Legalizavus narkotikų gamybą, kalėjimuose šventė – narkobaronai ruošiasi į laisvę

4
Įstatymo autorės – gražios ir protingos moterys, kurios tikrai žino, ką daro. Kai kurios, kaip Čmilytė, turi ir savo vaikų
Lietuva vienintelė šalis pasaulyje, kuri legalizavo kokaino, heroino ar kitų sunkių narkotikų gamybą ir vartojimą. Tiesa, narkotikų platinimas dar liko nusikalstama veikla, tačiau jų gabenimas ar laikymas – jau nebe, už tokią veiklą policija galės skirti tik įspėjimą arba nedidelę baudą.
Lietuva tapo vienintele valstybe pasaulyje, kurioje bet kokios narkotinės medžiagos – pvz., kokaino ar heroino gamyba ir vartojimas tapo beveik legali veikla, už kurią gresia tik administracinė atsakomybė – įspėjimas arba nedidelė bauda. Tokia pati, kaip ir pvz., perėjus gatvę neleistinoje vietoje.
„Laisvės” partija, prisidengdama tuo, kad neva „jaunimėlis nori rūkyti žolę”, legalizavo bet kokių narkotinių medžiagų, pvz., kokaino ar heroino, gamybą ir gabenimą. Mat įstatyme aiškiai parašyta : „1. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti,užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų”.
Kartu pakeistas ir Baudžiamasis kodeksas ir jame numatyta, kad „Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų”.
Kas tas „nedidelis” kiekis, neaišku, tačiau aišku, kad net, pvz., tonos kokaino gabentojas dabar atsipirktų „bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų”. Beje, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė savo skaičiavimus, kas yra didelis, o kas – nedidelis kiekis narkotikų.
Turinto omenyje mūsų teismų liberalumą, tai net ir pagauti narkobaronai dabar matyt atsipirktų baudele.
Itin ironiška, kad šis įstatymas buvo pakeistas gruodžio 22 d., prieš pat Kalėdas, ir Seimas dėl jo balsavo apie 21 valdandą vakare.
„Aš per rinkimų kampaniją buvau viename kalėjime, ten žmonės, nuteisti 6–8 metams už narkotikų platinimą, labai džiaugiasi šiuo projektu, sako, ateis, dekriminalizuos, galbūt yra šansas išeiti anksčiau, – priimant šį įstatymą, kalbėjo Seimo narys Vytautas Bakas, – ąš noriu paklausti, kiek nuteistų žmonių išeis, nes tuo buvo gąsdinama? Ir net baudžiamasis įstatymas galioja atgal, kolegos. Jeigu tu priėmei baudžiamąjį įstatymą, jis taikomas atgal. Tai su kokia problema mes susidursime? „.
Įstatymo projektą pateikė Seimo nariai :
Morgana Danielė, Kazys Starkevičius, Gabrielius Landsbergis, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čimilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Stasys Šedbaras, Tomas Vytautas Raskevičius, Silva Lengvinienė, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Vytautas Mitalas ,Simonas Gentvilas, Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, Evelina Dobrovolska,Antanas Guoga (atsiėmė parašą 2020-12-22), Artūras Žukauskas, Kasparas Adomaitis, Paulė Kuzmickienė, Žygimantas Pavilionis, Dovilė Šakalienė, Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Vytautas Gapšys, Domas Griškevičius, Tomas Biciūnas, Dalia Asanavičiūtė, Jurgitas Sejonienė, Audrius Petrošius, Arūnas Valinskas, Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Jonas Gudauskas, Matas Maldeikis, Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Justas Džiugelis.
„Tai yra narkomanijos veikų legalizavimas, nes iki šiol bet kokia narkotinių medžiagų gamyba ar vartojimas ir gabenimas buvo baudžiamasis nusikaltimas, tai dabar visa tai tapo tik administraciniu nusižengimu, – sako žurnalistė Rūta Janutienė, – net pirmą kartą įkliuvus už tokią veiklą gresia bauda nuo 20 iki 100 eurų, antrą kartą – iki 200 eurų. Manau, kad tai vaikų įvedimas į narkotikų vartojimo rinką. Mane labiausiai sukrėtė tie žmonės, kurie balsavo už šį įstatymą – tai senas konservatorius Kazys Starkevičius, Gabrielius Landsbergis, kuris turtėja iš žmonos švietimo veiklos, ir supranta, kuo tai gresia – ar Mortos mokykloje kanapės bus pateikiamos per pusryčius. Žinoma, už šį įstatymą balsavo Šimonytė, Paulė Kuzmickienė, Čmilytė-Nielsien, krikdemas Žygimantas Povilionis. Žinoma, ir Dovilė Šakalienė, kuri Seime „stūmė“ Matuko reformą, pasinaudodama tuo, kad du tėvai narkomanai užmušė savo vaiką. Mano nuomone, ši moteris yra visiškas brudas. Dabar Matuko tėveliai, užmušė vaiką, galės ramiai sutraukti suktinę žolės. Balsavo ir socdemas Paluckas, žinoma ir Eugenijus Gentvilas, matyt, kad dėl seno įpročio. Net ir ilgametis kovotojas su alkoholizmu Algimantas Matulas. Net ir „šventoji“ Liudvika Pociūnienė. Kęstutis Masiulis ir Bronislovas Matelis. Žinoma, ir Anušauskas, kuris linksta į jaunimą. Suprantu, kad už šį įstatymą balsavo „Laisvės“ partija, kuri iš esmės yra nelaisvės ir melo partija. Tačiau kodėl už šį įstatymą balsavo senieji konservatoriai? Kodėl jie balsavo už tai, kad vaikai taptų narkomanais?
„Man labai įdomu, ką apie tai galvoja bažnyčia, kuri ragino balsuoti už konservatorius, – stebisi ir žurnalistas Vytautas Matulevičius, – juk įstatyme kalba eina apie „nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ legalizavimą. Tai apie kokius narkotikus čia kalbama? Juk į šį sąrašą patenka ir heroinas. Skaitydamas šias įstatymo pataisas, matau, kad įteisinami visi narkotikai, ne vien žolė. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių tautų vadinamąją narkotinių medžiagų konvenciją, kuri numato, kad narkotinių medžiagų apdirbimas, įvežimas, vartojimas būtų skirtas tik medicinos ar mokslo tikslams. Mums reikės išstoti iš JT organizacijos. Mes įteisinome visų narkotinių medžiagų vartojimą, ne vien „žolę“. O be to, ką reiškia nedidelis kiekis narkotinių medžiagų? Tai bus nustatoma vertinant subjektyviais kriterijais.
Toliau pateikiamas šis įstatymo pakeitimas, už kuri jau nubalsavo Seimas:
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 71
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 4831 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2020 m. gruodžio 8 d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimas |
Pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: |
„71 straipsnis. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų disponavimas be tikslo jas platinti |
1. Nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti,
užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų. |
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, |
užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. |
3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). |
4. Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas ar parsiųstas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus.“ |
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso papildymas 4831 straipsniu |
Papildyti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą 4831 straipsniu ir jį išdėstyti taip: |
„4831 straipsnis. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas viešose vietose arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens pasirodymas viešose vietose |
1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, mažmeninės prekybos ir viešo maitinimo vietose, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, arba apsvaigusio asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo,
užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų. |
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, |
užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. |
3. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). |
4. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienų metų.“ |
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Toliau pateikiame stenogramą, kaip šis įstatymas buvo pateiktas ir kaip pristatytas:
20.21 val.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, kad sulaukėte. Ar gerai mane girdite, nes labai svarbu, kad gerai girdėtumėte.
Pats svarbiausias mūsų strategijos aspektas – perėjimas nuo bausme grįstos sistemos prie nukreiptos į sveikatą. Šis pokytis mus atvedė į mokslo įrodymais grįstą narkotikų politiką, kurioje svarbią vietą užima žmogaus teisės. Pirmą kartą Lietuva atsižvelgė į visus kertinius narkotikų politikos aspektus. Tai nėra mano žodžiai. Šiuos žodžius Jungtinėse Tautose pernai tarė Lietuvos sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Aš stovėjau toje salėje tarp kitų delegatų, ten buvau su tarptautine delegacija, ir beprotiškai didžiavausi mūsų šalimi ir jos mokslu pagrįstu ir pažangiu požiūriu į narkotikų politiką. Prie manęs priėjo daugybė kitų šalių delegatų ir specialistų ir gyrė mūsų šalies poziciją ir puikią mūsų ministro kalbą…Visi žinome, kad dekriminalizuoti narkotinių medžiagų mažus kiekius be tikslo platinti skatina ir ragina Jungtinių Tautų Organizacija. Vadinasi, Jungtinių Tautų agentūros, tai yra Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras, kuris yra specifinė organizacija šiems klausimams spręsti, – visos šios agentūros kartu ragina peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, kada tai yra susiję su mažais narkotikų kiekiais be tikslo platinti…Šiandien mes matome Lietuvoje mūsų narkotikų politikos, perteklinės narkotikų politikos, keliamą žalą. Mes per trejus metus du kartus išauginome mažareikšmių bylų skaičių, mūsų tyrėjai, prokurorai, mūsų teisėjai vargsta su bylomis už 0,06 THC, kurių randa pelenuose. Mūsų teisėtvarka ne tik skęsta šių bylų pertekliuje, mes taip pat turime sumažėjusį, penktadaliu sumažėjusį, ikiteisminių tyrimų skaičių dėl narkotikų platinimo. Tai reiškia, kad šiandien kruopščiai dirbame tam, kad nubaustume savo piliečius, bet nebeatrandame resursų tikrosioms problemoms, tai yra platinimo problemoms spręsti.
Baudžiamoji sistema neproporcingai paveikia mūsų jaunus žmones. Du trečdaliai bylų yra iškelta žmonėms iki 30 metų amžiaus ir šiandien su prašymu išgirsti mano žodžius į jus kreipėsi 21 jaunimo organizacija. Taigi taip pat didėja visuomenės ir teisėsaugos susipriešinimas. Policija šiandien įgauna priešo įvaizdį, nes susitelkia dėl įstatymų būtent į mūsų neprobleminių ir visais kitais klausimais dažniausiai pareigingų piliečių persekiojimą. Tada didėja nepasitikėjimas mūsų policija, nepagarba jai ir nebendradarbiavimas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Yra toks geras posakis, kad dviračio antrą kartą neišrasi. Labai dėkoju jums už pristatymą, kuriame labai aiškiai pasakėte, kad baudžiamieji įstatymai nemažina vartojimo paplitimo, tačiau daro įvairiapusę žalą tiek visuomenei, tiek žmonėms, kurie susiduria su ta sistema. Man labai patiko jūsų mintis, kad šitas sprendimas yra praeities sprendimas. Būtume buvę progresyvūs, jeigu būtume jį padarę prieš 20 metų. Tačiau dekriminalizavimas yra tik pirmas žingsnis kuriant ne į baudimą, o į sveikatos priežiūrą orientuotą narkotikų politiką.
Mano klausimas būtų ne apie praeitį, o apie ateitį. Kai įvykdysime dekriminalizavimą, kai užtikrinsime vartojimo problemų turintiems žmonėms tinkamą sveikatos apsaugą, kaip jums atrodo, kokių dar žingsnių mums reikėtų imtis, kad jauni žmonės turėtų supratimą apie tai, kokią žalą daro jiems narkotikų vartojimas ir kaip tų priklausomybių būtų galima išvengti? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už jūsų klausimą. Žinote, mano vienas pacientas, kai atėjo gydytis, pasakė: aš čia patekau per akciją. Jūs esate kada nors patekę per akciją gydytis? Akcija buvo papildomos vietos gydytis, apmokėtos iš savivaldybės lėšų, kai policija, tabore sugavusi žmogų, nebaudė jo būtent susitarimo principu ir siuntė gydytis. Gal kokius du žmones atsiuntė policija, visi likę patys ėjo į komisariatą, patys vyko į policiją ir prašė tų siuntimų gydytis. Toks yra poreikis ir tiek reikia žingsnių atlikti šioje srityje.
Aš tikiu, kad sukūrę, tai yra dabar žengę šį žingsnį, pradėję rimtai žiūrėti į priklausomų žmonių gydymą ir į šią problemą mes labai greitai sumažinsime didelę dalį problemų, turimų dabar, nes daug žmonių savo noru ateis gydytis, jie tikrai to labai nori. Kai mes kalbame apie jaunus žmones, mums tikrai reikės kalbėti ir apie švietimą, mums reikės kalbėti apie žalos mažinimo paslaugas, efektyvias prevencijos paslaugas. Apie tai mes kalbame jau labai seniai, tai galėtume kaip tik jau pradėti ir veikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Matijošaitis. Ruošiasi V. Mitalas.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji įstatymo teikėja Morgana Daniele, esate dirbusi Jungtinių Tautų organizacijoje, žinau, kad daug keliavote, nuolatos skaitote tarptautinę mokslinę literatūrą. Gal galėtumėte trumpai pasidalinti savo įžvalgomis apie užsienio šalių praktiką, apie tai, kaip tos šalys išgyvena po tokio įstatymo priėmimo ir ar ten iš tikrųjų atsiveria ta Pandoros skrynia?
M. DANIELĖ (LF). Ačiū. Narkotikų politikai aš atidaviau dešimt savo gyvenimo metų. Aš ne tik Jungtinių Tautų Pilietinės visuomenės taryboje buvau, bet aš dirbau tarptautinėse organizacijose, aš rašiau mokslo tiriamuosius darbus ir tikrai čia galėčiau pasakoti jums labai ilgai, kaip veikia sistema. Tačiau iš tikrųjų Europoje mes turime tokią tendenciją, kad visos šalys jau įsiklauso ir į Jungtinių Tautų rekomendacijas, galų gale mes turime Europos planą narkotikų klausimu. Jis yra irgi absoliučiai orientuotas į sveikatą ir remiasi tomis pačiomis Jungtinių Tautų rekomendacijomis. Taigi diskusijos ir žingsniai gerėjimo arba sveikatos linkme vyksta daugelyje valstybių Europoje.
Aš noriu pasakyti, kad su didžiausiu vartojimo paplitimu Europoje susiduria toli gražu ne Olandija, kaip čia buvo bandoma klaidinti žmones, o Prancūzija. Prancūzija turi pačius griežčiausius įstatymus Europos Sąjungoje, ten baudžiamoji atsakomybė gresia ir už vartojimą. Tačiau net Prancūzija, nuo 1970 metų turėjusi šitą kriminalizaciją, pradeda kreipti jau visai kita linkme savo darbus, E. Makronas pats ėmėsi iniciatyvos ir taip pat švelnina bausmes. Tai valstybės, kuri susiduria su didžiausia vartojimo paplitimo Europoje problema, galėtų būti tarsi kritikuotinas žingsnis. Kodėl švelnina, jeigu problema yra didžiausia? Todėl ir švelnina, kad mes suprantame, kad reikia kitų priemonių – tų priemonių, kurias mums nurodo mokslas, būtent sveikatos priemonių spręsti šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū už pristatymą. Aš iš tikrųjų norėčiau, kad šie klausimai pasiektų ausis ir tų, kurie iki šiol su šia problema nebuvo tiek susidūrę ir nežino, kokios yra tendencijos ir kokia yra tarptautinė praktika. Jūs savo kalboje paminėjote Portugaliją. Aš užmečiau akį į duomenis: tikrai ne tai, kad sumažėjo, bet daugiau nei 10 kartų sumažėjo mirčių nuo narkotikų perdozavimo ir daugiau negu 75 kartus sumažėjo naujų ŽIV atvejų. Tai yra labai stiprus skaičius nagrinėjant vienos šalies pavyzdį. Galbūt jūs galite ir daugiau pavyzdžių pateikti apie tai, kurios šalys panašų virsmą kaip ir Portugalija padarė ir ką tai reiškia jų analogiškiems duomenims?
M. DANIELĖ (LF). Iš tiesų tokių atskirų duomenų nesusirašiau, galėtume palyginti, pavyzdžiui, su Čekija dėl ligų paplitimo. Pavyzdžiui, virusinis hepatitas C – 15 % žmonių, vartojančių narkotikus, jį turi, Lietuvoje jį turi 77 %, ŽIV Lietuvoje turi 12 %, Čekijoje – 0,4 %. Kai kalbame būtent apie injekcinį vartojimą, viena iš priežasčių, kodėl žmonės naudojasi nesteriliomis priemonėmis, kodėl paskubomis jas išmeta bet kur mieste, krūmuose ir taip toliau, kodėl neatneša į konteineriukus, kodėl plinta tas virusas, yra būtent dėl baudžiamosios atsakomybės, kuri ragina žmones kuo greičiau atsikratyti, sakykime, įrodymų, kad tik jie nebūtų nubausti, o ne iš tikrųjų kreiptųsi pagalbos arba net saugiai utilizuotų reikiamas priemones. Tų pavyzdžių iš tikrųjų yra daug, jų tikrai galima rasti EEMC, tai yra Europos monitoringo centro, tinklalapyje.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi. Labai jums ačiū.
Dėl motyvų po pateikimo už nori pasisakyti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, tikrai svarbus įstatymo projektas ir nors toli gražu netobulas, aš tikiu, kad komitetai sudėlios jį tokį, kad jis spręstų problemas, o ne sukurtų dar daugiau rūpesčių.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad pakeitę įstatymą mes tikrai neišspręsime daugumos problemų. Labai svarbu matyti, jog narkotikai išlieka mūsų visuomenės problema ir dekriminalizuodami mes turime užtikrinti, kad nepasiųsime žinios visuomenei, kad narkotikus galima vartoti, kad tai yra normalu ir kad tai yra priimtinas reiškinys. Mes turime užtikrinti, kad bausmė būtų adekvati, bet negalima normalizuoti narkotikų vartojimo, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrintas platus visuomenės informavimas apie narkotikų daromą žalą.
Antras dalykas, turime užtikrinti sergančių ir turinčių priklausomybę gydymą. Labai teisingai ir gražiai skamba, kai sakome, turime ne sodinti žmones į kalėjimą, tuos, kurie turi priklausomybių, o suteikti jiems visą geriausią gydymą, bet praktikoje mes nesuteikiame to gydymo ir nesuteikiame pagalbos. Taigi iki priėmimo, iki įstatymo priėmimo mes būtinai turime užtikrinti, kad pagalba yra prieinama. Tik užtikrinę visuomenės informavimą ir prieinamą gydymą turintiems priklausomybių mes galėsime tvirtai ir ramia sąžine balsuoti už dekriminalizavimą, kurį aš ir palaikau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagaliau atėjome iki šios šizofrenijos – iš pradžių sugadinti sveikatą, o paskui taisyti.
Įstatymas sako: neproporcingai paveikia jaunus žmones, o kur atsakomybė jaunų žmonių pagal įstatymą ir už pačių ateitį? Kas yra teikėja? Seimo narė M. Danielė, Seimo Priklausomybės prevencijos komisijos vadovė, anksčiau dirbusi Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir ėjusi Metodinio vadovavimo skyriaus vedėjo pareigas, 2020 m. gruodžio 14 d. „Žinių radijo“ tiesioginės transliacijos metu prisipažino, kad yra vartojusi narkotines priemones. Paklausta laidos vedėjo, ar yra rūkiusi žolę, Seimo narė atsakė (cituoju): „Tai žinoma“.
Iš pasisakymo nėra aišku, ar šiuo metu vis dar vartoja narkotines priemones ir dabar, pristatydama šį įstatymo projektą, ar nėra vartojusi šiandien ir dabar narkotines priemones. Taip pat Seimo narė nurodė, kad dėl narkotinių priemonių vartojimo teko padėti artimiems žmonėms, gauti jiems gydymą. Kokį gydymą?
Šiuo metu narkotinių priemonių vartojimas, kai šių priemonių nėra paskyręs gydytojas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį. Nėra žinoma, kiek kartų narkotines priemonės buvo vartojamos, ar Seimo narė turi įspėjimų ir nuobaudų pagal šį ar kitą straipsnį, o galbūt pagal Baudžiamojo kodekso 259 ar 260 straipsnius, nes po radijo laidoje buvusio prisipažinimo tampa nebeaišku, galbūt Seimo narė neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su tikslu ar be tikslo jas platinti, kai asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbas, bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų ar net iki 15 metų, jei tyčia. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Laikas! Gerbiami kolegos, kadangi du įstatymų projektai, tai dar vienam suteikiu žodį už ir prieš. Per šoninį mikrofoną E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Jau net nebesitikėjau, bet tas baikštusis Seimo posėdžio pirmininkas suteikė man teisę.
Gerbiamieji, vis dėlto mes įsiklausykime į mokslo argumentus. Dabar padarytas išpuolis ad hominem, tai yra prieš žmogų, prieš M. Danielę. Nelabai įprasta tokia tradicija. Kalbėkime apie argumentus, kuriuos pateikia mokslas. M. Danielė tik perteikia mums tuos argumentus.
Tradicijos įvairiose šalyse iš tikrųjų bauginančios ir gydomos štai tokiu dekriminalizavimu. Aš pasisakau taip pat už tą dekriminalizavimą. Jau matau, kad V. Valkiūnas į mane aršiai žiūri. Noriu pasakyti, aš nesu rūkęs žolės, nesu vartojęs narkotikų… Rodai, kad aš kvailas esu, taip? Gerai, Valkiūnai, bet apie tave irgi šiek tiek galbūt pasako tokie ženklai. Tai štai, aš nesu vartojęs ir niekam nelinkiu pradėti, kad neįklimptų į tą liūną, iš kurio kelias yra mirtis, kriminalinė praeitis arba gydymas. Tai, ką siūlo įstatymo projektas, yra nuo kriminalizavimo pereiti link gydymo tų žmonių, kurie turi problemų, kurie prisidarė problemų. Reikia tai pripažinti. Dabar skaičiai Lietuvoje rodo, kad per pastaruosius keletą metų nuo 1 tūkst. iki 1 tūkst. 800 kriminalizavimo atvejų dėl lengvųjų narkotikų mažo kiekio turėjimo. Ar mes norime didinti skaičių nusikaltėlių, kuriuos reikės anksčiau ar vėliau gydyti? Ar be kriminalizavimo pereiti link tų žmonių civilizuoto gydymo? Todėl aš pasisakau už perėjimą nuo baudžiamosios atsakomybės link administracinės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš suteikdamas žodį pasisakyti prieš V. Bakui, noriu E. Gentvilui replikuoti, kad kai reikalas pakvimpa žole, net ir baikštusis posėdžio pirmininkas išdrąsėja. Prašom, Vytautai.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų ačiū Morganai, pristatymas buvo gražus. Bet jeigu paimtume visą šitą vajų, kampaniją, pažiūrėtume plačiau, kai ji prasidėjo maždaug prieš porą metų, kai žmonės buvo gąsdinami, jog už mažą kiekį narkotikų yra sodinama į kalėjimus, į diskusijas įtraukiami teisėjai, padaryta tokia viešųjų ryšių kampanija, kurios šiandien yra tam tikras finalizavimas, man kyla klausimas. Morgana, aš jums neuždaviau, ko jūs siekiate? Iš šitos kampanijos neaišku, ar jūs siekiate legalizuoti vartojimą, ar dekriminalizuoti atsakomybę? Aš to nesupratau nei iš tos kampanijos, kurią čia jūsų kolegės anksčiau vykdė ir visa partija, bet ir kokia yra šiaip, pajuokaujant, žinutė? Aš per rinkimų kampaniją buvau viename kalėjime, ten žmonės, nuteisti 6–8 metams už narkotikų platinimą, labai džiaugiasi šiuo projektu, sako, ateis, dekriminalizuos, galbūt yra šansas išeiti anksčiau. Aš noriu paklausti, kiek nuteistų žmonių išeis, nes tuo buvo gąsdinama? Ir net baudžiamasis įstatymas galioja atgal, kolegos. Jeigu tu priėmei baudžiamąjį įstatymą, jis taikomas atgal. Tai su kokia problema mes susidursime? Todėl aš tikrai matau, kad projektas neparengtas. Man panašu į kampaniją, kuria siekiama legalizuoti vartojimą, jį paskatinti. Neaiškūs tikslai, todėl aš kviesčiau susilaikyti ir dar kalbėtis apie tai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi, kaip suprantu, bendro sutarimo po pateikimo dėl šių įstatymų projektų nebus, apsispręsime dėl jų balsavimo metu. Per šoninį mikrofoną D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik norėjau dėl vedimo tvarkos ir dėl mūsų svarstymo procedūros. Iš esmės mes turėtume formuoti įrodymais grįstą politiką. Tai labai norėtųsi, kad kolegos ir svarstytų įrodymus, kodėl įstatymo projektas bus efektyvus, kokiais mokslo duomenimis remiasi, ir tai vertintų. Šitie ad hoc, adhominiai išpuoliai prieš žmogų, kuris pristatė projektą, man atrodo, tikrai nedaro garbės Seimui. Norėčiau, kad apsispręstume, ką mes svarstome – žmogų ar mokslu pagrįstus duomenis?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Teisinga pastaba.
-
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 483(1) straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIVP-95); [pateikimas]; dėl pritarimo po pateikimo
-
Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-96); [pateikimas]; dėl pritarimo po pateikimo

