Rusai bijo, kad Lietuva gali uždaryti „Gazprom“ dujotiekį, ir visas dujas pirkti trečdaliu brangiau iš bankrutuojančios „Independence“

Lietuva bandys uždaryti „Gazprom“ dujotiekį, ir visas dujas pirkti trečdaliu brangiau iš bankrutuojančios „Independence“?

Rusijos prezidentas V.Putinas antradienį Kaliningrade atidarė SGD terminalą – rusai baiminasi, kad Lietuvos vadovai dėl kokių nors išgalvotų priežasčių gali nutraukti ‚Gazprom“ dujų tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą – tuomet Kaliningrado sritį šildytų dujos, atgabenamos per SGD.

Nors „Gazprom“ per metus už savo dujų tranzitą moka Lietuvos vyriausybei po 10 mln. eurų, ir nepertraukiamai tiekia dujas Lietuvos vartotojams už  trečdaliu mažesnę kainą, nei kainuoja norvegiškos dujos, tiekiamos per SGD terminalą ‚Independence“, Lietuvos vyriausybės pasamdyti „ekspertai“ ėmė viešai gąsdinti, kad rusai nutrauks dujų tiekimą ir sušaldys Lietuvą per pačius šalčius.

Tokį pranešimą sausio 8 d. išplatino BNS – jame teigiama, kad „nors Lietuva turi ilgalaikę tranzito sutartį su Rusijos koncernu „Gazprom“, energetikos ekspertas Romas Švedas teigia, kad vis dėlto labai tikėtina, jog ilgainiui dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningradą baigsis. Tačiau svarbiausia šiuo atveju esą ne tranzitas, bet ir dujų tiekimas į pačią Lietuvą. 

„Labai tikėtina, kad Rusija gali nutraukti tiekimą gamtinių dujų per Lietuvą, tai yra tranzitu, ir tokiu būdu mūsų SGD terminalas taptų vieninteliu keliu, per kurį mes galime atsigabenti gamtines dujas (…) Tai yra iš tikrųjų labai tikėtinas scenarijus. Dramos nereikėtų Lietuvai įžvelgti vien dėl to, kad mes turime SGD terminalą. Ir turime labai gerą pavyzdį – „Družbos“ naftotiekis, – kuris jau kiek metų, sakykime, „sausas“ dėl politinių priežasčių“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius R. Švedas.

Pasak jo, minėta tranzito nutraukimo rizika yra argumentas diskusijose, ar Lietuvai verta išpirkti SGD terminalo Klaipėdoje laivą-saugyklą. Eksperto teigimu, šiame kontekste Klaipėdos „SGD terminalo svarba padidėja mažiausiai dvigubai“. 

Kaip žinia, Lietuvos vyriausybė prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva įgyvendino grandiozinę aferą, pavadinta „Nepriklausomybe“ („Independence“). T.y. Suskystintas dujas gabenantis laivas, kurio kaina Pietų Korėjos laivų statykloje yra 220 mln. eurų, buvo išnuomotas 10 metų už 700 mln. eurų. Pasibaigus nuomai, sutartyje numatyta, kad Lietuvos pusė išpirks tą geldą dar už 700 mln. eurų. Kad nuslėpti šios aferos galus, projektas kontroliuojamas Bermudų salose registruotos ofšorinės įmonės „Hoegh Ltd., kurios savininkai nėra žinomi.

Neseniai „valstiečių“ dominuojamas Seimas nutarė, kad pasibaigus „Independence“ nuomai, Lietuva išpirks minėtą laivą.

„Tik po to, kai baigsis sutartis, po 2024 m., yra nurodyta suma, už kurią mes galėsime tą laivą išsipirkti, – LL sakė Seimo narys Artūras Skardžius, – o iki to laiko mes mokame nuomą ir per dešimt metų sumokame virš 700 mln. eurų vien už daiktą, kurio vertė tada, kai jis buvo perkamas, buvo 220 mln. eurų. Kitaip sakant, į Bermudų „ofšorą“ bus persiųsta virš 700 mln. eurų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų. Nors net dabar mes nežinome, kiek Lietuvoje bus suvartojama gamtinių dujų, pastačius buitinių atliekų deginimo gamyklas.  2020 m. turėsime dujotiekio jungtį su Lenkija, kas užtikrins mums saugumą. Todėl nei vartojimo, nei energetinio saugumo aspektu tas SGD terminalas jau yra nebeaktualus. Todėl man visai neaišku, kodėl mums reikės dar po 2024 m. išsipirkti tą „Independence“ už dar maždaug 700 mln. eurų. Kitaip sakant, iš viso už tą aferą mes sumokėsime maždaug 1,4 mlrd. Eurų“.

Kadangi Latvija ir Estija atsisakė pirkti dujas iš „Inpependence“, nes jos trečdaliu brangesnės, nei „Gazprom“. Nors šios aferos autoriai slepia, už kokią kainą perkamos norvegiškos dujos, tačiau jų kainą buvo galima sužinoti, kai šios dujos buvo parduodamos aukcione – už norvegiškas dujas buvo paprašyta po 280 dolerių už 1000 kubinių metrų, kai rusiškos kainuoja 185 dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų.

Be to, Lietuva apgavo Latviją, nes su kaimyne buvo sutarta, kad regioninis Baltijos šalių SGD terminalas bus statomas Rygoje. Latviai tada sutiko, kad elektros jungtis būtų tiesiama per Klaipėdą. Tačiau Lietuva apgavo kaimynus, pasistatė SGD Klaipėdoje, todėl Daliai Grybauskaitei teko sugalvoti gėdingą pasiteisinimą, kad jos lėktuvas „sugedo“, todėl ji negalėjo nuvykti į Rygą į šios valstybės 100-ečio minėjimą.

Kadangi SGD jau dabar yra bankrotas, už kurio nuomą kasdien reikia mokėti po 70 tūkst. eurų, plius mokėti trečdaliu didesnę kainą už norvegiškas dujas, todėl belieka lupti paskutinį kailį nuo Lietuvos vartotojų – „Achema“ jau grasina bankroto, o elektros ir šilumos kainos nuo sausio 1 d. Lietuvos gyventojams dar padidintos.

Kai tokia situacija, Lietuvą valdančiai nusikaltėlių gaujai nelieka nieko kito, kaip dėl visų savo nusikaltimų kaltinti kaimynus. Geriausiai, žinoma, Rusiją.

Nuotr. V.Putinas Kailiningrado SGD terminalo atidaryme aiškiai pasakė, kad terminalas pastatytas, nes Rusija bijo, kad Lietuva nutrauks dujų tiekimą į Kaliningradą

Rusai matyt, supranta, kad turi reikalų su paranojišku Lietuvos režimu, todėl ir pastatė Kaliningrade SGD terminalą, kuriuo tieks dujas, jeigu Lietuva sustabdys rusiškų dujų tranzitą.

Tai, kad Lietuvos vyriausybė gali imtis itin drastiškų priemonių, rodo ir klaipėdiečio Romano Šešel pavyzdys – jūroje mobiliuoju telefonu nufotografavęs „Independence“ geldą, jis buvo apkaltinas šnipinėjimu Rusijai ir jau metus sėdi kalėjime, nors teismo procesas prasidėjo tik šią savaitę. Tada ir paaiškėjo, kad viešų duomenų rinkimas Lietuvoje suprantamas kaip šnipinėjimas.

Akivaizdu, kad Lietuvos režimas yra paskutinėje paranojos stadijoje, todėl gali griebtis bet kokių nusikaltimų, kad išvengti atsakomybės.

Minėtas BNS pranešimas kaip tik tai ir įrodo – visuomenė rengiama tam, kad rusai „būtinai nutrauks dujų tiekimą“, nors „Gazprom“ per 30 metų dujų tiekimo vykdė savo įsipareigojimus tiekti dujas.

Pasak buvusio šios aferos sumanytojos Dalios Grybayskaitės rinkimų štabo vadovo „eksperto“  R. Švedo, šiame kontekste būtina turėti omenyje ir Baltijos jūros dugnu tiesiamą Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS antradienį teigė, kad laikinai užfiksuotas sumažėjęs tranzito per Lietuvą kiekis paaiškinamas techninėmis priežastimis – Rusijos pusė bandė terminalą Kaliningrade. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ turi sutartį su „Gazprom“ iki 2025 metų ir šiuo metu pažeidimų nenustatyta. Pasak ministro, tiek Lietuva, tiek operatorius finansiniu požiūriu yra saugūs. Lygiai taip pat energetinį saugumą užtikrinantis terminalas Klaipėdoje. 

„O energetinio saugumo, tiekimo saugumo požiūriu taip pat esame saugūs, nes turime savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, kurio veiklos modelis pagrįstas būtent nuolatiniu veiklos užtikrinimu. Tai reiškia, kad Lietuva bet kada gali pasinaudoti šiuo terminalu tam, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas Lietuvai ir jos vartotojams“, – sakė Ž. Vaičiūnas. 

Dujas gyventojams tiekianti bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ teigia, kad jeigu „Gazprom“ atsisakytų tranzito per Lietuvą, tai neturėtų daryti įtakos šių dviejų bendrovių dvišalėms sutartims. 

„Jeigu „Gazprom“ atsisakytų tranzito per Lietuvą, tai neturėtų daryti įtakos „Lietuvos energijos tiekimo“ ir „Gazprom“ komerciniu pagrindu sudarytoms dujų tiekimo sutartims. Taip pat svarbu, kad Klaipėdoje esantis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas bei Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla Lietuvai užtikrina alternatyvų dujų tiekimą ir energetinį saugumą“, – teigiama BNS atsiųstame LET komentare. 

Į klausimą, ar su „Gazprom“ jau pasirašyta sutartis dėl dujų pirkimo 2019 metais, bendrovė nurodo, kad dėl tiekimo sąlygų sutarta. 

2017 metais „Gazprom“ Lietuvai tiekė kiek daugiau nei pusę viso šalyje suvartoto dujų kiekio.