Norintys vadintis imperatoriumi Napoleonu siunčiami į psichiatrinę ligoninę, o norintys vadintis Lietuvos prezidentais – siunčiami į Seimą

NORINČIAM  LIETUVOJE BŪTI NAPOLEONU – SIUNČIAMAS Į PSICHIATRINĘ LIGONINĘ, O NORINČIAM  BŪTI  LIETUVOS  PREZIDENTU –  SIUNČIAMAS Į SEIMĄ.

Pranas Pričkus

Lietuvoje, jeigu žmogus užsimano tapti Napoleonu ar įsivaizduoja juo esąs, tai jį uždaro į psichiatrinę ligoninę. Tačiau, jeigu yra buvęs vadovas ir užsimano būti, be rinkimų, Lietuvos prezidentu, jo kandidatūrą perduoda svarstyti Seimui.

Apie tą buvusį vadovą, Vytautą Landsbergį, atvirai kalba ir nori duoti parodymus, toks buvusio Lietuvos vadovo sukurtas teroristas, Žilvinas Razminas. Tiksliau V.Landsbergio patarėjo A.Tučkaus, suderinus su V.Landsbergiu, už 1000 dolerių susprogdinti Kryžkalnio motinos monumentą. Kadangi užsakymo pilnai neįvykdė, gavo tik pusę sutarto atlygio. V.Landsbergio užsakytas teroristinis aktas įvyko 1990 m. spalio 5 d. naktį. Dalyvao šešiese, 500 dolerių nelabai dalijasi iš šešių, galėjo garbėtroška nors po šimtinę išrašyti. Teroristų niekas neapklausia, nes apklausus ir gavus parodymus apie tikrąjį teroro akto vadovą (ne Lietuvos), reiks apklausti ir jį, po to mažiausiai uždėti namų areštą ir apykoję, kad nesugalvotų kaip Smetona bėgti per upelį, ar prašyti R.Pakso, kad perskraidintų per Nemuną į dabartinį Kaliningradą, pas savus?

Panašiai tuo pat laikmečiu, į Klaipėdą atvyksta Fikrat Salimov. Susipažįsta su antikvarinėje parduotuvėje dirbančiais K.B. ir Z.V.  Parodo pažymėjimą su Vyt.Landsbergio parašu, pašnekovas prisiminė, kad pažymėjimas buvo dar ir su trispalve. Vieną dieną, svečias pristato į antikvarinę parduotuvę medinį rūpintojėlį. Po to pradėjo rytais su dviračiu, atvežti vis kitus meno drožinius, ar šiaip šventus kūrinius. Kaip paaiškėjo, vogdavo Klaipėdos prieigose iš esamų koplytstulpių. Antikvariato parduotuvės savininkas K.B. paaiškino, kad policija nesikiš, nes naktinės vagystės iš koplytstulpių, o kartais netgi patys koplytstulpiai, telpantys į maišą, yra vagiami V.Landsbergio nurodymu. Policijai žinant, vogti kūriniai buvo prekiaujama viešai, statomi į lentynas.

Fikrat Salimov Klaipėdoje greitai prasisuko, atidarė savo tapytų darbų autorinę parodą, vedė lietuvaitę, po to kažkur dingo.

Dabar praėjus 30 m. pašnekovas atpažino Fikrat Salimov, Kazimiero Juraičio filmuotoje medžiagoje Vilniuje, prie Rusijos ambasados. Pasirodo abu gerai(?)  pažįstami. Susirinkusiųjų buvo ne daugiau, kaip ant rankos pirštų.

Tas pats Fikrat Salimov yra artimas Giedriaus Grabausko bičiulis, kuris dabar, dėl persekiojimų Lietuvoje, slapstosi Rusijoje ir yra pasiprašęs prieglopsčio.

Kaip išsiaiškinti, kas toks yra Fikrat Salimov?

Manau papraščiausiai paimti iš jo interviu. Jeigu duos parodymus, kaip duoda Žilvinas Razminas su Vytautu Šustausku, apie Lietuvos laikino vadovo Vyt.Landsbergio organizuotus nusikaltimus, reiškia yra vertas dar pagarbos, jeigu tylės, reiškia yra nusikalstamos landsberginės gaujos bendrininkas. Tik tada atsiras naujų klaustukų, o kas riša Fikrat Salimov draugystė su skinančiais savo kelią į politiką Kazimieru Juraičiu ir Giedriumi Grabausku?