Pedofilijos byloje apsinuogino teisėjų mafija (1)

Pedofilijos byloje apsinuogino teisėjų mafija

Kodėl visų pakopų teismai Kauno pedofilijos byloje priima tokius absurdiškus sprendimus, kad net Šiaulių apygardos teismo sprendimas patenkinti Neringos Venckienės skundą dėl bylos Laimutei Stankūnaitei dėl galimo poveikio liudininkei – Drąsiaus Kedžio dukrai – atrodo kaip Temidės triumfas?

Kodėl net trys ankstesnių teismų bei prokuratūrų spendimai buvo panaikinti Šiaulių apygardos teisme? Gal būt atsakymas slypi tame, kad Nacionalinei teismų administracijai penkerius metus vadovavo buvusio generalinio prokuroro ir laikinojo Prezidento Artūro Paulausko patikėtinis, Naujosios sąjungos narys Raimondas Bakšys, o jo pavaduotoja dirbo įtariamojo pedofilija Andriaus Ūso advokatė Loreta Kraujutaitienė? 2000 m. R.Bakšys nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose Naujosios sąjungos sąrašuose, tačiau vėliau A.Paulauskai galimai juo pasirūpino – jis buvo paskirtas Teismų departamento vadovu. 2002-ųjų rugsėjį tuometinis prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu atsisakė skirti buvusį Teismų departamento vadovą R. Bakšį Nacionalinės teismų administracijos direktoriumi. Šis paskyrimas susijęs su 2002-ųjų kovą įsigaliojusiu Nacionalinės teismų administracijos įstatymu, pagal kurį Teismų departamentas pakeitė pavadinimą ir tapo Nacionaline teismų administracija. Tada V. Adamkaus patarėjai tokį sprendimą motyvavo prezidentui suteikta konstitucine teise ir galiojančiais įstatymais, taip pat nepakankama R. Bakšio kompetencija eiti šias pareigas. Tiesa, vėliau neaiškiu būdu R.Bakšys vis dėlto tapo nuolatiniu Nacionalinės teismų administracijos vadovu, nes oficialaus Prezidento dekreto dėl šio paskyrimo LL nepavyko surasti.�

Būtent Nacionalinė teismo administracija sprendžia ir rekomenduoja Prezidentui, ką ir kur paskirti teisėju, kas ir kada gali padaryti karjerą. Būtent per šį A.Paulausko patikėtinių sukurtą filtrą turi praeiti visi teisėjai, ir į aukštesnes pareigas skiriami tik patikimi ir lojalūs šiai sistemai. Matyt, šiame filtre ir slypi atsakymas į klausimą, kodėl teismai pedofilijos byloje priima tokius šokiruojančius sprendimus.

Nors Artūrą Paulauską rinkėjai pašalino iš politikos, jo sukurta sistema veikia ne tik teismų sistemoje, bet ir prokuratūroje.

Kodėl visų pakopų teismai pedofilijos byloje priima tokius absurdiškus sprendimus, kad net Šiaulių apygardos teismo sprendimas patenkinti Neringos Venckienės skundą dėl bylos Laimutei Stankūnaitei dėl galimo poveikio liudininkei – Drąsiaus Kedžio dukrai – atrodo kaip Temidės triumfas? “Nesitikėjau tokio sprendimo, net nevažiavau į Šiaulius, nes buvau įsitikinusi, kad mano skundas bus atmestas“, – sužinojusi apie Šiaulių apygardos teismo nutarimą atnaujinti tyrimą dėl galimo Laimutės Stankūnaitės poveikio mergaitei, pasakojo Drąsiaus Kedžio dukters globėja Neringa Venckienė. N.Venckienės skundas buvo patenkintas, argumentuojant, jog yra pagrindo įtarti, kad biologinė mergaitės motina bandė daryti poveikį savo dukrai. Šiaulių miesto apygardos teismo sprendimu buvo panaikinti net trys ankstesnių teismų ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros sprendimai, kuriais tyrimas buvo nutrauktas. „Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vidmantas Mylius atsivertęs bylą konstatavo, kad prokurorai neatliko visų būtinų veiksmų išsiaiškinti tiesą. Nebuvo tirtas mergaitės mamos L.Stankūnaitės įsiveržimas į kambarį, kuomet jos dukra davė parodymus, nebuvo apklausti liudininkai, todėl ikiteisminis tyrimas yra atnaujintas“, – argumentus, kodėl buvo priimta tokia teismo nutartis, dėstė Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

Būtent Nacionalinė teismo administracija sprendžia ir rekomenduoja Prezidentui, ką ir kur paskirti teisėju, kas ir kada gali padaryti karjerą. Internete rašomi kai kurie Nacionalinės teismų administracijos įgaliojimai: rengia medžiagą Visuotiniam teisėjų susirinkimui, Teisėjų tarybos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo posėdžiams; techniškai aptarnauja teismų savivaldos institucijas, Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, Atrankos komisiją, Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją, Teisėjų tarybos sudarytas darbo grupes; tvarko teisėjų duomenų bazę ir teisėjų asmens bylas; tvarko pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir jų asmens bylas; atlieka vidaus auditą teismuose, taip pat Nacionalinėje teismų administracijoje; kaupia, analizuoja ir apibendrina teismų statistiką.

LL pavyko internete surasti dar

2004.04.15 oficialų Prezidentūros pranešimą apie Laikinojo Prezidento Artūro Paulausko susitikimą su R.Bašiu. Jame rašoma: “Laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas Artūras Paulauskas priėmė Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narius ir Nacionalinės teismų administracijos direktorių Raimondą Bakšį.

L.e.p. Prezidentas klausė, su kokiomis problemomis susiduria daugiau nei metus veikianti Pretendentų į teisėjus atrankos komisija. A. Paulauskas taip pat domėjosi teisėjų kvalifikacija, jų skyrimo tvarka. “Teisėjais turi dirbti tik aukštos kvalifikacijos teisininkai, nes nuo sklandaus teismų darbo priklauso visuomenės pasitikėjimas Lietuvos teismų sistema”, – teigė laikinai einantis Respublikos vadovo pareigas Artūras Paulauskas.

Kas kelia bylas N.Venckienei – A.Paulausko statytiniai?

Prieš kelis savaites Teisėjų etikos ir drausmės komisija Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei nusprendė iškelti dar vieną drausmės bylą. Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Juodytė, byla N.Venckienei iškelta pagal vieną iš trijų Laimutės Stankūnaitės skundų ir pagal Teismų tarybos teikimą, dėl teisėjos pasisakymų Panevėžio miesto apylinkės teismui nusprendus nutraukti pedofilijos bylą.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija nusprendė, kad N.Venckienė „Kauno dienai“ pasakydama žodžius: „Labai gaila, kad per išgamas, iškrypėlius teko palaidoti brolį, tačiau aš tikiu likimu ir tikiu, kad viskas sugrįš gyvenime. Sugrįš ir jiems kada nors“, pažeidėjo teisėjo etiką. Šiuos žodžius L.Stankūnaitė prisiskyrė sau, nors jie niekam konkrečiam ir nebuvo adresuoti.

„Ši teisėja, N.Venckienė, pasinaudodama įvairios pakraipos masinės informavimo priemonėmis, viešai, sistemingai, formuodama negatyvų visuomenės požiūrį tiek apie mane D.K. motiną – Lamutę Stankūnaitę, tiek apie mano šeimą, tiek apie byloje esančius asmenis ir jų artimuosius, tiek apie savo kolegas. Noriu pabrėžti, kad teisėja N.Venckienė neturėdama jokių kaltės įrodymų, formuoja išankstinę nuomonę, kuri visuomenės laikoma oficialia, nes tai kalba teisėja. Tokiu būdu kuri visuomenės laikoma oficialia, nes tai kalba teisėja. Tokiu būdu teisėja N.Venckienė sukelią neigiamą atgarsį ir nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis ir visos valstybės pamatais – Lietuvos Respublikos Konstitucija“ – skundžiasi L.Stankūnaitė (red.past. kalba netaisyta).

Drausmės byla įvertinti ir N.Venckienės pernai, lapkričio 17 d., po teismo posėdžio žurnalistams ištarti žodžiai: “Čia ne pabaiga. Aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs, jūs pamatysite, praeis du, trys, penki metai ir viskas išlįs. Tegul jie negalvoja, kad jie čia dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai ir iškrypėlių klaną dengdami, čia taip nebus”.

Netylėjo tada ir jos mama Laimutė Kedienė. “Čia nė vieno teisėjo nėra, čia trys banditai atėjo ir paskaitė nutartį”, – piktinosi Drąsiaus Kedžio mama.

Šie moterų žodžiai įžeidė teisėjų kolegijos pirmininką Vytautą Krikščiūną, jis juos įvertino kaip teismo įžeidimą ir lapkričio 22 d. kreipėsi į Teisėjų tarybą.

Teisėjų taryba nusprendė V.Krikščiūno skundą perduoti Generalinei prokuratūrai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą L.Kedienės atžvilgiu. Tyrimą planuojama pradėti ir dėl N.Venckienės ištartų žodžių, tačiau prieš tai reikia panaikinti jos kaip teisėjos imunitetą.

„Dėl mano žodžių bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kaip jie gali mane bausti du kartus už tą patį“, – Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimu stebisi N.Venckienė.

Kodėl A.Paulauskas ir E.Kūris gynė iškrypėlius?

Daugelyje televizijos laidų akcentavęs, jog teismo sprendimai turi būti gerbiami ir vykdomi, 2010-05-24 TV3 laidoje „Be grimo“ buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris paklaustas, kodėl nevykdomas sprendimas dėl kaltinimų Laimutei Stankūnaitei pareiškimo, nuo klausimo išsisuko, o Panevėžio teismo sprendimą mergaitės neperduoti motinai įvertino kaip priimtą dėl didelio spaudimo bei pavadino jį teisinės valstybės kapituliacija, tokiu būdu parodydamas nepagarbą teismo sprendimui bei kvestionuodamas jo nešališkumą:

Be to, 2010-05-31 Lietuvos ryto televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ E. Kūris neigiamai atsiliepė apie laikinąją D. Kedžio dukros globėją Neringą Venckienę:

Neigiami atsiliepimai apie mergaitės globėją bei išreikšta pozicija, jog ne tik D. Kedys yra J. Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės žudikas, bet kad ir jo šeima apie tai žinojo, buvo išsakyti ir anksčiau, 2010-02-03 Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“:

<Aš duosiu vieną pavyzdį, reiškia, ar iš tikrųjų nors vienoj laidoj, kur yra kas nors klausinėjama, įskaitant, reiškia, dabartinę tos mergaitės globėją, taip toliau, ar nors vienoj laidoj kam nors pavyko išgauti, kokį nors rišlų atsakymą į klausimą – kaip ten atsirado teisėjas Furmanavičius? Ar tai nėra jų pačių klaida, šitų žmonių? Iš tikrųjų gal jie nuoširdžiai tuo tikėjo. Ar tai nėra jų klaida? Aš žiūrėjau ne vieną laidą ir aš mačiau kad visąlaik nuo to klausimo nueinama, bet vienas atsakymas buvo ganėtinai įdomus. Žiūrėkit, mano manymu čia blefavimas, bet čia mano asmeninis toks įtarimas, sako: „Kai mes spaudoj paskaitėme, kad Furmanavičius ir Ūsas yra draugai..“. Tegu suranda man šitą spaudą, kur nors, reiškia, kas čia tokios per personos buvo, kad kažkokia spauda turėjo nei iš šio, nei iš to rašyti, kad Furmanavičius ir Ūsas yra draugai. Tai man atrodo, kad šičia jie patys, tie, kurie iš tikrųjų žudė du, o ne vieną, arba bent jau žudė teisėją, kad jie patys negali į šitą klausimą atsakyti.>

Be to, E. Kūris 2010-05-18 Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ teigė, jog D. Kedžio artimieji imitavo negalintys išvežti D. Kedžio dukros motinai, nes, pasak jo, iš tiesų veikė išvien su žmonėmis, užtvėrusiais kelią:

Toje pačioje laidoje E. Kūris, kalbėdamas apie Kėdainių teismo sprendimą mergaitę grąžinti motinai teigė, jog „šioje situacijoje teismo nutartis būti kitokia negalėjo“, taip išreikšdamas poziciją, jog D. Kedžio dukra privalo būti sugrąžinta motinai.

“Tokie vieši labai didelį autoritetą tarp teisininkų turinčio E. Kūrio pasisakymai, kuriuose reiškiama priešprieša D. Kedžio artimiesiems, galėjo ir gali daryti poveikį teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams”, – mano Seimo narys Saulius Stoma.

A. Paulauskas jau 2009-10-08, praėjus vos trims dienom po dviejų žmonių nužudymo Kaune, dalyvaudamas Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ buvo įsitikinęs ir viešai išdėstė poziciją, jog žmogžudystes įvykdė D. Kedys:

< Aišku, kad blogiausia, kai žmogus pats pradeda atlikinėt tyrimą, pats veikti pagal jo supratimą, ir mes matom, kokios tragedijos įvyksta. >

A. Paulauskas, 2010-01-20 LNK televizijos laidoje „Abipus sienos“, kalbėdamas apie J. Furmanavičiaus nužudymą, nesant teismo sprendimo, teigė, jog tai padarė D. Kedys ir netgi kėlė klausimą, kiek N. Venckienė prie šio nužudymo prisidėjo bei pasisakė, jog teisėjas J. Furmanavičius tikriausiai nėra kaltas pedofilijos byloje:

< Klausimas labai rimtas – kiek teisėja prisidėjo prie jo mirties? Vietoj to, kad jinai stabdytų, jinai buvo brolio pusėje. Netgi ne įpainiojimas, o čia yra nužudymas žmogaus, kuris dirba su seserimi viename teisme, kuris neaišku kokiais tai įrodymais ir kaltinimais susietas su šita mergaite. Čia man apskritai sunku suvokti, kaip taip galima tvirtai būti įsitikinusiu ir kitų įrodymų kaip mergaitės parodymai aš dar negirdėjau.>

Negana to, jog A. Paulauskas aiškiai išreiškė poziciją, jog D. Kedys kaltas dėl žmogžudysčių Kaune, kartu jis abejojo jo psichine sveikata:

< Gyveno kartu, mergina atsisakė toliau gyventi, kova dėl vaiko, laimi tą kovą, o staiga toks impozantiškas ir turtingas žmogus viską pralaimi. Tai kodėl gi neiti štai tokiu keliu? Aš nenoriu sakyt, kad jie kokios tai pažeistos psichikos, bet yra žmonės, kurie užaštrina situaciją ir tiek įsijaučia, ir laikas nuo laiko ta visa istorija apauga visokiom detalėm, kurios yra visiškai sukurtos, netikros, ir tas žmogus tiek įtiki, tiek tom detalėm patiki, kad jis jau priima jas kaip realias.>

2010-02-17 LNK televizijos laidoje „Abipus sienos“ A. Paulauskas toliau dėstė, kodėl pasak jo, kaltinimai pedofilija yra išgalvoti (<Man pačiam kildavo toks klausimas – kodėl gi jie nepagavo šitų žmonių įvykio vietoje, nusikaltimo vietoje, kodėl jie neužfiksavo daugiau įrodymų, išskyrus mergaitės aiškinimą? Toks įspūdis, kad tuo ir pasitenkinta.>) bei viešai apkaltino N. Venckienę prisidėjus prie įvykių Kaune:

< Jinai buvo įsitraukusi į visą šitą istoriją ir pakankamai artimai, pakankamai stipriai. Tai nebuvo tikrai patarimai iš šalies, nebuvo stebėjimas iš šalies, nu jinai buvo viena iš tokių aktyvių viso to proceso sukėjų.>

“Tokie šališki, labai didelį autoritetą tarp teisininkų turinčio, buvusio generalinio prokuroro A. Paulausko pasisakymai, kuriuose, net nesant teismo sprendimo D. Kedys kaltinamas žmogžudystėmis Kaune bei vieši svarstymai, kiek prie žmogžudysčių Kaune prisidėjo N. Venckienė, turi būti traktuojami kaip poveikio teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams darymas. Tokius įtarimus dar labiau sustiprina 2010-02-09 LNK laidoje „Paskutinė instancija“ atskleisti A. Paulausko ryšiai su Andriaus Ūso advokatais Deiviu Valiuliu ir Loreta Kraujutaitienė, todėl ypatingai aktyvus politiko ir teisininko kišimasis į pedofilijos bylą kelia pagrįstų įtarimų, kuriuos būtina patikrinti”, – komentavo S.Stoma.

Prokurorė įtakingų verslininkų šeimoje

“Taip, ji dirbo prokuratūroje”, – patvirtina žinią L.Kraujutaitienės svainis Viktoras Kraujutaitis. Bet jis teigia nežinąs, kaip Kauno apygardos prokuratūros ypač svarbių bylų prokurorė virto paprasta advokate.

Apie V.Kraujutaitį Kaune pasakoja labai įdomių istorijų. Viena jų – apie Artūro Paulausko didįjį virsmą. Kai buvęs prokuroras tapo politiku, kandidatu į valstybės prezidentus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos dokumentuose apie tai likusi menka detalė – kiek daugiau nei 30 tūkst. litų auka A.Paulausko rinkimų kampanijai. V.Kraujutaitis neneigia pažįstąs A.Paulauską ir pabrėžia draugystę su jo tuometine “dešiniąja ranka” Gediminu Jakavoniu. Su juo Kraujutaičiai grybaudavę ir kitaip bičiuliaudavęsi… Tai G.Jakavonis ir supažindinęs verslininką su A.Paulausku.

Liudininkas iš V.Kraujutaičio aplinkos (jo tapatybės mes neskelbsime, o dėl patogumo vadinsime Vladu) sutiko paliudyti kiek kitokius dalykus. Šis žmogus, kurį su Kraujutaičiais sieja meilė vyriškoms sporto šakoms, tvirtino, kad tuo metu V.Kraujutaičio kalbėta apie daug didesnę sumą. Jis prisimena kalbas apie mažiausiai 2 mln. litų paramą kylančiai politikos žvaigždei.

Buvo ir tebėra išvirkštinė to bendravimo su politikais pusė: Kraujutaičių verslas dažnai atsidurdavo teisėsaugos akiratyje. Įtarimai kontrabanda. Štai ir visai neseniai, prieš kelis mėnesius, V.Kraujutaičiui priklausančioje teritorijoje pareigūnai sulaikė kontrabandinių degalų siuntą. Vėliau tie degalai kažin kokiu stebuklu išsiliejo ir… dingo. V.Kraujutaitis neigia turįs su tuo ryšį. Esą tai vienas apsauginis peržengė įstatymo ribą.

Labai seniai panašiai nutiko V.Kraujutaičio vairuotojui, esą vežusiam per Lietuvos sieną, kaip spėjama, iš Rusijos didelę sumą grynų pinigų.

Vladas liudija girdėjęs V.Kraujutaitį giriantis ne tik ryšiais su A.Paulausku, bet ir su… Henriku Daktaru. “Netgi Viktoras jį buvo atsivežęs į savo tėviškę”, – pasakoja vyras, ką girdėjęs. “Prie Vištyčio?” – patiksliname. Taip, prie Vištyčio ežero, kur V.Kraujutaitis turi didžiulį namą. “Ten Daktaras buvo?” – perklausiame – “Taip. Tai buvo 2001-2003 metais”.

V.Kraujutaitis ne iš karto pagauna, apie kokį Daktarą klausiame. Kai patiksliname, kad norime sužinoti, ar jo viloje lankėsi Henrikas Daktaras, V.Kraujutaitis atsako klausimu: “Ar aš galiu drausti jam lankytis?”

Šešėlinio verslo schema

Kai imame klausinėti Vlado, kaip, jo galva, gali į krūvą sueiti politika, teisėsauga ir verslas, jis mums pateikia vaizdelį iš Kauno verslininkų gyvenimo. Esą tame gyvenime susipina viskas: įtakingi teisėsaugos pareigūnai, nusikalstamo pasaulio atstovai ir legalus verslas, suteikiantis jų bendram veikimui priedangą, o politikai – nebaudžiamumo stogą.

Visos bendradarbiaujančios šalys yra bendros veiklos dalininkės. Po nepriklausomybės paskelbimo tai buvusi spirito kontrabanda. Esą neteisėtais būdais gauti pinigai (kyšiai, reketas ir t. t.) būdavo bendrai investuojami į kontrabandinę schemą. Susitepę teisėsaugininkai garantuodavo laisvą krovinių judėjimą per sienas Rusijos ir Kaukazo kryptimi bei atgalios. Investuotas litas duodavęs keleriopą grąžą.

Toliau reikėjo pasirūpinti pinigų legalizavimu. Vlado žiniomis, tada prisijungdavo sportas. Viena suma įrašoma į sutartį su sportininku, ar jį perkančia komanda – kita realiai mokama, ir pinigai tampa legalūs. Tada juos galima laisvai leisti asmeninei gerovei, mokėti politikams ir t. t.

Čia Vladas nei iš šio, nei iš to prisiminė ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus aistrą futbolui bei tą istoriją, kai šis vyko stebėti rungtynių kartu su baudžiamosios bylos įtariamuoju. Nuo tada kai kas R.Jancevičių pravardžiuoja Maradona. V.Kraujutaitis neigia, kad R.Jancevičius vyko į panašią kelionę su jo turėtu futbolo klubu “Grifas-Inkaras”.

Vladas atkreipė mūsų dėmesį, kad ir R.Rutkauskas yra nesvetimas sportui. Jis yra Bokso federacijos prezidentas. Vladas teigia, kad panorėjęs ponas Rimas galėtų papasakoti apie kruizą Viduržemio jūra, kuriame esą buvo pastebėtas kartu su dabar jau nužudytu teisėju Jonu Furmanavičiumi.

Aurelijus Gutauskas, M.Romerio universiteto docentas, labai tolimas Kauno šešėliniam “ūkiui”, visai netikėtai mums pasakė: “Su tuo Furmanavičium irgi visokių variantų girdėjau, kad jis buvo įspėtas anksčiau… Iš ko girdėjau? Teisėsaugininkai kalbėjo.”

Iš Generalinės prokuratūros prokuroro Ramūno Šileikos sprendimo dėl L.Stankūnaitės, J.Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės ir A.Ūso nekaltumo matyti, kad nei J.Furmanavičių įspėję pareigūnai, nei R.Rutkauskas nebuvo apklausti. O R.Jancevičiaus neužkliudė tyrėjai, aiškinęsi pedofilijos bylos keisto netyrimo peripetijas.

R.Šileikos dokumentas liudija, kad Vilniaus prokurorai, perėmę pedofilijos bylą iš Kauno prokurorų, savo tyrimą grindė su įtariamaisiais glaudžiais giminystės ir draugystės ryšiais susijusių asmenų liudijimais ir savarankiškai neieškojo pedofilų aukos parodymus patvirtinančių faktų.

Plonu pažinčių siūlu – į pergalę

L.Kraujutaitienė – buvusi ypač svarbių bylų prokurorė – ne vienintelė A.Ūso ir L.Stankūnaitės advokatė, karjerą dariusi tuomet, kai A.Paulauskas valdė prokuratūros sistemą. Kitas toks su politiku prokuroru susijęs advokatas – Deivis Valiulis. Jis kartu su A.Ūsu reikalavo pedofilijos auką atiduoti jos motinai L.Stankūnaitei, t. y. jo, Ūso, mylimajai, o dabar yra A.Ūso gynėjas.

D.Valiulis A.Paulausko kontoroje atliko advokato praktiką, o, A.Paulauskui su kompanija patekus į Seimą koaliciniame su socialdemokratais sąraše, šis advokatas tapo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vyriausiuoju patarėju. Komitetui vadovavo Alvydas Sadeckas, ilgametis A.Paulausko bendražygis.

Sekant pedofilijos bylos chronologiją, D.Valiulis A.Ūso ir L.Stankūnaitės gynėjų kohortoje atsirado pirmasis. Vėliau radosi ir kiti, tarp kurių atsitiktinių, t. y. vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar per bendrus pažįstamus su A.Paulausku nesusijusių žmonių, atrodo, nėra.

Natūralu, kad LNK “Paskutinė instancija” pamėgino paklausti, kaip tai galėtų paaiškinti pats A.Paulauskas. Juk jis A.Ūsui advokatauja iš televizijos ekranų. Vos išgirdęs klausimus, A.Paulauskas numetė ragelį.

Tikėtina, kad nuo pat pedofilijos bylos užuomazgų, jos tyrimui didelę reikšmę turėjo Kraujutaičių šeimos sąsajos su A.Paulausko politinės karjeros ištakomis bei L.Kraujutaitienės ryšiai Kauno apygardos prokuratūroje, kuri nesankcionavo kratų A.Ūso namuose ir darbo vietoje, neleido klausytis jo telefono ir kitais būdais klojo pamatus vėlesniam bylos nutraukimui.

Kauno rajono vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Janina Dabašinskienė, kuriai dabar tenka aiškintis dėl galbūt neteisėto pedofilijos aukos uždarymo į vaikų psichiatrijos stacionarą (Baudžiamasis kodeksas už žmogaus laisvės atėmimą uždarius jį į psichiatrijos ligoninę numato griežtą bausmę), liudija, kad apsisprendžiant izoliuoti Drąsiaus Kedžio dukrą jai didžiausią įtaką padarė prokuratūros darbuotojai.

Įdomu tai, kad ji, J.Dabašinskienė, primygtinai mini prokurorą Urbonavičių. Esą pareigūnas tokia pavarde ir pasakęs vežti mergaitę ten, kur ją reikalavo uždaryti A.Ūsas, A.Paulausko vaiko teisių kontroliere paskirta Rimantė Šalaševičiūtė ir dėl pedofilijos bylos netyrimo nubausti Kauno apygardos prokurorai. Tik štai tas Urbonavičius dirba ne Generalinėje, bet Kauno apygardos prokuratūros … Civilinių bylų padalinyje. Ir vėl – ryšiai?

Komentuodamas kaltinimų A.Ūsui perkvalifikavimą iš prievartavimo į tvirkinimą, baudžiamosios teisės ekspertas A.Gutauskas stebisi. “Pagal tai, ką pasakoja mergaitė, tai – prievartavimas”, – sako A.Gutauskas. Jis paaiškina, kad mažo vaiko prievartavimu laikomas kontaktinis veiksmas, kuris artimas lytiniam aktui, o mergaitė liudija, jog vyriškas lytinis organas buvo jai kišamas į burną, kad ji dėl to kosėdavo, jai skaudėjo.

A.Gutausko požiūriu, bylos tyrimui-netyrimui esminę įtaką galėjo turėti teisėsaugos sistemos solidarumas: “Pamatė teisėjo pavardę ir įkišo pareiškimą į stalčių.” Dar A.Gutauskas papasakojo, kad prokurorų spaudimą patyrė ir Ilona Čėsnienė, kuriai teko dalia įvertinti mergaitės parodymų patikimumą, t. y. padaryti tai, kas yra teismo kompetencija. Būtent šios specialistės išvada, kad mergaitės parodymams darė įtaką kiti asmenys, grindžiamas kaltinimų A.Ūsui sušvelninimas.

“Čėsnienę prokurorai prigavo. Iš pradžių ji tiesiog pasidalijo savo nuomone, o vėliau ją privertė tapti liudininke, – sako A.Gutauskas. – Įmaitojo į tokią košę.” Jis aiškina, kad viena yra mokslininko samprotavimai, nuomonė, o visai kas kita, kai ta nuomonė paverčiama liudijimu. “Jiems dėl to jos ir reikėjo”, – mano dr. A.Gutauskas.

“Ar ji sako, kad nebuvo prievartavimo?” – klausiame I.Čėsnienės kolegos, nes ji pati atsisako kalbėti. “Ne, ji sako, kad buvo”, – atsako A.Gutauskas. Jis dar sako, kad iš pokalbių su I.Čėsniene patyrė, jog didžiausią spaudimą pedofilų aukai daro būtent jos motina.

Kodėl visa tai žinodami prokurorai nepakluso Vilniaus apygardos teismui ir nepareiškė L.Stankūnaitei kaltinimų? Todėl, kad dabar, A.Ūso advokatės L.Kraujutaitienės padedama, L.Stankūnaitė galės pasiimti savo globėjo ir mylimojo žalotą mergaitę ir išgabenti ją ten, kur pranyko pedofilų aukos pusseserė – “antroji mergaitė”. Ir byla baigta.