Mirė žvejas, matęs, kas prie Kauno marių atvežė ir numetė Drąsiaus Kedžio kūną

Liudininkas, matęs, kas prie Kauno marių atvežė Drąsiaus Kedžio kūną, vėliau „pats pasiprašęs į psichiatrijos ligoninę“, mirė prieš dvi savaites.

Apie tai redakcijai pranešė šios šeimos draugai.

Nedaug kas žino, kad yra liudininkas, žmogus, kuris matė, kaip nukankinto Drąsiaus Kedžio kūnas buvo atvežtas automobiliu ir numestas prie Kauno marių. Oficiali prokuratūros versija yra ta, kad neva D.Kedys pats „užspringo žolės lapu“, tačiau liudininkas Jonas Januškevičius paliudijo, kad jo kūną žudikai atvežė automobiliu.

Šis liudininkas tapo itin pavojingu visai „teisinei sistemai“. Tuo labiau, kad jis neatsisakė savo parodymų, ir įvykio vietoje juos patvirtino.

Tada su juo ėmė „dirbti“ Policijos departametas.  „Visa Vaišvydava jį kažkodėl vadindavo „Mavrikinu“, – pasakojo LL šaltiniai, – todėl visi kaimynai stebisi, kodėl jis mirė, juk buvo dar jaunas vyras. Faktas, kad jį specialiai uždarė į „psichuškę“ dėl to, kad jis paliudijo tai, ką matęs. Nes į „psichuškę“ gali patekti tik už kyšius (norint gauti nepakaltinamo statusą“, arba su policijos „rekomendacijomis’. Tikrai žinau, kad PD su juo „dirbo“ kelias dienas, kol jis pats pasiprašė į „psichuškę“. Tada jis nustojo pasakoti, ką matė, gęso gęso ir prieš dvi ssvaites mirė. Nebuvo jis joks girtuoklis, tačiau po to, kai jis buvo paleistas iš „durnyno“, jis daugiau nieko nepasakojo apie tai, ką matė tą naktį, kai Kedžio kūnas buvo numestas prie Kauno marių. Girdėjau, kad Jonas durnyne buvo paguldytas į skyrių, kuriame buvo laikomi infekcinėmis ligomis sergantys žmonės“.

Žiegždriuose gyvenantis Jonas Januškevičius mėgsta žvejoti. Todėl 2010 m. balandžio 16 d., apie 00.30 val., jis iš namų pėsčiomis išėjo žvejoti prie Kauno marių.

„Eidamas link Kauno marių, aš nieko nesutikau, nes ėjau per laukus. Kokiu keliu ėjau link Kauno marių, galėsiu parodyti. Apie 01.00 val. aš jau buvau prie Kauno marių. Atėjau į vieną iš tų vietų, kur aš dažniausiai žvejoju“, – balandžio 22 d. Kauno rajono policijos vyr.tyrėjai Laurai Sipavičiūtei parodė žvejas Jonas.

„Nuo aikštelės, esančios prie Kauno marių, aš ėjau žvejoti į dešinę pusę apie 100 metrų atstumu. Kai atėjau žvejoti, dar buvau tik išsiėmęs įrankius ir ruošiausi užmesti, kai išgirdau, kad į aikštelę atvažiuoja kažkoks automobilis. Jis į pakalnę leidosi lėtai. Automobilis buvo tamsios spalvos. Jis buvo universalo kėbulo“, – tyrėjai papasakojo žvejas Jonas.

„Mačiau, kaip iš automobilio išlipo trys vyrai. Du iš ten buvusių vyrų buvo apie 180 cm, o vienas buvo apie 160 cm. Visi vyrai buvo vidutinio kūno sudėjimo. Jie buvo apsirengę tamsiai.

Visi trys priėjo prie bagažinės ir ją atsidarė. Iš bagažinės kažką ištraukė. Jie tą iš bagažinės ištrauktą daiktą vilko žeme. Taip galvoju, kadangi girdėjau vilkimo garsą.

Paskui mačiau, kaip minėtą daiktą vienas vyras nešė paėmęs už priekio, kitas už galo, o trečias per vidurį. Jie visi su tuo daiktu nuėjo nuo aikštelės į kairę pusę. Užtruko kažkur apie 15-20 minučių. Po to visi trys vyrai grįžo, tačiau nieko jau nebesinešė.

Tada aš palaukiau, kol jie išvažiuos, susivyniojau savo žvejojimo įrankius ir išėjau link namų, nes išsigandau, kad tai galėjo būti gamtos inspektoriai, o naktį žvejoti draudžiama“, – tyrėjai L.Sipavičiūtei parodė žvejas Jonas.

Pasak žvejo, kai jis grįžo namo, buvo kažkur apie 02.15 val.

Balandžio 21 d. apie 16.00-16.30 val. jis iš geležinkelio stoties Kaune važiavo autobusu Kaunas-Šlienava-Žiegždriai (46 maršrutas) namo į Žiegždrius. Geležinkelio stotyje, laukdamas autobuso, sustojime sutiko Šlienavoje gyvenantį Valių.

„Jo pavardės nežinau. Kai įsėdome į autobusą, sėdėjome kartu. Tada aš jo paklausiau: „Tai ką, rado Kedį jau“, nes apie tai buvau girdėjęs iš televizijos. Tada Valius man atsakė, kad jis pats ir rado. Taip pat pasakė, kad šalia lavono gulėjo pistoletas, žiebtuvėlis ir cigarečių pakelis. Taip pat pasakojo, kad prie lavono nelindo, o pasitraukė. Sakė, kad neturėjo telefono. Todėl pamatė netoliese einančią moteriškę su vaiku ir jos paprašė, kad paskambintų policijai.

Grįžęs namo, aš iš savo namų 2010-04-21 d. vakare, jau buvo sutemę, paskambinau policijai ir pranešiau, kad toje vietoje, kur rado lavoną, mačiau įtartinus žmones, kurie nešė nešulį.

Savo parodymus galiu patvirtinti įvykio vietoje, nurodydamas apklausoje minėtas aplinkybes“, – tai Jonas Januškevičius paliudijo Kauno rajono policijos komisariate 2010-04-22 d..

Parodymų patikrinimas vietoje

2010-04-22 d. taip pat įvyko Jono Januškevičiaus parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimas pradėtas 12.20 val. ir baigtas 13.36 val.

„Atvykus į aikštelę, J.Januškevičius nurodė sustoti ir parodė vietą aikštelėje, kur sustojo atvažiavęs automobilis. Ta vieta yra nuo prasidedančios aikštelės 1,5 metrų atstumu link marių ir 3 metrų atstumu nuo aikštelės dešinėje pusėje stovinčio medinio stendo. Nuo aikštelės borto krašto iki automobilio yra 1 metro atstumas.

J.Januškevičius parodė, kad automobilis sustojo priekiu į vandens pusę.

Po to J.Januškevičius parodė į dešinę pusę ir paaiškino, kad būtent į tą pusę jis nuėjo žvejoti.

J.Januškevičius parodė kelią, vedantį link Šlienavos kaimo, ir paaiškino, kad šiuo keliu atvažiavo minėtas jo automobilis ir išvažiavo.

Po to J.Januškevičius parodė kryptį (nuo aikštelės į kairę pusę) ir paaiškino, kad iš savo žvejybos vietos jis matė, kaip iš automobilio išlipę trys vyrai kažką ištraukė iš automobilio bagažinės ir nuėjo į kairę pusę. Taip pat paaiškino, kad grįžo kažkur už 15-20 min ir įsėdę į automobilį išvažiavo“, – rašoma parodymus vietoje patikrinusi Kauno rajono PK tyrėja Laura Sipavičiūtė.

Pasak žvejo Jono mamos, 2010-04-23 apie 06.00 val. Jonas atsikėlė ir pasakė, kad važiuoja dirbti į Sargėnus pas senelį. Tačiau 07.10 val. Jonas Januškevičius jau buvo uždarytas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje.

Oficiali versija: Jonas užsimanė gydytis pats, nes kankino nemiga

Pasak D.Kedžio mirties byloje esančių dokumentų, Jonas Januškevičius į ligoninę atėjo pats. Vyras esą skundėsi nemiga ir bloga savijauta „po penkias dienas trukusio užgėrimo“, todėl paprašė, kad jį paguldytų į ligoninę. Ir nors Jonas siuntimo neturėjo, Žiegždrių psichiatrinės ligoninės budintis gydytojas Alvydas Papečkys nusprendė paguldyti Joną į ligoninę.

Tuo tarpu žvejo Jono sesuo Jurgita paneigė ligoninės personalo paaiškinimus. Pasak sesers, jos brolis – ne „pijokas“, o daugiausia, kiek išgerdavo, tai butelį alaus.

Tą patį policijai patvirtino ir Jono mama, kurios bute Jonas su sese gyvena.

2010-04-23 d. apie 12 val. Jono sesuo grįžo namo iš savo draugo ir rado užrakintas namų duris. Sesuo raktų neturėjo, todėl paskambino broliui ir paklausė, kur jis yra ir kodėl ne namie. „Tada man brolis pasakė: „Ateik mane pasiimti – mane paguldė į Žiegždrius! Sese, pasiimk mane!“ Tada aš greitai nuskubėjau pas brolį į Žiegždrius“, – policijai parodė Jono sesuo.

Kai ji ėjo į ligoninę, prie namų sutiko policijos pareigūnus ir kartu su jais nuėjo į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę.

Jono sesers į II vyrų skyrių, kuriame buvo gydomas žvejas Jonas, neįleido. Jai ir policininkams liepė laukti vestibiulyje.

„Tada į vestibiulį buvo iškviesta gydytoja. Mes su policijos pareigūnais suėjome į gydytojos kabinetą. Tačiau gydytoja atsisakė suteikti informaciją apie mano brolį. Po to gydytoja iškvietė ligoninės direktorę Valdonę Matonienę, kuri pasakė, kad žmogus atsigulė pats į ligoninę, ir kad tai yra ne mūsų reikalas. Tada policijos pareigūnai išėjo. Man pasakė, kad aš irgi išeičiau ir kad ateičiau kitą dieną. Man pasirodė, kad gydytoja kažką slepia ir kažko nepasako. Tada aš išėjau namo“, – taip policijai Jono sesuo parodė 2010-04-23 d.

Sunerimusi dėl brolio, savo nerimu sesuo pasidalino su kaimynėmis, o šios paskambino žurnalistams. Žurnalistai iš karto ėmė atakuoti Žiegždrių psichiatrijos ligoninę. Ir 2010-04-25 d. Jonas buvo išleistas iš ligoninės.

Žurnalistams žvejas sakė, kad jam buvo leidžiami vaistai, o prieš patekdamas į ligoninę jis policijos pareigūnų buvo mušamas – jam buvo liepta pamiršti, ką matė, liepta pamiršti D.Kedį.

Jono sesuo žurnalistams sakė, kad, kai nuėjo į ligoninę pasiimti brolio, jis buvo tiek prileistas vaistų, kad pats ant kojų nepastovėjo.

Po dviejų dienų žvejas Jonas buvo vėl atvežtas į policiją, kur pasirašė dokumentą, kad „į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę atsigulė pats“.
Žurnalistams Jonas sakė, kad policijoje buvo mušamas gumine lazda, kurios gale buvo įmontuotas medvaržtis.

Generalinės prokuratūros tyrime dėl Drąsiaus Kedžio mirties, tiriant žvejo Jono parodymus, tyrimas atliktas tik viena kryptimi – siekta įrodyti, kad Jonas yra „pijokas“ ir kad yra „nesveikos“ psichikos. Tai rodo tyrėjų apklausos protokolai: žvejo Jono artimieji apklausti apie tai, ar Jonas gerdavo ir kaip dažnai gerdavo, o Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytojai buvo apklausinėjami apie psichinę Jono būklę.
Pedofilijos byloje yra tokie parodymai:
Pasikeitę liudininko parodymai apie Drąsiaus nužudymą po gydymo psichiatrinėje ligoninėje
Drąsiaus Kedžio mirties byloje liudytojas J.J. 2010-04-22 apklausos metu pranešė, kad jis 2010 m. balandžio 16 d. apie 00.30 ėjo žvejoti. Apie 1,00 jau buvo prie Kauno marių. Dar buvo tik išsiėmęs įrankius ir rengėsi užmesti, kai išgirdo, kad į aikštelę atvažiuoja kažkoks automobilis. Jis į pakalnę leidosi lėtai. Automobilis buvo tamsios spalvos. Matė, kaip iš automobilio išlipo trys vyrai. Du iš ten buvusių vyrų buvo apie 180 cm, o vienas buvo apie 160 cm ūgio. Visi trys priėjo prie bagažinės ir ją atidarė, iš jos kažką išsitraukė. Iš bagažinės ištrauktą daiktą vilko žeme. J. J. taip galvojo, kadangi girdėjo vilkimo garsą. Minėtą daiktą vienas vyras nešė paėmęs už priekio, kitas galo, o trečias ėjo per vidurį. Jie visi su tuo daiktu nuėjo nuo aikštelės i kairę pusę. Kaip nuo aikštelės jie nuėjo, pasakyti negali. Tačiau užtruko kažkur apie 15-20 minučių. Po to visi trys vyrai grįžo, tačiau nieko jau nebesinešė. Grįžę iš karto visi trys sėdo į automobilį ir apsisukę išvažiavo. Liudytojo J. J. parodymai 2010-04-22 buvo patikrinti vietoje.

Liudytojas J. J., po gydymosi Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, 2010 m. balandžio 27 d. apklausos metu parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina iš dalies. Nori papildyti, kad jis savo ankstesnėje apklausoje duotus parodymus šiek tiek pagražino ir pats kai ką sukūrė. Prie Kauno marių jis pats tikrai buvo, tačiau žvejodamas nematė nei kiek žmonių, nei kas ten tokie buvo. Negirdėjo jokio automobilio durelių trinktelėjimo. Galbūt iš automobilio net niekas ir nebuvo išlipęs. Nematė, ar buvo atidaryta automobilio bagažinė ir ar kas nors iš jos ką nors traukė. Visa tai jis sugalvojo, nes pamanė, kad taip palengvins policijos darbą, be to jis pats buvo susijaudinęs. Prieš tai visą savaitę jis vartojo alkoholį. Tuo metu, kai skambino policijai, taip pat buvo išgėręs. 2010-04-22 apklausos metu buvo šiek tiek išgėręs, nes iš ryto „pataisė sveikatą“. Kai yra išgėręs, mėgsta pakalbėti ir kalba, kas papuola ant liežuvio.

2010-04-23 nusprendė, kad reikia atsigulti į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę. Pats nuvyko į ją. Apie tai, kad eina į ligoninę, nei mamai, nei seseriai nieko nesakė. Į ligoninę atsigulė pats savo noru, ničnieko neverčiamas. Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje yra gulėjęs tris kartus. Pirmą kartą jaunystėje, dar kai ėjo į mokyklą. Antrą kartą gulėjo prieš 9 ar 10 metų. trečias kartas buvo nuo 2010-04-23. Dėl ko tiksliai anksčiau gulėjo ligoninėje, negali pasakyti, kiek prisimena dėl to, kad buvo protiškai atsilikęs. 2010-04-26 buvo paleistas iš ligonini prieš išeinant iš ligoninės jam buvo suleista raminamųjų vaistų, jaučia stiprų jų poveikį.

Liudytojo J. J. sesuo J. B. 2010 m. balandžio 23 d. apklausiama parodė, kad nuo 2010 m. balandžio 14 dienos nematė, kad jos brolis gertų. 2010-04-23 apie 12 val. paskambino broliui, o jis pasakė: „Ateik mane pasiimti, mane paguldė į Žiegždrius, sese pasiimk mane“. Kai ji ėjo į ligoninę, susitiko prie namų policijos pareigūnus ir kartu su jais nuėjo į antrąjį vyrų skyrių. Tada į vestibiulį buvo iškviesta gydytoja, po to ji su policijos pareigūnais užėjo į šios kabinetą. Po to gydytoja iškvietė ligoninės direktorę Valdonę Matonienę, kuri pasakė: „Kokiu reikalu čia jie atvyko, kad žmogus atsigulė pats į ligoninę kad tai yra ne mūsų reikalas“. Jai pasirodė, kad gydytojai kažką slepia ir jai kažko nesako.

Liudytoja J. J. (dukra J. J.) apklausta 2010 m. balandžio 26 d. parodė, kad apie tai, jog jos tėvas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ji pasakyti negali. Kad tėvas labai stipriai prisigertų, ji nemačiusi. Apie tai, kad jos tėvas anksčiau buvo paguldytas j Žiegždrių psichiatrinės ligoninės stacionarą, ji niekada nežinojo. Tėvas anksčiau psichine sveikata niekada nesiskundė. Apie tai, kad jos tėvas paguldyta į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę, ji sužinojo 2010-04-24 apie 10 vai. ryto iš tetos. Informacija ligoninėje buvo suteikta labai nenoriai.
Aukščiausias teismas toliau slepia žudikus

Aukščiausiojo teismo teisėjui E.Gladučiui (pirmas dešinėje) buvo išsiųstas toks redakcijos paklausimas:

paklausimai teisėjui E.Gladučiui

Jūs pirmininkavote kolegijai Panevėžio apygardos teisme, kuri 2010 m. nutraukė vadinamąją garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, kad „kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“

Tačiau tokių pokalbių išklotinių minėtoje byloje apskritai nebuvo, todėl jūs negalėjote analizuoti to, ko nebuvo.

klausimas – ką jūs analizavote ir kodėl taip grubiai suklastojote savo nutartį?

kas jūsų prašė to daryti arba privertė parašyti tokią nesąmonę?

nejaugi galvojate, kad už savo veiklą neteks atsakyti?

ar būtent už tokią veiklą jūs ir buvote paskirtas LAT teisėju?

nekantrai laukiam jūsų paaiškinimu

pagarbiai – Aurimas Drižius, Laisvo laikraščio redaktorius

Gavome tokį LAT pirmininko patarėjos Dovilės Bružaitės atsakymą:

Dovilė Bružaitė <d.bruzaite@lat.lt>
03-25, pr 15:42 (prieš 2 dienas)
skirta aš

Laba diena,

atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad teismas, vadovaudamasis Informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams taisyklėmis, patvirtintomis Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 13P-51-(7.1.2), teikia tik su jo veikla ir bylomis susijusią objektyvią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų paklausime nepateikti konkretūs, suprantami klausimai, kurie būtų paremti pagrįstais faktais ir būtų susiję būtent su šio teismo veikla ar bylomis, atsakymo pateikti negalima.