekiant atsistumti nuo jo.(b.t.3, b.l. 10-12, 27-29, 30-41,44). 2012-04-13 įteikus M. Ž. pranešimą apie tai, kad jis įtariamas fizinio skausmo sukėlimu V. R., M. Ž. nurodė naujas aplinkybes, o būtent tai, kad V. R. išvedamas į lauką per klubo duris, griebė liudytojui už švarko atlapo, taip nutraukdamas nuo švarko garsiakalbį, kad pats jis net nebuvo išėjęs į lauką, o „paėmęs klientui dešine ranka už sprando, už rankos jį išstūmė pro duris, tuo metu kita ranka laikydamas duris, kad jos neužsidarytų“ „nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė delnu  į krūtinę ir pasitraukė į šalį lauke už durų, tačiau jam į kaklą tikrai nesudavė“. Toliau liudytojas pasakoja, kad jis pats matė, kaip R. M. nukentėjusiajam sudavė vieną stiprų smūgį į smakrą, nuo kurio šis parkrito ant žemės ir atsitrenkė galvą. Tiek suduodant R. M. smūgį, tiek ir nukentėjusiajam atsitrenkiant į žemę girdėjosi stiprus smūgis. Ankstesnių apklausų metu pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgį todėl, kad policijoje jam buvo daromas labai didelis psichologinis spaudimas, grasinama antrankiais, kurie ne kartą buvo užsegami. Nurodė, kad policijos pareigūnų spaudimą patyrė ne tik jis, bet  ir S. M. (b.t.3, b.l. 46-48). 

„LIUDININKAS” M.ŽALIMAS – ŠALTAKRAUJIS BANDITAS, KAIMO SENUKŲ SIAUBAS, SULUOŠINĘS IKI INVALIDUMO SAVO AUKAS, DĖL MENKAVERČIŲ DAIKTŲ AR SKURDŽIOS PENSIJOS, APVOGĘS NET JĮ GYNUSĮ KUNIGĄ 12/10/2013 0 Comments   Kas yra šis linksmas vaikinas iš Plungės rajono, kur besisukantis ten sukeliantis įvykių verpetą? Laidose ir Lietuvos ryto publikacijose -tai labai doras pilietis, nenoromis įpainiotas į Kauno žudynių istoriją dviejų anot jo žodžiais tariant žulikų- R. Ivanausko ir D. Kedžio. Kaip padorus žmogus M. Žalimas kreipėsi į policiją, bandydamas užkirsti kelią žudynėms spalio 5 dieną, 2009. Jo jautrią ir švelnią lyg ėriuko vilna siela sužeidė brutalus D. Kedžio pasiūlymas padovanoti milijoną litų už pagalbą likviduojant J. Furmanavičių, A. Ūsą, L. Stankūnaitę, V. Naruševičienę, Kauno apygardos teismo pirmininką A. Milinį, Agurkinių gaujos lyderį S. Velečką-Agurką bei šviesiaplaukį verslininkėlį, vardu Aidas. Pastarojo nežinojo nei pavardės nei adreso nei detalios išvaizdos – bet sušaudyt planavo… Primename, kad tuometinė  VTAT kontrolierė R. Šalaševičiutė taip pat buvo taikinyje. Jai netgi buvo skirta valstybės apsauga 6. 45 min, spalio 5, 2009.   Kažkodėl vėliau R. Šalaševičiutė iškrito iš ratų ir uždulkėjo užmaršties dulkėse.  Pasimiršo, lyg tai  būtų buvęs koks gandas, o ne rezonansinė, Lietuvą sudrebinusi, byla. Tad nuo ko VTAT kontrolierei buvo skiriama valstybės apsauga? Kam buvo taškomi pinigai? Kas kitas galėjo kėsintis į pareigūnę, jei dabar ji jau iškritusi iš D. Kedžio žudynių plano? Ar tai neegzistuojančio pedofilų klano ranka taip siekė užčiaupti VTAT kontrolierę, nes D. Kedys ją pristūmė prie pat klano iršvos?  Klausimas lieka atviras ir opus. Nors ir primirštas. Primiršta ir tai, kad M. Žalimo brolis kali už pedofiliją.  ,,Mindaugo Žalimo brolis Algirdas Daukša 2006 m. buvo nuteistas 11 metų kalėti už mažametės prievartavimą. Jo motinai bei broliui ir po nuosprendžio atrodė, jog šis nusikaltimas tėra jų šeimos reikalas.Žagintojo poelgis atrodo dar kraupesnis žinant, kad nukentėjusioji – specialiosios mokyklos mokinė. Taigi, pedofilija M. Žalimo šeimos aplinkoje nėra svetima ar itin smerktina. Beje tais pačiais metais M. Žalimas ir išdygo R. Ivanausko  bei D. Kedžio gyvenimo kelyje. Sutapimas? Kuo ypatingas  dar M. Žalimas šioje rezonansinėjė byloje? Visų pirma tuo, kad įvardintas kaip patologinis melagis, asmuo pliauškia teismo salėje, kas jam ant liežuvio užėjo. Neretai nušneka negudriai ir visiškai į lankas. Gruodžio 5 liudijimuose M. Žalimas liudija apie tai, kad D. Kedys, neva pardavęs butą Kauno mieste gavo milijoną litų ir šį milijoną pažadėjo M. Žalimui už pagalbą žudant. Patiksliname, kad ne D. Kedys kažkada buvo pardavęs butą Kauno mieste, L. Kedienė. Tiesa, tai buvo apie 2001 metus, kai nei  jokia pedofilija, nei Žalimu net nekvepėjo. Ir dviejų kambarių butai Kauno senamiestyje tikrai milijono nekainuodavo. Toks liudijimas tokios pat vertės, kaip girdėjo, kad kažkur zvon, no niznajet gde on. Kaip porina šis slaptas liudininkas -jo milijonas nesuviliojo. Nors pono, paniekinančiai žvelgiančio į milijoną praeitį puošia apiplėšimai ir senukų žalojimai iki neįgalumo dėl kelių pensijinių litų. Kam skamba įtikinimai, kad šaltakraujis banditas, kaimo senukų siaubas, suluošinęs iki invalidumo savo aukas,  dėl menkaverčių daiktų ar skurdžios pensijos, apvogęs net jį gynusį kunigą, staiga ims ir atsisakys milijono? Kalbinti vietiniai ne tik tuo netiki, bet ir priduria, kad už tokius pinigus, taip teismų vertintas ir spaudos liaupsintas liudininkas, genocidą visoje europoje padarytų. Be skrupulų. Tarsi iš fantastikos srities skamba ir pati žudymo pagalbos kaina. Milijonas litų -eiliniam plūgui iš Žemaitijos, kai nusikalstamame pasaulyje profesionalaus snaiperio kaina yra apie 20 000 dolerių…  Dažniausiai tai būna kileriai iš Rusijos, nepaliekantys po savęs jokių pėdsakų. Taigi 20 000 dolerių kainuoja likviduoti mafijos vadeivą, apsistačiusį keliais apsauginiais, o paprastą žmogų, kokie ir buvo išvardintieji – iki 10 000 litų. M. Žalimo paminėtas milijonas skamba labai kvailai  ir nerealiai. Dar neįtikinamiau skambėtų tik tai, kad tas snaiperis dar buvo aklas. Ar pasisiseks prastumti šitą patologinio melagio pasakojimą teismams už gryną pinigą?  O gal abu? Ar  ir vėl pasitikėjimas teisėsauga smuktels dar kartą, lyg kelnės be gumos? Ponas liudininkas, nevengia paatvirauti teisme, kad savo liudijimuose yra  ir primelavęs. Na, kad ir dėl V. Račkausko, kurį šiaip buvo įvėlęs į savo kaltinimų laviną. ,,Beje, Mindaugas Žalimas laikosi tvirtos linijos, jog esą jį kažkas vertė duoti parodymus prieš V.Račkauską. Tuo sunku patikėti, nes visus savo parodymus M.Žalimas, kaip teigia, davė laisva valia, niekieno neverčiamas, po to, kai jam esą Vitalij Vitkovskij nepadėjo „susitvarkyti“ vienoje muštynių byloje, ir dar neva pridūręs, jog „springsi ir tu skrandžio turiniu, kaip tavo draugas Drąsius Kedys“. Kai vienas gynėjų paprašė pakomentuoti šį tariamo bendravimo su Vitalij Vitkovskij epizodą, Mindaugas Žalimas gana emocingai paaiškino: “Žinai, vaikšto legendos, kad kriminalistai patys ten Kedį… tai ir kreipiausi į žurnalistą“. Peršasi išvada, kad pats svarbusis liudininkas M. Žalimas yra kažkieno tampoma marionetė. Kodėl M. Žalimas papuolė į šią nepavydėtiną situaciją? Kieno krauju dar yra suteptos šio plungiškio rankos? Iš spaudos žinome, kad kažkokių senukų Žemaitijoje, baltarusio Vilniuje. O kiek dar nežinome?Mįslingos tiek D. Kedžio, tiek A. Ūso, tiek V. Milinio mirtys. Ar teisėja, naiviai o gal privalomai patikėjusi M. Žalimo paistalais bei nuteisusi greičiausiai visiškai nekaltus mažo  berniuko tėvus padarys visuomenę saugesnę? Nuteisusi pagal patologinio melagio, su ilgu kriminaliniu šleifu liudijimus, kurį kažkas tampo lyg marionetę. Ar nuteisus šią porą sumažės praskeltų baltarusiškų kaukolių? Ar bus saugūs Žemaitijos senoliai? Ar miške sumažės sumuštų, sulaužytom krūtinėm jaunuolių lavonų? Panašu, kad bele ką, dėl vaizdo, nuteisus visuomenė nebus saugesnė. O kas jei M. Žalimas po metų ar kitų vėl išlys į ekraną ir plačiai šypsodamasis praneš: Tai R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė nekalti. Aš primelavau, įkišau juos šiaip sau į šią istoriją. Na, kaip ir V. Račkauską. O, ką man dabar daryt? Verkti dėl to? Myra Kovalski laisvaslaikrastis.lt

Pridedama nuosprendį byloje, kurioje nekaltas  žmogus buvo kaltinamas M.Riavinskio sumušimu, o Mindaugas Žalimas buvo tik „liudininkas“:

   Baudžiamoji  byla Nr. 1-434-655/2013

Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02097-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.; 2.3.6.4.4.

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2013 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,

sekretoriaujant R. P., J. P., V. J.,

dalyvaujant prokurorui V. J.,

kaltinamojo gynėjui advokatui D. Ž.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui G. R.,

nedalyvaujant nukentėjusiajam V. R.,

civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv.(duomenys neskelbtini), Vilniuje, baustas administracinėmis nuobaudomis, neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, R. M. kaltinamas padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent tuo, kad 2010-11-06, apie 3.30 val., prie įėjimo į UAB „Lounge and Restaurants“ priklausantį klubą „Olialia“, esantį Gynėjų g. 14, Vilniuje, R. M. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu V. R. į kaklo sritį taip padarydamas pastarajam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, nuo ko V. R. krito aukštielninkas, atsitrenkdamas galva į grindinį, dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kairės pusės smilkininės – momeninės (pakaušio dalies) sričių stiprus sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairėje momeninėje srityje su subfascijine kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairiojo smilkinkaulio žvyno įstrižinis linijinis lūžis, einantis link pleištkaulio didžiojo sparno, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais dešinės pusės smilkininėje ir kaktinėje bei kairės pusės smilkininėje skiltyse.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kad pripažįsta stumtelėjęs nukentėjusįjį, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl sunkaus V. R. sveikatos sutrikdymo. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje jis sulaukė skambučio iš nežinomo numerio. Skambinusysis prisistatė S., pasakė, kad numerį gavo iš bendro pažįstamo vardu M. ir kaltinamojo paklausė ar jis lapkričio 5 d. negalėtų padirbėti naktiniame klube, nes ten bus daug žmonių, kad už darbą sumokės 80 Lt. Jis sutiko padėti ir tą dieną, apie 21 val. atėjo į darbą. Jį pasitikęs S. M. atidarė duris ir palydėjo persirengti į patalpą, kurioje stovėjo kameros. Ten pasidėjo asmeninius daiktus, persirengė pagal nurodytą aprangos stilių, t.y. dėvėti juodą kostiumą ir baltus marškinius arba juodus marškinėlius (maikutę). Instruktažą prieš darbą, mažame bariuke, pravedė M. Ž., kurį anksčiau buvo matęs tame pačiame klube, kai jis vadinosi „Pacha“. Instruktažo metu buvo paaiškinta kas yra VIP klientai, kad jie įleidžiami pro kitą įėjimą, parodė ir sąrašą asmenų, kurie neįleidžiami į klubą. Buvo pasakyta, kad kažkam atsitikus, negalima po vieną išeiti į lauką. Tą vakarą racijos neturėjo, jam buvo nurodyta stovėti prie VIP klientų. Vakaro metu buvo priėjęs E. P., kuris paklausė kaip sekasi. Kaltinamasis nematė kaip nukentėjusysis atėjo į klubą ir kartu su kitais VIP klientais nukentėjusiojo nebuvo. Apie 3 val., prie jo vėl priėjo E. P., kuris pasakė, kad reikia nueiti į apačią prie S. M., nes ten reikia trumpam pakeisti vieną darbuotoją. Nusileidęs į apačią, pamatė S. M. ir darbuotoją, kurį jis turėjo pakeisti. Šis iškart nuėjo į viršų. Būdamas apačioje S. M. paklausė, kur gali parūkyti ir šis jam parodė dvejas duris į lauką, per kurias į klubą patenka lankytojai. Jis parūkyti išėjo pro tas duris, kurios yra lygiagrečios Gynėjų gatvei. Nukentėjusiojo tuo metu lauke jis nematė. Rūkyti iš klubo išėjo kartu su pažįstamu L. B., su juo lauke dar persimetė keliais žodžiais. Lauke rūkė ne ilgiau kaip 5 min., nes buvo šalta ir labai vėjuota. Grįžęs į patalpas,  būdamas prie kasos, maždaug po 10 min. pamatė, kaip E. P. ir dar kažkas iš apsaugos darbuotojų, laiptais žemyn išlydi girtą nukentėjusįjį. Ten iš kažkur „išdygo“ M. Ž. (Mindaugas Žalimas – red. pastaba), kuris pasitiko nukentėjusįjį ir persimetė su juo keliais žodžiais. Ką jie vienas kitam sakė, negirdėjo. Vienu momentu nukentėjusysis lyg ir bandė sugrįžti atgal, bet M. jo neleido, o atidarė duris, vedančias į skersgatvį ir jį išstūmė. M. Ž. pats taip pat išėjo į lauką. Lauke nukentėjusysis išsimuistė iš M. Ž., jie vėl pradėjo ginčytis. Kaltinamasis stovėdamas prie durų, matė, kaip M. Ž. trenkė nukentėjusiajam per galvą, tačiau smūgio garso negirdėjo. Po smūgio nukentėjusysis susvirduliavo, bet neparkrito ir keikdamasis ėjo link M. Ž.. Tuo metu, pro kaltinamojo atidarytas duris, norėjo išeiti kiti klientai, todėl kaltinamais nukentėjusįjį norėjo patraukti į šoną, kad šis netrukdytų kitiems. Durys atsidaro į lauką, todėl jis kaire ranka laikė duris, o dešine, bandė sulaikyti-atstumti nukentėjusįjį. Norėdamas jį patraukti ar nustumti nuo durų, ranka pataikė jam į barzdą ar lūpą, bet tai nebuvo smūgis. To pakako ir nukentėjusysis daugiau į klubą nesiveržė. Išleidęs išeinančius klientus, jis pasisuko ir grįžo į vidų. Apie patį įvykį sužinojo tik po darbo, t.y. apie 5 val. ryto. Girdėjo apsauginius kalbant, kad klientui buvo kviesta greitoji pagalba ir policija. Baigus darbą, M. Ž. atrakino kambario, kuriame buvo jo daiktai duris, tačiau asmeniškai apie įvykį nieko nesakė. Po kelių dienų S. M. jam atvežė pinigus už darbą tą vakarą ir kaltinamojo paklausė kodėl jis mušė nukentėjusįjį, sakė, kad dabar šis reanimacijoje. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad išleidęs klientus, jis M. Ž. paliko lauke kartu su nukentėjusiuoju, o S. M. tuo metu stovėjo prie kasos. Apačioje taip pat buvo dar kažkoks apsaugos darbuotojas, tačiau jo neprisimena. Atsakydamas į klausimus dėl S. M. parodymų vertinimo, kaltinamasis nurodė, kad jie yra neteisingi. S. M. su M. Ž. yra geri draugai, todėl mano, kad abu jį apkalba, t.y. S. M. bando išsukti M. Ž. nuo atsakomybės. Vertindamas įvykio aplinkybes, kaltinamasis paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog jis išleisdamas lankytojus buvo klubo tarpduryje, mano, kad jeigu nukentėjusiajam būtų smūgiavęs jis, nukentėjusysis būtų nukritęs ant šono, o ne tokioje padėtyje, kaip buvo rastas. Atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad jis tik bandė nukentėjusįjį sulaikyti, kad šis neįeitų į vidų. Neatmeta, kad tuo metu galėjo pataikyti jam į lūpą, nes šis yra žemo ūgio. Ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas dvi paras ir tik po to sužinojo, kuo yra kaltinamas. Apklausa vyko apie 21 val., tai buvo apie gruodžio 10 d., t.y. praėjus vos ne mėnesiui po įvykio. Gaila, kad byloje nėra klubo vaizdo kamerų įrašų, kurie būtų labai svarbūs, būtų viskas aišku. Vaizdo kamerų kodus žinojo tik M. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl galimo nukentėjusiojo lūpos sužalojimo pripažino. Šiuo metu taip pat neneigia, kad galėjo netyčia į ją pataikyti, tačiau tuo nėra visiškai tikras, nes kraujo nematė. Žino, kad kaip užstatas klube, buvo palikta kaltinamojo piniginė. Nukentėjusįjį lauke matė tik su „maikute“, nes jį iš klubo išvedė neapsirengusį. Anksčiau M. Ž. nebuvo matęs, apie jį žinojo tik iš kalbų. Kai S. M., po įvykio praėjus gal 10 dienų, atvežė jam į pinigus vėl paklausė, kodėl „jį išjungei“ ir pasakė kad dabar bus problemų kaltinamajam, nes nukentėjusysis yra kažkoks Lukašenkos pažįstamas. Atsakydamas į proceso dalyvių papildomus klausimus, kaltinamasis patvirtino, kad pradinį instruktažą pravedė M. Ž., o jį pakartojo S. M.. Matė, kad klube yra kameros, nes ten kur jis persirenginėjo veikė įjungti monitoriai, lauke taip pat buvo filmuojama. Nesutinka su liudytojo S. M. parodymais apie tai, kad grįžus iš lauko buvo sužaloti jo krumpliai, kad jo rankos buvo kruvinos, kad buvo ieškoma pleistro. Sekantį vakarą jis dirbo kazino „B. S.“, esantį Kalvarijų gatvėje, o ten griežtai reikalaujama, kad nebūtų jokių žaizdų nei ant rankų, nei ant veido. Tokiu atveju reikia imti nedarbingumo pažymėjimą. Kazino visada tikrina darbuotojų blaivumą, aprangos tvarkingumą, nes darbas  su pinigais, rankos turi būti gražios, veidas apskustas. Jei būtų nubrozdinti krumpliai, tikrai vadovai būtų pastebėję ir neleidę dirbti. Nežino, kodėl S. M. teigia, jog  būtent jis sužalojo nukentėjusįjį, mano, kad arba šis kažką maišo, arba toks yra S. M. ir M. Ž. tikslas.

Nukentėjusysis V. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismo prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nei rašydamas pareiškimą pradėti  ikiteisminį tyrimą, nei vėliau duodamas parodymus nukentėjusysis negalėjo nurodyti jokių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, konflikto priežasčių ir/ar  jį sužalojusių asmenų. V. R. prisimena tik tai, kad įvykio vakarą lankėsi klube „Olialia“, kad vartojo alkoholį ir, kad du apsaugos darbuotojai vedė jį link laiptų į apačią (b.t.1, b.l. 6, 91). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis atpažino M. Ž., kaip klubo „Olialia“ apsaugos darbuotoją, tačiau negalėjo nurodyti ar būtent šis asmuo lydėjo jį į apačią 2010-11-06 (b.t.1, b.l.93-95).

Liudytojas S. M. teismui parodė, kad pažįsta R. M., kartu dirbo klube „Olialia“, esančiame Gynėjų 14, Vilniuje klubo prižiūrėtojais. Įvykio naktį matė, kaip E. P. ir A. V. išlydėjo V. R., kuris buvo labai girtas, iš klubo. Nukentėjusysis ėjo pats, nusileido laiptais, labai keikėsi. Jis buvo išlydėtas todėl, kad kažkas įvyko prie baro, t.y. ar jis sudaužė kažką ar prie kažko prikibo, tačiau liudytojas apie tai girdėjo tik per raciją. Baras yra antrame aukšte, o įėjimas į klubą pirmame aukšte, kur yra ir holas. Išeinama pro vienas ir pro kitas duris, praėjimas buvo laisvas. Apsaugoje tuo metu stovėjo M. Ž., kuris atidarė duris, ranka iš nugaros lengvai stumtelėjo V. R. ir duris uždarė. V. R. keikėsi, mosikavosi rankomis, kelias minutes lakstė aplink tas duris, plėšė jas, nes norėjo įeiti. R. M. tuo metu lauke rūkė. Tuo metu, kai jis nusisuko pakalbėti su kasininke, M. Ž. jam pasakė kviesti greitąją, nes M. trenkė V. R. ir šis guli ant žemės. Tuo metu M. buvo hole, jis išėjęs į lauką nebuvo. M. stumtelėjo V. R. tuo metu, kaip šis brovėsi į vidų, stumtelėjo jį į petį, bet nuo to nukentėjusysis nenugriuvo. Momento kaip R. M. smūgiavo nukentėjusiajam, nematė. Kai iškvietė greitąją, jis ir M. Ž. išėjo į lauką ir V. R. atitraukė link durų, kad nemaišytų žmonėms, nes lauke klientai rūkė, laukė taksi. Nukentėjusįjį, kuris gulėjo ant nugaros, M. paėmė už pažastų,  o jis už kojų ir pernešė apie 3 m., atrėmę  į sieną, pasodino. V. R. buvo be sąmonės. Kai pasodino, po keleto minučių jam iš lūpos pasirodė kraujas. Atvažiavo policija, kas ją iškvietė, nežino. Vėliau atvažiavo greitoji pagalba. Kai policija pradėjo klausinėti, kas nutiko, jis pasakė, kad nežino, kad mano, jog galbūt V. R. pakrito pats, nes slidu. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas pripažino, kad tą naktį nepasakė policijai, kad nukentėjusįjį sumušė M., kad nepasakė, jog nešė R. M. pleistrą, nes kraujavo jo krumplys. Nors ar tikrai jis atnešė tą pleistrą, nepamena. Po savaitės pas R. M. buvo nuvažiavęs, klausė kodėl jis taip padarė, o šis sakė, kad V. R. buvo girtas ir „rovėsi“, todėl taip ir turėjo būti. Pasakė kaltinamajam, kad žmogus dabar yra komoje. Patikslindamas atvykimo pas R. M. tikslą, liudytojas nurodė, kad atvežė jam pinigus už to vakaro darbą. Oficialiai R. M. ten nedirbo, jo buvo paprašyta tik apsižiūrėti ir jei tiks, žadėjo priimti į darbą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, S. M. patikslino, kad V. R. į barą atėjo apgirtęs, keletą kartų prieš tai jie jo neįleido į klubą, nes tualete šis buvo sulaikytas su narkotikais, keldavo klube problemas. Išskyrus tuos du M. pastūmimus, daugiau nematė, kad jį kas nors stumtų. Stovėjo už kolonos ir todėl negalėjo daugiau nieko matyti.  Liudytojas su M. Ž. buvo pažįstami nuo „Pacha“ klubo laikų, V. R. buvo matęs gal vieną ar du kartus prieš tai. Jis suprato taip, kad V. R. neteko sąmonės nuo vieno R. M. smūgio. Vėliau iš pažįstamų sužinojo, kad R. M. mėgsta „pasicirkint“ (pasimušti), kad jis „yra muštukas ir melagis“. Teigia, kad įvykio metu R. M. buvo blaivus, nors alkotesteriu jo netikrino. Manė, kad tai nesusiję su įvykiu, todėl anksčiau savo parodymuose to neminėjo. Atsakydamas į klausimą, liudytojas nurodė, kad M. Ž. jis nedengia. Kviesdamas greitąją pagalbą jau žinojo, kad R. M. sumušė V. R.. R. M. tą vakarą dirbo neoficialiai ir jie su juo atsiskaitė tik už prabūtas valandas. Liudytojas paaiškino, kad pagal klubo taisykles, jei klientas labai girtas, galima jo neįleisti. Jie prieš tai tris mėnesius V. R. neleisdavo į klubą, o tą kartą, apie 3 val. nakties, įleido jį į klubą, nors šis buvo truputį išgėręs. Kaip įleidinėjo, prie durų buvo dar kažkas iš prižiūrėtojų, tačiau nepamena kas. R. M. tada buvo lauke ir rūkė. Nepamena po kiek laiko V. R. buvo išlydimas, gal po pusvalandžio, gal daugiau. Liudytojas pats išleido R. M. pro duris į lauką parūkyti, nes tuo atveju kai kažkas išeina parūkyti, tai kiti turi prižiūrėti jo vietą, perimti funkcijas. Negali pasakyti kiek laiko R. M. rūkė, tačiau kai jis iškvietė greitąją, R. M. iškart grįžo į klubą. Neprisimena, ką sakė M., gal kad V. R. įžeidė M. ir todėl šis trenkė. Savo pirminiuose parodymuose minėjo, kad buvo prakirsti R. M. krumpliai, tiesiog policija to neužrašė. Buvo iškviestas į policiją su E., M. Ž., ten jam grasino uždaryti dėl šito įvykio, liepė sakyti kas ten vyko, sakė, kad tuoj viską patikrins, ginklo licencija atims ir pan. Policijoje buvo sakoma, kad tai M. Ž. sumušė nukentėjusįjį, o jo buvo reikalaujama tai patvirtinti. Dar policijoje sakė, kad  jie abu su M. Ž. sumušė V. R., o R. M. visai nebuvo minimas. Teigia, kad matė, jog išvedant nukentėjusįjį, M. Ž. nebuvo pasitraukęs už durų į lauką, o R. M. buvo lauke. Filmavimo kameros klube buvo ir jos visada veikė, nors tiksliai nežino ar jos veikė tą vakarą. Už lauko kameras atsakingi kiti žmonės, jos neįeina į „Olialia“ klubo tvarką. Jie atsako tik už vidines kameras, įrašus tvarkė administracija, todėl nežino kiek laiko administracija saugo įrašus. Nurodo, kad R. M. klijavo pirmą ir antrą krumplius, jie buvo įtrūkę, pasruvę krauju. Negali pasakyti kiek kartų R. M. rūkė, jis asmeniškai R. M. išleido vieną kartą parūkyti ir tuo pat metu įleido V. R. į klubą. Po to pamatė kaip leidžiasi laiptais V. R.. R. M. išėjimas  rūkyti sutampa su V. R. įėjimu į klubą.

Liudytojas A. Z. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo matęs. Įvykio vakarą jis, dirbdamas taksistu, sėdėjo mašinoje prie „Olialia“ klubo, laukė klientų. Atsimena, kad tai buvo ruduo, šalta, bet sniego nebuvo. Jis vilkėjo striukę, todėl buvo atidaręs automobilio, stovinčio prie pat bordiūro, apie 20 m. nuo klubo, vairuotojo langą. Prie įėjimo į klubą ir aikštelėje buvo daug žmonių, kažkas iš jų liepė iškviesti greitąją pagalbą, pasakė, kad žmogus guli ant žemės, kad susimušė su apsaugos darbuotoju. Jis paskambino 112, ir atsakinėdamas į klausimus pasakė, kad susimušė su apsaugos darbuotoju. Asmeniškai jokio susistumdymo prie durų jis nematė, todėl negali pasakyti ar tikrai apsauga sumušė. Nežino ar dar kas nors kvietė greitąją pagalbą. Atsakydamas į  prokuroro klausimą, patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu kažkaip gavosi, kad jis nepasakė jog paskambino pagalbos telefonu. Kas mušė nukentėjusįjį, jis nematė nes nebuvo išlipęs iš mašinos. Matė tik tai, kad atvažiavo greitoji ir išvežė tą žmogų. Tik po to jis buvo išėjęs iš mašinos. Įvykio nesureikšmino, nes prie naktinių klubų dažnai būna muštynės, todėl jo tai nenustebino.

Liudytojas V. K. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo matęs. Matė tik per televizorių, buvo kažkokia laida dėl to įvykio, todėl žino, kad jo vardas R.. Įvykio dieną dirbo salės prižiūrėtoju naktiniame klube „Olialia“. Buvo naktis, klube vyko šokiai, žmonės linksminosi. Nukentėjusiojo jis nematė, nes buvo labai daug žmonių. Jis nieko negirdėjo, nes visą laiką prabuvo viršuje. M. Ž. buvo saugos tarnybos vadovas, todėl visada būdavo prie lauko durų. Kur tuo metu buvo R., neprisimena. Po darbo M. Ž. visiems pasakė, kad R. lauke kažkam trenkė. Neatsimena, ar R. buvo kaip M. Ž. tai sakė. Dar jis sakė, kad geriau būtų panaudojęs pipirines dujas. M. Ž. visada jiems duodavo nurodymus dėk darbo. Į darbą jį taip pat priėmė M. Ž., jis tvarkė dokumentus. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas patikslino, kad policijoje vieną kartą buvo apklaustas dėl šio įvykio, nors nepamena kiek buvo praėję laiko po įvykio, gal koks mėnuo. Racijas nuneša po darbo į pirmą aukštą ir ten girdėjo, kaip M. Ž. tai pasakojo kitiems darbuotojams.

Liudytojas  E. P. teismui parodė, kad pažįsta R. M.. Jis asmeniškai dirbo klube „Olialia“, o R. M. ten dirbo tik vieną naktį. Konkrečiai pats to įvykio nematė, nes tą kartą dirbo viršuje, salėje, tada dirbo gal 12-15 žmonių, nes buvo didelis renginys. Jis praktiškai visada stovėdavo toje pačioje VIP zonoje, todėl  būdavo tik antrame aukšte. Ką tą naktį darė R. M., jis nematė. Kartu su dar vienu apsaugos darbuotoju, tiksliai neprisimena su kuriuo, nukentėjusįjį palydėjo iš viršaus į apačią, nes šis buvo neblaivus, agresyvus, keikėsi. Vidury laiptų juos pasitiko M. Ž., tačiau R. M. nematė. Tuomet jis pakilo į viršų, todėl paties incidento nematė. Tik po to M., per raciją pasakė, kad žmogus lauke guli, todėl nusileido pažiūrėti. Greitąją iškvietė M. Ž.. Liudytojas, būdamas lauke, R. M. nematė, ten jis laukė kol atvažiavo greitoji ir policija. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad su M. yra neblogai pažįstami. Niekas nenorėjo suversti kaltės dėl įvykio M. Ž.. Jis asmeniškai jo nei gina, nei kaltina, nes pačios situacijos nematė. Vertindamas M. elgesį susidariusioje situacijoje, liudytojas nedviprasmiškai teigė, kad M. Ž. dabar nesąmones šneka, „geriau tegu jis su Dievu pasišneka“. Liudytojas matė, kad nukentėjusysis lauke gulėjo ant nugaros. Apsauga visada  stengdavosi išvengti konfliktų, panaudodavo dujas, kviesdavo policiją. Apklausų metu tiesą pasakojo, nors dabar, kai praėjo daug laiko, smulkmenų nebepamena. Kai lydėjo laiptais nukentėjusįjį, matė, kad apačioje buvo S. M.. Galėjo būti, kad nukentėjusįjį kažkas išstūmė iš klubo, bet tuo metu jis tikrai nenukrito. Kai išėjo į lauką, ten buvo daug žmonių, bet jie nieko nešnekėjo. Tą pačią dieną jis kalbėjo su M. Ž., kuris jam pasakė, kad R. nukentėjusįjį sudaužė. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimą, parodė, kad nepamena tiksliai kada priėjo prie nukentėjusiojo, bet tai buvo po vidurnakčio, tuo metu R. nematė. Filmavimo kameros klube buvo, jos veikė. Po įvykio filmuota medžiaga dingo, todėl policija nieko nerado. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas paaiškino, kad ar laukas taip pat stebimas, bet ar tą naktį ji veikė, nežino. Kameros priklausė klubui, jos būdavo kabinete, žmogus prie jų nesėdėdavo. Saugos vadovas tuo metu buvo M. Ž., kuris ir buvo atsakingas už tas kameras. Anksčiau ten buvo klubas „Pacha“, po to tapo „Olialia“ ir ten, ir ten apsaugai vadovavo M. Ž.. Nežino ar šis turėjo savo saugos struktūrą, ar jį į darbą buvo priėmęs klubas. Nežino, ar klubas buvo paskyręs M. Ž. atsakingu, tačiau jis visus kitus pakvietė dirbti. Jie visi ten buvo įdarbinti ir dirbo kelis mėnesius. Klubo direktore buvo kažkokia moteris. L. P. buvo klubo „Pacha“ vadovas, vėliau jis lyg ir buvo perduotas A. V.. Atsakydamas į gynėjo klausimą, liudytojas paaiškino, kad porą minučių trunka nulipti laiptais iš antro į pirmą aukštą. Vertindamas įvykio aplinkybes, liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis pats užvirė visą šitą košę, nes pats prie visų kabinėjosi, „jis prašėsi to“. Dėl šio elgesio liudytojas taip pat norėjo jam trenkti, bet susilaikė. Ar nukentėjusysis buvo įtrauktas į klube nepageidaujamų asmenų sąrašą, nežino. Atsakydamas į prokuroro klausimą, liudytojas patikslino, kad vaizdo kamerą staigiai išnešė M. Ž., nes tik jis turėjo raktus nuo kabineto. Iš to daro išvadą, kad kameros veikė, o po įvykio staigiai viskas dingo. Asmeniškai matė, kaip M. Ž. bėgo į viršų, bet ar konkrečiai jis išnešė kameras, nematė. Be to, M. Ž. pats pasisakė, kad paėmė tas kameras dėl įvykio. Mano, kad M. Ž. yra susijęs su tuo įvykiu, nors jis pats to konkrečiai nematė, tačiau tokią išvadą daro įvertinęs  visas aplinkybes. Žino, kad policija kitą rytą paėmė tas kameras, bet buvo išimta motininė plokštė, todėl rado tuščius kompiuterius.

Liudytojas  M. Ž. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamąjį R. M., iki to įvykio 2010 m. lapkričio mėnesį, žinojo jį tik iš matymo. Tuo metu reikėjo papildomų žmonių į apsaugą, todėl jie su S. M. darė atranką, ieškojo žmonių. Kažkas S. M. rekomendavo R. M., todėl jį ir pakvietė. Visą vakarą asmeniškai jis buvo prie durų. Apie 2 ar 3 val. nakties kaip per raciją išgirdo, kad išvedamas asmuo, kuris kabinėjasi ir kelia konfliktus, todėl laukė kol jį nuleis. Jo darbo vieta buvo visos salės, jis buvo atsakingas, o tą kartą jis buvo prie lauko durų. Kaip R. atėjo į klubą, nematė. Kai V. R. nusileido į apačią, jis pastarojo rusiškai paklausė, ar šis turi rūbinės numeriuką. Atpažino jį, nes jis nuolat kabinėjasi prie klientų, vartojo narkotikus. V. R. tą kartą grasino, kad juos iššaudys, todėl paėmė jį už sprando ir išgrūdo į lauką. Nukentėjusysis vėl veržėsi atgal įeiti, todėl jis šį atstūmė ranka į petį. R. M., kuris tuo metu lauke rūkė, smūgiavo nukentėjusiam tiesiai į veidą. Smūgis buvo stiprus, galva nusileido greičiau nei kojos, matė, kad nukentėjusiam iš burnos bėga kraujas. Su S. M. patraukė gulintį V. R. nuo tako ir paguldė ant šono, kad jis nepaspringtų. Pamatė, kad šio galvoje yra didelis guzas. Prie durų stovėjo S. M. ir R. M.. Vaizdo kamerų įrašai buvo, juos išėmė policijos pareigūnai, o iš lauko paėmė apsaugos tarnyba, kuri saugojo pastatą. Atsakydamas į prokuroro klausimus, parodė, kad jie buvo tik salės prižiūrėtojai, todėl asmeniškai kiekvienas savo saugumui kažką turėjo, jis turėjo dujų balionėlį. Nežino ar R. M. kažką turėjo. Nuo R. M. smūgio girdėjosi garsas. Smūgis buvo stiprus ir tada, kai nukentėjusysis tėškėsi į žemę. Jo galva leidosi, kojos dar buvo ore. R. M. buvo susijaudinęs, stovėjo prie kažkokio darbuotojo, o jis priėjo ir paklausė, kodėl „jį išjungei“. Vėliau R. M. kažkas davė pleistrą, nes jo krumpliai buvo sužaloti. Žinojo, kad R. M. boksininkas. Atvažiavo pirmadienį policija ir išsivežė visą filmuotą medžiagą, grąžino tik po mėnesio. Visas tas tarpas (susijęs su įvykiu) arba ištrintas arba išimtas į bylą. Tame kambarėlyje visi jie laikė daiktus. Rakto nuo to kambario jo niekas neprašė. Atakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, parodė, kad tai tik sekundžių reikalas kaip  nukentėjusį  jis paėmė už sprando ir išstūmė pro duris. Pats jis stovėjo ant durų slenksčio, nes iš lauko pusės rankenos nėra. Kaip išstūminėjo, R. nuplėšė jam ausinių laidus. Kol su dviem rankom uždėjo tas ausines, duris gal koja prilaikė, kad neužsidarytų. Patikslino, kad išstūmus tą baltarusį, šis jam grasino, o R. M. tuomet dar buvo lauke. Nepamena, kada mergina skambino į pagalbos centrą. Tos merginos sakė, neimkit į galvą, nes jis girtas. Pusę minutės po smūgio R. M. dar buvo lauke. Jam buvo daromas spaudimas tyrėjos R. ir pareigūnų B. ir V. Jie laikė perlenktą popierėlį ir sakė, kad ten „jau tavo sulaikymas“, vienas iš jų vaidino „gerietį“ kitas „blogietį“. Jis tuo metu buvo įtariamasis. Čia buvo tą dieną, kaip jis buvo apklausiamas įtariamuoju, kažkur gruodžio mėnesį 2010 m. Advokatas jam sakė, kad dabar sutik su kaltinimu, o per teismą kažkaip išlįsi. R. M. nukentėjusiajam smūgiavo į apatinę lūpą ar smakrą. Jis negali pasakyti, kad smerkia R. M., „nu, neišlaikė jam nervai“, todėl jis sąmoningai R. M. patarė pasakyti, kad nukentėjusysis pats nuvirto. Negalvojo, kad bus tokios pasekmės. Kaip išstūmė R., R. M. stovėjo lauke už durų. R. prie R. M. priėjo ir „koliojosi“, todėl jam neišlaikė nervai ir jis trenkė. Asmeniškai su nukentėjusiuoju du jo kontaktai buvo, t.y. išstumiant ir bandant jam sugrįžti. V. R., kad pasamdys mafiją ir juos iššaudys. R. M. taip pat nelabai buvo pas juos pageidaujamas. S. M. policija iškvietė kaip liudytoją. Paskui S. M. jam paskambino ir sakė, kad susirastų savaitgaliui žmogų, nes jį policija uždaro. Pareigūnai ir jam grasino, kad atims ginklų leidimus, kad pasodins. Tie VPK tyrėjai nieko nežinojo, jie buvo akligatvyje, dabar tik žinoma, kokie sužalojimai padaryti. Jie siūlė kokius sužalojimus jam prisiimti. Jo ankstesnis pripažinimas yra toks, kad ką advokatas liepia daryti, tai ir sakai. Savo kaltę pripažįsta dėl to, kad išstūmė nukentėjusįjį ir atstūmė, bet šis nenuvirto. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas nurodė, kad tikėjosi, kad bus filmuota medžiaga. Asmeniškai matė visą tą kaltinamojo ir nukentėjusiojo incidentą, t.y „du smūgiai į dantis ir smūgis galva į grindinį krentant“. Atsakydamas į teismo klausimą, nurodė, kad nemano, kad nuotraukos darytos parodymų patikrinimo metu nesutampa su jo duodamais parodymais. Po to įvykio susitiko su vienu iš pareigūnų, kuris jam pasakė, kad kitą dieną po įvykio, atvažiavo R. tėvelis, kuris surado advokatą G. R., kuris „su kojomis atidarinėja teismo ir prokuratūros duris, užmėtė gerai pinigų ir dabar padarys kaip reikės“.

Liudytoja V. R. teismui parodė, kad kaltinamąjį pažįsta pagal pareigas, jis buvo įtariamuoju tuo metu, kai ji atliko dalį ikiteisminio tyrimo. Labai daug veiksmų atliko toje byloje: liudytojų apklausas, teikė pranešimus apie įtarimą, atliko įtariamųjų apklausą. Turėjo du įtariamuosius, antrasis buvo M. Ž.. Nežino, kodėl M. Ž. šioje byloje nepatrauktas atsakomybėn. Apie tai, kad prieš M. Ž. neva buvo daromas spaudimas, sužinojo iš žiniasklaidos. Tyrimo metu nei žodžiu, nei raštu M. Ž. dėl to nesikreipė. Kiek pamena, vienintelis M. Ž. prašymas buvo dėl kardomosios priemonės pakeitimo. Atsakydama į gynėjo klausimą, liudytoja parodė, kad buvo standartinė įtariamųjų apklausa, buvo išaiškinamos teisės, užduodami klausimai ar sutinka duoti parodymus ir pan. Apklausoje dalyvavo ir jos kolegė. Kažkuriam procese įsijungė M. Ž. advokatas. Atsakydama į prokuroro klausimą, parodė, kad neoficialiai su kaltinamuoju nekalbėjo. Ji išaiškino pastarojo teisę į gynybą ir jis ja pasinaudojo. Tyrimo grupė nebuvo sudaryta. Nei vienas iš kolegų jos vykdomose apklausose nedalyvavo. Ką M. Ž. pasakė, tą ji užrašė. Ji dalyvavo atliekant šio asmens parodymų patikrinimą vietoje. Ten dalyvavo ir jo advokatas. Akistatos buvo atliekamos tarp R. M. ir M. Ž., tačiau abi pusės liko prie savo parodymų, jų prieštaravimų panaikinti nepavyko. Nepamena jų parodymų turinio, prisimena tik tai, kad buvo du smūgiai, bet kuris pirmas smogė, negali pasakyti.

Liudytojas J. V. teismui parodė, kad kaltinamąjį yra matęs. 2011 m. VPK gavo nukentėjusiojo Baltarusijos piliečio skundą dėl sveikatos sutrikdymo. Jis su kolega nustatė apsaugos darbuotojus, kurie tą vakarą dirbo, kvietė juos į apklausas, kurias  vykdė tyrėja. M. Ž. pirmą iškvietė, nes jis buvo apsaugos darbuotojas. M. Ž. davė parodymus apie tai, kad jis tą Baltarusijos pilietį išstūmė pro duris. Tai buvo pasakyta pirminiuose pokalbiuose prieš apklausą. Pačiose  apklausose su kolega jie nedalyvavo. Jis asmeniškai dalyvavo tik parodymų patikrinimo vietoje, nes reikėjo laikyti lėlę (manekeną). Dalyvavo ir M. Ž., ir to kito asmens parodymų patikrinimo vietoje metu. Tyrimui vadovavo prokuroras. Liudytojas atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus patikslino, kad lyg ir kvietė M. Ž. telefonu. Nežino dabar  ar jis, ar porininkas iškvietė M. Ž.. Asmeniškai jis kalbėjo su M. Ž., kuris paaiškino, kad dirbo „Olialia“ klube, pasakė, kad nukentėjusįjį sumušė apsaugos darbuotojas, kad tai žinojo iš žmonių. Jis pasakė, kad buvo dar kitas apsaugos darbuotojas, pasakė jo adresą, todėl jie nuvyko pas tą asmenį ir atvežė jį į policijos komisariatą. Po visų šių veiksmų jie su kolega daugiau prie šios bylos nesikišo. Nežino ko M. Ž. išsigando ir kodėl paprašė, kad valstybė jį saugotų. Apie tai sužinojo per radiją. Liudytojas nurodė, kad jam žinoma, kad buvo skundas adresuotas VPK, ten buvo rašoma, kad 3 PK pareigūnai kažko nevykdo, viena dalis adresuota jiems, kita – ypatingajam skyriui dėl pareigūnų veiksmų. Su M. Ž. bendravo kartu su kolega, kalbėjo apie  tą įvykį. Nebuvo jokių grasinimų M. Ž. iš jo pusės. Jis būtent iš paties M. Ž. sužinojo, kad pas jį buvo atvažiavę to baltarusio tėvai ir siūlė jam pinigų, kad šis pasakytų,  kas sumušė jų sūnų. Tyrimo metu iš „Olialia“ klubo gavo apsauginių kurie dirbo tą vakarą sąrašą. M. Ž. jam sakė, kad nukentėjusį sumušė darbuotojas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Liudytojas J. B. teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jo neprisimena. Bylos aplinkybes žino, nes dirba 3 PK, o pas juos ta byla buvo pradėta.  M. Ž. apklausose nedalyvavo,  neprisimena atvejo, kad sėdėtų kabinete per jo apklausas, tačiau gali būti, kad užėjęs buvo.

Liudytojas V. G. teismui parodė, kad asmeniškai savo iniciatyva rengė vieną laidą ir filmavo teisiamąjį, todėl jo pavardę prisimena, tai yra – M. R.. Visa tai buvo jau po Ž. liudijimo, kada jisai ėmė neigti kai kurią informaciją, kai kuriuos faktus, kuriuos buvo išdėstęs prieš televizijos kamerą. Ir todėl kilo mintis labiau pasidomėti anąja byla, t.y. dėl ko Ž. primą kartą jį susirado. Istorijos pradžia buvo 2011 spalio 25 d., kada jį surado M. Ž., iki tol jo nepažinojo, bendravęs nebuvo. Ž. paskambino telefonu ir labai skubino kuo greičiau susitikti, ėmė pasakoti savo bėdas, apie tai, kad Policijos departamentas atsisako padėti, kad prokurorai jam reiškia įtarimus, kad jis keliaus jau 3 kartą į kalėjimą, ko jis labai nenorėtų ir, kad jis darys viską, kad ten nepakliūtų. Į liudytojo klausimą „o ką tu gali daryti ir ką gali papasakoti?“, M. Ž. atsakė, kad jis gali daug ką papasakoti, visą K. istoriją, kaip jis bendradarbiavo su policija. Po 10-15 min pokalbio pasiūlė, kad vienoje iš kavinių būtų filmuojamas visas jo pasakojimas, todėl liudytojas iškvietė skubiai operatorių. Buvo filmuojama naktį pas jį ofise ir tas pokalbis buvo iš dviejų dalių, t.y. viena tai istorija, kuri dabar nagrinėjama kitoje byloje, o kita pasakojimo dalis buvo apie tai, kas  įvyko tą dieną, tame klube, kaip viskas įvyko ir dėl ko prokurorai dabar jį persekioja, dėl ko jis dabar nerimauja. Įtarimas kilo, nes kai kalbėjo apie bendradarbiavimą su policija jis atsakingai rinko žodžius, lėtai kalbėjo, o kalbėdamas apie šitą bylą, M. Ž. labai stengėsi kalbėti sklandžiai, gyvai. Jis buvo pasiruošęs, viską sudėliojęs, bet liudytojas atkreipė dėmėsi į tai, jog M. Ž. prieš filmavimą pasakojo vienokias aplinkybes, įjungus kamerą jis ėmė visiškai kitaip pasakoti. Nuvažiavus į vietą, M. Ž. iš viso ėmė painiotis. Liudytojas pagalvojo, kad žmogus galbūt stresinės būsenos. Pakliuvus į tokią situaciją turi daug faktų, daug pavardžių ir todėl jis nori viską išsakyti. Netrukus po to, kaip sužinojo vėliau, poniai M. nuvežus jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, M. Ž. užmiršta kai kurias pavardes ir tai, ką jis kalbėjo prieš kamerą. Prieš tai darė dvi laidas apie M. sūnų ir galvojo padarysiąs gerą darbą, informuos ją apie pokalbio su Ž. turinį. Ieškodamas priežasčių jos sūnaus nužudymo istorijoje, ir informuodamas apie tai, padarė didžiausią klaidą, nes tuo metu, kai jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų kuo skubiau Ž. saugomas kaip liudytojas, M. pakeitė telefoną ir Ž. nuvežė į Kauną. Jo sugyventinė gyveno pas M., jis ir pats ten buvo, nors dabar aiškina, kad buvo kitoje vietoje, bet tuo metu aiškino dar kitaip. Pas tyrėją G. Ž. atsidūrė M. iniciatyva. Jis iš pradžių aiškino, kad sudavęs nukentėjusiajam, bet tai negalėjo būti nuo jo smūgio. Po to pradėjo aiškinti, kad  jis visai nėra sudavęs, paskui ėmė sakyti, kad spaudimą jam darė tyrėjai užduodami klausimus, kad jį vertė, kas liudytojui sukėlė juoką. Šiandien liudytojas tvirtai įsitikinęs, kad jei ne ši byla, ne kaltinimai šioje byloje, M. Ž. tikrai nebūtų atėjęs ir nebūtų nieko pasakojęs. O kai jis ėmė akivaizdžiai  neigti tai, ką pasakojo tada,  tapo aišku, kad visur yra sugalvotos istorijos, tarp tikrų faktų pripainiota pašalinių. Tai toks žmogaus tipas. Būdamas žurnalistu, liudytojas turi informacijos valdymo patirties. M. Ž. dabar teigia, kad laidos metu liudytojas jo paprašė apie pinigus pasakoti, kad paprašė paminėti R. pavardę. Taip M. Ž. bando pasislėpti nuo atsakomybės šioje byloje. Jis pats viešai yra ne sykį pasakęs, kad jeigu šitoje byloje jam bus pareikšti įtarimai, jeigu jis bus teisiamas, jis neliudys savo bičiulio I. ir kitų byloje, kad neduos parodymų šitoje byloje, kad visaip trukdys teisingumui. Liudytojo vertinimu, tai yra tam tikra spaudimo ir šantažo teisėsaugai priemonė. Pirma M. Ž. versija buvo tokia, kad jis sudavė, bet galbūt sužalojimas ne nuo jo smūgio. Antra versija, kad jis stebėjo kaip kirto iš peties buvęs boksininkas R. M.. Trečia versija, kad jis išvis buvo tarp durų, net neišėjęs iš to klubo ir tarsi truputį atstume. Visa tai verčia abejoti šio žmogaus pasakojimų teisingumu. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patvirtino, kad M. Ž. buvo tikras, kad jam pavyks susitvarkyti, kad neva kažkas iš Policijos departamento jam žadėjo padėti šitoje jo byloje. Tačiau, kai nuėjo į Policijos departamentą, jam pasakė, kad jokios pagalbos nesulauks. Liudytojo vertinimu M. Ž. pasielgė maždaug taip: „Ach, jūs tokie, tai tada aš pasakoju, kas buvo ir ko nebuvo, bet viskas Jums bus blogai“. Liudytojas atsakydamas į proceso dalyvių ir teismo klausimus patikslino, kad prieš kamerą Ž. minėjo, kad pats sudavė, tik jis nebuvo tikras ar tai įvyko nuo jo smūgio ar ne, kad R. parkrito prie klubo ir, kad M. taip pat sudavė. Jis betarpiškai yra pasakęs “ kad aš tikrai nenoriu dar kartą į kalėjimą“. Po viso ką teko patirti ir išgirsti liudytojui, jis žino kokia asmenybė yra Ž. Tai žmogus, kuris prikuria, skelbia melą, todėl jis po laidos linkęs tikėti M ir  daugiau negali tikėti Ž. nors papildomai apklausti kitus žmones, patį nukentėjusįjį, nepavyko. M. Ž. ryžosi kalbėti, todėl, kad tuo metu jau buvo realūs prokuratūros veiksmai dėl įtarimo pareiškimo. Tuo metu, M. Ž. jam kalbėjo kaip išgauti jo parodymai, kokį tyrėjai jam nežmonišką spaudimą darė. Kaip jis aiškino, jis kreipėsi į Policijos departamentą užtarimo, kad padėtų jam šitoje istorijoje. Liudytojas teismui pateikė M. Ž. interviu LNK laidai „A. s.“ 2011-10-25, CD prijungtas prie baudžiamosios bylos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus eksperto 2010-11-25 specialisto išvadoje Nr. G 4479/10 (01) konstatuota, kad nukentėjusiajam V. R. padaryti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kraujo išlajos virš kietojo smegenų dangalo, suspaustos smegenys; atskirai muštinė žaizda apatinėje lūpoje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, vienos rūšies daiktais (galimai vienu daiktu). Tikslesnei išvadai būtina kompiuterinė tomografija  (b.t.1, b.l. 112-113, 114). Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus eksperto 202011-05-11 specialisto išvadoje Nr. G 1356/11 (01), detalizuoti nukentėjusiojo patirti sužalojimai, tačiau sužalojimo sunkumo laipsnis išlieka tas pats, kaip ir anksčiau – nukentėjusiajam padarytas sunkus kūno sužalojimas (b.t.1, b.l. 117, 120-122, 123).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012-01-31 ekspertizės akte  Nr. (duomenys neskelbtini)12 (01), detalizuotos sužalojimų padarymo aplinkybės, padarymo mechanizmai, konstatuojant, kad sužalojimai padaryti nemažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, kad sunki nukentėjusiojo galvos smegenų trauma įvyko nuo griuvimo bei galvos kairės pusės smilkininės-momeninės (pakaušio dalies) srities atsitrenkimo į kietą, buką, neribotą paviršių. Todėl bet koks smūgio sudavimas į kairę smilkininę sritį (pvz. ranka, koja ar kitokiu buku daiktu) atmetamas (b.t.1, b.l. 163-174).

Proceso dalyvių prašymu teisme buvo apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertai davę išvadas dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo sunkumo.

1. V. K. atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimuspaaiškino, kad yra dvi specialisto išvados: 2010 ir 2011 m. atlikus papildomą tyrimą. Nustatyta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kairio smilkinkaulio lūžis, galvos sumušimas. Apatinės lūpos sumušimas buvo nustatytas pagal ligos istorijos įrašus. Nustatyta muštinė žaizda – nelygiais kraštais, vingiuota. Trauminis poveikis – kietu buku daiktu. Kumštis, lazda, šaligatvis – galėjo būti tas kietas bukas daiktas. Krentant ant šaligatvio susimušti apatinę lūpą mažai tikėtina. Mažiausiai du smūgiai, o kiek daugiausiai, tuo metu negalėjo tiksliai atsakyti. Papildomam tyrime buvo atsakyta į pateiktus papildomus klausimus. Atliekant pakartotiną tyrimą  nustatė dar viena kontaktą – tai pakaušio kontaktas. Trys trauminiai požymiai, o būtent:  apatinė lūpa, kairys smilkinys ir pakaušio kairė pusė. Tai gali būti sužalota griuvimo metu. Apatinės lūpos ir kairiojo smilkinkaulio sužalojimai, galėjo būti padaryti smūgiais, o pakaušio kairės pusės kontaktas, gali būti griuvimo pasekmė. Pirmi du sužalojimai nebūdingi griuvimui, o labiau būdingi smūgiams. Papildomą tyrimą atliekant žiūrėjo kaip atrodo tas smūgis, kokia kryptis. Nustatė, kad tai atskirti trauminiai požymiai. Smūgis į apatinę lūpą, smilkinys antras trauminis poveikis, trečias – galimas kontaktas su šaligatviu griuvimo metu. Ligos istorijoje nebuvo nustatyti kiti sužeidimai, išvadą davė pagal medicininius dokumentus. Paties asmens nematė. Kaip buvo suformuluotas klausimas, taip  ir atsakė, kad galėjo būti ranka suduota. Tai tiesioginis smūgis, o ne slystantis. Tai yra atskiri rankų poveikiai, nes skirtingos sužalojimų sritys. Nukentėjusysis gal galėjo po smūgių kažkiek judėti, pašliaužti per tą sąmoningą periodą. Tiksliai negali pasakyti koks tas periodas, gal kelios minutės.  Jei buvo sąmoningas, turėjo būti daugiau laiko nei 2 min. Hematoma galėjo susidaryti gana greitai, tačiau to periodo tiksliai nurodyti negali. Nemano, kad nukentėjusysis po smūgių galėjo eiti, bet kažkaip judėti galėjo. Galėjo nukristi ir vėliau po smūgio, dėl sąmonės netekimo. Mano, kad buvo pakankamai stiprus smūgis į smilkinį.

Ekspertė J. G.D. atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad ne su visais specialisto atsakymais sutinka, nors gal tai didelės reikšmės neturi.  Nukentėjusysis nebuvo iškart po įvykio apžiūrėtas, greitosios pagalbos lape nurodyta, kad muštinė vieta lokalizavosi viršutinėje lūpoje, o ne apatinėje. Pačioje diagnozėje paminėta apatinė lūpa. Indikacijoje paminėta, kad lokalizuojasi viršutinėje, nors diagnozėje – apatinė. Vis  dėl to jie nusprendė, kad traumuota viršutinė lūpa, todėl nurodyta  skirtinga lokalizacija. Dėl galvos smegenų traumos mechanizmo taip pat nesutinka su specialisto išvada. Reikia atkreipti dėmesį ir į galvos smegenų sužalojimus, nes būtent jie nurodo traumos padarymo mechanizmą. Poveikiai gali būti smūginiai ir kontrasmūginiai. Pagal tai sprendžiamas galvos traumavimo mechanizmas. Galvos smegenų trauma buvo griuviminė, t.y. ne nuo smūgio, o nuo griuvimo. Po kompiuterinės tomogramos atlikimo gavo daugiau informacijos, todėl papildė įrašus, kuriais prieš tai rėmėsi specialistas. Ten buvo nurodyta iš greitosios pagalbos kortelės – guzai pakaušyje. Pagal neurologo įrašą, sumušimas vertinamas kaip patinimas kairėje momeninėje smilkinio srityje ir kairio smilkinkaulio lūžis nustatytas einantis link plėštakaulio dydžio sparno be to, kad buvo nustatyta apidūrinė kraujosrūva, kuri susidarė nuo kaulo lūžio ir pažeidė arteriją. Nustatyti ir kontūziniai sumušimai, jie didesne apimtimi buvo išsidėstę priešingoje vietoje nei trauminė vieta. Visuma rodo, kad galvos smegenų trauma vyko nuo griuvimo, o ne nuo smūgio. Ekspertai atmeta smūgiavimo į galvą galimybę, atmeta variantą, kad buvo smūgis į galvą. Kategoriškai teigia, kad nukentėjusiojo smegenų trauma griuviminė. Galima pargriūti ir nuo smūgio į lūpą. Tai galėjo būti ir pastūmimas ir savaiminis griuvimas. Atskirti ar griuvimas buvo nuo smūgio ar savaiminis, negali. Laiko periodo, kurį nukentėjusysis galėjo judėti, negali nustatyti. Ekspertizės metu jie žaizdos neapžiūrėjo, todėl negali pasakyti jos pobūdžio, dokumentuose įvardinta, kad tai muštinė žaizda, kuri padaryta prieš patenkant į gydymo įstaigą. Žaizda yra gleivinės pažeidimas, žaizda matosi. Išvadoje konstatuoti du skirtingi trauminiai poveikiai, t.y. vienas į lūpą ir kitas galvoje, atsiradęs krentant.

              Vertinant  kaltinamajam R. M. pateikto kaltinimo pagrįstumą pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, bei apibendrinant išnagrinėtus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojant nagrinėjamo incidento eigą, matyti, jog byloje egzistuoja dvi, iš esmės skirtingos, įvykio dalyvių versijos, o būtent: viena versija yra kaltinamojo R. M., kurią patvirtina liudytojai E. P. ir V. G., bei M. Ž. versija, kurią gina liudytojas S. M.. Kiti asmenys, tiesiogiai matę nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes,  nenustatyti, nors ne vienas iš apklaustų asmenų teismui nurodė, kad prie klubo buvo nemažai rūkančių arba taksi laukiančių žmonių. Teismo apklausti klubo apsaugos darbuotojai vieningai paaiškino, kad asmeniškai incidento nematė, o apie tai, kad nukentėjusįjį sužalojo R. M., jiems pasakė ne kas kitas, o M. Ž..

Vertindamas liudytojo M. Ž. parodymų patikimumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra prieštaringi, vieni kitus paneigia. Tokią išvadą teismas daro analizuodamas šio liudytojo teiginius, jų neatsiedamas, o būtent: M. Ž., 2011-11-03  skunde, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. M. atžvilgiu, nurodo, kad jis, gindamasis nuo agresyvaus V. R., sudavė pastarajam į kairę kaklo pusę, o ne į kairį smilkinį. Nuo gauto smūgio nukentėjusysis neparkrito, todėl nėra tiesioginio ryšio tarp jo veiksmo ir sukeltų pasekmių. Nuodugniai analizuodamas teismo med. ekspertų išvadas ir liudytojų parodymus M. Ž. daro išvadą, kad tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp R. M. smūgio ir sunkių pasekmių sukeltų nukentėjusiajam (b.t. 3, b.l. 111- 113). Atsižvelgiant į tai, kad skundą M. Ž. rašė pats, teismas kritiškai vertina jo teiginius, kad dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam jis pripažino tik verčiamas policijos pareigūnų. Tokius liudytojo parodymus visiškai paneigė teisme apklausti liudytojai V. R., J. V. ir J. B.. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Abejones dėl liudytojo M. Ž. parodymų patikimumo teismui kelia ir tai, kad parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo M. Ž. nurodytos jo buvimo vietos įvykio metu ir jo nurodomos apklausų metu, tarpusavyje nesutampa. Teismas įrodymų tyrimo metu atkreipė dėmesį į tai, kad 2010-12-13, parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, M. Ž. nurodė, kaip jis lauke smūgiavo nukentėjusiajam, kur tuo metu buvo R. M., kaip ir kur smūgiavo R. M., kur ir kaip nukrito V. R., kur jis su S. M. pastarąjį nutempė ir paguldė. Vėlesnių apklausų metu liudytojas teigė, kad nukentėjusįjį jis pastūmė stovėdamas tarpduryje, viena ranka laikydamas duris, kad šios neužsidarytų ir pan. Teismo posėdžio metu M. šių prieštaravimų nesugebėjo paaiškinti, nurodydamas tik tai, kad jis nemato jokių prieštaravimų (b. t. 3, b.l. 31-41). Teismo abejones dėl šio liudytojo parodymų patikimumo taip pat stiprina liudytojo V. G. parodymai ir jo, kaip televizijos žurnalisto, nuomonė apie liudytoją, susidaryta po televizijos laidos rengimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2010-12-08, M. Ž. yra nurodęs, kad matė, kaip nukentėjusiajam „vieną kartą dešinės rankos kumščiu tiesiai į smakrą“ trenkė jam tik iš matymo pažįstamas R., kuris yra boksininkas ir taip pat dirba apsaugoje. Nuo smūgio vaikinas nukrito ant žemės ir daugiau nesikėlė. Tokius savo parodymus (2010-12-08) liudytojas patvirtino įvykio vietoje. Dar detalesnes R. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes M. Ž. nurodė 2010-12-13, apklausiamas įtariamuoju. Nurodė, kad jis pats besimuistantį V. R. išgrūdo pro duris, sugriebęs pastarąjį už sprando. Nežiūrint į tai, M. Ž. ne kartą nurodė, kad apie tai, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė būtent R. M., jam pasakė S. M., todėl jis suprato, kad pastarasis viską matė.  2011-10-25 apklausiamas įtariamuoju M. Ž. nurodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies, kadangi jis nukentėjusiajam sudavė į kairę kaklo pusę, o ne į kairę veido pusę, be to tai buvo ne smūgis, o kontaktas siekiant atsistumti nuo jo.(b.t.3, b.l. 10-12, 27-29, 30-41,44). 2012-04-13 įteikus M. Ž. pranešimą apie tai, kad jis įtariamas fizinio skausmo sukėlimu V. R., M. Ž. nurodė naujas aplinkybes, o būtent tai, kad V. R. išvedamas į lauką per klubo duris, griebė liudytojui už švarko atlapo, taip nutraukdamas nuo švarko garsiakalbį, kad pats jis net nebuvo išėjęs į lauką, o „paėmęs klientui dešine ranka už sprando, už rankos jį išstūmė pro duris, tuo metu kita ranka laikydamas duris, kad jos neužsidarytų“ „nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė delnu  į krūtinę ir pasitraukė į šalį lauke už durų, tačiau jam į kaklą tikrai nesudavė“. Toliau liudytojas pasakoja, kad jis pats matė, kaip R. M. nukentėjusiajam sudavė vieną stiprų smūgį į smakrą, nuo kurio šis parkrito ant žemės ir atsitrenkė galvą. Tiek suduodant R. M. smūgį, tiek ir nukentėjusiajam atsitrenkiant į žemę girdėjosi stiprus smūgis. Ankstesnių apklausų metu pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgį todėl, kad policijoje jam buvo daromas labai didelis psichologinis spaudimas, grasinama antrankiais, kurie ne kartą buvo užsegami. Nurodė, kad policijos pareigūnų spaudimą patyrė ne tik jis, bet  ir S. M. (b.t.3, b.l. 46-48). 

Vertindamas liudytojo S. M. parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t.y 2010-12-08, liudytojas buvo nurodęs, kad nukentėjusiajam išeinant į lauką, klubo duris jam atidarė M. Ž., kuris V. R., bandantį grįžti atgal „per atidarytas duris į petį nustūmė toliau nuo durų“. Pastumtas nukentėjusysis neparkrito. Kiek vėliau M. Ž. paprašė iškviesti greitąją, nurodydamas, kad ant žemės guli nukentėjusysis. Kviesdamas greitąją S. M. pranešė, kad nukentėjusysis pargriuvo, todėl ir susižalojo. Tokia buvo jo asmeninė išvada, kadangi lauke buvo slidu. Tik po kurio laiko iš M. Ž. sužinojo, kad nukentėjusiajam „smūgį į barzdą“ trenkė R. M., kurį nukentėjusysis įžeidė. Matė, kaip M. Ž. nukentėjusįjį nutraukė nuo durų arčiau sienos (b.t.2, b.l. 28-30). Apie tai, kad  V. R. į lauką išėjo tuo metu, kai lauke rūkė kaltinamasis R. M. ir tai, kad grįžusio po parūkymo į vidų  kaltinamojo dešinės rankos krumpliai prakirsti, liudytojas nurodė tik papildomos apklausos, atliktos 2011-04-26, metu, tačiau 2011-11-05 apklausos metu, liudytojas šios svarbios detalės nebenurodė, o teismo posėdyje savo parodymus papildė dar ir pleistro ieškojimo faktu. Apie tai, kad dėl nukentėjusiojo sužalojimo kalbėjosi su kaltinamuoju ir, kad šis neva neneigė sudavęs smūgius, liudytojas nurodė tik 2012-04-17 apklausos metu, tuo pačiu pareikšdamas, kad atsisako atsakinėti į klausimus ar duoti parodymus, „nes nenori turėti problemų su policijos pareigūnais“ (b.t. 2, b.l.31-32, 33-34,35-36). Vertindamas šio liudytojo parodymų visumą patikimumo prasme, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie prieštaringi tiek lyginant su M. Ž. parodymais tiek su nukentėjusiojo motinos E. K. pareiškime, rašytame 2010-11-15 Generaliniam prokurorui nurodytais jai žinomais faktais ir jos išsiaiškintomis įvykio aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. nurodė, kad įvykio aplinkybes ji sužinojo iš klubo „apsauginio S.“, kuris jai nurodė, kad 2011m. lapkričio mėn., naktį iš 5 dienos į 6 dieną, klube dirbo šie apsaugos darbuotojai: S., M., V., E., I. ir dvi panelės- kasininkės. Pareiškėja taip pat detaliai nurodė kitas jos sužinotas įvykio aplinkybes dėl vaizdo kamerų išdėstymo ir jų priklausomumo, jos prašymus dėl šių įrašų išreikalavimo ir ect. (b.t.1, b.l. 76-79, 80, 82,83). Analizuodamas šiuos teismui pateiktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas S. M. nukentėjusiojo motinai ne tik  nepasakė, kad matė kaip V. R. sužalojo R. M., tačiau šio asmens net nepaminėjo išvardindamas tą naktį dirbusius asmenis. M. Ž. ir S. M. vienas kitą nurodo kaip asmenį iš kurio sužinojo apie nukentėjusiojo sužalojimo faktą, ir aplinkybes. Skirtingai šie asmenys nurodo ir nukentėjusiojo pernešimo iš vienos vietos į kitą aplinkybes, o būtent : M. Ž. nurodė, kad jis su S. M. patraukė gulintį R. nuo tako ir  paguldė ant šono, kad jis nepaspringtų. S. M. nurodo, kad jis matė, kaip M. Ž. traukė nukentėjusį prie sienos.

Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1dalis  nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 4 straipsnio 2 dalis).

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus.

Vertinant ikiteisminio tyrimo eigą ir surinktą medžiagą atkreiptinas dėmesys į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-10-25 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal BK 135 straipsnio 1 dalies požymius R. M. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, motyvus (b.t.1, b.l. 22-28). 2011-11-30 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, tenkindamas įtariamojo M. Ž. skundą šį nutarimą panaikino ir ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu atnaujino (b.t.1, b.l. 41-42). Atlikus kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau iš esmės remiantis anksčiau surinkta medžiaga ir tų pačių liudytojų parodymais 2012-04-06 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė kito įtariamojo M. Ž. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalies požymių (b.t.1, b.l. 46-52). Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos tik nusikalstamos veikos pasekmės, tačiau, nepavyko nustatyti kas buvo konflikto iniciatorius. Apklaustos ir viena, ir kita pusė nepatvirtino, kad smūgiavo nukentėjusiajam, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp kaltinamojo R. M. ir liudytojo M. Ž. parodymų. Nepašalinus esančių prieštaravimų, byla perduota teismui. Naujų arba papildomų įrodymų, patvirtinančių kaltinamajam įkaltinamos nusikalstamos veikos padarymą, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu ir teismas išnaudojo visas galimybes tokius įrodymus surinkti.

Priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 str.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.

Kaltinimas R. M. iš esmės pagrįstas tarpusavyje nesutampančiais ir prieštaringais liudytojo S. M. ir procesinę padėtį iš įtariamojo į liudytoją pakeitusio M. Ž. parodymais. Juolab, kad M. Ž. yra tiesiogiai suinteresuotas išvengti galimos atsakomybės ir jam aktuali šios bylos baigtis. Vertindamas nurodytų liudytojų parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad šie asmenys nebuvo objektyvūs, nurodydami faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytus neatitikimus ir parodymų prieštaravimus, teismas atmeta šių asmenų versiją dėl paties įvykio aplinkybių, nes jos nepatvirtina objektyviosios kilmės bylos duomenys.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, prieštaringais ir neobjektyviais liudytojų parodymais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam įkaltintas nusikalstamas veikas. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamojo R. M. kaltę, įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamasis padarė jam įkaltintą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nuosekliai teigė, kad nukentėjusiajam tyčia nesudavė jokio smūgio, kad atstumdamas į klubą besiveržiantį nukentėjusį, jis netyčia galėjo pataikyti į lūpą ir dėl to gailisi. Tokie kaltinamojo teiginiai teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigti. Kaltinamajam neigiant savo kaltę dėl įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo, nesant kitų objektyvių įrodymų, kyla abejonės ir dėl įkaltintos nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas R. M., įrodinėjimo požiūriu, byloje surinkti ir teismo ištirti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nėra pakankami nusikaltimo padarymo konstatavimui ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės įvykio aplinkybėms nustatyti. Kitų priemonių, leidžiančių gauti tiesioginius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamajam įkaltinamos veikos padarymo, nėra. Kilusių abejonių ir esamų prieštaravimų teismas, ištyręs visus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visi jie vertintini kaltinamojo naudai ir R. M. išteisintinas pagal jam pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

BPK 94 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka spręstinas teismui pateiktų laikmenų saugojimo klausimas.

Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) panaikintina.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį 2011-04-04,  Vilniaus teritorinės ligonių kasos  7683, 07 Lt civilinis ieškinys, pareikštas M. Ž., R. M. dėl žalos atlyginimo atmestinas (b.t.1, b.l. 176, 177-184).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301, 302, 303, 307, 308 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Išteisinti R. M., nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1dalyje, sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

CD palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Ainora Kornelija Macevičienė