Prokuratūra ir STT dengia labai sunkius Kauno mero Visvaldo Matijošaičio nusikaltimus ?

Aurimas Drižius

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų turimo prokuroras Valentinas Alekna mano, kad Kauno mero V.Matijošaičio sugalvota schema, kaip apiplėšti Kauno miestą per tariamus visuomeninės paskirties žemės sklypo pardavimo aukcionus, kurie atitenka V.Matijošaičio šeimos nariams, nėra jokia nusikalstama veikla. Nes sprendimus dėl sklypo paskirties pakeitimo priima V.Matijošaičio už trumpo pavadžio laikoma Kauno miesto taryba, kuri visada balsuoja „už” tokius sandėrius.

Apleistas Kauno savivaldybės turtas iš pradžių supleška, o paskui patenka į Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, jo šeimos arba patikėtinių rankas. Taip nutiko su kelių hektarų žemės sklypų Kaune, Šančiuose, Vokiečių g. 166 (nuotr. viršuje) – mero Visvaldo Matijošaičio sūnus jį įsigijo, kaip sako vietos žmonės, už 1 tūkstantį eurų. Kaip tai įmanoma?
Mat brangūs savivaldybės žemės sklypai parduodami kaip „visuomeninės paskirties“, kurioje jokios komercinės statybos negalimos. Žinoma, tokių sklypų niekam nereikia, ir aukcione jų kaina krenta tol, kol juos įsigyja V.Matijošaičio sūnūs. Tada iš karto Kauno miesto savivaldybė pakeičia sklypo paskirtį, ir jie tampa „komerciniais“.

Visa ši komercinė-kriminalinė schema yra gerai žinoma ir premjerui Sauliui Skverneliui, kurį palaikyti prezidento rinkimuose kvietė V.Matijošaitis, tiek ir rpezidentui G.Nausėda, kurio vyriausias patarėjas POvilas Mačiulis prieš tai ėjo V.Matijošaičio vyr. patarėjo pareigas.

Nuotr. :Sklypas Šančiuose, užvaldytas Matijošaičių per fiktyvų „visuomeninės paskirties” aukcioną

Advokatas Saulius Dambrauskas mano, kad tokia Kauno mero V.Matijošaičio sugalvota schema užvaldyti miesto turtą yra „kriminaliniai metodai“.
Korupcija Kaune pasiekė tokį lygį, kad Kauno meras didžiuojasi savo 15 miegamųjų namų, rodo žurnalistams savo auksinius klozetus ir kranus, o jo darbelius turintys tirti Kauno prokuratūros prokurorai važinėja ne ką prastesniais automobiliais.
Kaunietis Andrius Kalasiūnas, nuteistas už tai, kad pasiskundė, kad jo automobilį pagrobė ir sudaužė Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Kursevičienės sūnus, dirbdamas šalia Kauno apygardos prokuratūros, neatlaikę ir telefonu nufotografavo prokurorų automobilius – pastarieji iš karto nurodė sučiupti įžūlų paparacį. A.Kalasiūnas, išsigandęs, kad vėl bus įgrūstas keliems mėnesiams į karcerį, arba „dėžę“, pabėgo iš statybos vietos – šiai mafijai tarnaujanti žiniasklaida iš karto paskelbė, kad pabėgo „siaubūnas“.

Vienas tokių pavyzdžių – Kaune, Šančiuose, Vokiečių g. 166 . esantis sklypas, kuris Matijošačių šeimai atiteko, kaip sako advokatas Saulius Dambrauskas, „kriminaliniais metodais“.

S.Dambrauskas atsakė į LL klausimus:

– Kiek žinau, jūs atstovavote Žemųjų Šančių bendruomenę ginče dėl sklypo Vokiečių g. 166?
– Taip, mes pateikėme skundą dėl korupcinės schemos Kauno mieste. Ir šitas sklypas nurodytas kaip pavyzdys tokios korupcinės schemos. Šiuo metu yra pateiktas skundas Valstybės kontrolei ir prokuratūrai. Prokuratūra buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą. Jų atsisakymą aš apskundžiau, ir esu gavęs pranešimą, kad tyrimas dar tęsiamas, pratęstas jo terminas.
– Kas tai per korupcinė schema? Kiek žinau, tas sklypas Vokiečių g. 166 yra Matijošaičio privatizuotas?
– Ne tame esmė, tačiau ta korupcinė schema labai paprasta. Nes tas sklypas yra vienas iš pavyzdžių. Esmė tokia, kad Kauno mieste yra daug visuomeninės paskirties žemės sklypų. Ta paskirtis reiškia, kad jame galima veikla, kuri naudinga visuomenei, pvz., galima tokiame sklype įrengti stadioną, ar kitokį viešą objektą. Aišku, kad tokie sklypai, kurių paskirtis – visuomeninė paskirtis, neturi didelės vertės. Nes miestas gali tos paskirties ir nepakeisti, ir sklypą įsigijęs žmogus ir liks su tokia pačia paskirtimi, negalės ten nieko daryti. Ką padarė Kauno savivaldybė? Jie padarė pakeitimą miesto bendrajame plane, kad sklypo paskirtis gali būti keičiama pagal jo gretimybes. Tai reiškia, kad jeigu prie tokio visuomeninės paskirties sklypo prieina vienas privatus sklypelis, tai jie žino, kad labai lengvai galima pakeisti ir visuomeninės paskirties sklypą. Tačiau kaip jie daro – savivaldybė visuomeninės paskirties sklypą pardavinėja aukcione. Žinoma, kol jo paskirtis tokia, jo niekam nereikia, ir kaina maža. Aukcionas neįvyksta, kol kelis kartus nukrenta jo kaina, ir jį už labai mažą kainą įsigyja tas asmuo, kuris žino, kad jis galės pakeisti jo paskirtį. Nes visiems kitiems miesto taryba tiesiog neleis pakeisti paskirties. Reiškia, kad tą sklypą nusiperka , kaip jūs sakote, koks nors Matijošaičio sūnus arba jo draugas. Tik toks pirkėjas žino, kad jam leis pakeisti žemės paskirtį, ir jį įsigijęs, toks žmogus iš karto kreipiasi į savivaldybę dėl paskirties keitimo. O su tuo sklypo Vokiečiu gatvėje buvo dar įdomiau, nes jo paskirtį keičia Kauno savivaldybės vyr. architekto žmona. Ji daro paskirties keitimo projektą, ir šiame sklype projektuoja daugiabučius namus.
– Siaubas, nesiįvaizdavau, kad tokie dalykai dar įmanomi?

– Tai tik vienas pavyzdys. Man aišku, negailia, kad jie taip pigiai nusiperka valstybės turtą, tačiau esmė tokia, kad miestas ir valstybė tokiu būdu praranda labai daug pinigų. Jeigu miestas nori tame sklype statyti daugiabučius, tai jis gali prieš pardavimą pakeisti jo paskirtį į gyvenamųjų namų statybą, ir tada sklypą parduoti už rinkos kainą. Manau, kad tokiu atveju žemės kaina būtų bent dešimt kartų didesnė. Reiškia, tokio sklypo vertė pakeliama tik dėl administracinės procedūros. Miesto savivaldybė pakeičia jo paskirtį ir dešimtimis kartų padidina jo vertę. Manau, kad tai nenormalu.
– Man atrodo, kad tai kriminalinis nusikaltimas?
– Aš apie tai ir kalbu – kadangi tokie schema mieste veikia, tai aš kreipiausi į Valstybės kontrolę ir prokuratūrą, nurodydamas, kad tokia schema yra korupcinė. Ir tokia schema turi būt sustabdyta ir užkardyta, įstatymai sureguliuoti, kad nebūtų galima taip vogti valstybės nuosavybės. Įstatymais galėtų būti sureguliuota, kad nusipirkus valstybės žemę aukcione, nebus galima keisti jos paskirties penkis ar dešimt metų. Jeigu pirkai visuomeninės paskirties žemės sklypą, tai ji ir turi tarnauti visuomenei, o ne toleruok tokias machinacijas. Todėl aš ir manau, kad tai akivaizdi korupcinė schema, ir prokuratūra bando visokeriopomis priemonėmis užsimerkti ir to nematyti. Prokurorai man bando įrodinėti, kad tai miesto tarybos sprendimai, kad jie teisėti ir priimti balsų dauguma. Žodžiu, rašo nesąmones. Aišku, kad tai juokinga.
– O daug tokių sklypų Kaune, kurie panašiu būdu užgrobiami?
– Pilna, nes sklypas Vokiečių gatvėje yra tik vienas pavyzdys. Kitas – Kauno technologijos universiteto vieni iš rūmų, pastatytas ant visuomeninės paskirties žemės sklypo, kurį įsigijo vienas verslininkas tam, kad pakeisti paskirtį, ir pristatyti namų. Žinoma, kad vietos bendruomenės tam priešinasi. Čia veikia vienas kriminalinis elementas, kuris nežinau, kodėl iki šiol eina savo pareigas. Aš kalbu apie savivaldybės vyr. architektą, kuris užsiima tokiomis machinacijomis. Nesuprantu, kaip toleruojamas toks jo elgesys – visi apsimeta, kad nieko nemato.

S.Dambrauskas kreipėsi į teismą po to kai prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokio akivaizdaus turto užgrobimo.

„Kaip pareiškėjas 2019-06-14 pateikiau skundą, kuriame nurodžiau faktines aplinkybes leidžiančias pagrįstai manyti, kad Kauno mieste yra suformuota teisinė aplinka, pagal kurią veikia korupcinė žemės sklypų privatizavimo schema, – teigia S.Dambrauskas, – pasinaudojant šia schema savivaldybei priklausantis žemės sklypas, kuris yra patrauklioje vietoje, tačiau jo naudojimo paskirtis neturi komercinio patrauklumo (pavyzdžiui „visuomeninės paskirties”), yra parduodamas aukcione ženkliai sumažinant net ir jo nominalią kainą. Tokį žemės sklypą įsigyja su savivaldybės darbuotojais susiję asmenys, kurie vėliau pasinaudoja tik per savivaldybės diskreciją atsirandančia galimybe pakeisti žemės paskirtį ir žemės naudojimo būdą. Taip vien tik administracinės procedūros būdu daug kartų padidinama įsigyto žemės sklypo vertė.

Taigi administracinių procedūrų pagalba pakeitus aukcione įsigyto „visuomeninės paskirties” žemės sklypo paskirtį į komerciškai patrauklią, tas pats žemės sklypas įgyja didžiulę komercinę vertę, kuri jau atitenka šį „nereikalingą” žemės sklypą pigiai įsigijusiam asmeniui.
Konkretus iliustruojantis atvejis yra Vokiečių g. 166 Kaune. Čia „nereikalingo” žemės sklypo pardavimą per aukcioną inicijavo Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius, kurio vedėjas Nerijus Valatkevičius. Vėliau to paties, jau privataus, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano keičiant jo paskirtį projekto vadovė – Rūta Valatkevičienė (N.Valatkevičiaus sutuoktinė).
Skundą išnagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė Adelina Lukošiūtė pateiktoje informacijoje neįžvelgė galimos nusikalstamos veikos ir 2019-07-08 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-2-03-00460-19).
Dėl šio nutarimo pateikiau skundą prokurorui.
Be kita ko, iliustruodamas galimos nusikalstamos schemos veikimą prokurorui papildomai nurodžiau dar keletą epizodų, susijusių su žemės sklypų pertvarkymu bei privatizavimu, kaip galimų schemų „variacijas”. Tame tarpe nurodžiau ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo atskirąją nutartį, kurioje LAT taip pat atkreipė kai kurių valstybės institucijų dėmesį į konkrečioje byloje pastebėtą ydingą teisės taikymo praktiką Kauno mieste.
Savo skunde prokurorui prašiau:
1) panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės Adelinos Lukošiūtės 2019-07-08 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-2-03-00460-19), ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo skunde nurodytus duomenis, bei
2) Pradėti ikiteisminį tyrimą remianti Lietuvos aukščiausiojo teismo 2018-04-09 atskiroje nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018) nustatyta informacija.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna, išnagrinėjęs mano skundą, priėmė 2019-07-30 nutarimą, kuriuo nutarė atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano 2019-06-14 skundą dėl žemės sklypų privatizavimo korupcinės schemos Kaune taikymo.
Skundžiamame nutarime Prokuroras inter alia nurodo, kad dėl atskirų epizodų nėra duomenų, jog būtų pasinaudota konkrečių procedūrų apskundimo galimybėmis, o dėl LAT atskirojo skundo – jau yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, kurie galioja.
Tačiau Skundu nėra siekiama užginčyti konkrečias administracines procedūras, kadangi Pareiškėjas nėra nei vieno šių teisinių (nei materialinių, nei procesinių) santykių dalyvis.
Taigi, pavyzdžiui, aplinkybė, kad pagal atliktą patikrinimą paaiškėjo, jog dėl LAT atskirojoje nutartyje iškeltos teisės pažeidimų problemos buvo padaryti valstybės tarnybos įstatyme numatyti tarnybiniai nusižengimai, tačiau valstybė, juridinis asmuo etc. nepatyrė didelės žalos, kuri yra būtinas nusikalstamos veikos – tarnybinių pareigų neatlikimo – sudėties požymis ir dėl to jokia teisinė atsakomybė taikyta nebuvo bei prokurorui ginti viešąjį interesą nėra pagrindo; arba, pavyzdžiui, aplinkybė, kad minėtoje LAT byloje Kauno savivaldybės atstovai palaikė privačių asmenų teisinę poziciją, priešingą valstybės bei viešajam interesui, – nėra Skundo dalykas. Taigi Skundas nėra nei procesinis (susijęs su Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2018-06-15 nutarimu), nei procedūrinis (konkrečių teritorijų planavimo procedūrų) dokumentas, o jame pateikti pavyzdžiai laikytini tiktai korupcinės schemos veikimo bei su ja susijusių pasekmių iliustraciniais (labiau ar mažiau tinkamais) pavyzdžiais.
Taigi dėl tokių Prokuroro motyvų pagrindo prieštarauti nėra.
Tačiau negalima sutikti su Prokuroro motyvais, kuriais remiantis jis neįžvelgia pagrindo pagal pateiktus duomenis pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tik atlikus išsamų tyrimą galima būtų nustatyti, ar ta didžiulio masto žala, kuri atsiranda dėl įteisintos žemės sklypų pardavimo schemos, yra susijusi su nusikalstama veika.
Tuo tarpu ta aplinkybė, kad savivaldybės tarybos sprendimai yra priimami balsų dauguma ir politinės daugumos valia sąlygoja tokio teisinio reguliavimo nustatymą, kuris gali sukurti sąlygas korupcinės schemos legitimumo įvaizdžiui, nesudaro pagrindo procesine prasme atsisakyti tirti konkrečias teisines pasekmes atsirandančias dėl padarytos žalos, šios žalos atsiradimo priežastis bei konkrečių asmenų kaltę.
Tyrėjos tyrimo išvados, kad, pavyzdžiui, žemės sklypo Vokiečių g. 166 „detaliojo plano keitimu numatomas žemės naudojimo būdas neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams ” arba „ Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, detaliojo plano patikrinimo aktas galės būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka”, arba kad „patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas <…> yra paskelbtas nuo 2018-07-10 ir galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau duomenų apie pasinaudojimą įstatymo numatyta apskundimo teise nenustatyta” ir t.t. nėra susijusios su skundo turinio esme. Todėl pažymėtina, kad nei Tyrėja, nei Prokuroras faktiškai netyrė Skunde nurodytos korupcinės schemos pagal nurodytus iliustracinius epizodus, o visą tyrimą sukoncentravo į Skunde paminėtų atskirų iliustracinių epizodų procesinio bei procedūrinio teisėtumo įvertinimą.
Tik atlikus ikiteisminį tyrimą būtų galima ištirti tokias aktualias aplinkybes, kaip pavyzdžiui:
1) kokių pareigūnų sprendimais yra inicijuotas visuomeninės paskirties žemės sklypų pardavimas prieš tai nepakeitus jų paskirties;
2) keli aukcionai buvo surengti parduodant, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 visuomeninės paskirties žemės sklypą (nepakeitus jo paskirties), ir kokio dydžio suma buvo sumažinta sklypo kaina jo pardavimo procedūrų metu nuo pradinės pardavimo iki galutinės pardavimo kainos (t.y. kokio masto žala padaryta);
3) koks, pavyzdžiui, Vokiečių g. 166 žemės sklypo kainos pasikeitimo skirtumas vien dėl įvykdytos administracinės procedūros, t.y. kiek žemės vertė (pagal pirkimo ir pardavimo rinkos kainas) pasikeitė vien dėl to, kad buvo pakeista jo paskirtis;
4) koks giminystės ryšys yra tarp Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus ir, pavyzdžiui, žemės sklypo Vokiečių g. 166 detalaus plano rengusios projekto vadovės Rūtos Valatkevičienės;
5) koks administracinis vaidmuo šiame procese teko Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjui N.Valatkevičiui revizuojant projektą, kurio projekto vadovė R.Valatkevičienė, ir ar ta aplinkybė, kad šie asmenys tikėtina yra sutuoktiniai, nesukūrė korupcinės aplinkos ir rizikos;
6) koks žemės sklypus įsigijusių asmenų (įmonių akcininkų) ryšys su Kauno miesto savivaldybės vadovais, pareigūnais ir j ų šeimos nariais, ir ar tie ryšiai nesąlygoja visuomeninės paskirties žemės sklypų įsigijimo su užtikrinta galimybe vėliau pakeisti j ų paskirtį esmingai padidinant j ų vertę;
7) kas ir kada parengė bei inicijavo tuos Bendrojo plano pakeitimus, kurie sąlygojo tokios korupcinės schemos atsiradimo galimybę ir praktinį įgyvendinimą (t.y., tuos BP pakeitimus, kurie šiuo metu leidžia žemės paskirtį pakeisti pagal gretimybes nekeičiant Bendrojo plano ir išvengiant atitinkamų procedūrų).
Nei tyrėja, nei Prokuroras netyrė ir nesiaiškino nurodytos korupcinės schemos detalių ir nesiaiškino, kiek pagal tokią schemą Kaune jau yra parduota arba rengiama parduoti žemės sklypų nepakeitus jų paskirties, kai tokia paskirtis galėtų būti pakeista prieš tai, kai žemės sklypai atiduodami pardavimui per aukcioną. Netyrė, kokio masto žala valstybei yra padaryta vien dėl to, kad parduodant žemės sklypus nepakeitus j ų paskirties (kai ji gali būti pakeista) nėra gaunama reali turto pardavimo kaina, o vėliau, šią kainą padidinus vien administracinėmis procedūromis, kainos skirtumą pasisavina privatūs asmenys.
Išvados grindžiamos viešojo intereso problemos perkėlimu į subjektyvinių teisių bei interesų lygmenį. Tai iliustruoja motyvai apie galimybę apskųsti atitinkamus administracinius sprendimus arba motyvai apie tokios galimybės nepasinaudojimą. Administracinių teismų praktikoje teisė kreiptis į teismą yra griežtai siejama su asmens teisiniu suinteresuotumu. Todėl fiziniai asmenys, kurie neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo, negali ginti viešojo intereso, o jų skundus teismui atsisakoma priimti. Teisė ginti viešąjį interesą pripažįstama tik įstatyme nustatytiems asmenims, inter alia savivaldybėms ir prokuratūrai. Taigi kadangi galimas viešojo intereso pažeidimas atsiranda iš savivaldybės bei jos pareigūnų veiksmų, tai ginti viešąjį interesą turi galimybę ir priedermę tik prokuratūra. Tuo tarpu fiziniai asmenys tokios galimybės neturi ir apie pažeidimus gali tik informuoti atitinkamas institucijas. Todėl motyvai apie pasinaudojimą ar nepasinaudojimą galimybe apskųsti atitinkamus sprendimus yra griežtai siejami su asmens subjektyvinės teisės turėjimu ir šios teisės pažeidimu. Todėl nagrinėjamu atveju tokie motyvai yra nukrypimas nuo Skundo esmės ir tėra formalus biurokratinis atsirašinėjimas.
Pažymėtina, kad Lietuvos aukščiausiojo teismo kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-133-219/2018, priėmė atskirąją nutartį, kuria nutarė informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Kauno miesto merą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus faktus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtų veiksmų keičiant valstybinės žemės sklypo Kaune, V. Krėvės pr. 108, nuomos sutartį, keičiant sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, išduodant statybos leidimus ir organizuojant bei tvirtinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sukūrusių prielaidas privatiems juridiniams asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis. Ši nutartis buvo pagrindas pradėti realų tyrimą dėl teisės pažeidimų, kuriuos konkrečioje byloje nustatė Lietuvos aukščiausiasis teismas, tačiau prokuratūra pagal šį pranešimą (kaip paaiškėjo) nors ir atliko tyrimą, tačiau taip pat neįžvelgė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą; o procesiniai sprendimai, kaip nustatė Prokuroras, jau yra priimti ir galiojantys. Tačiau nagrinėjamu atveju šioje byloje LAT išnagrinėtos faktinės aplinkybės yra tik dar vienas korupcinių schemų įgyvendinimo pavyzdys iliustruojantis Skunde išdėstytus motyvus, dėl kurių tik atlikus ikiteisminį tyrimą galima buvo nuspręsti, ar yra padarytos nusikalstamos veikos. Kaip tik iliustruojantis pavyzdys jis neturi savarankiškos procesinės reikšmės.
Analogiškai vertintina ir pateikta papildoma informacija apie kitus objektus, kad, pavyzdžiui, siekiama pakeisti žemės sklypo, esančio Kęstučio g. 27 Kaune, paskirtį iš visuomeninės į gyvenamąją. Pavyzdžiai tik iliustruoja galimai korupcinės schemos veikimą ir pagrindą inicijuoti viešojo intereso gynimą, o ne konkrečių teritorijų planavimo procedūrų neteisėtumą.