Policijos komisarų gauja pavogė tris kilogramus kokaino – vogė visas Šiaulių policijos komisariatas (pildoma)

Policijos komisarų gauja pavogė tris kilogramus kokaino – vogė visas Šiaulių policijos komisariatas

 

 

Garsioji Šiaulių policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro (ONTB) gauja, beveik 10 metų atiminėjusi narkotikus iš prekeivių, ir juos pati pardavinėjusi, galiausiai įkliuvo, kaip pavogė daug kilogramų policijos konfiskuoto kokaino.

Apie tai, kad visa Šiaulių ONTT prekiauja narkotikais, dar 2001 m. buvo informuotas minėtos generalinis prokuroas Klimavičius, STT šefas V.Junokas, VRM ministras Markevičius:

 

 

 

 

 

Policijos komisarų gauja pavogė tris kilogramus kokaino – vogė visas Šiaulių policijos komisariatas

 

 

Garsioji Šiaulių policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro (ONTB) gauja, beveik 10 metų atiminėjusi narkotikus iš prekeivių, ir juos pati pardavinėjusi, galiausiai įkliuvo, kaip pavogė daug kilogramų policijos konfiskuoto kokaino.

 

Dar 2012 m. gegužės mėn. neva atsitiktinai vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo sandėliuose Kaune ir Šiauliuose buvo aptiktos bananų dėžės su beveik 30 kilogramų kokaino.

 

Tokio kiekio kokaino kaina rinkoje – beveik 2,5 mln. eurų, mat vienas gramas kainuoja 70-80 eurų.

 

Šiauliuose aptiktų miltelių bendra masė siekė apie 11 kilogramų.

 

 

Kas nutiko toliau – kokainas buvo atgabentas į Šiaulių VPK, kur jų jau laukė garsioji ONTB gauja – ONTB skyriaus viršininkas R.Zykas, „metų seklys“ Tomas Ruchtinas , ONTP vyresnysis tyrėjas Ričardas Pocius, tyrėjai G.Aina ir R.Ivanovas.

 

Klatinamieji – policijos komisarai, tyrėjai ir visokie „ekspertai“ : Remigijus Dereškevičius, Remigijus Zykas, Tomas Ruchtinas, Ričardas Pocius, Renatas Ivanovas, Gediminas Aina, Gediminas Motiejūnas, Giedrius Vaitkus, Vytenis Maščinskas, Rolandas Grigalaitis, Arūnas Jankus, Arminas Lipskis, Arvidas Budrys, Gintautas Golovnia, Raimondas Ripinskas, Pavelas Osipovas, Kęstutis Purvinis, Robertas Paštuolis.

 

 

2012-05-11 kokainas buvo atgabentas į Šiaulių VPK – teismo nuosprendyje rašoma, kad buvo atgebanti 15 vnt. narkotinės medžiagos – kokaino – paketų.

 

Tą pačią dieną komisarai susitarė, kad reikia kokaino dalį pavogti – dėl to susitarė R.Pocius, T.Ruchtinas, G.Aina ir Ivanovas su dar trimis „tyrėjais“  Gediminu Motiejūnu. ir Giedriumi Vaitkumi. V.,

 

Trys policininkai „patruliavo“ šalia kabineto, kuriame buvo kokainas ir „stebėjo aplinką“, o jų viršininkai R.Pocius ir T.Ruchtinas du paketus su narkotikais, kuriuose – ne mažiau 1,2 kg. Kokaino.

 

Tačiau komisarai nenurimo – vėliau iš dėžių su bananais pavogė dar du paketus su 1,2 kg. Kokaino.

 

Pavogtą kokainą tyrėjai laikė savo kabinete, o vėliau išvežė iš komisariato ir paslėpė vieno iš jų garaže kaime.

 

G.M. suklastojo dokumentą, ir parašė protokole, kad bananų dėžėse rado tik 11 paketų su kokainu.

 

 

Tos pačios dienos vakare visa gauja susirinko miške ir susitarė kokainą parduoti, o pinigus pasidalinti – apie tai buvo informuotas ir ONTB skyriaus viršininkas R.Zykas, kuris sumanymui pritarė.

 

 

 

G.V. parašė pranešimą Kauno apskrities ONTB viršininkui D.G., kad rasta 11 paketų su kokainu.

 

Mentų aukso amžius

 

Po kelių dienų R.Pocius su T.Ruchtinu pardavė 144 g kokaino už 30 000 litų (8 688,6 eurus) pardavė L. Š., o gautus pinigus pasidalino tarpusavyje.

 

Vėliau komisarų biuro parduoti narkotikai buvo greitai išplatinti

 

Teismo nuosprendyje skrupulingai surašyta :

 

300 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 180 g kokaino, paėmė ir nuvežė į R. Ivanovo garažą, kur praskiedė su 700 gramais kreatino, iš viso pagamino ne mažiau kaip 905,99 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 180 g kokaino, vėliau šią praskiestą narkotinę medžiagą gabeno prie tarptautinio oro uosto teritorijos…dalį šių miltelių – ne mažiau kaip 500 g miltelių, kurių sudėtyje – 90 g kokaino, už 50 000 litų (14 481 eurą) pardavė G. M.

 

Vėliau, 2012 m. vasarą gauja pardavė dar 500 gr. Kokaino už  50 000 litų (14 481 eurą), o gautus pinigus pasidalino lygiomis dalimis.    

 

Vasaros pabaigoje T.Ruchtinas 210 g kokaino pardavė už 45 500 litų (13 177,7 eurus).

 

ONTB viršininkas R. Zykas net duodavo kolegoms kokaino pavyzdžių, kad lengviau įtikintų narkotikų pardavėjus, kad kokainas geros kokybės.

 

Rugsėjį R.Zykas pardavė kilogramą miltelių, kurių sudėtyje – ne mažiau kaip 600 g kokaino, per tarpininką už 35 000 eurų pardavė  tyrimo nenustatytiems asmenims. Pinigus policininkai vėl pasidalino.

 

Rugsėjį R.Zykas toliau prekiavo kokainu, kol galiausiai 2013-03-12 1 gr. kokaino pardavė tokiam S. K., kuriam 2013-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamas veikas  imituojančius veiksmus.

 

2013-01-23 policija sulaikė R.Pocių, o jo bendrai puolė slėpti pėdsakus – R.Zykas su Ivanovu išvežė likusį kilogramą kokainą iš garažo ir užkasė miške.

 

Kur pakasė kokainą, vėliau parodė tas pats R.Ivanovas.

 

Be to R. R. už 9 000 eurų pirko  metamfetamino ir jas vėliau perpardavė. Galiausiai

įkliuvo, kai pardavė tabletes tam pačiam S. K., kuris ir „pridavė“ visą narkobaronų gaują.

 

 

 

 

Kaltinamasis Giedrius Vaiktkus nurodė, kad jam paskambino Tomas Ruchtinas ir pasakė, kad yra darbo.

 

Jiems atvykus į sandėlį, rado tas dėžes su paketais,  Vežant dėžes į komisariatą, kažkas iš važiavusių tame pačiame automobilyje – T. Ruchtinas sakė, kad jiems iš paskos važiuoja įmonės darbuotojas.

 

Atvažiavę į komisariatą, visi trys iš bagažinės sunešė dėžes į antrame aukšte esantį galinį 227 kabinetą, kuriame buvo jo (G. V.), G. M. ir T. Ruchtino darbo vieta.

 

Kabinete dėžes padėjo ant stalo, ant lovos, gal ant palangės – kur buvo vietos. Dėžių skaičiaus neprisimena, bet apklausos metu įvardino tris. Dėžių pasižiūrėti atėjo būrys kolegų – ONTB vadovas R. D. ir kiti kolegos.

 

Po to, kai jis (G. V.) paliko dėžes kabinete, į kabinetą įstaigos ekspertai galėjo ateiti gal po 15 minučių.

 

Tuo metu į kabinetą užėjęs G. A. ar T. Ruchtinas  pasakė, kad reikia kažkur važiuoti.

 

Važiavo link Brydų į užmiestį prie miškelio ir vandens telkinio, kelionė truko apie 10-15 minučių. Darbo praktikoje iki tam tikro momento būdavo natūralu susitikti ne darbinėse patalpose. Kitu automobiliu, kurio prieš išvažiuodamas komisariato kieme nematė, atvažiavo P., I. ir R.. Buvo šešiese. Tame šešetuke didelio organizatoriaus, lyderio nebuvo. Daugiau šnekėjo T. Ruchtinas.

Kažkuris, gal T., pasakė „yra paimta“. T. ar R. paklausė, ar kas turi pasiūlymų. Tiksliai teksto neatkartos…Buvo pasakyta „tylime“. Neatsimena, kuris taip pasakė. Susitikimas buvo trumpas. Visi patylėjo, patraukė pečiais, sėdo į automobilius ir išsiskirstė. Grįžo tuo pačiu automobiliu su tais pačiais žmonėmis. Grįžtant atgal kiekvienas liko su savo pamąstymais.

 

 

G.Vaitkus parodė, kad nežino, kodėl nebuvo informuotas dėl dalies paimtų narkotikų.

 

Nors tos narkotinės medžiagos buvo ne jo (G. V.) žinioje, bet tuo metu dirbo kovos su narkotikais skyriuje. Nors tuo metu tiek su vadovu T. Ruchtinu, tiek su kitais kolegomis konfliktų neturėjo, tačiau darbe jautė įtampą, nes skyriuje buvo laikomas nepatikimu.

 

Nieko nežinojo apie tų narkotinių medžiagų platinimą, realizavimą ir už jas gautus pinigus, pats jokių pinigų už tai negavo.

 

Tik vienas kaltinamasis – R. Pocius jį apkalbėdamas pasakė, kad jis (G. V.) dalyvavo narkotinių medžiagų pagrobime. Apkalba galimai dėl ankstesnių piktumų arba klysdamas.

 

Tada G.Vaitkus  prisipažino, kad rašė pranešimą apie rastas ir paimtas narkotines medžiagas. Tą dokumentą pagal vizą buvo pavesta surašyti jam (G. V.).

 

Didžiausia jo kaltė – kad niekam nepranešė, nes baiminosi dėl šeimos. Yra sulaukęs prieš jį nukreiptų veiksmų – du kartus buvo subadytos jo automobilio padangos. Kai kurie šaltiniai teigė, kad tai buvo padaryta dėl L. Š. Darbo metu savo telefono kalendoriuje buvo gavęs priminimą, kad ta diena yra jo mirties diena. Tai nėra grasinimas, bet verčia pagalvoti. Pats asmeniškai nekonfliktuoja su nusikalstamais asmenimis. Apie kitus pareigūnų veiksmus, kurie kaltinime jam (G. V.) nėra inkriminuojami, apie kontrabandines cigaretes niekada negirdėjo.

 

 

Kaltinamasis Gediminas Motiejūnas (G. M.) parodė, kad  kol paieška sandėlyje vyko apie pusantros valandos, T.Ruchtinas  vaikščiodamas lauke su kažkuo kalbėjo telefonu.

 

Daug žmonių atėjo pasižiūrėti, kas buvo paimta. Tiksliai nepasakys, kokie darbuotojai buvo atėję, – užeiti galėjo visi tuo metu darbe buvę ONTB pareigūnai.

 

Atidarius dėžes, viršuje buvo celofanu uždengti bananai, o iškėlus bananus, po popieriumi dėžių dugne buvo sudėtos kaladės su narkotinėmis medžiagomis.

 

Bananai liko tose pačiose bananų dėžėse, o kalades į specialius vienkartinius užspaudžiamus plastikinius paketus sudėjo ekspertai su pirštinėmis. Nepamena, kiek gavosi tų paketų.

 

Į apžiūros protokolą rašomi ir paketų, į kuriuos supakuotos narkotinės medžiagos, numeriai.

 

Darbo pabaigoje į kabinetą atėjęs A. pasakė, kad skubiai reikia važiuoti. Susitikimo vietoje galėjo būti 6-7 asmenys, tarp jų buvo ir R. I.. T. Ruchtinas su R. Pociumi pasakė, kad yra paimta, kad visi turi šeimas, darbus ir turi tylėti bei paklausė, ką daryti. Kalbant nebuvo pavartoti žodžiai „narkotikai“, „kokainas“, tačiau buvo galima suprasti, kad kalba eina apie narkotines medžiagas. Nebuvo konkrečiai pasakyta, kas, kuriuo momentu, iš kur buvo paimta ir kur padėta. Jam (G. Motiejūnui) situacija buvo labai keista ir nemaloni. Jautėsi visų bendras didelis pasimetimas, nuostaba, visi tylėjo. Jo paties tylėjimą galėjo lemti baimė, panika. Apie pardavimus kalbos nebuvo. Visi pagūžčiojo ir išsiskirstė. Grįžęs į kabinetą toliau dirbo savo darbus.

Apie tas narkotines medžiagas daugiau nieko nežinojo ir jokių pavedimų neturėjo.

 

Parodė, kad tuo metu tiksliai neatsiminė, kiek buvo paimta tų kaladžių. Nežino, kodėl buvo nufilmuotos tik trys kaladės.

 

Kaltinamasis Raimonas Ripinskas (R.R). dėl jam pareikšto kaltinimo pilnai pripažino kaltę ir parodė, kad 2012 m. vasaros pabaigoje, tikslaus laiko nepamena, Kazachijos piliečiai, kurie apie dvejus metus buvo pastovūs jo klientai – pirkdavo automobilius, jų detales ir veždavo jas į savo šalį, pasiteiravo, ar galima kur nors gauti kokaino.

 

Tuo metu jis turėjo finansinių problemų, buvo įsiskolinęs bankui už namą. Kai kazachai paprašė kokaino, laikraščiuose buvo nuskambėję apie bananų dėžėse rastą kokainą. Kilo mintis užsidirbti pinigų, todėl nuvažiavo prie VPK susitikti su R. Zyku, su kuriuo buvo pažįstami gal nuo 1990 metų, ir apie tai pasidomėti.

 

Jam pasiteiravus, ar turi kokaino, R. Zykas atsakė, kad nieko apie kokainą nežino, žadėjo paklausti kolegų. Jis  palaukė kieme, o R. Zykas  nuėjo paklausti. Grįžęs pasakė, kad tikrai yra ir kaina 37 000 eurų už vieną kilogramą. Kazachai buvo pasakę, kad daugiausiai mokės 35 000. Kai R. Zykui apie tai pasakė, jis nuėjęs ir su kažkuo pasitaręs pasakė, kad mažiausia kaina gali būti 32 500 eurų. Likę 2500 eurų gavosi kaip uždarbis. Su Zyku susitarė, kad pasidalins per pusę, ką gaus virš 32 500. Po 1-2 dienų jam į automobilių plovyklą atvežė kokaino pavyzdį, kuris buvo supakuotas į celofaninį maišelį, sumesti gabaliukai. Ten buvo arbatinis šaukštelis baltų miltelių, to pavyzdžio nesvėrė, galėjo būti 2-5 gramai. Už pavyzdį jokių pinigų nemokėjo. Jis tą pavyzdį perdavė Kazachijos piliečiams. Po 2-3 dienų paskambinę jie jam  pasakė, kad kokainas tinka ir norėtų pirkti. Jis R. Zykui  pasakė, kad reikia vieno kilogramo. R. Zykas atvežė jam kilogramą kokaino motociklu į darbą

 

Atėjo pas jį į ofisą, atsinešė lagaminėlį, ištraukė kokainą, pasvėrė jį savo turėtomis svarstyklėmis, buvo apie 1,100 kg su visa pakuote. Kokainas buvo supakuotas į kaladę, kuri buvo įdėta į kratos išėmimo maišelį.

 

R.Zykas  parodė, kad ta kokaino kaladė yra pažymėta – pašvietus su specialiu tušinuku švietė salotinė spalva. Pažymėta buvo tam, kad nebūtų pakeista pakuotė, jeigu kartais to kokaino niekas nepirktų.

 

Jis (R. R.) suprato, kad tą kokainą R. Z. pasisavino.

 

Su Kazachijos piliečiais jis (R. R.) susitiko tos pačios dienos vakare prie (duomenys neskelbtini) virtuvės restorano. Jie pakete išpjovė skylutę, iškrapštė gramą ant svarstyklių, įpylė amoniako, ištirpdė, išdžiovino, susidariusį kristalą pasvėrė ir pasakė, kad ten 82-84 likę kokaino ir tokia yra jo kokybė. Nustatę kokybę, kazachai tą kilogramą kokaino nupirko už 35 000 eurų. Jis, grįžęs į Šiaulius. vakare nuvažiavo pas R. Zyką į namus, sumokėjo už kokainą 32500, o likusius 2500 eurų abu pasidalino per pusę – po 1250 eurų. Neatsimena, ar Z., paimdamas 32 500, sakė, su kuo turės jais dalintis. Jis  tuo metu nežinojo, kad kazachai norės dar kilogramo.

Po kelių dienų su juo vėl susisiekė Kazachijos piliečiai. Viskas vyko analogiškai: R. Zykas  jam kokainą atvežė į darbą lagaminėlyje tokioje pat pakuotėje, apsuktoje izoliacija, pakuotės svoris taip pat buvo apie 1,100 kg, R. Zykas  pasvėrė savo svarstyklėmis.

 

Tą kilogramą kazachams perdavė, jie vėl kokainą ištyrė, nusipirko ir išsivežė. Ir dar pasakė, kad norėtų nusipirkti mažesnį kiekį – 50 g. Jis vakare nuvykęs pas R. Z. į namus su juo pasidalino pinigus tomis pačiomis sumomis ir paprašė dar 50 g. Po 2-3 dienų jam (R. R.) į namus R. Z. atvežė 50 g kokaino. Nesvėrė, neturėjo su kuo. Milteliai buvo supakuoti į mažą celofaninį maišelį. R. Z. pasakė, kad gryno kokaino nebeturi, kad čia yra skiestas, pigesnis, po 130 litų už gramą. Tuos 50 g Z. jam (R. R.) paliko namuose.

 

Maždaug po dviejų savaičių Kazachijos piliečiai vėl atvyko. Kai kazachams pasakė, kad kokainas skiestas, tų 50 g jie neėmė dėl prastos kokybės. Tie 50 g liko pas jį. Pats  bandė vartoti skiestą kokainą iš to 50 g maišelio. Poveikis buvo trumpalaikis. Tada Kazachijos piliečiai paprašė dar vieno kilogramo. Praėjus beveik dviem savaitėms, Zykas motociklu atvežė trečią kilogramą.