Kodėl nužudytas VSD Kovos su terorizmu valdybos eksvadovas Arūnas Paukštė?

Jurgis Pikčiurna

Balandžio 10 d. Vilniuje rastas nusižudęs ar nužudytas buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) Kovos su terorizmu valdybos vadovas, šiuo metu dirbęs advokatu Arūnas Paukštė.

Policija tą pačią dieną paskelbė, kad tai savižudybė, ir visos masinės dezinformacijos priemonės (15 min.lt, delfi.lt, lrytas.lt) iš karto visam pasauliui ištrimitavo, kad tai savižudybė. Beje, įdomu tai, kad A.Paukštė buvo pristatomas ne kaip vienas VSD vadovų, o girtuoklio Jono Radzevičiaus advokatas.

Tokiu būdu buvo bandoma iš karto padaryti šį nusikaltimą nereikšmingu – pamanykite, nusišovė kažkokio girtuoklio advokatas. Ir būtent ši aplinkybė ir rodo, kad tai veikiausiai nebuvo savižudybė, bet iš anksto apgalvotas, ir su žiniasklaidos priemonėmis suderintas nužudymas.

Keista, kad VSD net necyptelėjo – nepareiškė užuojautos šeimai, nebandė kažkaip aiškintis šio nusikaltimo aplinkybių. Matyt, tikimasi, kad šis nusikaltimas taip pat greitai nugrims į užmarštį, jis greitai paskęs kitos banditinėje Lietuvoje vykstantys dalykai.

Kita vertus, LL šaltiniai, kurie dar visai neseniai bendravo su A.Paukšte, nepastebėjo tokių depresijos ar nevilties ženklų. Atvirkščiai – jaunas 42 metų advokatas įsidarbino vienoje prestižinėje advokatų kontoroje su stulbinamu atlyginimu, šeimoje augo dvi paauglės dukros. Kitaip sakant, bent jau išorėje nesimatė jokių priežasčių, kodėl šis tokią karjerą padaręs žmogus nuspręstų pačiame jėgų žydėjime iškeliauti į kitą pasaulį savo noru.

Tuo labiau pasidomėjus A.Paukštės biografija, tampa aišku, kad tai buvo labai suktas, kerštingas ir organizuotas žmogus. Visas jo gyvenimas – tai provokacijos, bandymas kažką apkaltinti, pakurstyti daryti nusikaltimą, ir galiausiai tą savo pakurstytą žmogų teisti.

Todėl sunku patikėti, kad tiek nekaltų žmonių gyvenimų sugadinęs buvęs saugumietis staiga pasitrauktų iš gyvenimo, prabilus jo sąžinei. Sąžinės jis seniai nebeturėjo, todėl ir gailėtis, matyt, dėl nieko jis neketino.

Todėl LL šaltiniai linksta prie dviejų versijų – arba A.Paukštės nužudymas susijęs su jo darbu VSD, arba su jo karjera naujoje advokatų kontoroje  „Raidla Lejins & Norcous“, kuri įsipainiojusi į ne vieną skandalingą istoriją.

Kalbama, kad nusižudęs advokatas A.Paukštė artimųjų rate buvo prasitaręs, jog jį VSD atleido už tai, kad jis, būdamas atsakingas, sužlugdė „Snoro“ banko užgrobimo operaciją, kurią Grybauskaitės nurodymu organizavo VSD kartu su Grybauskaitės statytiniu V.Vasiliausku ir tuomete finansų ministre I.Šimonyte. 

Ir, kad, galimai, jį – A.Paukštę, jei ką, – padarys toje istorijoje iešmininku, jei viskas galų gale paaiškės. A.Paukštė, kaip VSD valdybos viršininkas, būdamas atsakingas už Snoro užgrobimo operaciją, padarė esminę klaidą, kad leido nacionalizuoti jau nusavintą, „suvalstybintą“ banką, ko daryti jokiu būdu nereikėjo! Tai buvo didžiausia klaida, privertusi po 5 dienų tyčia subankrotinti banką Snoras, kad apkaltinti viskuo Snoro akcininkus. O bet koks teismas tokią nacionalizaciją pripažins neteisėta!

Be to nepasisekė iškart, kaip buvo planuota, suimti „Snoro“ savininkų ir juos sulaikius, dar pačioje pradžioje, leisti jiems viską „prisipažinti“, o po to leisti užspringti nendrės lapu ar skrandžio turiniu, pvz. dar areštinėje ir tada jau galutinai viską ant jų nurašyti…

Ką turime dabar: iš vienos pusės, „Snoro“ akcininkai užsienyje gana sėkmingai ginasi teisiškai ir grasina Lietuvai milijardiniu ieškiniu arbitražo teisme už sužlugdytą „Snorą“. Ir iš kitos pusės, turime valdžiažmogių gaujos išgrobstytus milijardus iš „Snoro“ (ir ketvirtus metus tebegrobstomus!) – pabrėžiu milijardus (!!!) Ir čia ne milijonai pavogti iš energetikos objektų ar svetimos valstybės kalėjimų steigimo Lietuvoje ir pan….

Kalba eina apie milijardus, išgrobstytus iš banko „Snoras“, ir už šiuos veiksmus Lietuvos Respublikai greitu laiku reikės atsakyti.  A.Paukštė po VSD buvo priimtas advokatu į darbą LB vadovo V.Vasiliausko mokslo draugo, grupioko ir kambarioko I.Norkaus advokatų kontoroje „Raidla Lejins ir Norcous“ (kurie žinomi, kaip bankų „reideriavimo“, užgrobimo specialistai), kad būtų ir toliau kontroliuojamas tų pačių jėgų, nepaleidžiant jo iš akiračio. Dabar turime rezultatą, žmogaus nebėra… Kas tai: karma???…ar galai į vandenį???…sistema atsikrato nebereikalingų ir daug žinančių???.

Kita versija – A.Paukštė per daug žinojo apie VSD nusikaltimus, todėl jo senieji bendrininkai, atėjus naujam saugumo vadui, nusprendė nelaukti, ir atsikratyti silpniausios grandies. 

Mat A.Paukštė taip pat asmeniškai dalyvavo Medininkų žudynių, tilto per Bražuolės upelį sprogdinimo tyrimuose, dirbo tyrimo grupėse, kurios išaiškino buvusių Valstybės saugumo departamento pareigūnų – Vilmanto Stončiaus ir Juro Abromavičiaus – nužudymus, Neveronių traukinio nuvertimo aplinkybes ir kitus politinio pobūdžio nusikaltimus, o taip pat nutraukiant stambaus masto ilgalaikį teroristinių organizacijų finansavimą per Lietuvos teritoriją, iš kurio pelnėsi V. K. ir G. S. nusikalstamas susivienijimas.“ (V.K.- Vilius Karalius, G.S.- Gintaras Simanynas.)

Tolesni žygiai: provokacijos prieš Petrusevičių ir Zajančkauską organizavimas, į spaudą per lrytą (Birutė Vyšniauskaitė) išmetant tokius šedevrus: „J. Abromavičiaus nužudymą 1997 metais suplanavo ir įvykdė kauniečiai Jonas Zajančkauskas, Vladas Grybauskas, Algirdas Petrusevičius…“, „…ginklus projektavęs bei gaminęs A. Petrusevičius teisėsaugininkams šiais metais įkliuvo kartu su savo bendražygiu J.Zajančkausku.“

Iškalbinga tai, kad pats VSD aštuntosios valdybos vadovas Arūnas Paukštė, pradėjęs ikiteisminį tyrimą prieš Eglę Kusaitę dėl jos neva ketinimų susisprogdinti rusų karinėje bazėje Čečėnijoje, bei aplankęs ją areštinėje su dovanomis kaip „musulmonas“ ir įkalbinėjęs „prisipažinti“ turėjus tokius ketinimus, kitaip jos draugės Aišos laukia liūdnas likimas, savo disertacijoje rašė, kad karinių objektų sprogdinimas negali būti laikomas teroro aktu: „Nagrinėjant objektyviuosius požymius daroma išvada, kad teroristiniu aktu iš esmės vykdomas dvejopas smurtas: fizinis ir psichologinis smurtas, nukreiptas prieš tiesiogines aukas ir psichologinis smurtas, nukreiptas prieš įbauginamą visuomenę ar jos atstovus. Išskirtinis teroristinio akto metu vykdomo smurto požymis yra tas, kad juo siekiama įbauginti gyventojus.

Teroristinio akto objektas – civiliai asmenys (toliau – civiliai). Būtent pagal šį objektą teroristiniai aktai atribojami nuo partizaninio karo veiksmų ir nuo neteisėtų karinių operacijų, kadangi atakos prieš civilius yra visada draudžiamos, o prieš kariškius tam tikrais atvejais gali būti leidžiamos ir net pateisinamos.“

Kaip įmanoma paaiškinti tokį radikalų skirtumą tarp teorijos ir praktikos?

A.Paukštė pernai vasarą išėjo iš darbo VSD, kai teisme buvo išteisinta terorizmu kaltinta Eglė Kusaitė. Mat paaiškėjo, kad A.Paukštė kartu su kitais VSD pareigūnais klastojo Eglės Kusaitės bylą. Įdomu tai, kad išėjęs iš darbo VSD, A.Paukštė iš karto gavo darbą itin prestižinėje advokatų kontoroje „Raidla Lejins and Norcous“. Ši advokatų kontora buvo  samdoma administruoti itin skandalingus sandėrius – pvz., banko „Snoras“ administravimui. Ši advokatų kontora buvo tapusi dešiniąja Lietuvos banko valdytojo Vyto Vasiliausko ranka, įgyvendinant įvairiausius turto užgrobimo, kitaip sakant, reiderystės projektus. 

E.Kusaitė buvo laikoma kalėjime daugiau nei dešimt mėnesių, ją Lietuvos kalėjime netrukdomi kankino Rusijos FSB darbuotojai. Mergina buvo kaltinama tuo, kad neva norėjusi susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje (šių dienų kontekste toks noras turėtų būti prilyginamas žygdarbiui).

Taip pat paaiškėjo, kad šią operaciją, norėdami pateisinti milijonines išlaidas VSD tariamai kovai su terorizmu, sugalvojo jau minėtas A.Paukštė kartu su kitu skandalingu VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju Dainiumi Dabašinsku.

Tačiau su tokiu požiūriu nesutiko VSD Klaipėdos skyriaus darbuotojai.

Dėl E.Kusaitės kankinimo iš posto pasitraukė beveik visą nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdos saugumo valdybai vadovavęs Algirdas Grublys, kuris užsimena, kad klaidų padarė tuometinė VSD vadovybė Vilniuje.

„E. Kusaitė – sudėtinga asmenybė. Tačiau kol ji gyveno Klaipėdoje, problemų daug nekėlė. Aš manau, kad situacija dėl dabartinio skandalo, atsakomybę prisiimti turėtų Vilniaus centrinio aparato pareigūnai, tiksliau – Kovos su terorizmu valdybos pareigūnai, dirbę tuo metu“, – sakė A.Grublys.

„Savaitės komentarų“ šaltinių teigimu, šios operacijos tikslas galėjo būti noras pateisinti milijonus, kurie buvo skiriami kovai su terorizmu Lietuvoje, kurio nelabai buvo. Už šio skandalo taip pat šmėžuoja buvusio VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko pavardė, o su Rusijos saugumu tiesiogiai bendravo VSD kovos su terorizmu valdybos viršininkas Arūnas Paukštė.

Dar 2010 m. Europos parlamento narys L.Donskis kartu su visuomenininkais kreipėsi į VSD šefą Griną reikalaudami pasiaiškinimų dėl E.Kusaitės.

G. Grinos buvo teiraujamasi, ar tiesa, kad E. Kusaitės motina Virginija Kusienė 2007 m. lapkritį kreipėsi į VSD Klaipėdos apygardos pareigūną Dainių Noreiką, prašydama padėti susigrąžinti savo dukrą iš Vokietijos į Lietuvą bei kad nuo to laiko šis pareigūnas dvejus metus nuolat su ja palaikė ryšius; ar tiesa, kad 2007 m. gruodį iš Vokietijos grįžusi E. Kusaitė buvo apgyvendinta VSD išnuomotame bute Klaipėdoje, o VSD jai duodavo lėšų gyvenimo išlaidoms, apmokėdavo telefono sąskaitas; ar tiesa, kad E. Kusaitę dvejus metus „globojo“ VSD paskirti asmenys, prisistatę Klaipėdos musulmonais, o vienas, pasivadinęs Abdul Hafizu, ragino ją vykti į Egiptą vykdyti teroro akto ir supyko, kai E. Kusaitė atsisakė tai daryti. VSD vadovo taip pat klausiama, ar tikrai dėl dukters ryšių su Klaipėdos „radikaliais musulmonais“ daug kartų nuogąstavusią jos motiną Virginiją Kusienę Dainius Noreika visą laiką ramino, jog „su Egle viskas gerai, ji niekur nesivelia“, o ją pačią bei E. Kusaitės tetą Ireną Jeleniauskaitę įkalbinėjo tapti musulmonėmis.

L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius G. Grinos klausia, ar teisinga viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad 2009 m. spalį Eglei Kusaitei Rusijos vizą padėjo gauti VSD pareigūnai, o įtariamoji netrukus po suėmimo 2009 m. spalio 24 dieną buvo trijų VSD pareigūnų tardyta be advokato naudojant prieš ją psichologinę ir fizinę prievartą bei ar 2010 m. balandį E. Kusaitė buvo tardyta be advokato iš Maskvos atvykusių trijų Rusijos pareigūnų, taip pat naudojant psichologinę ir fizinę prievartą.

G. Grinos teiraujamasi, ar VSD jau atliko tyrimą, kas ir kokių tikslų siekdamas perdavė klaidinančią informaciją vienam Lietuvos dienraščiui, kurios pagrindu šį balandį buvo paskelbtas straipsnis, neva klaidingai teigęs, jog „tarp mirtininkų, kovo 29 dieną susisprogdinusių Maskvos metro, turėjo būti ir jauna lietuvė“.

„Jei toks tyrimas jau atliktas, visuomenei svarbu žinoti, kas ir kodėl tokią klaidingą ir valstybės interesus pažeidžiančią informaciją dienraščiui perdavė. Jei tyrimas neatliktas, rūpėtų žinoti, kodėl,“ – G. Grinai rašo L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius. Jie taip pat prašo paaiškinti buvusio VSD Klaipėdos apygardos vadovo Algirdo Grublio Lietuvos televizijai pasakytus žodžius, kad jam gėda dėl savo buvusių kolegų veiksmų Eglės Kusaitės byloje bei klausia, gal šiuos žodžius visuomenei galėtų paaiškinti dabartinis VSD Klaipėdos apygardos vadovas Mindaugas Svirskas arba VSD Kovos su terorizmu valdybos viršininkas Arūnas Paukštė.

„Savaitės komentarų“ šaltiniai teigia, kad maištaujančią, islamu susidomėjusią merginą saugumiečiai parsivežė iš Vokietijos po to, kai Vokietijos pareigūnai suėmė islamistų grupės narius, pas kuriuos gyveno E. Kusaitė. Į Klaipėdą parvežta mergina prieš savo valią ir jai nežinant tapo VSD informatore.

„Aš jiems neakivaizdine prasme dirbau. Aš paprasčiausiai apie naujus musulmonus teikiau jiems informaciją. Mokėdavo nemažai – po tūkstantį per savaitę, po penkis šimtus per savaitę“, – sakė E. Kusaitė.

Saugumo agentas nuomojo butą

Dėl terorizmo teisiama mergina teigia, kad Klaipėdoje saugumiečiai nuomojo butą, kuris buvo tapęs musulmonų bendruomenės susirinkimų ir pamaldų vieta. Eglė buvo to buto prižiūrėtoja, o už visa tai mokėjo islamą priėmusiu rusu apsimetęs VSD darbuotojas, pasivadinęs Hafisu.

Pasak merginos, kurį laiką buvo nutrūkę santykiai su šiuo, islamišku vardu pasivadinusiu, vyru, kurio tikrasis vardas, jos spėjimu, yra Dainius Noreika. Jį E. Kusaitė vadina Klaipėdos agentu.

Pasak įtariamosios, jis jai teikė raminamuosius – „Relanium“ tabletes. Taip kontroliuodamas merginą jis vykdė specialią operaciją, kurios tikslas buvo išsiaiškinti Rusijoje teroro aktus planuojančius musulmonus, skelbia laida.

Merginos artimieji teigia, kad saugumiečiai peržengė ribas ir, pasinaudodami Egle, paskatino musulmonus planuoti tokį nusikaltimą. Esą, tai pajutusi mergina nutraukė ryšius su tariamu VSD darbuotoju Hafisu – D. Noreika. 

„Tada pagaliau atėjau į protą ir supratau, kad čia tikrai yra juodi, nešvarūs dalykai. Aš viską supratau, tačiau aš negalėjau jau atsitraukti“, – sakė ji.

VSD tvirtina, kad visi saugumiečių veiksmai buvo sankcionuoti. Dokumentai, kuriuos išplatino pats saugumas, iš dalies patvirtina prokurorų teisme pateikiamą versiją. Viename iš jų VSD prašo leidimo atlikti operatyvinius veiksmus bute, kuriame gyveno E. Kusaitė ir rinkosi musulmonai. Bet kam saugumiečiams prašyti leidimo patekti į butą, kurį, pasak E. Kusaitės, patys jai ir nuomojo?

Sankciją veikti turėjo ir Hafisas, kuris greičiausiai buvo įslaptintas liudininkas Nr.1.

Sukurpė pavojų, kad pateisintų išlaidas?

Iš VSD ir Generalinės prokuratūros dokumentų matyti, kad VSD kovos su terorizmu valdybos viršininkas, likus mažiau nei dviem mėnesiams iki E. Kusaitės išvykimo į Maskvą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rengimosi teroro aktui.

Saugumiečių versiją, kad E. Kusaitė veikė nepriklausomai nuo jų valios, patvirtina ir dar vienas išslaptintas dokumentas, kur sulaikius E. Kusaitę prašoma ir toliau apsimesti ja ir toliau bendrauti su asmenimis Rusijoje. Gali būti, kad tuo metu, kai E. Kusaitė rengėsi į Maskvą, saugumiečiai jau nekontroliavo jos. 

Vis dėlto VSD versiją, kad E. Kusaitė buvo teroristė, smarkiai kompromituoja tas faktas, kad dėl šios bylos saugume prasidėjo nesutarimai, iš posto pasitraukė beveik visą nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdos saugumo valdybai vadovavęs Algirdas Grublys, kuris užsimena, kad klaidų padarė tuometinė VSD vadovybė VilniujeDabar, esą, nė vieno už šį skandalą atsakingo pareigūno neliko nenubausto.

Prieš ką ir kaip kovoja vadinamasis VSD antiterorizmo skyrius, anuomet vadovautas vieno čia minimo asmens? Šis skyrius gavo milijonines lėšas o darbo, tikro terorizmo-nė kvapo Lietuvoje-tokiom sąlygom VSD skyrius, galbūt, bet kokia kaina turėjo pateisinti skirtą finansavimą ir pasidalintas premijas, didžiausius atlyginimus su nepamatuotais priedais. 

Gal reikėjo atpirkimo ožių, reikėjo būtinai parodyti bet kokius darbo rezultatus, tad neatsitiktinai šitiek laiko buvo pačių saugumiečių KGB metodais persekiojama ir provokuojama moksleivė, nepilnametė Eglė Kusaitė? 

Jau nekalbant apie tai, kad dabartiniame įvykių ir santykių su teroristine valstybe fašistine Putino Rusija Kusaitei reiktų skirti valstybinį apdovanojimą ir premiją, užuot atsakiusi į europarlamentarų, seimūnų ir kitų kompetentingų asmenų komisijos klausimus dėl galimo bylos prieš Kusaitę sufabrikavimo, VSD ir Prokuratūra tylėjo kaip prisisėmę vandens į burną. 

Normalioje valstybėje prokurorai, saugumiečiai leidę Kusaitę kankinti Rusijos saugumiečiams Lietuvos kalėjime, būtų ne tik nuteisti,  arba prarastų teisę gyvenime dirbti darbą valstybės tarnyboje. 

Kaip advokatas I.Norkus mokė Seimą dirbti

Kaip žinia, parlamentinė komisija „Snoro“ bankrotui tirti pareiškė, kad valstybė veikė nemokšiškai. Šios komisijos išvadose yra dar vienas esminis pastebėjimas – Lietuvos bankas nepateikė komisijai pažymos apie „Snoro“ banko nemokumą. 

Suskilus parlamentinei komisijai, nagrinėjusiai banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes, jos atlikto tyrimo išvados liko galutinai nepatvirtintos. Nepaisant to, jos jau užregistruotos Seimo posėdžių komitete ir prieinamos viešai. Tačiau Irmantas Norkus, vienas iš „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai atstovaujančių teisininkų, į parlamentarų išvadas rimtai nežiūri ir primena, kad Seimo darbas – leisti įstatymus, o ne užsiimti tyrimais.

Parlamentarų teigimu, išvadų projektas buvo suformuluotos taip, kad būtų naudingas buvusiems „Snoro“ akcininkams – Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui. Dokumente teigiama, kad bankas galėjo būti nacionalizuotas skubotai, o Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas galimai viršijo įgaliojimus. Balsavimą sužlugdžiusių parlamentarų teigimu, viešumoje sukeltos abejonės dėl „Snoro“ nacionalizavimo valstybei esą galėtų kainuoti iki 4 mlrd. litų.

Nepaisant to, komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronos  išvadas užregistravo Seimo posėdžių komitete. Tai esą reikėjo padaryti todėl, kad anksčiau aptariant išvadas papunkčiui joms pritarė dauguma komisijoje dirbusių parlamentarų.

Tačiau I. Norkus,  „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai atstovaujantis teisininkas, paviešintų komisijos išvadų rimtai vertinti nelinkęs – jeigu buvę banko vadovai paduotų Lietuvą į teismą, išvados ten didelės reikšmės neturėtų.

„Komisijos išvados neturi privalomos reikšmės teismui. Teismas pats vertins faktus ir taikys teisę, – portalui dėstė I. Norkus. – Teismui yra privalomi kitų teismų sprendimai. Teismų, bet ne komisijų“. Anot jo, išvados tėra „vienas iš tretinių ar ketvirtinių įrodymų, kurie patvirtina tam tikrą visuomenės poziciją“.

I. Norkus svarstė, kad parlamentinė komisija pasitarnavo informacijos viešinimui. Tačiau jis priminė, kad pagrindinė Seimo užduotis – įstatymų leidyba: „Parlamentinė kontrolė tam tikrų procesų yra antrinė funkcija. Aš grynai iš teorinių pozicijų sakyčiau, kad Seimas turėtų kurti teisę, bet ne užsiimti tyrimais“.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia neįžvelgiantis interesų konflikto, jog Ūkio banko laikinojo administratoriaus Adomo Audicko pasamdyta advokatų kontora „Raidla, Lejins & Norcous“ yra dirbusi su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB).

„Mums ši informacija tikrai nebuvo žinoma, bet kaip aš sakau, jie interesų konfliktus turėtų patys administruoti, patys valdyti, mes su jais pasirašėme konfidencialumo sutartis, kuriose jie įsipareigojo laikyti suteiktą informaciją paslaptyje“, – trečiadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo V.Vasiliauskas.

ERPB yra vienas didžiausių Šiaulių banko, su kuriuo pradėtos derybos dėl Ūkio banko dalies turto ir įsipareigojimų perėmimo, akcininkų. Anot „Lietuvos rytos“ televizijos, „Raidla, Lejins & Norcous“ kontora didelės vertės sutartis su ERPB buvo pasirašiusi 2009-2011 metais.

Tačiau jis pripažino, kad A.Audickas Ūkio banko laikinuoju administratoriumi buvo nusamdytas atsižvelgiant ir į „Raidla, Lejins & Norcous“ vadovo Irmanto Norkaus siūlymą. (valdybos pirmininko V.Vasiliausko kursiokas bei kursiokas buvo šios įmonės vadovas I. Norkus,– teigia „Lietuvos ryto“ televizija.)