Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kaip kokiame Uzbekistane bandęs savo meilužę padaryti KT teisėja, pristatomas kaip itin perspektyvus kandidatas į prezidentus

Aurimas Drižius

Turėjau reikalų ir aš su Konstituciniu teismu, kurio vienas narys Vytautas Greičius yra išsikviečiamas ant kilmėlio tokiais žodžiais : „man pojebat, ko tu nori”, o kitas, KT pirmininkas Dainius Žalimas bandė prastūmti į KT dirbti savo meilužę. T.y. teismo ūkvedę Ingridą Danėlienę teismo pirmininkas bandė prastūmti į KT, o vėliau, jau baigęs savo kadenciją, D.Žalimas nebesislapstė ir ją vedė.

Itin juokinga, kad Dainius Žalimas, būdamas Konstitucinio teismo pirmininku, ir bandęs savo meilužę paversti KT teisėją kaip kokiame Uzbekistane, šiuo metu pristatomas kaip itin perspektyvus kandidatas į prezidentus.

Itin juokinga, kad D.Žalimo įrankiu tapo tuometis Seimo pirmininkas V.Pranckietis. Jis į KT teisėjus pasiūlė šio teismo ūkio reikalams vadovavusią Ingridą Danėlienę. Nuostabą sukėlė ne tiktai pati kandidatūra, bet ir tai, kad anksčiau V.Pranckietis aiškino, jog teiks tik didelį autoritetą teisininkų bendruomenėje turintį profesionalą. Tad kodėl pasirinkta beveik jokio savarankiško teisinio darbo patirties neturinti I.Danėlienė? Teisininkų bendruomenėje ir Seime, kuris netrukus turės svarstyti I.Danėlienės kandidatūrą, puse lūpų imta kalbėti, kad kandidatę tokiam karjeros šuoliui galėjo paskatinti draugystė su Konstitucinio teismo pirmininku Dainiumi Žalimu.

 https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/04/08/news/ukvede-bando-brautis-i-salies-teisininku-elita-mislinga-sprendima-lydi-klausimai-del-draugystes-14380806

Kreipiausi į KT, prašydamas išaiškinti, ar teismo įvesta cenzūra neprieštarauja LR Konstitucijos 44 str. 1 d, o taip pat išaiškinti, ar teisėjai atsako pagal LR įstatymus, ar jiems taikoma kitokios teisės normos”.

Nurodžiau, kad iš esmės visose nutartyse teismas skelbia, kad yra „nepriklausomas“ nuo įstatymų ir Konstitucijos. Nors teismų įstatymas ir reikalauja, kad „teismas klauso tik įstatymo“.

1. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės kolegija 2016-04-21 priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-26/2016. Šia nutartimi minėta teisėjų kolegija nuteisė mane, Aurimą Drižių, už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, pritaikę cenzūrą, kuri uždrausta tiek Lietuvos Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo.

2. T.y. buvau nuteistas už tai, kad : „..Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu Aurimas Drižius pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 straipsnį (už 2013 m. birželio 8 d. publikaciją) areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 245 straipsnį (už 2013 m. birželio 29 d. publikaciją) areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 245 straipsnį (už 2013 m. liepos 20 d. publikaciją)… Aurimas Drižius nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. žinodamas, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. priimtu ir 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, 2013 m. birželio 8 d., 2013 m. birželio 29 d., 2013 m. liepos 20 d., 2013 m. rugsėjo 7 d., 2013 m. spalio 5 d., 2013 m. spalio 12 d., 2013 m. spalio 19 d., 2013 m. lapkričio 30 d. publikacijose viešai paskleidė teiginius, pažeidžiančius minėtą teismo sprendimu nustatytą draudimą.

3. Šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Teismo sprendimu buvo legalizuota cenzūra. T.y. tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

5. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

6. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.

7. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.

8. Nurodžiau, kad visa teismų sistema jau aštuonis kartus atmetė mano prašymus atnaujinti minėtą cenzūros bylą ir cenzūrą panaikinti. Visos teismų nutartys yra klastotės, sąmoningai į jas įrašius žinomai melagingus duomenis. Per tą laiką buvau nuteistas penkis kartus už „teismo sprendimo nevykdymą“, kai toliau rašiau straipsnius apie A.Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime, kuris padarė Lietus Respublikai mijardinius nuostolius.