R.Malinauskas žada pateikti įrodymus teisėsaugai, kad LAT pirmininkas R.Norkus pakluso absurdiškam Dalios Grybauskaitės nurodymui dėl Vijūnėlės dvaro (pildoma)

LAT pirmininkas Norkus pakluso absurdiškam Dalios Grybauskaitės nurodymui dėl Vijūnėlės dvaro ?

Aurimas Drižius

Tik dabar paaiškėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininkas R.Norkus (nuotr.) buvo iškviestas į prezidentūrą, kur gavo prezidentės nurodymus, kaip šis teismas turi išnagrinėti vadinamąją Vijūnėlės dvaro bylą. Tai spaudos konferencijoje pranešė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Vakar gavome ir Rimvydo Norkaus komentarą: 

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus paneigia tokį susitikimą ir niekada su niekuo apie šią bylą nėra kalbėjęs“, –

Pagarbiai

Dovilė Bružaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko konsultantė

Šitą Norkaus komentarą pats Ričardas Malinauskas pakomentavo taip : „Visą informaciją apie tai, esant reikalui, R. Malinauskas pateiks teisėsaugai“.

LAT šioje byloje paskelbė, kad minėtas statinys turi būti nugriautas, nes „pastatytas antrojoje kurorto apsaugos zonos juostoje“. Antrojoje Palangos kurorto zonos juostoje stovi šimtai namų, tame tarpe ir signataro Vytauto Landsbergio namas, tačiau kažkodėl niekas nereikalauja, kad jie būtų nugriauti  (nuotr. apačioje)

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pareiškė, kad toks teismo sprendimas buvo tiesiogiai įtakotas prezidentės Dalios Grybauskaitės. Matyt, kad prezidentei reikėjo bet kokia kaina nukreipti žmonių dėmesį nuo savo problemų, todėl taikiniu buvo pasirinktas vienas geriausių Lietuvos meras R.Malinauskas, ir iš jo padarytas tariamas „oligarchas“

Pats Druskininkų meras mano, kad viena tokių jokio pagrindo neturinčių bylų – vadinamojo Vijūnėlės  dvaro istorija, kuri jau pasiekė Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT). 

 R.Malinausko teigimu, Vijūnėlės dvaras – tik eilinis pastatas,  stovintis geroje vietoje, todėl netrūko norinčiųjų jį privatizuoti.  „Jei kas nors įrodys tikrą pažeidimą šiame objekte, aš galiu pasakyti, kad  viskas buvo daroma labai ir labai atsakingai – projektai buvo derinami ir  su statybos inspekcija, ir su Aplinkos ministerija“, – kalbėjo R.Malinauskas,  šį pastatą pavadinęs politinio susidorojimo objektu. 

 „Šioje byloje teisė nebuvo prioritetas, teisė buvo tik įrankis, galimai  panaudotas ne teisingumo paieškoms“, – kalbėjo advokatų bendrijos „Jurex“ advokatė Jurgita Judickienė.

  R.Malinausko žiniomis, prieš Aukščiausiojo teismo sprendimą dėl vadinamojo  Vijūnėlės dvaro, į Prezidentūrą buvo iškviestas Aukščiausiojo teismo pirmininkas.  Tai esą galėjo turėti įtakos ir teismo sprendimui. 

  R.Malinaukas priminė, jog šalia Vijūnėlės tvenkinio, ant valstybinės žemės, stovi ir V.Trinkūnui priklausantys pastatai, tačiau ieškinį vietos  politikui pareiškusi Nacionalinė žemės tarnyba teismus pralaimėjo.  R.Malinauską stebina ne tik šis, bet ir kiti teismų sprendimai. Vienas jų – įpareigojimas nugriauti dalį jo paveldėtos sodybos Latežerio kaime.  „Gal ir yra stebuklų pasaulyje, bet stebukladarių daugiau negu stebuklų“, – apie teismų sprendimus kalbėjo R.Malinauskas

Kai tik LAT paskelbė, kad Vijūnėlės dvaras nelegalus, buvo aišku, kad tai politinis, o ne teisinis sprendimas. 

Mat Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimas, kad reikės griauti vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose, turėjo suformuoti teismų praktiką visiems  „statybininkams“, kurie pastatus pasistatė pusiau legaliai, arba ant vogtos žemės, kaip garsiojo „verslinyko“ Arvydo Avulio atveju Vilniaus mieste.

„Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo per šešis mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

 Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. LAT konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai. Byloje nustatyta, kad fizinis asmuo, įsigijęs valčių nuomos punktą Druskininkuose, taip pat įsigijo teisę nuomotis žemės sklypą, kuris priklausė valstybei. 2010 m. valčių nuomos punktas sudegė. 2011 m. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sujungus valčių nuomos punktą su kitais sklypais į vieną, buvo patvirtintas detalusis planas. Jo patvirtinimu buvo pakeistas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, iš rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, į gyvenamąją teritoriją. 

„Valstybė išnuomoja valstybinę žemę lengvatine (ne aukciono) tvarka, jeigu asmuo tame sklype turi teisėtai pastatytą statinį. Nagrinėtoje LAT byloje buvo nustatyta, kad vietoj nugriauto paslaugų paskirties valčių nuomos punkto buvo pastatytas gyvenamasis pastatas. Asmuo, statydamas statinį, kurio paskirtis visai kita ir kitoks teritorijos naudojimo būdas, neturėjo teisės į lengvatinę žemės sklypo nuomą“, – paskelbė teismas. LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad „asmens lūkestis, jog pakeitus ginčo sklypo paskirtį į gyvenamąją, šis sklypas jam bus išnuomotas ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės“.

Galutinėje ir neskundžiamoje kasacinio teismo nutartyje pažymima, kad ginčo sklypas pagal naudojimo būdą buvo rekreacinė teritorija, todėl pagal įstatymus jo naudojimo būdas negalėjo būti pakeistas į gyvenamosios teritorijos. Toks pakeitimas prieštaravo Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiajam planui.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo žemės sklypas priklauso antrajai kurorto apsaugos zonos juostai. Ji tiksliai apibrėžta Alytaus apskrities viršininko 2003 m. įsakyme „Dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo“.

  Šioje juostoje draudžiama vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad individualiai ir privačiai naudojamo gyvenamojo namo statyba nebuvo skirta kurorto infrastruktūros plėtrai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Druskininkuose pastatytas pastatas prieštarauja saugomų teritorijų apsaugos ir žemės nuomos teisės aktų reikalavimams, todėl būtina pašalinti neteisėtos statybos padarinius, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį, ir sutvarkyti statybvietę. Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams. Šie asmenys taip pat parašė kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui.

Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus. 2015-ųjų rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą. Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, jis tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino tuometiniam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams. Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.

Ši LAT nutartis turės milžinišką įtaką tūkstančiams žmonių – teks griauti visus namus, kurie pastatyti antrojoje kurorto apsaugos zonai. Tame tarpe  – ir patriarcho V.Landsbergio namą Palangoje, antroje Palangos apsaugos zonoje.

Iš teismo išdėstytų argumentų matyti, kad būtina nugriauti dar mažiausiai dvidešimt pastatų, esančių Druskininkuose. Ir beveik du šimtus Palangoje.

Mat visi šie pastatai yra pastatyti antrojoje kurortų apsaugos zonos juostoje, o pagal teismo išaiškinimą ten jokia gyvenamoji statyba negalima. Ginti viešąjį interesą ir griauti šioje juostoje Palangoje bei Druskininkuose esą neteisėtai pastatytus namus generalinį prokurorą jau paragino aštuoniolika Druskininkų savivaldybės tarybos narių.

Mat įstatymo nuostatos turi būti taikomos visiems vienodai, o Teismų įstatymas aiškiai sako, kad :

2. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

3. Į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

4. Plėtodamas ir užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios kompetencijos teismuose, Aukščiausiasis Teismas analizuoja nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teismų praktiką, kitus teisės šaltinius, rengia teismų praktikos apibendrinimus, apžvalgas, viešai skelbia informaciją apie savo veiklą.

Teks sugriauti ir „Hanner“ kvartalą ant iš Vilniaus pavogtos žemės

LAT nutarime aiškiai pasakyta, kad neteisėta ir ta valstybės turto užgrobimo schema, kurią panaudojo „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sugalvojo, kaip legaliai iš Vilniaus miesto ir Lietuvos respublikos pavogti maždaug 50 mln. eurų vertės žemės sklypą, kuriame anksčiau buvo „Žalgirio“ futbolo stadionas.

A.Avulis mano, kad neteisėtu būdu perėmęs šio stadiono griuvėsius jis įgijo teisę valdyti šį žemės sklypą kaip savo nuosavybę, ant kiekvieno kv. centimetro pristatyti didžiausių namų, ir pardavinėi juos už astroniminę kainą.

Visa tai įvardijama kaip „investicijomis“, kurias stabdo „korumpuota Nacionalinė žemės tarnyba“.