Pavogti iš biudžeto 6 mln. eurų, pasirodo, yra didvyriškumas

Pavogti iš biudžeto 6 mln. eurų, pasirodo, yra didvyriškumas

Aurimas Drižius

„Visas su greitųjų testų pirkimu susijusias procedūras atliko atsakingos institucijos – sveikatos apsaugos ministerija ir nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorija, griežtai laikantis tuo metu galiojusių viešųjų pirkimų įstatymų,  – sako premjeras S.Skvernelis, – tuom galima ir baigti, tačiau man aišku, kad tie klausimai susiję su rinkimais. Todėl norėčiau plačiau pakomentuoti – prieš rinkimus bandome bet kokį tyrimą supolitizuoti“.

Pasak s. Skvernelio, „negalima lyginti SAM ir KAM pirkimų, nes institucijos kėlė skirtingus reikalavimus dėl pristatymo terminų (vienur terminas buvo mėnesis, kitur – savaitė).

Kaip žinia, SAM mokėjo po 12 eurus už vieną testą covid-19 nustatyti, o KAM – tik 3 eurus, nes pirko juos tiesiai iš gamintojo – Austrijos įmonės „Ameda Labordiagnostik“ atstovybės Lietuvoje – įmonės „Pro Aris“. Ši teigia, kad tuo pačiu metu siūlė testų ir SAM už tokią pačią kainą, tačiau jų pasiūlymas net nebuvo apsvarstytas.

Tačiau tam, kad išplauti 6 mln. eurų, SAM ir vyriausybė sukūrė sudėtingą schemą – UAB ‚Profarma“ pateikė SAM suklastotus dokumentus, kad ji gamina minėtus testus, tam, kad atitiktų pirkimo procedūras. Tada šiai įmonei buvo pervesta 6 mln. eurų, kurie vėliau „otkato“ formomis nusėdo įvairių „ofšorų“ sąskaitose, o testų gamintojams buvo pervesta jų prašyta kaina – 1.5 mln. eurų.

Šitą sąmoningą aferą Saulius Skvernelis vadina „didvyriškumu“, ir skundžiasi, kad visos šios aferos aplinkybės buvo paviešintos žiniasklaidoje – kažkas nutekino visą ikiteisminį tyrimą žiniasklaidai. Skvernelis sako, kad negalima lyginti SAM ir KAM pirktų testų kainos, nes neva skyrėsi pristatymo terminai. Neva SAM reikalavo šiuos testus pristatyti per savaitę – tačiau itin ironiška, kad tik praėjus pusei metui, SAM sugalvojo, kur panaudoti šiuos „žaibiškai“ įsigytus testus – jais išbandys mokytojus, ar šie nesirgo korona virusu. Akivaizdu, kad jokio reikalo nebuvo pirkti tuos testus „greituoju būdu“. Net nežinant, kur paskui juos dėti.

„FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą pagal keturis BK straipsnius – sukčiavimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, dokumento suklastojimas arba disponavimas suklastotu dokumentu ir piktnaudžiavimas, – vardino premjeras, – apie korupcijos tyrimą čia jokios kalbos nėra“.

Kita vertus, visas šias aferas premjeras apibūdino taip : „Tai didvyriška pergalė, tik ne premjero, tai pergalė Lietuvos žmonių, nuo eilinio valstybės tarnautojo, kuris turėjo daryti naktimis tuos sprendimus greitai, žaibiškai, iki mediko, gydytojo, kuris nebijojo atsakomybės ir taikė eksperimentinį gydymą su galimom pasekmėm, kad tas gydymas gali baigtis letališkai“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Vis dėlto, anot jo, panašu, kad kovos su koronavirusu pergalę siekiama sugadinti. „Tačiau kiekvieną sėkmės istoriją galima, atsiprašant, sumėšlinti „šūdmalos“ pagalba. „Šūdmala“ irgi nėra mano terminas, jį naudoja kitas garsus politikas. Pabaigai norėčiau pacituoti 2016 metų Laisvės premijos laureato profesoriaus Vytauto Landsbergio kalbą Seime: „Kalbant apie visai paprastai suprantamas ideologijas, verta prisiminti vieną seną receptą: gerai sumaišęs molio dubeny kilogramą sviesto ir kilogramą mėšlo, gauni du kilogramus mėšlo“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Misteris 300 proc.“

„Per 30 metų buvo visokių ministrų ir premjerų, kurie buvo vadinai ir „misteris 5 proc.“, ir „misteris 10 proc.“, tačiau dar nebuvo nė vieno ministro ar premjero, kuriuos būtų galima vadinti „misteris 300 proc.“, nes perkant tuos testus, už juos buvo permokėti 300 proc. daugiau, nei jie kainavo, ir tai yra sunkiai suvokiama, – LL sakė buvęs Sveikatos apsaugos ministras Algimantas Matulas (nuotr. viršuje), – įsivaizduokime, kokia būtų Skvernelio ir Verygos reakcija, jeigu kuri nors ligoninė  pirktų, pvz., rentgeno aparatą ir vietoj 1 mln. eurų sumokėtų 4 milijonus? Aš suprantu, kad kaina gali skirtis 5-10 proc. ir tai galima paaiškinti nemokėjimu derėtis, tačiau ar galite įsivaizduoti jų reakcija, jeigu kuri nors ligoninė pirktų kokį aparatą keturis kartus brangiau. To žmogaus tuoj pat neliktų toje įstaigoje, ir jam būtų pareikšti įtarimai. Todėl, mano manymu, tai yra gryna korupcija, ir telieka tikėtis, kad tos institucijos, kurios dabar tyria šią istoriją, vis dėlto atskleis, kas tai organizavo. Prisiminkite – iš pradžių buvo įvairūs pirkimai Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir dėl jų apkaltino viceministre, kuri vėliau tyliai išėjo iš šių pareigų. Tada buvo dar vienas skandalas – viceministrė paliudijo, kad iš vakaro Veryga suvardina tuos, kuriuos nori, kad laimėtų konkursus. Tada viceministrė vėl buvo tyliai atleista, o tas veikėjas laimėjo Nacionalinės sveikatos laboratorijos vadovo postą. Dar vienas ministerijos pirkimas – dėl tų testų, dėl kurių pasipelnė Verygos patarėjas Narbutas. Jis sako, kad visa tai (jam skirtas 300 tūkst. eurų „otkatas“ – aut. pastaba) buvo vos ne suderinta su ministru Veryga, o šis viską neigia. Po šio pirkimo numirė Nac. Laboratorijos vedėjas Zimnickas ir jie naudojasi tuo, kad parašą ant sutarties padėjo tas žmogus, kurio jau nebėra, ir matyt, kad bus bandoma suversti kaltę tam žmogui. Bet tai, kad 30-tais nepriklausomos Lietuvos metais viduryje ES valdininkui galima nupirkti daiktą keturis kartus brangiau, nei jis kainuoja, tai yra sunkiai suvokiamas skandalas, ir tai liudija, koks yra šios vyriausybės korupcijos lygis. Kitaip pakomentuoti ir neišeina. Na, o Skvernelio ir Verygos pozicija yra įprastas apsimetimas durniais, ir bandymas apkaltinti kitus žmones.

• Tačiau gi pats Veryga pasirašė tą sutartį dėl greitųjų testų pirkimo? Kam kitam jis suvers kaltę?
• Tos vaistų kompanijos žmonės ėmė lankytis pas Skvernelio vyriausybės patarėjus, o šie nuleidžia žinutę, kad reikia pirkti iš tų, kurie pas juos lankėsi. Dabar visi tie patarėjai skundžia vienas kitą ir vengia atsakomybės. Mano manymu, tai akivaizdus skandalas.
• Tačiau kas, jūsų nuomone, pradėjo tirti šiuos reikalus ir kodėl Skvernelis, kaip buvęs policijos šefas, nesugebėjo šių tyrimų užgesinti? Aišku, kad šis skandalas naudingas jums, opozicijai, tačiau vis dėlto – kas šį tyrimą inicijavo ir kodėl nepavyko jo nugesinti?
• Tai ne mes inicijavome. Šį tyrimą inicijavo LRT, kuri atskleidė, kokie premjero patarėjai ir su kuo bendravo, kokie nurodymai buvo ir ką reikėjo pirkti. Tai atskleidė LRT tyrimas, ir tikrai ne opozicija. Tačiau mes negalime tylėti. Tas pats dabar vyksta ir su plaučių ventiliatorių pirkimu – dar pirmojo epidemijos piko metu URM buvo suradusi tų ventiliatorių gamintoją. Iš URM gavau dokumentus, žinau, kad tie aparatai būtų pristatyti per mėnesį ir žinau, kokia jų kaina. Dabar tūrių keturias sveikatos apsaugos ministerijos pasirašytas sutartis, kurios buvo pasirašytos prieš maždaug du mėnesius. Pagal šias sutartis tie aparatai perkami, jų pristatymas – per 3-4 mėnesius, o kaina – 30 proc. aukštesnė, nei siūlė URM. Net per google paieškojus, galima rasti tų aparatų smarkiai pigiau, nei sumokėjo SAM. Tai yra klanas, mafija ir korupcija, kitaip pavadinti negaliu. O Skvernelio elgesys atitinka milicinko elgesį – kaip jis buvo milicininkas, toks ir liko, niekaip nepasikeitė.

Pirko testus, nors nežinojo, ką su jais daryti

Nors Skvernelis sako, kad testai covid-19 nustatyti buvo perkami labai gretai ir skaidriai, faktas tas, kad SAM net ir praėjus beveik pusei metų nežino, kaip juos panaudoti ir kam jų reikia.

Kita vertus, akivaizdu, kad vadinamasis „greitųjų testų“ covid-19 nustatyti pirkimas buvo iš anksto apgalvota ir suplanuota afera.

Iš pradžių dar kovo mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbia, kad mes visi mirsime nuo viruso, jeigu nebusime izoliuoti. Įvedus karantiną, nustojo galioti viešųjų pirkimų įstatymas. Tai reiškia, kad visos ministerijos paslaugas ir prekes perka iš ten, kur nori, ir už tokią kainą, kurios prašo pardavėjas.

SAM paskelbė, kad perka greituosius testus covid-19 nustatyti, ir nurodė, kad juos perka iš šių testų gamintojo.

UAB „Profarma“  pateikė paraišką, kad yra šių greitųjų testų gamintoja ir taip susižėrė 6 mln. eurų valstybės užsakymą. Nors „Profarma“ negamino šių testų, ir suklastojo dokumentus, kad yra jų gamintoja, tačiau ‚Profarmos“ vadovė Edita Mištinienė tai vertina kaip nesusipratimą, ir grasina, kad bet koks tyrimas tai gali baigtis verslo sužlugdymu.

„Teisėsaugai užkliuvo formalūs ir farmacijos sričiai įprasti sutarties aspektai, nors vykdydama sutarties įsipareigojimus bei pateikdama testus bendrovė tinkamai nurodė ir gamintoją, ir platintoją. Šiuo metu kompanija bendradarbiauja su tyrimą vykdančiomis institucijomis, pateikė visą tyrimui reikalingą informaciją ir tikisi, kad nepagrįsti kaltinimai greitai bus atmesti“, – rašoma pranešime. Anot „Profarma“ vadovės, šiuo metu minimi įtarimai, kad bendrovė sutartyje buvo nurodyta kaip greitųjų diagnostinių testų gamintoja, o ne platintoja.

Atrodo, kad „Profarma“ bandys išsisukti paprastai – ji pareiškė, kad nieko nežinojo, o dokumentus klastojo vienas jos direktorių -todėl, matyt, įtarimai yra pareikšti šios įmonės vienam direktorių, „Laisvės partijos“ nariui R.Laukiui.

Tačiau visa tai atrodo kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas – SAM buvo pateiktas suklastotas dokumentas, kad „Profarma“ gamina kitos įmonės – Austrijos bendrovės –  „Ameda Labordiagnostik“ – greituosius testus ir taip iš valstybės sukčiavimo būdu išviliota 6 mln. eurų. Beje, visa ši afera taip ir būtų likusi neišaiškinta, jeigu ne FNTT pastebėjimas, kad „Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas“.

Tuo metu tikrosios greitųjų testų gamintojos – Austrijos įmonės „Ameda Labordiagnostik“ atstovybė Lietuvoje – įmonė „Pro Aris“ – siūlė S.Skvernelio vyriausybei įsigyti greitųjų testų covid-19 nustatyti po 3 eurus už vieną, tačiau SAM nutarė netaupyti ir nusipirko jų po 12 eurų už vieną.

Tiek Karbauskis, tiek ir Skvernelis meluoja sakydami, kad „už testus visiškai nebuvo permokėta“.

Itin ironiška, kad SAM išleido daugiau nei 6 mln. eurų šiems testams pirkti, tačiau už pačius testus jų gamintojams sumokėta tik 1,5 mln. eurų. Maždaug 4,5 mln. eurų buvo pervesti Verygos patarėjams ir kitiems įvairiems „tarpininkams“.

„Ar tiesa, kad jūsų įmonė iš tiesų siūlė testus po 3 eurus už vieną, o ministerija pirko po 12 eurų, – LL paklausė „Pro Aris“ direktoriaus Artūro Mecelicos.

„Nelabai turiu laiko ir galimybių šnekėti, – atsakė šis, – atvirai pasakius, mes esame parašus padėję, kad neatskleisime šios informacijos, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Todėl ir sakau, kad nelabai galiu kalbėti apie šiuos dalykus šiuo metu“.

Kitaip tariant, prokuratūra įpareigojo šio nusikaltimo liudininkus niekam nepasakoti apie šio nusikaltimo aplinkybes.

Įtarimai pareikšti ir bendrovės „Profarma“ direktoriui, Vilniaus savivaldybės tarybos narį Redui Laukiui. Kaip teigia portalas lrt.lt, kovo 17 dieną jis Vyriausybės kanceliarijoje susitiko su premjero Sauliaus Skvernelio patarėju sveikatos apsaugos klausimais Jonu Kairiu. Jau kitą dieną po šio pokalbio abiem frontais užvirė darbas. Kovo 18 dieną kiek daugiau nei 2 kvadratinių metrų ploto sandėliuke sostinės Girulių gatvėje įsteigiama būsimai operacijai įgyvendinti būtina įmonė „Bona diagnosis“.

Bendrovės direktoriumi tampa L.Pečiulaitis, o akcininkais – jo įmonė „Inlido Group“, taip pat verslininkas Algirdas Činikas. Būtent pastarajam atitenka didžioji dalis – 75 procentai naujai įkurtos įmonės akcijų.

Kovo 18-ąją premjero patarėjas Lukas Savickas elektroniniu laišku informavo sveikatos apsaugos viceministrę Liną Jaruševičienę, kad reikia skubiai pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti. Tą pačią dieną L.Jaruševičienė įpareigojo dabar jau mirusį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovą Vytautą Zimnicką nedelsiant priimti sprendimą dėl testų įsigijimo. Jau po dviejų dienų, kovo 20-ąją, bendrovei „Profarma“ buvo pervesti 6 milijonai 50 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus iš Austrijos bendrovės „Ameda“ turėjo būti nupirkta 510 tūkstančių greitųjų testų. Vieno testo kaina – beveik 12 eurų. Milijonai buvo pervesti nepaisant to, kad dar kovo 18 dieną oficiali „Amedos“ atstovė – sostinės bendrovė „Pro Aris“ pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai analogiškus testus pirkti mokant tris eurus už vienetą arba dar pigiau, jei būtų perkamas didelis kiekis.

Beje, maždaug tuo pat metu šiuo „Pro Aris“ pasiūlymu pasinaudojo Krašto apsaugos ministerija, nupirkusi 15 tūkstančių testų už 51 tūkstantį eurų.

Tuo metu daugiau kaip 6 milijonus eurų gavusi „Profarma“ pinigų savo sąskaitose nelaikė – pasilikusi sau nedidelį tarpininkavimo mokestį didžiąją dalį pinigų pervedė sandėliuke prisiglaudusiai „Bona diagnosis“. O iš pastarosios įmonės pasipylė, matyt, vadinamieji „otkatai“ –  didelės sumos buvo pervestos kelioms užsienio bendrovėms bei privatiems asmenims. Viena pinigus gavusių užsienio bendrovių apie 1,5 milijono eurų pervedė testus pardavinėjančiai Austrijos kompanijai. Būtent tokios kainos buvo užsiprašę austrai. Kiti pinigai – apie 4,5 milijono eurų liko užsienio įmonių sąskaitose.

Tačiau šios operacijos sukėlė įtarimų FNTT. Birželio 10 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimai pareikšti šešiems asmenims. Tarp jų – ir sveikatos apsaugos viceministrei L.Jaruševičienei, kuri netrukus po to atsistatydino.

Vilniaus apygardos prokuratūra areštavo įtariamųjų pinigus ir nekilnojamąjį turtą. Buvo areštuotas prabangus R.Laukio beveik 200 kvadratinių metrų ploto butas su terasa sostinės Lyglaukių gatvėje, taip pat L.Pečiulaičio namas S.Gimžausko gatvėje Kaune. Beje, L.Jaruševičienė birželio 1 dieną 88 tūkstančius eurų padovanojo savo dukrai butui pirkti.

Beje, ta aplinkybė, kad FNTT nurodo, kad ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, yra pareikšti ir įtarimai neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, matyt, reiškia, kad dalis šių pinigų sugrįžo jo organizatoriams.

Įtarimai dėl piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį, pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Valstybės tarnautoja įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga