Prezidentai kolonijose nėra renkami, jie – skiriami
Niekaip nesuprantu tos Lietuvoje tarpstančios Prezidentofilijos.
Tik kažkas negero nutinka Lietuvoje, tuoj visi rėkia „kur žiūri Prezidentas!?“ Arba puola jam vienaip ar kitaip pateikinėti savus skundus.
Nekonkretizuoju atskirų atveju, bet teigiu, jog yra tokia bendra tendencija.
Ji tokia apykvailė, jog velniškai man primena 19 amžiaus pabaigos – 20 amžiaus pradžios Rusijos imperijos valstiečių mąstymą. Jie sakydavo:
„Batiuška Caras yra geras ir teisingas. Čia tik niekšai bojarinai mus skriaudžia. Va, jeigu Caras sužinotų, tai, ui kaip tiems niekšams butų!“
Jie taip nuoširdžiai manė, jog jų geras ir naivus Tėvelis Caras yra tiesiog paskendęs bojarinų demagogijoje, tad irgi visaip bandė jį pasiekti ir pasakyti Tiesą.
Deja, bet 1905 metų sausio 22 dieną bandymas apeliuoti į gerąjį Carą baigėsi „Kruvinuoju sekmadieniu“.
Na, mus dar nešaudo Prezidento apsauga, bet visos viltys ir pretenzijos į Prezidento asmenį atrodo ne ką mažiau naivios negu 19-20 amžiaus Carinės Rusios gyventojų.
Prezidentai kolonijose nėra renkami, jie – skiriami.
Facebook komentarai
