Nuteisusi Neringą Venckienę, „teismų sistema“ prašo premijos iš valstybę užvaldžiusios organizuotos gaujos

nerka

nerka

Šiandien galutinai esu pripažinta nusikaltėle „teisingiausio“ teismo Europoje.
Daryti nusikaltimus aš planavau labai ilgai: planavau jau mokydamasi vidurinėje mokykloje, kurią baigiau aukso medaliu, vėliau planus kūriau Universitete Teisės fakultete, dar vėliau – doktorantūros studijose 😀😀😀.
Pavyko. Esu nuteista už 4 nusikaltimus. Dėl 35 nusikalstamų veikų Jungtinės Amerikos Valstijos nedavė sutikimo. O gaila?!
„Teisingas“ teismas net nežiūrėjo video įrašų, darytų namo viduje, fiksuojančių prievartą prieš vaiką ir prieš mane, tuo metu buvusią teisėją, melagingai nurodydamas 4 spyrius L. Stankūnaitei, kurių nebuvo.
O kam iš viso reikalingi įrodymai? Kam yra svarbūs tie video įrašai, jeigu valstybė turi etatinius liudytojus?
Redakcijos komentaras : ironiška, kad nuteisusi Neringą Venckienę „teismų sistema“ beveik tuo pačiu laiku paprašė ir valstybę užgrobusios organizuotos gaujos, pasivadinusios „Tėvynės sąjunga“, premijos už gerai atliktą darbą – susidorojimą su N.Venckiene.
Tai yra visuotiniame teisėjų susirinkime buvo priimta rezoliucija, reikalaujanti konservatorių vyriausybės nedelsiant kelti teisėjų atlyginimus už „teisingą“ bylų nagrinėjimą:

d1 12p 4 rezoliucija 1

d1 12p 4 rezoliucija 2

Beje. minėta Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegija taip pat nusprendė, kad policininkams įsiveržus į Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės tėvų namą, užpuolus ją, išsukus rankas, padarius sveikatos sužalojimą (buvo išsuktas moters petys), tai yra naudojama fizinė prievarta prieš pareigas einančią teisėją, „jos teisėjo imunitetas nebuvo pažeistas“.

LAT taip išaiškino šį paradoksą : „Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad priverstinai vykdant pirmiau nurodytą teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta mažametę perduoti jos motinai, nuteistosios, kaip tuometės teisėjos, imunitetas nebuvo pažeistas. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 dalies nuostata, kuri nustatė draudimą įeiti į teisėjo gyvenamąsias patalpas, galėjo būti netaikoma kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir antstolė, norėdama patekti į tuo metu teisėja buvusios N. Venckienės gyvenamąsias patalpas, neturėjo gauti Lietuvos Respublikos Seimo ar Prezidento sutikimo. Be to, teismo sprendimas dėl mažametės perdavimo jos motinai priverstinai buvo įvykdytas ne nuteistosios, o jos tėvų gyvenamojoje vietoje. Taip pat teisėjų imunitetas nėra absoliutus ir siejamas tik su teisėjo nepriklausomumo užtikrinimu jam einant savo pareigas. Šiuo atveju teismo sprendimo vykdymo veiksmai buvo atliekami priverstinai vykdant teismo sprendimą byloje, kurioje N. Venckienė dalyvavo kaip privatus fizinis asmuo, todėl nuteistoji neturėjo imuniteto nuo teismo sprendimo civilinėje byloje priverstinio vykdymo. Nors priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu, nuteistajai nesutikus bendradarbiauti su antstole, vaiko teisių apsaugos specialistėmis, ignoravus prašymus ir reikalavimus geranoriškai perduoti mažametę jos motinai, antstolės sprendimu prieš nuteistąją buvo panaudota fizinė prievarta, policijos pareigūnams laikant nuteistosios rankas tam, kad motina galėtų pasiimti ant kelių laikomą mažametę, tačiau fizinė prievarta prieš N. Venckienę buvo taikoma trumpą laiko tarpą ir tik tiek, kiek tai buvo būtina, kad motina pasiimtų dukterį ir išeitų iš patalpos, taip nepažeidžiant proporcingumo principo“.

LAT kolegija nepabijojo ir atvirai suklastoti (t.y. įrašyti žinomai melagingus duomenis) savo nutarties : LAT nurodė, kad nors nuo nusikaltimo, įvykusio 2009 m., praėjo jau 13 metų, tačiau senatis nesibaigė, nes Neringa Venckienė neva slapstėsi. Primename, kad Neringa Venckiene, vos atvykusi į JAV, iš karto pasiprašė šioje šalyje politinio prieglobsčio. Šis prašymas iki šiol neišnagrinėtas. Visą laiką ji legaliai gyveno ir dirbo Čikagoje, turėjo leidimą dirbti, galų gale atidarė net gėlių parduotuvę ir įsigijo namą. Tik po to, kai Lietuvos prokuratūra suklastojo jai 33 kaltinimus, ir pareikalavo JAV išduoti N.Venckienę, ji pati atvyko į Čikagos policiją, kur ir buvo sulaikyta. Tačiau LAT drąsiai klastoja savo nutartį ir rašo ; „Neringa Venckienė visą laiką iki sulaikymo iš esmės nebendradarbiavo su Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos pareigūnais“.

Kaip žinia, tokia LAT nutartis yra nusikaltimas, nes joje įrašyti žinomai melagingi ir išgalvoti duomenys : „Kaip nepagrįsti atmesti ir kasatorių argumentai dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 231 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad iš Lietuvos nuteistoji išvyko 2013 m. balandžio 6 d. jau žinodama apie prieš ją pradėtą baudžiamąjį procesą, o Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sulaikyta ir suimta 2018 m. vasario 13 d. Būdama Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuteistoji atsisakė priimti jai bandytus įteikti procesinius dokumentus, visą laiką iki sulaikymo iš esmės nebendradarbiavo su Jungtinių Amerikos Valstijų teisėsaugos pareigūnais. Todėl teisėjų kolegija pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad tokiais veiksmais N. Venckienė siekė išvengti Lietuvos pareigūnų vykdymo baudžiamojo persekiojimo, dėl to pagrįstai buvo pripažinta, kad senaties eiga nurodytu laikotarpiu buvo sustojusi ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 231 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, nebuvo suėjęs“.

Lygiai taip pat LAT išaiškino, kodėl pirmą kartą teisiama moteris turėjo du metus sėdėti kalėjime už nusižengimus, už kuriuos niekas kitas Lietuvoje nebūtų nubaustas tokai bausme : „Teisėjų kolegija pripažino, kad žemesniųjų instancijų teismų išvados dėl nuteistajai skirtos bausmės yra teisėtos ir pagrįstos, o kasatorių argumentai dėl paskirtos neteisingos, per griežtos laisvės atėmimo bausmės atmesti kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir jas subendrindamas, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistosios asmenybę, padarytą žalą, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems bausmės skyrimo motyvams. Taigi, visos bausmei skirti reikšmingos bylos aplinkybės buvo įvertintos ir pagrįstai už kiekvieną nusikaltimą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kiekviena jų atskirai ir paskirta subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, neprieštarauja bausmės paskirčiai, yra teisingos ir atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumą bei nuteistosios asmenybę. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos ir BK 55 straipsnio nuostatos, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kadangi žemesniųjų instancijų teismų sprendimai dėl nuteistajai skirtinos bausmės rūšies ir dydžio yra išsamiai motyvuoti, nurodant, kuo nagrinėjamoje byloje padarytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu ir nuteistosios asmenybė yra išskirtinės ir kodėl tai sudaro pagrindą skirti ne kurią nors kitą baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės rūšį, o būtent terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu N. Venckienė ėjo teisėjo pareigas ir kaip teisėja buvo apibūdinama teigiamai, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ši aplinkybė taip pat turi būti vertinama kartu su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu. Nuteistoji, ypač būdama teisėja, žinodama, kad teismų sprendimai yra privalomi vykdyti kiekvienam, sąmoningai ir sistemingai ilgą laiką pati geranoriškai nevykdė teismo sprendimo, taip pat trukdė teismo sprendimą įvykdyti antstolei, nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai mažametės motinai, sukėlė fizinį skausmą policijos pareigūnui, užtikrinusiam netrukdomą teismo sprendimo vykdymą. 2012 m. gegužės 17 d. įvykiai nebuvo atsitiktiniai ir iš esmės buvo pasekmė pačios nuteistosios iki tol buvusių neteisėtų veiksmų. Įvykiai sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, jis nulėmė ir dalies visuomenės priešišką požiūrį į teismo sprendimo vykdymą. Tai patvirtina ir priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu naudotos priemonės, pasitelktos didelės pareigūnų pajėgos, siekiant išvengti trukdymo įvykdyti teismo sprendimą. Pati N. V. savo kaltės nepripažino ir nepripažįsta iki šiol, dėl savo veiksmų nesigaili ir iš esmės kritiškai jų nevertina, toliau tvirtindama, kad kaltinimai jai yra nepagrįsti.

Facebook komentarai
});}(jQuery));