Mafijos kronikos : KT teisėjo Vytauto Greičiaus dukterėčios teisėjos Daivos Žebelienės administracinę bylą išnagrinėjo jos draugė

Šita mafijinė sistema, kuri išdidžiai vadina save „teisine sistema“, neliauja stebinti – tik dabar paaiškėjo, kad buvusio aukščiausiojo teismo pirmininko Vytauto Greičio, (kuriam žurnalistas Tomas Dapkus atvirai sako : „man pajabat, ko tu nori, važiuoji čia“ (ir teisėjas klusniai važiuoja į T.Dapkaus namus) brolio dukra Daiva Žebelienė – taip pat teisėja Tauragės apylinkės teisme.

Teisėjos sutuoktinis Gražvydas Žebelys – Tauragės apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras.

Dar juokingiau, kad kai teisėja Daiva Žebelienė padarė administracinį nusižengimą, tai jos bylą išnagrinėjo tame pačiame Tauragės teisme dirbanti teisėja Rūta Laurinonienė. Visa tai vadinama „teismų savivalda“, kai teisėjai patys sau atsisako, ir patys save baudžia už savo padarytus nusikaltimus.

Įdomu tai, kad dvi draugės, tame pačiame teisme dirbančios teisėjos Žebelienė ir Laurinoneinė nematė nieko blogo, kad nagrinėja viena kitos administracinius nusižengimus.

Tai, kad „teismų savivalda“ peržengė ribą, pastebėjo tik Klaipėdos apygardos teismas, kai jame buvo atliktas Tauragės rajono apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimo bylų patikrinimas ir nustatyta, kad teisėja R. Laurinonienė išnagrinėjo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – tame pačiame teisme dirbanti teisėja Daiva Žebelienė.

Patikrinimo ir nagrinėjimo komisijoje metu nustatytas Teismų įstatymo pažeidimas. Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Kolegės bylą neteisėtai išnagrinėjusi teisėja: tai didžiausia mano klaida per 15 metų Šiuo atveju R. Laurinonienė nesikreipė į aukštesnės pakopos teismo pirmininką su prašymu išspręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, pasiskyrė sau nagrinėti šią bylą ir ją išnagrinėjo, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

TGT vertinimu, tokiu teisėjos poelgiu buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui. Tačiau spręsdamas drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimą, TGT atsižvelgė į tai, kad teisėja savo veiksmus vertina savikritiškai, gailisi dėl to, kas padaryta, anksčiau drausmine tvarka nebausta, ir teisėjai drausmės byloje pareiškė pastabą. „Tai didžiausia mano padaryta klaida per 15 darbo metų“, – yra sakiusi R. Larionovienė. „Kadangi turėjau didelį darbo krūvį, dėl didelio užimtumo neįsigilinau į Teismų įstatymo nuostatą ir nesprendžiau klausimo dėl bylos perdavimo aukštesniosios pakopos teismui, – sakė R. Laurinonienė. – Siekdama išspręsti bylą kuo operatyviau, išnagrinėjau ją pati. Teisėja D. Žebelienė visiškai pripažino savo kaltę, o sankciją jai paskyriau pagal susiformavusią teismų praktiką“.

Laurinonienė tikino, kad nagrinėdama bylą neturėjo jokio šališkumo ar suinteresuotumo jos baigtimi. Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) svarstė ir D. Žebelienės patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimą, tačiau jai buvo atsisakyta iškelti drausmės bylą – esą ji pripažino savo klaidą pasielgdama neetiškai. „Komisija nutaria apsiriboti teisėjos apsvarstymu, nes pažeidimas nėra toks šiurkštus, kad sudarytų pagrindą iškelti teisėjai drausmės bylą“, – pažymima TEDK sprendime.