Nuslėpusi sūnaus nužudymą, Šilutės prokuratūra iškėlė bylą teisingumo siekiančiai motinai

Aurimas Drižius

Šilutės prokuratūra, nesugebėjusi ištirti, kas nužudė Donatą Andriulaitį, iškėlė baudžiamąją bylą jo motinai Zosei Andriulaitienei, kelis metus ieškojusiai teisybės ir rašiusiai skundus visoms instancijoms.

Tačiau vietoj to, kad atliktų savo pareigą ir rastų sūnaus žudikus, Šilutės prokurorai ir policija patys paskelbė moters paiešką, ją sulaikė gatvėje ir dviem paroms uždarė į areštinę – po to pateikė įtarimą dėl to, kad ji neva „negerbia teismo“. Tai nutiko po to, kai moteris pateikė skundą Teisingumo ministrui E.Jankevičiui ir buvo su juo susitikusi.

Nors moteris savo skunduose buvo paminėjusi tik vieną teisėją, buvusią Aukščiausiojo teismo teisėją Janiną Stripeikienę, kuri nagrinėjo Z.Andriulaitienės bylas, tačiau pastaroji pareiškė, kad jokių pretenzijų ir jokios nuoskaudos Z.Andriulaitienei neturi.

Tačiau nepaisant to, Šilutės prokuroras Robertas Kasnauskas pateikė motinai įtarimus, kad ji neva taip apibūdino teisėsaugą : „„Degradų teisėsauga, išgamų besmegenių, nusikaltėlių tyrėjų, teisėjų, prokurorų“.

Vienintelis Z.Andriulaitienės teiginys apie vieną konkrečią teisėją – Janiną Stripeikienę nuskambėjo taip : „„LAT teisėja, padariusi nusikaltimą teisingumui, mažam vaikui, kuris turi žinoti savo kilmės šaknis J. Stripeikienė – Grybauskaitės paskirta K.T. teisėja.“

Tiesa, apklausiame kaip nukentėjusi, teisėja J.Stripeikienė parodė, kad „jos, J. Stripeikienės, asmeniškai neįžeidė skunde nurodyti teiginiai apie ją, tačiau teismo reputaciją ir teisėjo reputaciją skunde nurodyti teiginiai menkina ir žemina, skleidžia klaidingą žeminančią ir įžeidžiančią informaciją Teismo institucijai“. Tiesa, civilinio ieškinio teisėja neteikė, ir skundo prieš Z.Andriulaitienę nerašė, tačiau prokurorui Minkevičiui užteko „duomenų“ pradėti bylą, ją „ištirti“ ir perduoti teismui.

Apie tai, kad buvusi Aukščiausiojo teismo pirmininkė Stripeikienė klastojo bylas, LL taip pat nemažai rašė, todėl mielai pasidalins šia informacija su Z.Andriulaitiene.

LL jau rašė apie Šilutėje gyvenančią Zosę Andriulaitienę, kurios sūnus Donatas buvo nužudytas, tačiau prokuratūra šį nužudymą pateikė kaip nelaimingą atsitikimą – neva auka pati paskendo. Tiesa, nors ekspertai nurodė, kad aukai buvo išmušta viena akis, o net du kojos nagai nulupti, žmogus buvo visas sudaužytas, tačiau prokuratūra nesileido į kalbas – žmogus nuskendo, ir tiek žinių.

Tačiau motina puikiai žino, kas nutiko – pasak jo, sūnus, kuris į Lietuvą iš Anglijos grįždavo tik trumpų atostogų, buvo pagrobtas ir nužudytas. Prieš tai žvėriškai kankintas, reikalaujant perrašyti gyvybės draudimo sutartį arba bent jau išduoti banko kortelių kodus. Motina įsitikinusi, kad tai padarė vietinio bandito Rimkaus vadovaujama gauja. Mat po sūnaus mirties paaiškėjo, kad jam net nesant Lietuvoje, kažkas jo vardu sudarė gyvybės draudimo sutartį. Pagal šią sutartį visas gyvybės draudimas turėjo atitekti jo sūnui ir draugei Liaugaudaitei.

Tačiau motina teigia, kad minėta draudimo sutartis yra klastotė, ir kad Donatas Andriulaitis nebuvo D.Liaugaudaitės vaiko tėvas. Kadangi Donatas dirbo stambioje Anglijos įmonėje ir turėjo solidų gyvybės draudimą, tai kažkam po jo mirties turėjo atitekti didžiulė suma. Tačiau prokuratūrai tai nebuvo įdomu – ji net netyrė versijos, kad žmogus buvo nužudytas. Nors kūnas net ir po mirties vizualiai apžiūrėjus matėsi, kad žmogus prieš mirtį buvo žiauriai kankinamas ir mušamas.

Ji prirašė begales skundų įvairioms instancijoms, iš kurių gaudavo valdiškus atsakymus, kad jie nieko padėti negali. Galiausiai motina pasiekė, kad ją priimtų Teisingumo ministras Edvinas Jankevičius. Motina jam papasakojo, kaip policija su prokuratūra klastojo sūnaus nužudymo bylą, ministras labai stebėjosi, kad taip gali dirbti vadinamoji prokuratūra. „Jis buvo labai jautrus, manęs išklausė“, – pasakojo Z.Andriulaitienė, – parodžiau ministrui sūnaus kūno nuotraukas, kuriose aiškiai matyti, kad jam išdurta akis ir sulaužyta nosis. Ministras reagavo labai jautriai, nes aiškiai matė, kad sūnus yra nužudytas.

Tačiau praėjus kelioms dienoms po vizito pas ministrą moteris savo bute Šilutėje pabudo nuo smūgių į duris. Moteris matė, kad jos buto duris daužė jau minėta Liaugaudaitė ir savivaldybės „viešųjų ryšių“ specialistas Rimkus. Ji bandė skambinti policijai, tačiau stebuklingai neveikė mobilusis ryšis.

„O kieme stovėjo policijos automobilis, – pasakojo moteris, – durų aš neatidariau, nes lygiai taip pat jie pagrobė ir sūnų. Maniau, kad jeigu jie išlauš butų duris, tai aš sau kažką pasidarysiu, nes nenorėjau mirti nuo kankinimų, kaip sūnus. Tačiau galiausiai užpuolikai pasišalino, o kitą rytą prokuroras Maurius atnešė pranešimą apie galimai padarytą nusižengimą“.

Jai iš pradžių buvo iškelta administracinė byla, o galiausiai įteiktas pranešimas apie įtarimą – neva ji negerbia teismo.

„Taip man padėjo Teisingumo ministras, nes po savo skundo jam gavau dvi bylas, – atsidūso moteris, – baudžiamąją bylą iškėlė toks prokuroras Minkevičius, kuriam aš ne kartą rašiau skundus ir dėl sūnaus nužudymo tyrimo. Vieną kartą norėjau pakalbėti su juo dėl sūnaus bylos, tai jis man atsakė, kad „eik tu pas daktarą“. Nors kai kalbėjau su prokuroru Krušna, tai jis bendravo kultūringai, sakė, kad gal man gali padėti buvęs mano advokatas Andrikis, kuris dabar sėdi Seime“.

Škotijos naftos platformoje mechaniku nuo 2000 m. dirbęs Donatas Andriulaitis, 2014 m. pavasarį grįžęs į Lietuvą, pas Šilutėje gyvenančią motiną, buvo pagrobtas ir nužudytas, siekiant jį apiplėšti. Žmogus buvo sumuštas ir įmestas į vandenį jau miręs – dėl to plaučiuose nerasta vandens, tačiau ekspertai kažkodėl nenustatė jo mirties priežasties, tik nurodė, kad tai – galima asfiksija (uždusimas).

Nors policijai ir prokuratūrai buvo pateikti įrodymai, kad Donatas Andriulaitis prieš mirtį buvo sumuštas, kankintas (nulupti net du kojos pirštų nagai) ir net įvardinti tai padarę asmenys, Šilutės policija ir visa prokuratūros sistema nepadarė nieko, kad išsiaiškintų, kas nužudė Donatą. Apie tai, kad aukai nulupti du kojos pirštų nagai, nei teismai, nei prokuratūra nepasisakė nė pusės žodžio, nors tokie įrodymai buvo pateikti.

Itin daug priekaištų motina turi savo sūnaus draugei D.Liaugaudaitei, buvusio Seimo nario Kęsto Komskio sekretorei, ir net įtaria, kad pastaroji galėjo dalyvauti arba bent žino, kas nužudė jos sūnų.

Mat dar prieš mirtį Donatas Andriulaitis nusprendė padaryti DNR tyrimą, kad žinotų, ar jis yra tikras D.Liaugaudaitės sūnaus tėvas.

Motina kreipėsi į Šilutės teismą, kad būtų atliktas tėvystės testas ir nustatyta, ar jos sūnus yra D.Liaugaudaitės sūnaus tėvas.

Teismo posėdyje motina papildomai paaiškino, kad jos sūnus D. Andriulaitis dirbo Libijoje ir jo sąskaitą pamačiusi tuo metu Ūkio banko darbuotoja atsakovė D. Liaugaudaitė nusprendė jį sugundyti – nusivežė Donatą į Kėdainių rajoną, kur su juo neva permiegojo. Po kiek laiko ji pasakė Donatui, kad neva nuo jo laukiasi – sūnus jai siūlė nutraukti nėštumą, tačiau ši nesutiko ir pagimdė Titą. Sūnus Donatas rūpinosi Titu nuo pat gimimo, vaiką prižiūrėjo, davė jam savo pavardę,

„Kaip jie gali ištirti sūnaus nužudymą, jeigu tie patys Šilutės ir Klaipėdos kriminalinės policijos pareigūnai vykdė nusikaltimus, vogdavo automobilius ir gabeno kontrabandines cigaretes, – stebisi motina, – jie buvo pavogę ir sūnaus automobilį, tačiau jo niekas neieškojo. 2014 m. balandžio 18 d. atvykę iš Klaipėdos kriminalistai, apžiūrėję automobilį ETB-052, kuriuo buvo vežamas mano sūnus, salone ultravioletinių spindulių pagalba ant durelių rado dėmę, panašią į kraujo. Paimtas biologinis pėdsakas. Ant ventiliacijos angos rasta dėmė, panaši į kraują. Ant metalinių ir medinių grindų rastos kraujo dėmės. Donato panagėse rasta svetimkūnių. Virtuvėje ant grindų, ant kurių Urbonas daužė Donato galvą, rastas įdubimas, paimtas biologinis pėdsakas. Tačiau neatlikti jokie DNR tyrimai, kaulai neperšviesti.

Papildomi įrodymai – po Donato dingimo buvo perrašyti dokumentai dėl jo gyvybės draudimo, ant minėtų sutarčių nėra jo parašų. Kas suklastojo dokumentus – prokuratūros tai irgi nesudomino.

Donato Andriulaičio motina įsitikinusi, kad su sūnaus nužudymo gali būti susiję tie žmonės, kurie šioje byloje apklausti kaip liudininkai, ir visi paliudijo tą patį – kad neva tam Pakalnės kaime D.Andriulaitis gėrė alkoholį su kompanija, ten kilo konfliktas, jis buvo sumuštas ir vėliau kažkur neva dingo.

Tokių „liudininkų“ parodymai nesukėlė policijai įtarimų, nors vienas jų jau buvo teistas už nužudymą ir sėdėjo kalėjime.

Bylos liudytojas R. Berčys apklausos metu parodė, apie tai, kad jo sodyboje Pakalnės 70, Rusnės šen. Šilutės r. 2014-03-27 kartu su N. Urbonu, A. Genučiu ir D. Andriukaičiu išgėrė 1 l brendžio. Kai taksi automobiliu išvyko A. Genutis, D. Andriulaitis puolė ant jo, tačiau šis nuraminęs, parvertęs ant žemės, laikė prispaustą, kad nusiramintų, liepęs jam, D. Andriulaičiui važiuoti namo. Jis buvo įėjęs į namų vidų ir kai išėjo jo namų terasoje D. Andriulaičio nebebuvo. Sekančią dieną jis sužinojęs, kad D. Andriulaitis kažkur dingo, į namus negrįžo. Papildomos apklausos metu R. Berčys parodė, kad jiems jo namuose 2014-03-27 nakties metu geriant brendį D. Andriulaitis, kurį jis matė pirmą kartą buvo susikibęs su N. Urbonu. <…> Atvykus taksi automobiliui prie jo jis nuvedęs A. Genutį, D. Andriulaitis su N. Urbonu taip pat buvo išėję į lauką. D. Andriulaitis praeidamas pro jį norėjo ranka jam suduoti, jis pagavęs jo ranką ir pastūmęs taip pargriovė D, Andriulaitį ir visu kūnu jį prispaudė, liepęs liautis jam durniuoti. D. Andriulaitis atsikėlęs nuo žemės vėl puolė jį, jis pastūmęs, dėl ko D.Andriulaitis vėl griuvo. Tada vėl stojosi rankomis įsikibo į jo vilkėtą megztinį ir taip jį suplėšė. Paskui D.Andriulaitis nuėjęs į terasą atsisėdo prie stalo, parūkęs užėjo už namo kampo. Tuomet jiedu su N. Urbonu D. Andriulaičio neieškojo. O kai nuėjo už namo kampo šviesdamas prožektoriumi jo paieškoti D. Andriulaičio neradęs. N. Urbonas pasakė, kad D. Andriulaitis galėjo nueiti pas netoliese gyvenantį Vaidilą, nes ne kartą yra ten buvęs“.