Policija žino, kas ir kodėl nužudė Vaidą Milinį, tačiau tai nuslėpė, o šiuo nusikaltimu apkaltino „Drąsos kelią“

Liudininkai kalba apie organizuotą nusikalstamą metų grupę, suklastojusią „Garliavos patvorinių“ bylą

Policijos departamentas turi telefoninių pokalbių garso įrašus, iš kurių aiškėja, kad buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis Vaidas Milinis buvo nužudytas todėl, kad galimai paėmė pinigus iš nusikaltėlių, kad pakalbėtų su savo tėvu teisėju, ir pastarasis numarintų bylą. Negana to, aiškėja, kad net įtariamas Vaido Milinio žudikas buvo sulaikytas net 2014 m. sausio mėn., tačiau kažkodėl jokie įtarimai jam nebuvo pareikšti, o policija ir prokuratūra sugalvojo suklastoti įrodymus, ir dėl šio nusikaltimo apkaltinti „Drąsos kelio“ partijos narius. 

„Jis (Vaidas Milinis – aut. Pastaba) pažadėjęs su tėvu pašnekėt paėmė pinigus, supranti, kad padarytų kažką tiems žulikams. Tas tėvas nepadarė. Tai va, – pokalbio metu kalba buvęs Kauno rajono policijos vyriausias komisaras Juozas Leščiukaitis, – jos tą sūnų nužudė dėl tėvo nusikalstamos veiklos“. 

J.Leščiukaičio pašnekovė „Albinutė“ atsako : „..aš šito labai neapkenčiu. Jeigu žmogus kaltas, tai tegul jis ir atsako, o ne jo vaikai“.

Į ką komisaras J.Leščiukaitis atsako : „o jinai matai, ne ji viena sugalvojo (matyt, kad eina kalba apie V.Milinio motiną Mariją Milinienę). Jinai sugalvojo visą šitą nužudymą pakišti po Venckiene, supranti, kad čia pedofilai nužudė“.

Kauno policijos ypatingai sunkių nusikaltimų nusikaltimų tyrimų skyriaus vyr. tyrėja A.Gecevičienė (kuri tyrė V.Milinio nužudymą) buvo gavusi teismo leidimą klausytis daugiau nei 20 žmonių telefoninių pokalbių. Dauguma jų priklausė „Drąsos kelio“ iniciatyvinei grupei, tačiau tarp tų, kurių buvo klausomasi, pateko ir jau minėtas ekskomisaras J.Leščiukaitis. 

Beje, iš tų pačių pokalbių išklotinių aiškėja, kad tas pats J.Leščiukaitis dažnai susitikinėjo su M.Miliniene, ir net vykdė jos parėdymus, t.y. rinko informaciją apie minėtus Garliavos įvykius. Dar įdomiau, kad net važiuodamas į susitikimus su M.Miliniene minėtas ekskomisaras prašydavo kolegų „dirželio“ (policijos tyrėjų žargonu taip vadinamas garso įrašymo įrenginys), kad galėtų įrašyti pokalbius su M.Milinene. Taip betirdamas šiuos įvykius, J.Leščiukaitis sužinojo ir tą faktą, kad policija jau buvo sulaikiusi įtariamą V.Milinio nužudymą, tačiau vėliau kažkoks gudrutis sugalvojo, kad šį nusikaltimą galima „užrašyti“ N.Venckienei ir „Drąsos keliui“.

Tačiau visą šitą laiką iki šiol policijos vadovai žino, kas ir kodėl nužudė V.Milinį, tačiau tai slepia. Kadangi apkaltinti nekaltų žmonių taip pat nepavyksta, nors ir buvo bandoma, tai tyrimas dėl šio nusikaltimo yra sustabdytas.

Beje, LL turimuose garso įrašuose net įrašyta, kad pinigai buvo paimti „dėl Tomo“.

Šiaulių apygardos teisme, kuriame nagrinėjama vadinama Garliavos pedofilijos byla – joje teisiami žmonės, bandę gelbėti prievartaujamą Drąsiaus Kedžio dukrą.

Dar įdomiau, kad tas pats komisaras Juozas Leščiukaitis prieš kelias savaites dėl nežinomų priežasčių mirė, kai gavo kvietimą atvykti liudyti į Šaiulių apygardos teismą liudyti Garliavos byloje.

Ką žinojo J.Leščiukaitis ?

LL šaltiniai nurodo, kad   Šiauliuose teisiamų “Garliavos patvorinių” proceso dalyvių rankose yra jų telefoninių pokalbių stenogramos. Bylos “kūrėjai” padarė jiems nedovanotiną klaidą ir nesunaikino tų telefoninių pokalbių, kurie konkrečiai šitos bylos neliečia.

Kaip žinia, pedofilijos byloje prokuratūra sunaikino net 11 tomų įtariamųjų pokalbių išklotinių – taip sunaikindama bet kokias galimybes išaiškinti šį nusikaltimą ateityje.

Tačiau tarp „patvorinių“ pokalbių yra kalbos apie ir  kitas garsias neišaiškintas bylas, tokias  kaip, pvz.,  Vaido Milinio nužudymas ar nusižudymas. 

Nuotr. : VDU rektorate Vytauto Didžiojo universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su advokatų kontora „Milinis ir partneriai“. Sutartį pasirašė VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir „Milinis ir partneriai“ seniūnas, advokatas, VDU lektorius dr. Albertas Milinis.

„J.Leščiukaitis, kalbėdamas su kitu asmeniu aiškiai sako ,kad Milinio įsūnio žudikas buvo sulaikytas labai greitai, bet Milinienė dėjo visas pastangas, kad neiškiltų sūnaus vardas, – pasakoja LL šaltiniai, – tuose pokalbiuose minima ,kad A.Milinis žino už kokias jo nuodėmes buvo nužudytas įsūnis.

Kitame pokalbyje J.Leščiukaitis išvardina keletą asmenų vardais ir pavardėmis iš buvusių policijos ir STT darbuotojų ir įvardija, kad jie instruktuodavo Drasių Kedį pedofilijos skandale. Tokia informacija turėtų būti tinkamai  patikrinta. Be to, Leščiukaitis nurodo asmenį, kuriam jis rinko informaciją apie teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą. Įdomus jo pokalbis su asmeniu R, iš kurio galima suprasti, kad R yra asmuo,  kuriam Leščiukaitis pateikdavo informaciją apie jo pakalbius su Miliniene, juos įrašydamas aparatūra gauta iš to asmens R.

    Be to yra pokalbiai tarp M. Milinienės ir J. Leščiukaičio, kuriuose jie keičiasi informacija apie eilę konkrečių asmenų ir kažkam tą informaciją galimai naudojo, bet J. Leščiukaitis to jau nepasakys, tačiau ponia M. Milinienė visai guviai atrodo feisbuke ir matomai bus gynybos pakartotinai kviečiama apklausai. Aišku, bylą sukurpusi prokurorė Poškienė tam prieštaraus ,nes Leščiukaičio apklausai prieštaravo. 

Bet gali būti , kad “šuo loja ,o karavanas eina” – tuo labiau jog pats tas “šuo” ir tą “karavaną” išjudino. Ir šis karavanas matomai jau tikrai nevaldomas, kaip anksčiau, nes matosi jog nutrauktas pedofilų finansavimas – pedofilams dirbusioje žiniasklaidoje nebedirba  “juodieji komentatoriai”, – teigia šaltiniai. 

Toliau – tie kas “prisidėjo” prie šios bylos falsifikavimo, patapdami nukentėjusiais – dar tikisi šimtatūkstantinių kompensacijų tenkinant jų ieškinius, bet ir tas tikėjimas išblėsęs, nes niekas iš jų posėdžiuose nedalyvauja. 

„Pedofiliją palaikanti sisteminė žiniasklaida net nenuperka jokio straipsniuko apie šią bylą net iš tokios „tyrėjos“ A.Kuznecovaitės, kuriai prokuratūra nuolat teikdavo bylos medžiagą“, – stebisi šis žmogus.

„Pedofiliją palaikanti partija (Liberalų sąjūdis) pati finansinių machinacijų liūne, o tas susilaižęs žilius, kuri vardo negalima minėti,  rūpinasi savo prostata ir keičiasi pampersus dėl šlapimo nelaikymo, – pasakoja šis žmogus, – taigi, kiekvienam savo….ir savas likimas laukia pagal P.Globos 2005 pranašystę Lietuvai , kad “bus toks reiškinys kaip Lietuvos mergaitė ir kaip kiekvienas perleis per savo širdį tą istoriją, tai toks likimas jo ir lauks”. Na ir galvoji sau – viena “nukentėjusioji” nuo “sekimų” nelabai sėkminga advokatė numirė nuo vėžio, kitos mamai “dėl tos bylos labai blogai”, o vaikai terorizuojami bendraamžių buvo, trečia jau vėžį “apsilopiusi” , bet su psichika ne kas- maniakinė depresija, o viena “organizacinio komiteto” narė nešioja konkretų plaučių vėžininko snukį – net savotiškai gaila, nežino ar apsimeta….tiek to su tom karmom-visi TEN būsim. 

  ……ir šio pabaigai -desertas :  paskutiniame posėdyje vienas kaltinamasis pasakė teismui ,kad pateiks byloje esančius dokumentinius įrodymus ,kad byloje esantys kaltinimai pagrįsti suklastotais įrodymais. Taigi kuo toliau į mišką tuo daugiau…

„Tyrėja” A.Gecevičienė nuslėpė, kad turi informacijos apie tikruosius V.Milinio žudikus, 

   Pasak daugiametę tiriamojo -operatyvinio darbo patirtį turinčių specialistų tokio masto bylai suklastoti reikia labai kruopštaus ir sistemingo darbo ir labai aukšto intelekto lygio vadovo, gebančio ne tik tirti ,bet ir kurti. Šią gi bylą siuvo  vidutinių gabumų mentė, kuri vos ne vos  baigė mentinius mokslus neakivaizdiniu būdu, prieš tai dirbusi sekretore, paskui papolitikavusi, paskui 18 metų jaunesnį vyrą pasigavusi, ir tada per savo amžiaus “uošvį”, buvusį aukštų pareigų komisarą padorų darbą gavusi. Taigi ji buvo tik apsukri , bet ne talentinga. Tik šios bylos dėka padarė karjerą. Jai specialiai Kauno AVPK sukurtas trečias sunkių nusikaltimų tyrimo skyrius iš keleto žmonių, lyg negalima buvo palikti grupės  prie kitų dviejų didžiulių skyrių. Matyt,  naudinga laikyti keletą “patikimų” ir autonomiškai veikiančių darbuotojų grupelę spec. pavedimams. Tai panašu į kriminalinį trilerį apie organizuotą mentų nusikalstamą grupę ir tai būtų įdomu, jeigu nebūtų  baisu. Pasak prieš keletą savaičių mirusio  apie šias bylas ne iš pasakojimų žinojusio kriminalinės policijos veterano, ši byla buvo užkurta tik po keleto bandymų. Matomai be pinigų niekas nenorėjo nieko tirti, o ir įrodymų jokių nebuvo pateikta tik “nuogas” pareiškimas. Ir tai normalu, žinant šiandieninę sistemą. Atsiradus finansavimui vieną “nukentėjusioji” įgavo neįprastas galias, t.y. nuo pirmų bylos savaičių 18 kartų susipažino su byla, nurodė apklausai kviestinus dešimtis asmenų ir dalyvavo beveik visų apklausose, pastoviai rašė pareiškimus ,kad neva yra sekama, kas pasitarnavo sistemai kovojant su naujai atsirandančia partija, nes į pasiklausytinų telefoninių pokalbių sąrašą buvo įtrauktas beveik visas politinės partijos “Drasos kelias” aktyvas, nors jokių duomenų apie jų nusikalstamą veiką byloje nebuvo ir nėra. Ši „nukentėjusioji“ tyrėjos Gecevičienės kabinete ir apsigyveno. Pati atvesdavo “liudininkus”, ir prie kabineto durų “instruktuodavo”, ką  sakyti. Apie tai procese pasakė liudytojas K. 

Matomai kažkam nufotografavus „nukentėjusiąją“ rūkant balkone, kuris išeina iš to buvusio policijos padalinio viršininkės kabineto, tai nukentėjusioji net parašė atskirą pareiškimą prijungtą prie bylos , kad ją vėl seka , fotografuoja ir dėl to policijos darbuotojai “gali būti sukompromituoti”. Matyt vienos suokalbio pusės skystanti psichika ,o kitos nenuovokumas ir intelekto trūkumas sukūrė kuriozinę situacija ,kad abi pusės supranta  tokių jų tarpusavio kontaktų nelegalumą. Niekaip negalinti atprasti nuo buvusio aukšto rango teisėjo žmonos statuso, Šiaulių teisme ji paprašė nekviesti apklausai jos vaikų, kurie yra nukentėjusieji byloje dabar jau pilnamečiai ir nori gauti moralinės žalos atlygį maždaug 116000 eurų. Teigė , kad patirtas stresas vėl pasikartos ir tai gali vėliau duoti pasekmių. Keistai tai nuskambėjo apie tą besitęsiantį gedulą pasižiūrėjus į Simonos Milinytės feisbuko paskyrą, iš kurios tik į keletą gigabaitų tilpo jos pačios pornografinio turinio nuotraukos. Kažin ar be triusikėlių fotografuojantis stesas nusiima? 

    Detaliai susipažinus t.y. praktiškai atlikus bylos ekspertizę, išsirutuliavo pirmu žvilgsniu nematomų nesutapimų, kas pastudijavus giliau – aptiktas aiškus klastojimas. Įdomi bus prokurorės R.Poškienės (nuotr. viršuje) pozicija-ar kartu su tyrėja skęsti ar  apsimesti , kad “mane apgavo ir pavedė , o aš taip pasitikėjau”. Teismo kolegijai teks pasirinkti ar  išteisinti visus ,ar  stumti iki galo. Beje dvi kolegijos narės yra priėmusios nutartį nuteisus laisvės atėmimo bausme du asmenis pagal policininkų pristatytų slaptų liudininkų parodymus. Dabar jie jau laisvėje ir ruošia ieškinius valstybei. Na, kas nedirba, tas neklysta, o kas nusikalsta, t.y. klastoja, tas dažniausiai suklysta ir tai yra taisyklė. Tiesa – būna išimčių – bet tam reikia talento, o kitkas tik patvirtina pačią taisyklę. Taigi mertišėle – gerk vitaminus…ir lauk pratęsimo. Ate.

Plačiau apie tai – naujame „Laisvo laikraščio” numeryje