skip to Main Content
Aurimas Drižius

Turėjau reikalų ir aš su Konstituciniu teismu, kurio vienas narys Vytautas Greičius yra išsikviečiamas ant kilmėlio tokiais žodžiais : „man pojebat, ko tu nori“, o kitas, KT pirmininkas Dainius Žalimas bandė prastūmti į KT dirbti savo meilužę. T.y. teismo ūkvedę Ingridą Danėlienę teismo pirmininkas bandė prastūmti į KT, o vėliau, jau baigęs savo kadenciją, D.Žalimas nebesislapstė ir ją vedė.

Itin juokinga, kad Dainius Žalimas, būdamas Konstitucinio teismo pirmininku, ir bandęs savo meilužę paversti KT teisėją kaip kokiame Uzbekistane, šiuo metu pristatomas kaip itin perspektyvus kandidatas į prezidentus.

zmona

Itin juokinga, kad D.Žalimo įrankiu tapo tuometis Seimo pirmininkas V.Pranckietis. Jis į KT teisėjus pasiūlė šio teismo ūkio reikalams vadovavusią Ingridą Danėlienę. Nuostabą sukėlė ne tiktai pati kandidatūra, bet ir tai, kad anksčiau V.Pranckietis aiškino, jog teiks tik didelį autoritetą teisininkų bendruomenėje turintį profesionalą. Tad kodėl pasirinkta beveik jokio savarankiško teisinio darbo patirties neturinti I.Danėlienė? Teisininkų bendruomenėje ir Seime, kuris netrukus turės svarstyti I.Danėlienės kandidatūrą, puse lūpų imta kalbėti, kad kandidatę tokiam karjeros šuoliui galėjo paskatinti draugystė su Konstitucinio teismo pirmininku Dainiumi Žalimu.

 https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/04/08/news/ukvede-bando-brautis-i-salies-teisininku-elita-mislinga-sprendima-lydi-klausimai-del-draugystes-14380806

Kreipiausi į KT, prašydamas išaiškinti, ar teismo įvesta cenzūra neprieštarauja LR Konstitucijos 44 str. 1 d, o taip pat išaiškinti, ar teisėjai atsako pagal LR įstatymus, ar jiems taikoma kitokios teisės normos“.
Nurodžiau, kad iš esmės visose nutartyse teismas skelbia, kad yra „nepriklausomas“ nuo įstatymų ir Konstitucijos. Nors teismų įstatymas ir reikalauja, kad „teismas klauso tik įstatymo“.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės kolegija 2016-04-21 priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-26/2016. Šia nutartimi minėta teisėjų kolegija nuteisė mane, Aurimą Drižių, už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, pritaikę cenzūrą, kuri uždrausta tiek Lietuvos Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo.
  2. T.y. buvau nuteistas už tai, kad : „..Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu Aurimas Drižius pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 straipsnį (už 2013 m. birželio 8 d. publikaciją) areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 245 straipsnį (už 2013 m. birželio 29 d. publikaciją) areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 245 straipsnį (už 2013 m. liepos 20 d. publikaciją)… Aurimas Drižius nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. žinodamas, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. priimtu ir 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, 2013 m. birželio 8 d., 2013 m. birželio 29 d., 2013 m. liepos 20 d., 2013 m. rugsėjo 7 d., 2013 m. spalio 5 d., 2013 m. spalio 12 d., 2013 m. spalio 19 d., 2013 m. lapkričio 30 d. publikacijose viešai paskleidė teiginius, pažeidžiančius minėtą teismo sprendimu nustatytą draudimą.
  3. Šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Teismo sprendimu buvo legalizuota cenzūra. T.y. tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.
  5. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
  6. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
  7. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
  8. Nurodžiau, kad visa teismų sistema jau aštuonis kartus atmetė mano prašymus atnaujinti minėtą cenzūros bylą ir cenzūrą panaikinti. Visos teismų nutartys yra klastotės, sąmoningai į jas įrašius žinomai melagingus duomenis. Per tą laiką buvau nuteistas penkis kartus už „teismo sprendimo nevykdymą“, kai toliau rašiau straipsnius apie A.Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime, kuris padarė Lietus Respublikai mijardinius nuostolius.

KT 0002

KT 0003

Nors KT prašaiu paaiškinti, kiek teisėja yra cenzūrą, KT man išaiškino, kad jis yra „nežynibingas“

  1. Kreipiausi į generalinę prokuratūrą, prašydamas iškelti bylą minėtiems mane nuteisusiems teisėjams. Skunde nurodžiau, kad visi minėti teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba, ir todėl jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane nuteisė tokie minėti teisėjai, puikiai žinoję, kad cenzūra yra uždrausta, tačiau nepaisę pagrindinio šalies įstatymo reikalavimų.
Iš esmės visose nutartyse teismas skelbia, kad yra „nepriklausomas“ nuo įstatymų ir Konstitucijos. Nors teismų įstatymas ir reikalauja, kad „teismas klauso tik įstatymo“.
  1. Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą. Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net aštuonis kartus, teisėjams klastojant savo nutartis. Todėl tai yra organizuota nusikalstama veikla.
  2. Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat nurodo, kad prieš įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs. Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad 1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus. Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Manau, kad teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba.
  3. Nors Lietuvos Konstitucinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs, kad teismai turi klausyti ir vykdyti Konstitucijos normas ir įstatymus, tačiau šioje byloje visa teismų sistema demonstratyviai spjauna į Konstituciją ir įstatymus ir atsisako juos vykdyti.
  4. LR generalinė prokurorė Nida Grunskienė savo „rašteliu“ (Pridedamas) man nurodė, kad „jeigu man tie sprendimai nepatinka, tai dar nereiškia, kad jie nėra teisėti“.
  5. Grunskienė man nurodė, kad minėti teisėjai „nė kiek neperžengė jiems teisės aktuose suteiktų įgaliojimų ribų“.
Manau, kad tai melas, nes jau daug kartų nurodžiau, kad minėti teisėjai pritaikė teisės aktuose ir Konstitucijoje uždraustą cenzūrą. Teisti žmogų už teisėtą veiklą yra nusikaltimas.
Tokiu būdu teisėjai ne tik peržengė savo įgaliojimus, tačiau ir piktnaudžiavo tarnyba. Tą patį padarė ir gen. prokurorė Nida Grunskienė.
  1. Nurodžiau, kad tokia generalinės prokurorės pozicija yra nusikalstama, nes Konstitucija ir teismų įstatymas nepadaro teisėjų „neliečiamaisiais“, kaip jie įpratę manyti. Yra kaip tik priešingai – Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“.
 
  1. Jeigu gen. prokuroras atsisako tirti sunkius nusikaltimus, ir sako, kad prokurorai neturi įgaliojimų vertinti nusikaltimų, kuriuos teisėjai įvykdo, priimdami akivaizdžiai neteisingus nuosprendžius baudžiamosiose bylose bei sprendimus civilinėse ar administracinėse bylose, ar jis pats daro nusikaltimą?
  2. Manau, kad taip, nes mūsų valstybės Konstitucijos 29 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad įstatymui visi asmenys lygūs. Esant tokiai Konstitucijos nuostatai, niekam negali būti daromos išimtys, – visi asmenys, taip pat ir teisėjai, privalo atsakyti už savo veiksmus įstatymo nustatyta tvarka.
  3. Įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis  nustato pareigą prokurorui atskleisti nusikalstamas veikas. Įstatyme pasakyta, kad  prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
  4. Taigi įstatymas ne tik suteikia įgalinimus, bet įpareigoja prokurorus atskleisti nusikalstamas veikas, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, visiškai nepriklausomai nuo to, kas ir kokias pareigas vykdydamas įvykdė nusikalstamas veikas. Vadinasi, kai prokuroras gauna skundą, kuriame asmuo nurodo, kad padarytas nusikaltimas, prokuroras privalo patikrinti, ar nurodyti faktai apie nusikaltimo padarymą yra teisingi. Negali turėti jokios reikšmės, kad nusikalstamą veiką padarė teisėjas, atlikdamas savo profesinę pareigą vykdyti teisingumą. Jeigu padarytas nusikaltimas, prokuroras privalo nusikaltimą atskleisti, atlikdamas ikiteisminį tyrimą. Tai pati svarbiausia prokuroro pareiga. Kai prokuroras šios pareigos nevykdo, valstybėje įsigali nebaudžiamas nusikalstamumas.
  5. Įstatymas numato, kad gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą įstatymas prokurorui leidžia tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje  nurodoma, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir kt.).
Priedas – gen. prokurorės Nidos Grunskienės raštas Nr. 17.2-302
Remdamasis išdėstytu, Konstitucinio teismo prašau :
  1. Išaiškinti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje 2-117-734-2009 įvesta cenzūrą rašyti apie A.Sadecką straipsnius atitinka LR Konstitucijos  44 str. 1 dalies reikalavimus.
  2. Išaiškinti, ar teismų ir gen. prokuratūros pozicija, kad teismas, persekiodamas žurnalistus už teisėtą veiklą – straipsnių rašymą, atsako pagal KR Konstitucijos 29 straipsnį, ar jiems taikomos kitos teisės normos
Pagarbiai
Aurimas Drižius
Savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjas
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));