Nejaugi visi tie norkai, raulinaičiai, jancevičiai, bernotavičiai nesupranta, kad po rinkimų teks apsigyventi apartamentuose Lukiškėse?

Nejaugi visi  tie norkai, raulinaičiai, jancevičiai, bernotavičiai nesupranta, kad po rinkimų teks apsigyventi apartamentuose Lukiškėse?

 

Aurimas Drižius

 

Paskutinis skandalas, kai paaiškėjo, kad „metų seklys“ Šiaulių ONTT viršininkas Tomas Ruchtinas tiesiog liepė vienam žmogeliui paliudyti, kad du žmonės Tatjanas ir Ričardas Malinauskai neva jam pardavė narkotikų, ir už tai jam davė 100 litų, ir tie minėti du žmonės iš karto atsidūrė kalėjime, tik eilinį kartą apnuogino tos mafijos, kuri vadina save „teisėsauga“, veiklos būdus.

 

„metų seklys”, Šiaulių ONTT skyriaus viršininkas Tomas Ruchtinas veikė kaip narkotikų baronas, o nekaltus žmonės siuntė į kalėjimą

 

Vienintelė aplinkybė, dėl ko šie žmonės buvo išteisinti, tai kad minėtam „liudininkui“ prabilo sąžinė, ir jis pats prisipažino, kad jokių narkotikų jis nepirko, o tai paliudyti jam liepė Šiaulių ONTT „pareigūnai“. Tai reiškia, kad Lietuvos mafijinė teisėsauga veikia taip – užtenka vieno „liudininko“ už 100 litų, kad jis paliudytų, kad iš jūsų pirko narkotikų, ir jūs automatiškai keliaujate į kalėjime. Ir jokie procesai, teismai, advokatai čia nepadės – visa „teisėsaugos“ sistema veikia ranka rankon, nė viena teismų grandis netiria įrodymų, o tik nukopijuoja kaltinimą į nuosprendį.

 

Beje, net paaiškėjus, kad minėti žmonės nekalti, nuteisti pagal sufabrikuotą bylą, R.Malinauskas dar beveik pusę metų sėdėjo kalėjime – laukė, kol Aukščiausiame teisme prieis jo eilė nagrinėti jo bylą. Buvo labai juokinga žiūrėti, kad kilus skandalui, generalinis prokuroras D.Raulušaitis išsisukinėjo nuo atsakomybės  – neva jis dar birželio 23 d. kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nuteistiems šiauliečiams, tačiau teisėjai neskubėjo taisyti klaidos – reikėjo laukti beveik 5 mėnesius, kol galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantis teismas įsigilino į situaciją ir ištaisė pareigūnų klaidą. 

 

Nors delfiai mums rašo, kad „šios klaidos labai brangiai gali kainuoti Lietuvos mokesčių mokėtojams – nepagrįstai nusikaltimais apkaltinti, nuteisti ir įkalinimo įstaigose įkalinti sutuoktiniai jau rengia dokumentus ir sieks iš valstybės prisiteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą“, tačiau realiai teismų praktika tokia, kad už neteisėtą įkalinimą iš valstybės ir tai ne visada teismai priteisia nedideles kompensacijas. Teismai daro bet kokias nesąmones, nes Teismų įstatyme įrašyta nuostata, kad jie už nieką neatsako ir niekam neatsiskaito už savo priimtus sprendimus. Kol šis įstatymas nebus pakeistas, ir nebus įrašyta, kad teisėjas asmeniškai atsako už savo priimtus nepagrįstus sprendimus, ir asmeniškai atlygina dėl to padarytą žalą, tol visi šie juodaskvarniai zombiai darys ką nori.

 

Delfi.lt rašo, kad ikiteisminio tyrimo metu sutuoktiniai Malinauskai net nebuvo kviečiami į policiją, pareigūnams užteko jų apklausų, atliktų areštinėje. O paskui laukė teismas. „Tada jau teko bendrauti su prokurore Violeta Bartušiene, jai bandžiau aiškinti, kad visa tai, kas surašyta byloje, yra netiesa, bet ji netikėjo, tikino, kad pardaviau „čekį“ ne su cukrumi, o heroinu, – sakė T. Malinauskienė. – Mūsų pasakojimais nepatikėjo ir teisėjas Aleksandras Prygunkovas – jis man skyrė 3 metų 3 mėnesių, o vyrui – 3 metų laisvės atėmimo bausmes. Realias. Tada nuosprendį skundėme Šiaulių apygardos teismui, bet ir čia likome neišgirsti – mūsų skundai buvo atmesti.“ 

 

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis ir Virginija Žindulienė labiau tikėjo ikiteisminį tyrimą atlikusiais pareigūnais, nei baudžiamojon atsakomybėn patrauktais sutuoktiniais. Jie taip pat pažymėjo, kad Malinauskams ir taip pasisekė – jiems grėsė įkalinimas nuo 2 iki 8 metų, o nubausti jie vos ne minimaliomis bausmėmis.

 

Įsiteisėjus nuosprendžiui sutuoktiniai buvo uždaryti į pataisos namus. Jau sėdėdama už grotų T. Malinauskienė bandė teisybės ieškoti Aukščiausiajame Teisme, tačiau ir šio teismo teisėjai moterimi nepatikėjo, nors būtent nuteistosios išdėstytus argumentus teisme palaikė ir Generalinė prokuratūra, kuri paprastai nuteistųjų skundus siūlo atmesti kaip nepagrįstus, – jau praėjusių metų lapkritį prokurorai siūlė sutuoktiniams baudžiamąją bylą nutraukti.

 

 Aiškėja, kad tuo metu prokurorams jau buvo žinoma apie sulaikytų Šiaulių policininkų neteisėtus veiksmus – jie jau tyrė jų galimai padarytus nusikaltimus, o atvejų, kai buvo klastojami dokumentai, buvo ir daugiau (tik bylos nepasiekdavo teismo). Tiesa, apie tai, kad baudžiamoji byla buvo suklastota, prokurorai tuo metu greičiausiai dar net nenujautė – jie tik įtarė, kad daugelis veiksmų byloje buvo atlikti galimai neteisėtais būdais. Bet baudžiamosios bylos medžiaga buvo taip gerai suklastota, kad net ir kasaciniam teismui nekilo abejonių dėl vyro ir žmonos kaltės. Prabilo įslaptintas liudytojas: melavau. Į laisvę T. Malinauskienė išėjo tik šių metų birželio 4 d. – Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarė ją paleisti lygtinai. Tuo metu jos sutuoktiniui R. Malinauskui pataisos namų vartai atsivėrė gerokai vėliau – lapkričio 11 d., kai kasacinės instancijos teismas patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nepaisant to, R.Malinauskas dar beveik pusę metų buvo laikomas kalėjime.

 

Prokuratūra nurodė, kad dar gegužę įslaptintas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, atskleidė neįtikėtinus faktus. Tyrimą dėl Šiaulių kriminalistų galimai padarytų nusikaltimų atliekantiems LKPB pareigūnams slaptasis liudytojas nurodė, kad sutuoktinių Malinauskų byloje davė melagingus parodymus. „Kalbėjau tai, ką liepė Tomas iš Šiaulių policijos“, – pareiškė jis. Ir kategoriškai paneigė tai, ką anksčiau buvo sakęs ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio tyrimo metu – jis nurodė, kad niekada su Malinauskais nebuvo bendravęs, niekada nebuvo jų namuose ir niekada iš jų nepirko narkotikų. „2012 m. pavasarį, apie 21 val. man paskambino Tomas iš Šiaulių policijos, susitikome, – LKPB pareigūnų užfiksuotoje apklausoje nurodė įslaptintas liudytojas. – Jis pasakė, kad yra sulaikytas „Mariakas“, jo žmona, ir man padavė atspausdintus lapus ir liepė pasirašyti. Tomas sakė, kad čia surašyti mano parodymai ir jų pagrindu buvo sulaikytas „Mariakas“ ir jo žmona. Iš tiesų aš jokių parodymų nebuvau davęs. Tik vėliau iš Tomo sužinojau, kad „Mariakas“ yra R. Malinauskas, o jo žmona – Tatjana.“ 

 

 

Daiva Guobienė : „Žalą galima išsiieškoti iš konkrečių pareigūnų ir teisėjų“

 

Teisininkė Daiva Guobienė pakomentavo minėtą incidentą:

 

– Kaip vertinate Aukščiausiojo teismo praktiką, kai žmogus dar pusę metų laikomas kalėjime, nors prokuratūra ir teismas žino, kad jis nekaltas? Kokia procedūra išteisinimo, jeigu prokuratūra sužino, kad apkaltino nekaltą žmogų?

– Raulušaitis kreipėsi į teismą dėl bylos atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ir prašė nuteistuosius išteisinti, bylą nutraukti. Tokią procedūrą numato BK. Ir teismas, gavęs tokį raštą, privalo tokį prašymą išnagrinėti per vieną mėnesį, nes taip parašyta įstatyme. Nes žmogus atlieka bausmę toliau, nors yra pagrindas manyti, kad jis nuteistas nepagrįstai. O šioje situacijoje aš manau, kad tiems žmogeliams dar pasisekė, kad Aukščiausias teismas sugebėjo jų bylą išnagrinėti per pusmetį. O įsivaizduokite tokį dalyką, kad teismas būtų pradėjęs nagrinėti Malinauskų skundą vėliau, kaip jie jau būtų paleisti iš kalėjimo, atlikę bausmę? Tada teismas net nebūtų nagrinėjęs jų prašymo atnaujinti bylą, nes įstatymas numato, kad gali prašyti atnaujinti bylą tik tol, kol atlieki bausmę. Tai yra toks neįtikėtinas ir siaubingo lygio Aukščiausiojo teismo savavaldžiavimas, kad kitaip jo pavadinti negalima. Aš pati praėjusi šį klausimą. O įstatymas yra taip sureguliuotas – nagrinėti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galima tik tuo atveju, jeigu asmuo dar neatliko bausmės…Galite įsivaizduoti tokią nesąmonę. Pvz., aš turėjau galimybę išsigelbėti ir nesėdėti kalėjime. Mano vienintelis argumentas galėjo būti tai, kad man nepritaikė amnestijos. Pagrindas atnaujinti bylą buvo toks, kad neteisingai pritaikytas įstatymas, tačiau jis gali būti taikomas tik tol, kol asmuo dar neatliko bausmės. Ką padarė Aukščiausias teismas, kuris skundą turi išnagrinėti per mėnesį? Jis nenagrinėjo mano skundo pusę metų, kol aš nenukeliavau į kalėjimą, ir neatlikau bausmės. O paskui jau tokie prašymai, atlikus bausmę, nenagrinėjami. Jie padarė tokį siaubingą dalyką, puikiai žinodami, ką daro. O tiems Malinauskas dar pasisekė, kad teismas per pusmetį išnagrinėjo jų bylą. Man tai jau dabar norisi juos imti ir apginti – jie jau dabar galėtų gauti didžiulę kompensaciją, net nereikėtų Žmogaus teisių teismo. Už viską, kas yra padaryta jų gyvenime. Tačiau čia jau iškyla advokato kompetencijos klausimas – kitą kartą yra baisiau turėti tokį, kuris nieko nemoka, ir paskui dėl to galima prarasti visas galimybes ką nors prisiteisti. Esmė tokia, kad jie jau dabar galėtų paduoti skundą prieš valstybę, ir tą sumą prisiteistų. Jeigu jų netenkintų ta suma, galėtų kreiptis į EŽTT.

– Tai jūs sakote, kad čia Aukščiausias teismas išsidirbinėja, nes jie tokias bylas turi išnagrinėti per vieną mėnesį?

– Taip, nes jie faktiškai turi suprasti, kad tai yra visos teisinės sistemos brokas. Tame tarpe ir Aukščiausiojo teismo. Nu ir kas kad toje byloje melavo įslaptintas liudininkas. Europos žmogaus teisių teismas yra aiškiai pasakęs, kad remtis vien įslaptintais liudininkais negalima. O kitų įrodymų ar duomenų toje byloje nebuvo. Todėl teismai neturėjo vien vertinti prokuratūros kaltinimų, tačiau naudoti teismų praktiką ir EŽTT išaiškinimus, kad taip daryti negalima. Jie galėjo tai padaryti ir konstatuoti, kad vieno slapto liudininko neužtenka kaltei įrodyti. 

– O ar galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos nekaltus žmones nuteisusius teisėjus?

– Apie tai ir kalbame – Aukščiausias teismas, žinodamas, kad kalėjime sėdi neteisėtai nuteisti žmonės, kurie yra praėję visas teismų instancijas, turėjo kuo greičiau tą bylą išnagrinėti. O dabar, kai paaiškėjo, kad ta byla buvo vilkinama Aukščiausiame teisme net pusę metų, turi būti atliktas visos teismų sistemos patikrinimas. Neužtenka tik pasakyti, kad tą žmogų mes paleidome, pasakykite mums už tai ačiū. Turi būti įvertintas visos teismų sistemos darbas – visa bylos medžiaga, teisėjų ir prokurorų darbo brokas ir atsakyti, ar jie galėjo priimti kitus sprendimus. Turi būti  atliktas visų šių pareigūnų kvalifikacijos įvertinimas. 

– Aukščiausias teismas viską nuleido ant to nusikaltėlio iš Šiaulių ONTT – jis organizavo, o visa sistema neva nepastebėjo?

– Tai aš ir sakau, kad tą Įgorį Molotkovą, kuris pavogė Kalašnikovą, reikia ne teisti, o apdovanoti, nes jis parodė visus sistemos trūkumus. Tai ir dabar reikėtų tą Tomą Ruchtiną ne teisti, o paskirti Aukščiausiojo teismo pirmininku, nes jis sugebėjo apgauti visą teismų sistemą. Ši byla atskleidė vieną dalyką – pas mus teisinėje sistemoje nėra tokio dalyko, kaip objektyvus bylos nagrinėjimas. Nes jeigu prokuroras perdavė bylą teismui, tai teismas juo tiki, ir t.t.  Tai jau ne teisinė sistema, o Tikėjimo žodžio sekta.

– Ir kiek žmogelių yra nuteista pagal tokius „įrodymus“, nes tas liudininkas prisipažino, kad jis melavo. O jeigu būtų neprisipažinęs?

– Ir toliau policijos pareigūnai pardavinėtų narkotikus. Tokių faktų vis daugiau, kai policija konfiskuoja narkotikus, ir oficialiai parodo tik jų dalį. Trakuose sulaikė vos ne visą policijos nuovadą, kuri konfiskuotą naminę degtinę pardavinėjo. Tas pats vyksta ir su kontrabanda. Todėl mes ir turime teisinę sistemą, kuri yra tokio pat nusikalstamo lygio, kaip ir realus nusikaltėliai. Kol nenubausime tokių, kurie leidžia vykti nusikaltimams, tol tai ir vyks.

– Tačiau įstatymas nenumato jokios atsakomybės teisėjams ?

– Kaip nenumato? Kažkas mums į galvą įkalė, kad nenumato, nors yra priešingai – įstatymas, kuris sako, kad netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, kuris padarė žalą valstybei, yra baudžiamas. Kodėl šis įstatymas netinka teisėjams, kurie nuteisė nekaltą žmogų?

– Taip, tačiau nėra teismų praktikos, naudojant šį įstatymą?

– Įdomiausia, kad ta praktika priklauso nuo tų, kurie ir nenori to daryti – taikyti šios praktikos. Kas nubaus tuos teisėjus? Kitas teisėjas, kuris žino, kad taip pat gali pakliūti, ir tada reikės atlyginti žalą nukentėjusiems. Palauk aš tau priminsiu tokį dalyką – advokatas Kozubovskis nukentėjo dėl prokuroko Lauciaus priimtos nutarties. Kozubovskis prisiteisė žalą iš valstybės, tačiau įdomiausia tai, kad jis ėmėsi priemonių, kad tai būtų išieškota iš prokuroro Lauciaus, padariusio žalą. Pirma instancija patvirtino, ir nurodė, kad žala Kozubovskiui turi būti išieškota tiesiogiai iš prokuroro Lauciaus, tačiau aukštesnės instancijos tai greitai nugesino. Nes jeigu būtų precedentas, tai jie puikiai supranta, kad teisėjai ir prokurorai kasdien daro nesąmones, ir kad jeigu reikėtų už tas nesąmones mokėti iš savo kišenės, tai kas tada būtų? Todėl tokia teismų praktika ir neformuojama. 

–

 

Kada atsakomybės sulauks Vilniaus apygardos vyr. prokuroras R.Jancevičius, sužlugdęs pedofilijos ir nužudymų bylą?

 

Ramutis Jancevičius senais gerais laikais, dar prieš užsirišdamas savo besotį pilvą

Vilniaus apygardos prokuratūrai jau daugiau nei 20 metų vadovauja toks Ramutis Jancevičius, kyšininkas ir parsidavėlis, sužlugdęs Kauno pedofilijos bylos ir nužudymų tyrimą, kurį kažkada toks Seimo buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas pavadino „nepaperkamu“. 

 

Pedofilijos bylą tyręs buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nerijus Bieliauskas interviu LL prisipažino, kad po to, kai pats savo akimis pamatė, kaip prokuratūros vadovai žlugdo garsiąją pedofilijos bylą, jis suprato, kad nebegali dirbti šioje struktūroje. Jis taip pat sakė netikintis atsitiktinumais šioje byloje ir kaip nužudyti net keturi žmonės (Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Jonas Ūsas, Drąsius Kedys), o prokuratūra pastarųjų dviejų žmonių mirtį vadina nelaimingais atsitikimais.

„Kai aš paprašiau sudaryti tyrimo grupę tirti pedofilijos bylai, tai R. Jancevičius man atsakė: „ai, nebūk formalistas“, – pasakojo N.Bieliauskas. Jis stebėjosi, kodėl Kauno apygardos prokuratūra, kuriai buvo pavesta iš pradžių tirti pedofilijos bylą, nepadarė absoliučiai nieko – net nedrįso apklausti D.Kedžio pedofilija apkaltinto teisėjo Jono Furmanavičiaus. 

 

„Jeigu jie laikų būtų ėmęsi veiksmų, apklausę liudininkus ir patikrinę faktus, gal būt, visa šis istorija nebūtų taip tragiškai pasibaigusi“, – sakė N.Bieliauskas. Jis pasakojo, kad bandė įtikinti D.Kedį, kad pedofilijos byla yra tiriama ir bus ištirta.

Tuo metu jo viršininkas, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius Vilniaus apylinkės teisme 2014 m. kovo 28 d.  melavo, prisiekęs kalbėti tiesą, kad N.Bieliausko išėjimas iš prokuratūros nėra susijęs su minėtos bylos tyrimu. „Jo išėjimas iš darbo visiškai nėra susijęs su baudžiamosios bylos tyrimu, – teismo posėdžio metu sakė R.Jancevičius, – išėjimo priežastys absoliučiai nėra susiję su ta byla. Tai susiję su asmeniniais motyvais. Aš jį pirmą kartą perkalbėjau, kad jis liktų prokuratūroje – taip, tą pripažįstu. Tačiau tai nėra susiję su požiūriu į bylą arba prieš bylą. O antrą kartą jis išėjo iš prokuratūros jau visiškai dėl kitų dalykų, dėl to, kad jam buvo pavesta tirti OMOn bylą, ir jis nesutiko su prokuratūros pozicija šioje byloje, todėl ir pasitraukė“.

 

Teismo posėdžio metu paaiškėjo ir daugiau dalykų, dėl kurių skyrėsi eksprokuroro N.Bieliausko ir R.Jancevičiaus parodymai. N.Bieliauskas sakė, kad apie visus savo žingsnius raštu, tarnybiniais pranešimais informuodavęs savo viršininką R.Jancevičių. Pastarasis dievagojosi, kad jokių N.Bieliausko raštų nėra gavęs, arba neprisimena : „Negaliu paneigti, kad to nebuvo“.

 

Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad prokuroras N.Bieliauskas atsisakė policijai leisti sekti D.Kedį. N.Bieliauskas aiškino, kad jis iš principo negalėjo sutikti, kad baudžiamojoje pedofilijos byloje, kurioje įtariamasis buvo Andius Ūsas, nukentėjusios mergaitės atstovas Drąsius Kedys taip pat taptų ir įtariamuoju.

 

„Kauno bylą dėl mažametės tvirkinimo man pavedė tirti 2009 rugpjūčio 19 dieną, – teismo posėdžio metu pasakojo N.Bieliauskas, – gavęs bylą, su ja susipažinau ir ėmiausi aktyvių veiksmų, kad kuo operatyviau ištirčiau visas aplinkybes. Kaune tą bylą tyrė pareigūnų grupė – du prokurorai ir trys tyrėjai. Pavesti tokią bylą vienam žmogui, sakyčiau, buvo labai neatsakingas Generalinės prokuratūros žingsnis“.

 

Jis sakė klausinėjęs Generalinės prokuratūros vadovų, kaip jam, esančiam Vilniuje, tirti Kauno bylą. „Nieko tokio, pavažinėsi“, – anot N.Bieliausko, atsakymas buvo toks, tačiau liudytojas nesukonkretino, iš kieno lūpų jis nuskambėjo.

N.Bieliauskas sakė skambinęs V.Naruševičienei, tačiau nieko baisaus ir konkretaus iš jos neišgirdo. Anot prokuroro, jokių reikšmingų detalių V.Naruševičienė tuo metu nepaminėjo, tik prisiminė, kad prieš trejus metus D.Kedys kažką jai yra pasakęs civilinės bylos nagrinėjimo metu.

 

Teisėjas stebėjosi ir prašė paaiškinti, kodėl, jo nuomone, V.Naruševičienė 2009 m. staiga sugalvojo kreiptis į teisėsaugą dėl 2006 m. įvykių. Tada N.Bieliauskas prisiminė, kad moteris kalbėjo ir apie naujausias TV laidas, kuriose D.Kedys visai Lietuvai pasakojo, kaip kovoja dėl savo mažametės dukters.

N.Bieliauskas sakė, kad kvietė V.Naruševičienę atvykti į Vilnių ir patikslinti savo nuogąstavimus. Tačiau moteris teigė negalinti, nes vykti jai tektų labai toli. Rugsėjo viduryje N.Bieliauskas buvo iškviestas į pasitarimą, kuriame iš Kriminalinės policijos biuro pas R.Jancevičių atvykę pareigūnai atvežė nepatikrintos informacijos, jog Drąsius Kedys ieško ginklo. N.Bieliauskas kreipėsi į teismą dėl leidimo klausytis D.Kedžio telefoninių pokalbių , tačiau nenorėjo prašyti sankcijos dėl šio asmens slapto sekimo.

N.Bieliauskas aiškino, kad tokiu būdu tik siekė išvengti dar didesnio chaoso pagrindinėje A.Ūso pedofilijos byloje, kurioje tuo metu jau buvo, jo žodžiais tariant, paleistos vadžios. Pasak N.Bieliausko, prieš perduodant bylą dėl mažametės tvirkinimo jam, „Kaune tyrimo taktika buvo nieko nedaryti“.

O kai bylos medžiaga buvo perduota į Vilnių, Generalinės prokuratūros vadovybė, N.Bieliausku supratimu, irgi padarė ne viską, kad organizuotų sklandų ir efektyvų tyrimą. Liudytojas kartojo, kad jis pats, būdamas eilinis prokuroras, neturėjo teisės priimti esminių sprendimų, tačiau tų, kas tą darė (ar nedarė), pavardžių N.Bieliauskas neišvardijo.

N.Bieliausko pozicijos esmė tokia: jis tyrė mažametės galimai patirtą seksualinę prievartą, o D.Kedžio planuojamos žudynės ir, konkrečiai, ginklų paieška – jau kitas reikalas. N.Bieliauskui atrodė nelogiška, kad jis imtųsi tirti D.Kedžio planuojamus veiksmus, kai tuo pat metu D.Kedys yra pripažintas pedofilijos byloje nukentėjusios mažametės įstatyminiu atstovu.

 

Teisme R.Jancevičius vaidino kovinių filmų herojų, citavo Žeglovą iš kino filmo „Susitikimo vietos pakeisti negalima“. Paklaustas, ar galėjo komisaras V.Račkauskas ir jo kolegos meluoti ir slėpti nuo prokurorų kokius nors įkalčius, R.Jancevičius kalbėjo labai patetiškai: „Būnant pasaloje, žinau, kad iš tų vyrų niekada nesulauksiu smūgio į nugarą peiliu. Žinau, kad jeigu komisaras Račkauskas matytų, kaip nusikaltėlis išauna į auką, tai jis nedvejodamas stotų per vidurį. Žinoma, tarp mūsų buvo ir necenzūrinių žodžių, rankos kartais nepaduodame dėl skirtingų požiūrių į tyrimus“.

 

Šie visi parodymai nuskambėjo byloje, kurioje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo į teisiamųjų suolą yra pasodinti penki Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai: Tomas Ulpis, Visvaldas Račkauskas, Emilijus Damukaitis, Darjušas Sinkevičius, Vitalijus Vitkovskis.

 

Jeigu pedofilijos nebuvo, kas „kietu buku daiktu veikė aukos storąją žarną“?

 

R.Jancevičiaus vadovaujama prokuratūra paskelbė, kad nėra jo¬kių įrodymų, kad V.Naruševičienės mergaitė buvo prievartaujama, tačiau tai dar vienas melas – netgi tuo metu, kai buvo apklausiame policijoje dėl galimo prievartavimo, mergaitė pakakojo į kelnes.

Kaip aiškėja iš bylos dokumentų, nors mergaitės apklausa truko tik va¬landą, tačiau apklausos metu jos mo¬tina, įtariama sąvadautoja, kuriai buvo leista dalyvauti apklausoje, Violeta Naruševičienė pareiškė, kad ,.na pa¬tikrinsim, kas tenai, kokie reikalai”, „sakau, jai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to pačio vis tiek norėsiu kelnytes susitikrint”. Akivaizdu, kad net apklausos metu mergaitė turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ar šlapimo nelaikymu.

 

Medicinos ekspertas nustatė, kad mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas

– tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių

gydytojas R. Bagdzevičius taipogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės iš¬angei bei paaiškino, kad nustatyti ly¬tinio išnaudojimo požymius medicini¬niais tyrimais yra ganėtinai sunku.

 

Byloje pakanka įrodymų, kad V.Naruševičienės dukros sveikatos problemos, susijusios su išmatų ne¬laikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pa¬baigos, kuri sutampa su A. Ūsui ink¬riminuotos nusikalstamos veikos pa¬darymo laiku.

Liudytojas G. Čereškevičius pa¬rodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų, nors kita liudytoja – mergaitės močiutė – sakė, kad mergaitė sveikatos problemų, susijusių su išmatų nelaikymu, turėjo nuo 2-3 metų.

Tačiau tokius močiutės parodymus paneigė mergaitės lankyto darželio pe¬dagogai ir auklėtojai.

Šios apklausos metu liudytojas G. Čereškevičius parodė, kad esant funk¬ciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės ta pati patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 liudytojo apklau¬sos metu. Šis liudytojas taipogi pa¬tvirtino, jog pirmas O. Naruševičiūtės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008-12-08, tai yra jau pradėjus šį ikiteismini tyrimą ir esant pagristai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti.

Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagno¬zuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsi¬plėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip viena iš tokio funkcijos sutrikimo prie¬žasčių liudytojas R. Bagdzevičius tai¬pogi įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei bei paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medici¬niniais tyrimais yra ganėtinai sunku. Kaip matyti iš byloje esančios 2009¬11-03 specialisto išvados, joje teigiama, jog mergaitės išmatų nelaikymas gali būti (teoriškai) susijęs su vidurių už¬kietėjimu ar neuropsichiniais faktoriais, kurie nedetalizuojami, bei nurodoma, jog medicininių požymių, kurie įgalintų šlapimo ir išmatų sulaikymą susieti su seksualiniais veiksmais (varpos įvedimu į tiesiąją žarną ar mergaitės išorinių lytinių organų lytine varpa arba ranka lietimu), nenustatyta.

Reikia pripažinti, jog sunku su¬prasti, kokie medicininiai požymiai gali patvirtinti lytinių organų lietimą ranka. Akivaizdu, kad duodant šią specialisto išvadą, visiškai nebuvo ver¬tinami liudytojų (gydytojų) G. Čereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parody¬mai anie tai, kad viena iš mergaitės diagnozuotų sveikatos sutrikdymo, su¬sijusios su išmatų nelaikymu, priežasčių gali būti lytiniai santykiai su mergaite per tiesiąją žarną.

Ar tokio fizinio sąlyčio požymiai gali išlikti daugiau kaip metus laiko po galimai patirtos seksualinės prie¬vartos, nei šią specialisto išvadą sura¬šiusiam specialistui, nei kitiems spe¬cialistams ar liudytojams (gydytojams) toks klausimas net nebuvo užduotas.

 

 

Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?

 Pedofilijos bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kurioje yra ir garsusis teisėjas Pavelas Frolovas. Kuo gi jis garsus? Garsus tuo, kad jo bute rinkdavosi kompanija teisėsaugos pareigūnų, kurie ten žaisdavo „rusišką ruletę“. Taip vyrai atsipalaiduodavo po sunkios darbo savaitės, praleistos sprendžiant žmonių likimus – kam gyventi, o kam mirti. Matyt, kad darbas buvo įtemptas, jeigu „teisėjai“ imdavosi tokios pramogos. Viskas būtų gerai, jeigu „rusiška ruletė“ baigtųsi taip, kaip ir turėjo baigtis – vieno iš jos dalyvių mirtimi. 

Teisėją P.Frolovą ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorą Ramutį Jancevičių sieja viena ir ta pati kruvina istorija – pedofilijos byla. Tik P.Frolovas numarino Neringos Venckienės bandymus iškelti bylą dėl mergaitės nugabenimo į „psichuškę”, tai R.Jancevičius, gavęs Vilniaus apygardos teismo nutartį spręsti klausimą dėl įtarimų Laimai Stankūnaitei pareiškimo, pažadėjo, kad šie pareiškimai tuoj bus pareikšti, tačiau vėliau savo pažadą pamiršo.

Visus 2010-2011 m. žurnalistas Virginijus Gaivenis gyveno Vilniaus apygardos prokuratūroje ir iš ten per savo laidą „Abipus sienos“ gyvai transliavo pedofilijos bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą. V.Gaivenis atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, kuriuos galėjo gauti tik iš R.Jancevičiaus – visų įtariamųjų telefoninių pokalbių išklotines.  Pvz., „Abipus sienos“ ištransliavo, ką kalbėjo abi seserys Stankūnaitės iš karto po to, kai buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius. Be to, V.Gaivenis visuomenei pristatė tariamą „policijos informatorių“, kuris neva buvo nuslėptas nuo prokuratūros. Minėtas asmuo kalbėjo apie tai, kad žudynes Kaune planavo D. Kedys kartu su savo artimu draugu R. Ivanausku, kuris ir pakvietė „policijos informatoriumi“ prisistačiusį M. Žalimą, padėti D. Kedžiui. 

„R.Jancevičius informaciją pateikia per tą ruporą, kuris yra jam lojalus, ir pateiks informaciją tik taip, kaip reikia R.Jancevičiui, – įsitikinusi teisininkė D.Guobienė, – tai yra senas R.Jancevičiaus metodas, ir jis išbandė jį net ant manęs. Kada man tik iškėlė baudžiamąją bylą, per televiziją buvo transliuojamos net šios bylos nuotraukos tą pačią dieną, kai tik ji buvo iškelta”. 

 Dėl Frolovo namuose vykusio įvykio Vilniaus apygardos prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas. Savo išvadas dėl šūvio turėtų pateikti balistikos bei kiti ekspertai. „Kas įvyko P.Frolovo namuose, dar anksti kalbėti. Tačiau duomenų, kad buvo  žaidžiama rusiška ruletė, aš neturiu“, – sakė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.

P.Frolovas atsakė ir į „Laisvo laikraščio“ klausimus:

– Kas ten nutiko pas jus namuose, kad šūviu į galvą susižeidė aukštas pareigūnas, kurio pavardė neskelbiama? Lyg ir žaidėte rusišką ruletę, kaip rašė „Lietuvos rytas“? Kas tas nukentėjęs ir kaip ja baigėsi?

– Čia yra gandai.

– Kas yra gandai?

– Įvykis toks buvo, tačiau dėl aukšto pareigūno, rusiškos ruletės ir visokio kitokio – tai yra prasimanymai. Buvo atliktas tam tikras prokuratūros tyrimas.

– Ar tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūra, kuriai vadovavo jūsų senas pažįstamas Ramutis Jancevičius?

– Aš nepažįstu R.Jancevičiaus. Tyrimas buvo nutrauktas, įvykis buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu. Leidimas turėti ginklus man buvo pratęstas, ir ta istorija taip ir baigėsi.

– O kaip to nukentėjusiojo pavardė?

– Aš nenorėčiau sakyti tos pavardės, tačiau jis buvo mano asmeninis draugas, nebuvo joks pareigūnas.

– tačiau ‚Lietuvos rytas“ rašo, kad tai buvęs pareigūnas?

– Kažkada, labai seniai, dar tarybiniais laikais, jis buvo pareigūnas.

– O keliese jūs buvote tą vakarą?

– Ten buvo keli žmonės, visi buvo ne pareigūnai, o privatūs žmonės.

– Tai kas nutiko tam nukentėjusiam? Kaip jis sugebėjo iššauti kulką sau į galvą?

– Jis neatsargiai elgėsi su ginklu. Prokuratūra įvykį pripažino kaip nelaimingą atsitikimą.

– Bet vis tiek ką tas žmogus veikė su ginklu? Ar žaidė su juo?

– Tikriausiai, nes niekas to nematė.

– Jūsų bute ketvirtą valandą ryto?

– Taip.

– Ir jūsų karjerai tai neturėjo jokios įtakos?

– Mane svarstė Teisėjų drausmės ir etikos komisija, tačiau buvo pripažinta, kad aš nepadariau jokio pažeidimo.

– Paskutinis klausimas, ponas teisėjau – kaip galvojate, ar Vyriausybė privalo vykdyti Seimo nutarimus, ar ne?

– Be abejo, kad privalo.

 

Kas sieja P.Frolovą ir R.Jancevičių?

Juos sieja viena  ir ta pati kruvina istorija – pedofilijos byla. Tik P.Frolovas numarino Neringos Venckienės bandymus iškelti bylą dėl mergaitės nugabenimą į „psichuškę“, tai R.Jancevičius numarino visą pedofilijos bylą.  Jeigu R.Jancevičius, gavęs Vilniaus apygardos teismo nutartį spręsti klausimą dėl įtarimų Laimutei Stankūnaitei pareiškimo, pažadėjo, kad šie įtarimai tuoj bus pareikšti, tačiau vėliau savo pažadą pamiršo. Beje, Vilniaus apygardos prokuratūra padarė viską, kad pedofilijos byla ir keturių žmonių žudikai būtų neišaiškinti, nes prie į teismą siunčiamos Andriaus Ūso bylos nepridėjo pagrindinio įkalčio – įtariamųjų pedofilija keliolikos tomų mobiliųjų telefonų išklotinių. Šios išklotinės būtų galėję padėti išnarplioti visą mafijos tinklą, nes būtų aišku, su kuo ir kada bendravo įtariamieji pedofilai.

Teisėjas Pavelas Frolovas taip pat jau pasižymėjo pedofilijos byloje. Tai tas pats teisėjas, kuris 2010 metų gegužės mėnesį, nagrinėdamas šios mažametės globėjos Neringos Venckienės skundą dėl prokuratūros nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos atžvilgiu, kai ji neturėdama įgaliojimų, vaiką iš namų 2009-10-05 išvežė į Vaiko raidos centrą, priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, jog vaiko teisių apsaugos skyrius nepadarė jokio nusikaltimo, ir nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Beje, šitas pats teisėjas net laiku tuomet neinformavo globėjos Neringos Venckienės apie teismo posėdį – nors byla buvo paskirta nagrinėti 10 val. ryto, globėja informaciją apie teismo posėdį gavo tos pačios dienos 11 valandą, todėl parašė prašymą prijungti papildomus įrodymus, taip pat išklausyti ją.

Kaip rašė spauda, teisėjas Pavelas Frolovas buvo atidėjęs sprendimo priėmimo laiką, jis iš viso nesigilino į naujai pateiktus dokumentus bei į tai, jog dėl teismo kaltės globėja negalėjo dalyvauti posėdyje. Jis net nekreipė dėmesio į tą faktą, jog sprendimo priėmimo laikotarpiu laikoma, jog posėdis tęsiamas, ir šalys turi teisę pateikti įrodymus, bei būti išklausytos – bent prijungiant rašytinius paaiškinimus – jeigu dėl teismo kaltės nebuvo pakviestos į posėdį

Neįtikėtina, kad P.Frolovas atsitiktinai buvo paskirtas nagrinėti pedofilijos bylą – tai padaryta sąmoningai, kad Andrius Ūsas būtų dar kartą išteisintas. 

 

Todėl drąsiai galima sakyti, kad tokie prokurorai, kaip R.Jancevičius, ir tokie teisėjai, kaip P.Frolovas, padarys viską, kad tik tikrieji pedofilijos bylos kaltininkai liktų nenubausti. 

R.Jancevičius – pagrindinė figūra pedofilijos byloje

Visus 2010-2011 m. žurnalistas Virginijus Gaivenis gyveno Vilniaus apygardos prokuratūroje ir iš ten per savo laidą „Abipus sienos“ gyvai transliavo pedofilijos bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą. V.Gaivenis atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, kuriuos galėjo gauti tik iš R.Jancevičiaus – visų įtariamųjų telefoninių pokalbių išklotines.  Pvz., „Abipus sienos“ ištransliavo, ką kalbėjo abi seserys Stankūnaitės iš karto po to, kai buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius. Be to, V.Gaivenis visuomenei pristatė tariamą „policijos informatorių“, kuris neva buvo nuslėptas nuo prokuratūros. Minėtas asmuo kalbėjo apie tai, kad žudynes Kaune planavo D. Kedys kartu su savo artimu draugu R. Ivanausku, kuris ir pakvietė „policijos informatoriumi“ prisistačiusį M. Žalimą. padėti D. Kedžiui. Neva D. Kedys planavo žudyti, o apie jo planus žinojo tik artimas draugas R. Ivanauskas, jau minėtas M. Žalimas., D. Kedžio sesuo ir jos vyras. 

Bet koks ikiteisminio tyrimo medžiagos viešinimas per žiniasklaidos priemones gali pakenkti pačiam bylos tyrimui. Apie kokį objektyvų bylos tyrimą galima kalbėti, jeigu bylą tirs ne tik prokurorai, tačiau tirs ir tą pačią medžiagą turėdami Gaivenis su „Lietuvos rytu“? Kodėl reikėjo perduoti įrodymus ne prokuratūrai, o Gaiveniui? Jau nekalbat apie tai, kad net du metai prabėgo ir nėra, ką saugoti. Šitas „informatorius“ pats turėtų būti teisiamas už tai, kad nuslėpė nusikaltimą jei matė, kad policija „nedirba“, tai būdamas „pilietiškas“ turėjo pranešti apie būsimus nusikaltimus kitoms tarnyboms. Juk matė, kad teisėją nušovė, tai ko jis laukė? Po dviejų metų šita informacija jau nebeišgelbės žmonių gyvybių. Gaivenis būtų su mielu noru „išklausęs“ jį anksčiau. Kodėl tik dabar pas Gaivenį nubėgo, kai keturi lavonai ir du metai prabėgo?

M. Žalimas prisistatė vos ne kaip geriausias D. Kedžio draugas, nors pats D. Kedys savo geriausiu draugu pristatė A. Žilių, kuris prieš D.Kedžio dingimą jį lydėdavo visur dėl jo saugumo. D. Kedys net neužsiminė, kad yra toks geriausias draugas M. Ž. D. Kedžio aplinka nežino tokio draugo M. Ž. Taigi šis asmuo labai nori tapti „geru draugu“, kad jo informacija taptų solidesnė. Taip daroma tik dėl to, kad jis „informavo“ policijos departamentą apie ruošiamas žudynes, nors neaišku, kiek tiksliai jis informavo, kadangi jo informacija apie sodybą, apie vietą, kur slėpsis D. Kedys nebuvo teisinga. Gal informaciją apie žudynes šis asmuo gavo ne iš D. Kedžio, o iš VSD? Kaip jis susijęs su VSD? Per TV3 laidą „Paskutinė instancija“ buvo parodyta, jog A. Ūsas prieš pat savo mirtį buvo apsistojęs pas buvusį agentą sodyboje, nors buvusių agentų juk nebūna – jie visi rezerve ir pakviečiami, kai reikia.

Galima daryti prielaidą, jog „policijos informatoriaus“ statuso suteikimas, asmens buvimas du metus pogrindyje ir staigus pasirodymas yra gerai apgalvota provokacija. Policijos departamento įtraukimas į šią istoriją yra noras surasti kaltininką. VSD ir prokuratūra tuo tarpu lieka švarūs – jie „nežinojo“, todėl ir „nesurado“. Taigi tam, kad suteikti „liudininkui“ svarbumo ir neliečiamumo priedangą, kad jo asmenybė liktų paslaptyje, jis galimai specialiai suteikė policijos departamentui kažkiek informacijos apie būsimas žudynes. Šis asmuo padarė savo darbą ir dabar gali teikti informaciją, kurią tik nori – teismas patikės. Kas galėtų paneigti, jog šis netikėtas „liudininkas“ yra paprasčiausias VSD agentas, kuris atlieka jam pavestas užduotis kompromituojant N. Venckienę? Reali grėsmė egzistuoja ir geriausiai pasodinti visus tuos, kurie dar „kovoja“ ir išvežti mergaitę į užsienį.

Įdomiausia tai, kad „slaptasis liudininkas“ M. Žalimas neturi garso ir vaizdo įrodymų savo istorijai pagrįsti, todėl slėpdamas veidą drąsiai sako, ką žino, nebijodamas būti patrauktas atsakomybėn už šmeižtą. Vieninteliai įkalčiai, tai kažkieno parašytas žudymo planas ir tariami D. Kedžio rūbai. Per tas tris savaites būdamas informatoriumi jis nesugebėjo įrašyti D. Kedžio pokalbių apie planuojamas žudynes, kaip D. Kedys sako, kad nužudys, kaip sako, kad jam liepė žudyti N. Venckienė. Nors giriasi, jog tokius įrašus padarė policijos departamente. Taigi kas trukdė juos padaryti ir pas D. Kedį? Nesugebėjo nufilmuoti D. Kedžio ginklų, R. Ivanausko, kuris neva padėjo D. Kedžiui ruoštis, todėl jokių konkrečių įrodymų nėra.

 

 

Koks prokurorui R.Jancevičiui interesas ištransliuoti pedofilijos bylos medžiagą? 

„R.Jancevičius informaciją pateikia per tą ruporą, kuris yra jam lojalus, ir pateiks informaciją tik taip, kaip reikia R.Jancevičiui, – įsitikinusi teisininkė D.Guobienė, – tai yra senas R.Jancevičiaus metodas, ir jis išbandė jį net ant manęs. Kada man tik iškėlė baudžiamąją bylą, per televiziją buvo transliuojamos net šios bylos nuotraukos tą pačią dieną, kai tik ji buvo iškelta. Aš buvau šokiruota – kaip taip galima elgtis ir nutekinti ikiteisminio tyrimo medžiagą. Mane apšmeižė TV3 televizija, aš padaviau televiziją į teismą. Kaip tu manai, kas iš televizijos atbėgo taikytis, ir prašyti, kad aš atsiimčiau ieškinį? Žinoma, kad tai buvo V.Gaivenis. Jie nebijojo bylos dėl šmeižto, tačiau bijojo, kad nebūtų išaiškinta, kas jiems perdavė tą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Jie bijojo, kad aš pradėsiu ieškoti, kokia proga prokuroras atskleidė visus bylos duomenis, kai ji dar nebuvo baigta. V.Gaivenis labiausiai bijojo, kad aš juos demaskuosiu, kad žurnalistai bendradarbiauja su prokuratūra, ir kad bylos medžiaga yra viešinama tą pačią dieną, kai iškeliama byla. Viskas baigėsi taikos sutartimi, nes aš mainais už ieškinio atsiėmimą iš Gaivenio gavau jo pažadą parodyti porą laidų. Teismas patvirtino taikos sutartį, ir televiziją paskelbė tos šmeižto paneigimą. Jiems buvo svarbu ne informacijos paneigimas, bet faktas, kad televizija bendradarbiauja su prokuratūra“.

Į LL klausimą, kodėl to klausimo – pedofilijos bylos išviešinimo per televiziją – nekelia Neringa Venckienė, D.Guobienė atsakė : „Aš atsakysiu paprastai – vis dėlto N.Venckienė yra silpna teisininkė, vis kala, kad ji tiki mergaite ir verkia, tačiau kerta ne ten, kur reikia. Rodo emocijas, tačiau daug naudos iš to nėra. Todėl jie Venckienės nelabai ir bijo, nes ji turėjo iš karto klausti – iš kur gavai ikiteisminio tyrimo medžiagą? Kas leido viešinti? Aš ilgą laiką neįvertinau R.Jancevičiaus, todėl turėčiau jam atiduoti pagarbą – jis sugebėjo taip ilgai likti visos šios istorijos pilkuoju kardinolu. Net ir aš buvau suklaidinta, ir nelaikiau jo pagrindine figūra. Jis sugebėjo ilgą laiką likti šešėlyje ir  teisingai darė. Aš maniau, kad klausimus sprendžia STT ar generalinis prokuroras, tačiau ne – čia viską darė R.Jancevičiaus“.