Olandų ūkininkė : „Mes nenorime karo, tačiau jeigu reikės – kariausime pilietiniame kare“
european farmers rise up 1024x576 1
"We don't want war, but if we have to – we go. Civil war."pic.twitter.com/HtypsgvojE
— Keean Bexte (@TheRealKeean) July 11, 2022
Tai, ką pradėjo olandai, išplito Vokietijoje, Lenkijoje, o dabar ir Italijoje, nes ūkininkai kolektyviai protestuoja prieš savo vyriausybių vykdomą destruktyvią klimato politiką, keliančią grėsmę pragyvenimui ir pasauliniam maisto tiekimui.
Šios savaitės pradžioje Vokietijos ūkininkai kartu su olandais užblokavo Heerenbergo mieste, esančiame Vokietijos ir Nyderlandų pasienyje, žiedinę sankryžą, protestuodami prieš Nyderlandų azoto išmetimo ribojimo politiką, dėl kurios visoje šalyje bus masiškai naikinamos darbo vietos.
Tuo tarpu Nyderlandų ūkininkai, matyt, padedami Vokietijos ūkininkų, uždarė oro uostą Olandijoje.
Abiejų grupių bendradarbiavimas prasidėjo praėjusią savaitę, kai Vokietija padėjo olandams lėtai uždaryti Vokietijos ir Nyderlandų sieną netoli De Lutės.
Lenkijos ūkininkai taip pat įsitraukė į kovą savo šalyje ir Varšuvos gatvėse surengė eitynes prieš savo vyriausybės politiką.
„Jau gana. Neleisime savęs apiplėšti“, – girdėti, kaip vienas protestuotojas šaukia į megafoną.
Į olandų protestus dėmesį atkreipė ir Lenkijos žemės ūkio instituto direktorė Monika Prezeworska, kuri sako, kad vyriausybė turi žinoti, kas vyksta, ir priduria, kad Nyderlandų vyriausybė su ūkininkais elgiasi kaip su „teroristais“.
„Šaudymas į Nyderlanduose protestuojančių ūkininkų traktorius yra naujas Vakarų demokratijos pasiektas lygis“, – pareiškė ji.
Šaudymas, apie kurį kalba J. Prezeworska, įvyko vėlų antradienio vakarą, kai olandų policijos pareigūnas šovė į neginkluotą paauglį, kuris išėjo iš protesto akcijos ir pareigūnui nekėlė jokios grėsmės – nuo to laiko pareigūnas pasislėpė.
Policija tvirtina, kad paauglys bandė traktoriumi taranuoti pareigūnus, tačiau vaizdo įrašas iš įvykio vietos pasakoja visai ką kita.
Italijos ūkininkai prisijungė prie kovos, nes jiems jau gana beprotiškos savo šalies klimato politikos.
„Mes nesame vergai: mes esame ūkininkai!“ – girdėti, kaip vienas ūkininkas šaukia lėtai riedant. Tada ūkininkas kitiems ūkininkams sako, kad jie turėtų „eiti į Romą!“.
„Tai, kas vyksta su olandų ūkininkais, Trudeau daro su kanadiečiais“, – „The Counter Signal“ sakė Dreeshenas.
„Nėra jokios magijos, kaip užauginti daugiau maisto naudojant mažiau trąšų. Trudeau nuolat brangina produktus mūsų maistą auginantiems žmonėms, bet paskui elgiasi šokiruotai, kai žmonės negali sau leisti nusipirkti maisto produktų. Tai jis.“
Šiuo klausimu naujausi „Farm Credit Canada“ duomenys rodo, kad azoto trąšų kainos 2020-21-2022-23 finansiniais metais padidėjo 148 % – nuo 550 USD už toną iki 1365 USD už toną.
Tai iš dalies lėmė karas Ukrainoje ir Rusijai taikomos sankcijos, taip pat žalinga Kanados vyriausybės politika.
2020 m. gruodį Trudeau vyriausybė pristatė savo naująjį klimato planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tam, kad iki 2030 m. azoto oksido, išmetamo iš trąšų, kiekis būtų sumažintas 30 %, palyginti su 2020 m. lygiu.
„Trąšos atlieka svarbų vaidmenį žemės ūkio sektoriaus sėkmės procese ir per pastarąjį dešimtmetį prisidėjo prie rekordinio derliaus. Jos padėjo padidinti Kanados derlių, grūdų pardavimus ir eksportą“, – rašoma Kanados žemės ūkio ir žemės ūkio bei maisto pramonės ministerijos pranešime spaudai.
„Tačiau azoto oksido, ypač susijusio su sintetinių azoto trąšų naudojimu, taip pat labai padaugėjo. Todėl Kanados vyriausybė nustatė nacionalinį trąšų emisijų mažinimo tikslą, kuris yra dalis įsipareigojimo iki 2030 m. 40-45 proc. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją Kanadoje….“.
Tai yra nebylus pripažinimas, kad bet koks bandymas sumažinti įsileidimą mažinant azoto trąšų kiekį atitinkamai sumažins pasėlių derlių per ateinantį dešimtmetį.
Ir iš tiesų, kaip teigiama Kanados trąšų bendrovės „Fertilizer Canada“ ataskaitoje:
trąšų išmetamų teršalų kiekio mažinimas numato, kad bendras leistinas trąšų išmetamų teršalų kiekis turi būti 30 % mažesnis nei 2020 m. Kadangi Kanados pasėlių derlius tiesiogiai priklauso nuo tinkamo trąšų naudojimo, tai reiškia, kad Kanados žemės ūkio produktyvumo riba yra gerokai mažesnė už 2020 m. lygį….
Apskaičiuota, kad 30 % sumažinus absoliutų išmetamųjų teršalų kiekį, ūkininko, auginančio 1000 hektarų rapsų ir 1000 hektarų kviečių, pelnas sumažėtų maždaug 38 000-40 500 JAV dolerių per metus.
2020 m. Vakarų Kanados ūkininkai pasėjo apie 20,8 mln. hektarų rapsų. Remiantis šiomis vertėmis, bendros ūkių pajamos iš rapsų gali sumažėti 396-441 mln. dolerių per metus. Kviečių augintojų pajamos gali sumažėti 400 mln.
Be to, „Fertilizer Canada“ nemano, kad priverstinis trąšų naudojimo mažinimas netgi sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet gali lemti anglies dioksido nutekėjimą kitose jurisdikcijose.
Nepaisant to, Trudeau vyriausybė žengia į priekį, o su „Farmers Forum“ kalbintos ūkininkų grupės dabar svarsto, ar jis sąmoningai nesiekia sukelti maisto trūkumo, kuriam Trudeau anksčiau sakė kanadiečiams ruoštis.
