Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

Kas nužudė Gedeminą Kiesų?

II DALIS

 

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. paskelbė nuosprendį, kuriame nurodyta, kad buvęs akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus buvo nužudytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant jį pagrobti ir iš jo išreikalauti pinigus – keletą milijonų litų. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą. Pateikiame savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus interviu su Gedeminą Kiesų, kai jis dar vadovavo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei, gerai pažinojusiu verslininku Vytautu Kabaila antrąją dalį. Pirmojo šio interviu dalis savaitraštyje buvo išspausdinta 2012 m. birželio 23 d. – 2014 m. gegužės 10 d. laikotarpiu.

1. NUSIKALTIMĄ ALGIMANTAS VERTELKA

PRADĖJO PLANUOTI NE 2000 METŲ PAVASARĮ, O 1999 METAIS

Liudytojas V. E. patvirtino, kad 2-3 mėnesiai iki Gedemino Kiesaus dingimo Algimantas Vertelka jam skambino ir klausė ar nepasikeitęs Gedemino Kiesaus telefono numeris ir tai parodo, kad Gedemino Kiesaus pagrobimas buvo planuojamas nuo 2000 m. pavasario. Byloje yra nustatyta, kad tokia informacija Algimantui Vertelkai buvo reikalinga nusikaltimo padarymui, nes Gedemino Kiesaus pagrobimo dieną jis bendravo su juo telefonu, tai yra nustatyta byloje ištirtais įrodymais. /…/. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 189 lapas).

 

– Kada Algimantas Vertelka pradėjo ruoštis Gedemino Kiesaus pagrobimui ir nužudymui?

– Algimantas Vertelka 2000 metų pavasarį, t. y. likus maždaug 2-3 mėnesiams iki 2000 m. liepos 6 d., kada Gedeminas Kiesus kartu su sūnumi ir vairuotoju buvo pagrobtas ir nužudytas, paskambino buvusiam Gedemino Kiesaus bendradarbiui ir paklausė, ar nepasikeitęs Gedemino Kiesaus mobiliojo ryšio telefono numeris.

Vilniaus apygardos teismas šį Algimanto Vertelkos skambutį įvertino kaip pirmąjį jo veiksmą, atliktą rengiantis Gedemino Kiesaus pagrobimui.

Todėl teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje (189 lapas) ir konstatavo, jog minėtas Algimanto Vertelkos skambutis parodo, kad Gedemino Kiesaus pagrobimas buvo planuojamas nuo 2000 metų pavasario.

Tačiau … tame pačiame nuosprendyje minimi ir kiti įrodymai, kurie yra ne mažiau svarbūs ir teikia pakankamai svarų pagrindą teigti, jog Gedemino Kiesaus pagrobimas buvo planuojamas gerokai anksčiau – jau 1999 metais.

2002 m. birželio 17 d. vykdytos kaltinamojo papildomos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad maždaug prieš metus iki Gedemino Kiesaus ir Alfonso Galmino nužudymo Algimantas Vertelka jam buvo pasiūlęs pagrobti Gedeminą Kiesų ir išreikalauti pinigų. Algimantas Vertelka sakė, kad iš Gedemino Kiesaus galima gauti keletą milijonų litų. 2000 m. gegužės mėnesį Algimantas Vertelka jam ir Romualdui Čeponiui vėl pasiūlė pagrobti Gedeminą Kiesų. Jie nusprendė tai padaryti. (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio 146 lapas).

Tai patvirtina, jog maždaug prieš metus iki 2000 m. liepos 6 d. Algimantas Vertelka jau žinojo, kad Gedeminas Kiesus turi keletą milijonų litų ir planavo jo pagrobimą turėdamas tikslą tuos kelis milijonus litų iš Gedemino Kiesaus išreikalauti.

Teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje tinkamai neįvertinęs 2002 m. birželio 17 d. vykdytos apklausos metu Virginijaus Baltušio duotų parodymų, kuriais pats rėmėsi ir kuriuos pats įtraukė į nuosprendį, mano nuomone, nepagrįstai konstatavo, jog Gedemino Kiesaus pagrobimas buvo planuojamas nuo 2000 metų pavasario.

– Sakote „tinkamai neįvertinęs“. Ar tai buvo Vilniaus apygardos teismo nesiorientavimas situacijoje vertinant surinktus įrodymus, ar tai buvo sąmoninga klaida turint tikslą nukreipti kita linkme tyrimo eigą ir paskelbti atitinkamai kitokį nuosprendį?

– Aš, kaip Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio skaitytojas, dar tik pradedu analizuoti teismo veiksmus vertinant pasirengimo Gedemino Kiesaus pagrobimui ir nužudymui aplinkybes.

Kol kas tik atkreipiu dėmesį į tai, kas, mano nuomone, yra keista ar nelogiška, keliu klausimus ir ieškau į juos atsakymų, kurių pasigendu teismo nuosprendyje.

Aš remiuosi teismo nuomone, liudytojų ir kaltinamųjų parodymais, pateiktais nuosprendyje, spaudoje viešai skelbta kai kuria medžiaga ir man žinomomis aplinkybėmis, susijusiomis su Gedemino Kiesaus asmenybe, jo veikla ir jo aplinkos žmonėmis.

Bent kelis kartus atidžiai perskaičius teismo nuosprendį man kilo ne vienas klausimas dėl nuosprendžio pagrįstumo, teisingumo ir adekvatumo netgi pačiame nuosprendyje minimiems įrodymams.

Nenorėčiau skubėti kad ir su tarpinėmis išvadomis, nes jos kol kas yra tik preliminarios, jas dar reikia pagrįsti ne vienu, o mažiausiai keliais neadekvačiais teismo sprendimais dėl skirtingų nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Juk nuosprendyje viskas taip supainiota, kad skaitytojas, nerizikuodamas būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, niekaip negalėtų viešai pasakyti kur čia yra tiesa, o kur yra melas, kur yra teismo nekompetentingumas, o kur prasideda sąmoningas siekis faktus ir aplinkybes pateikti taip, kad jie kaip galima geriau atitiktų nuosprendyje pateiktą nusikaltimo versiją, nepalankią tik iešmininkams – Algimantui Vertelkai ir jo bendrininkams.

Pirmas įspūdis man sako, kad teismas, galėdamas orientuotis ir pakankamai orientuodamasis situacijoje, nepagrįstai konstatavo, jog Gedemino Kiesaus pagrobimas buvo planuojamas nuo 2000 metų pavasario.

Ir tokią savo nuomonę aš grindžiu ne pramanytais, o kitais tame pačiame nuosprendyje aprašytais įrodymais.

Gal aš ir neteisus, taip sakydamas, bet neteisus šiuo atveju, bent jau mano nuomone, gali būti ir Vilniaus apygardos teismas.

Nemanau, kad teismas galėjo nesiorientuoti situacijoje vertindamas surinktus įrodymus.

– Kodėl Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje nutylėjo kad Gedemino Kiesaus pagrobimą ir apiplėšimą Algimantas Vertelka planavo jau 1999 metais?

– Teismas, tikriausiai, nenorėjo gilintis į Gedemino Kiesaus verslo reikalus, nenorėjo apklausti jo verslo partnerių, sieti įvykdyto nusikaltimo su Gedemino Kiesaus verslo interesais bei verslo partneriais.

Jei teismas būtų konstatavęs, kad Gedemino Kiesaus pagrobimą ir apiplėšimą Algimantas Vertelka planavo jau 1999 metais, jam būtų reikėję apklausti asmenis, kurie jo sąskaitas bankuose tais metais papildė keletu milijonų litų.

Jeigu tais keletu milijonų litų domėjosi Algimantas Vertelka, jeigu tie pinigai tapo Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo priežastimi, lieka neaišku, kaip nesidomėti tais pinigais galėjo Vilniaus apygardos teismas.

Lieka neaišku, kaip teismas galėjo teisti Algimantą Vertelką nesidomėdamas ir nenorėdamas domėtis tuo, ką Algimantas Vertelka žinojo ir dėl ko jis įvykdė nusikaltimą.

Jeigu Algimantą Vertelką sudomino tie keletas milijonų litų, kuriuos turėjo Gedeminas Kiesus, tai, manau, ir teismas turėjo jais bent pasidomėti.

Bent išsiaiškinti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl tie pinigai taip susuko galvą Algimantui Vertelkai, kad jis ryžosi tokiam kraupiam nusikaltimui.

– Gal tie keletas milijonų litų, kuriais praturtėjo Gedeminas Kiesus, nebuvo švarūs?

– Manau, kad tai buvo teisėtai Gedemino Kiesaus gauti ir LR įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti pinigai.

Jeigu būtų buvę kitaip, šiais pinigais jeigu ne 2000 metų pradžioje, tai tuoj po nusikaltimo įvykdymo susidomėjusios būtų ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir Sodra, o šių tarnybų pažymos bei atsiliepimai dėl Gedemino Kiesaus pinigų kilmės ir teisėtumo būtų paminėti teismo nuosprendyje.

Be to, jeigu šių pinigų kilmė buvo abejotina, teismas privalėjo tai tirti, išsiaiškinti ir tai pagrįsti, o nuosprendyje nieko apie tai neparašyta.

Teismui nebuvo ko baimintis, kad, pasidomėjęs šiais milijonais, pakenks Gedemino Kiesaus ar jo šeimos reputacijai.

Negalima teismui prisidenginėti noru išsaugoti nužudytojo ir jo šeimos reputaciją, kad galėtų pridengti ir nuo atsakomybės išsaugoti nužudymo užsakovus, iniciatorius ir organizatorius. Tuomet teismas pats tampa nusikaltėlių bendrininku.

Teismui nebuvo ko baimintis, kad, pasidomėjęs šiais milijonais, pakenks Gedemino Kiesaus ar jo šeimos reputacijai, nes tie keletas milijonų, mano giliu įsitikinimu, Gedemino Kiesaus buvo gauti teisėtai ir deklaruoti LR įstatymų nustatyta tvarka.

Ne dėl Gedemino Kiesaus ir jo šeimos reputacijos išsaugojimo šiuo atveju taip stengėsi ir rizikavo Vilniaus apygardos teismas.

Kadangi tie keletas milijonų litų buvo įvykdyto nusikaltimo ir priežastis, ir tikslas, ką 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje nustatė ir Vilniaus apygardos teismas, tai teismas privalėjo ištirti ir nuosprendyje paaiškinti, kas tai buvo per pinigai, kas ir už ką tuos pinigus Gedeminui Kiesui sumokėjo, kodėl panorėta šiuos pinigus atsiimti ir panorėta tai padaryti pasitelkiant Algimantą Vertelką.

Teismas privalėjo nustatyti galimą ryšį tarp Algimanto Vertelkos ir keletą milijonų litų Gedeminui Kiesui pervedusių bei šiuos milijonus iš Gedemino Kiesaus nusprendusių atsiimti asmenų.

– Maždaug prieš metus iki 2000 m. liepos 6 d. Algimantas Vertelka jau žinojo, kad Gedeminas Kiesus turi keletą milijonų litų ir planavo jo pagrobimą turėdamas tikslą išreikalauti tuos pinigus.

– Teismas privalėjo tirti ir išsiaiškinti – kada, kas ir kokių tikslų turėdamas Algimantą Vertelką informavo apie tai, kad Gedeminas Kiesus turi keletą milijonų litų.

Jeigu Algimantas Vertelka apie tai nepasakojo nei teismui, nei tardytojams, teismo pareiga buvo viską apie tai pačiam išsiaiškinti.

Tuo labiau, kad teismui būtina buvo nustatyti, ar tie pinigai Gedemino Kiesaus sąskaitose realiai buvo.

– Gal Algimantas Vertelka apie tai, kad Gedeminas Kiesus praturtėjo keletu milijonų litų sužinojo, pavyzdžiui, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų?

– Tokiu atveju teismui reikėjo išsiaiškinti, kas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų teikė tokią informaciją Algimantui Vertelkai, kas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų bendradarbiauja su nusikaltėliais ir bendrininkavo Algimantui Vertelkai įvykdant nusikaltimą.

Kadangi Algimantas Vertelka iš to paties asmens gavo ir kitokios jautrios informacijos apie Gedeminą Kiesų, kurią panaudojo nusikaltimo įvykdymui, tai aš linkęs būčiau teigti, jog tai buvo ne Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas, o asmuo, palaikęs pakankamai artimus asmeninius ir verslo santykius su Gedeminu Kiesumi, turėjęs jo asmeninį pasitikėjimą.

– Ar Algimantas Vertelka, išgirdęs, kad Gedeminas Kiesus turi keletą milijonų litų, pats nutarė, jog reikia organizuoti jo pagrobimą, ar kas nors Algimantui Vertelkai pasiūlė taip padaryti?

– Tas asmuo, kuris informavo Algimantą Vertelką, kad Gedeminas Kiesus praturtėjo keletu milijonų litų, tikriausiai ir pasiūlė Algimantui Vertelkai pagrobti Gedeminą Kiesų ir iš jo išreikalauti tuos pinigus.

Teismas, kiek apie tai galima spręsti iš 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, tam neteikė reikšmės arba tuo netikėjo, o aš, kaip nuosprendžio skaitytojas, tuo net neabejoju ir sakau, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir skelbdamas nuosprendį, netinkamai atliko savo pareigas.

Apie tai, jog 1999 metais Gedeminas Kiesus praturtėjo keletu milijonų litų, Algimantas Vertelka sužinoti galėjo tik iš asmens, kuris arba asmeniškai artimai bendravo su Gedeminu Kiesumi, arba dalyvavo sandoryje, kurio metu Gedeminas Kiesus praturtėjo keletu milijonų litų, arba artimai bendravo su žmonėmis, kurie sumokėjo Gedeminui Kiesui keletą milijonų litų.

– Bet kuriuo iš šių atvejų asmuo, kuris Algimantą Vertelką 1999 metais informavo apie tai, kad Gedeminas Kiesus praturtėjo keletu milijonų litų, neturėjo gerų ketinimų Gedemino Kiesaus atžvilgiu.

– Gerų ketinimų Gedemino Kiesaus atžvilgiu šis asmuo neturėjo. Tačiau teismas, kaip jau minėjau, nenorėjo aiškintis, kada, kas ir kokių tikslų turėdamas Algimantą Vertelką informavo, kad Gedeminas Kiesus turi keletą milijonų litų.

– Ar šis asmuo negalėjo būti nusikaltimo užsakovu?

– Jis galėjo būti vienas iš realiųjų, tačiau teismo nuosprendyje kažkodėl neįvardytų nusikaltimo iniciatorių ir organizatorių.

– Ir Vilniaus apygardos teismas nesusidomėjo, kas tai per asmuo galėtų būti?

– Teismas pasuko kitu keliu – remdamasis išvestiniais įrodymais nustatė, kad nusikaltimo iniciatorius ir vienas iš pagrindinių organizatorių buvo Algimantas Vertelka. Toliau Vertelkos teismas net nesižvalgė ir nieko nenorėjo matyti.

– Jeigu teismas būtų išsiaiškinęs bent jau kada Gedeminas Kiesus praturtėjo tais keletu milijonų litų …

– Teismas privalėjo išsiaiškinti kada Gedeminas Kiesus praturtėjo keletu milijonų litų ir atkreipti dėmesį į tai, jog 2002 m. birželio 17 d. vykdytos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad ne 2000 m. pavasarį, o maždaug prieš metus iki Gedemino Kiesaus ir Alfonso Galmino nužudymo Algimantas Vertelka jam pirmą kartą buvo pasiūlęs pagrobti Gedeminą Kiesų ir išreikalauti keletą milijonų litų.

Sugretinęs ir vieną, ir kitą informaciją teismas, nors ir būdamas aklas, vis tiek būtų pastebėjęs, kad, Gedeminui Kiesui 1999 metais praturtėjus keletu milijonų litų, apie tai netrukus buvo informuotas Algimantas Vertelka, kuris pasiūlė Virginijui Baltušiui pagrobti Gedeminą Kiesų ir išreikalauti iš jo tuos keletą milijonų litų.

Tuomet teismas būtų vienareikšmiškai konstatavęs, jog Gedemino Kiesaus pagrobimas buvo planuojamas ne nuo 2000 m. pavasario, o nuo 1999 metų.

Jeigu būtų konstatuota, kad Gedeminas Kiesus keletu milijonų litų praturtėjo 1999 metais ir netrukus Algimantas Vertelka jau ėmė planuoti Gedemino Kiesaus pagrobimą, turėdamas tikslą jį apiplėšti, tuomet teismui būtų užtekę nustatyti asmenį, kuris šią informaciją taip paslaugiai ir operatyviai perdavė Algimantui Vertelkai.

Toliau, pagavus siūlo galą, būtų likę tik vynioti ir išvynioti nusikaltimo kamuolį.

– Kodėl Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje įrašė, kad 2002 m. birželio 17 d. vykdytos apklausos metu Virginijus Baltušis parodė, kad maždaug prieš metus iki Gedemino Kiesaus ir Alfonso Galmino nužudymo Algimantas Vertelka jam buvo pasiūlęs pagrobti Gedeminą Kiesų ir išreikalauti keletą milijonų litų?

– Pirmiausia, tai galėjo būti įrašyta prokurorų teismui perduotame kaltinamajame akte ir per daug pastebima būtų buvę, jei teismas šį Virginijaus Baltušio parodymą būtų pašalinęs, nuosprendyje palikdamas kitus jo parodymus, gyvybiškai svarbius nuteisiant patį Baltušį, Algimantą Vertelką ir jų bendrininkus.

Antra, teismas galėjo atsitiktinai suklysti į nuosprendį įrašydamas minėtą informaciją, kuri netgi nebuvo būtina 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiui.

Juk Algimantas Vertelka taip pat atsitiktinai suklydo nepagalvojęs, kad išankstinio apmokėjimo „Labas“ kortele, kuria jis rengėsi naudotis nusikaltimo dieną, nusikaltimo išvakarėse spės pasinaudoti ir jo gyvenimo draugės dukra, paskambindama bendraklasėms.

Šis pavyzdys parodo, kad klysta ir už tokias klaidas skaudžiai įkliūna netgi patyrę savo amato profesionalai.

Trečia, teismui už pavestą darbą, matomai, premijų niekas nemokėjo, todėl teisėjai, kad ir sistemai, dirbo pakankamai valdiškai. Jei teisėjai būtų dirbę privačiai, už gerą honorarą, tokios grubios klaidos padarę nebūtų.

Teismas, dirbdamas valdiškai, tikriausiai buvo tikras, kad niekas į šį nuosprendį nesigilins, o jeigu kas ir bandys gilintis, bus likviduotas kaip tokiais ir panašiais atvejais yra įprasta.

Vis dėlto teismas, kad ir būdamas tikras, kad į šį nuosprendį niekas nesigilins, tokių grubių klaidų daryti neturėjo.

– Ar Gedeminui Kiesui keletą milijonų kitų pervedę asmenys galėjo būti susiję su jo pagrobimu ir nužudymu?

– Vilniaus apygardos teismas tokios galimybės netyrė, nenagrinėjo ir dėl jos 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje nepasisakė.

Kad į tą klausimą būtų galima atsakyti, Vilniaus apygardos teismas pirmiausia turėjo nustatyti, kas, kada ir už ką Gedeminui Kiesui sumokėjo tuos keletą milijonų litų, kuriais jau 1999 metais susidomėjo ir prie kurių 2000 metų pavasarį grįžo Algimantas Vertelka.

Kadangi šie pinigai tapo Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo priežastimi, teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje privalėjo pateikti su šiais pinigais susijusią bent minimalią informaciją ir motyvuotai konstatuoti, jog tuos keletą milijonų kitų Gedeminui Kiesui pervedę asmenys niekaip nesusiję su Gedemino Kiesaus pagrobimu ketinant jį apiplėšti.

Bet teismas to nepadarė.

– Ar Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje pateiktą klaidinančią išvadą, jog Gedemino Kiesaus pagrobimas buvo planuojamas nuo 2000 metų pavasario, galima laikyti siūlo galu vyniojant įvykdyto nusikaltimo kamuolį?

– Manau, kad galima. Tiksliau būtų sakyti – ne įvykdyto nusikaltimo kamuolį, o supainiotą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio kamuolį. Įvykdyto nusikaltimo kamuolį išvynioti turėtų teisėsaugos pareigūnai. Aišku, kita teisėsaugos pareigūnų sudėtis.

– Pirmiausia juk vyko gundymo procesas – kažkas keletu milijonų litų gundė Algimantą Vertelką, o šis, savo ruožtu, gundė Virginijų Baltušį. Ar teismui nebuvo įdomu, kas 1999 metais gundė Algimantą Vertelką?

– Teismui nebuvo įdomu, kas 1999 metais Algimantą Vertelką informavo apie tai, kad Gedeminas Kiesus praturtėjo keletu milijonų litų, kas Algimantui Vertelkai tais metais pasiūlė pagrobti ir keletu milijonų litų apiplėšti Gedeminą Kiesų.

Teismas, matyt, buvo tos nuomonės, kad Gedeminas Kiesus, 1999 metais kažkaip praturtėjęs keletu milijonų litų, pats apie tai pasipasakojo Algimantui Vertelkai ir … pasiūlė jam kartu Gedeminą Kiesų pagrobti ir apiplėšti.

Pagal teismo nuosprendį Gedeminas Kiesus 1999 metais, tuoj kai tik praturtėjo, pats skubėjo pasigirti Algimantui Vertelkai, kad praturtėjo keletu milijonų kitų, kad šiuos pinigus laiko kažkokiame bute Vilniuje, o 2000 metų pavasarį tas pats Gedeminas Kiesus, nesulaukęs kada pagaliau bus apiplėštas, apie tai Algimantui Vertelkai priminė pakartotinai.

Algimantą Vertelką 1999 metais gundė, o 2000 metų pavasarį šiaip taip sugundė pats Gedeminas Kiesus.

Tai visiškas absurdas, bet Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendis kitokios versijos šiuo klausimu nesiūlo.

– Spaudoje ne per seniausiai buvo skelbta, kad ar tai Algimantas Vertelka, ar tai kažkas kitas, padedant Algimantui Vertelkai, norėjo iš Gedemino Kiesaus susigrąžinti už kažką sumokėtus ar permokėtus pinigus, siekė tuos pinigus perskaičiuoti iš naujo. Ar tai negalėjo būti tie asmenys, kurie permokėjo Gedeminui Kiesui, sumokėdami jam keletą milijonų kitų?

– Tokių prielaidų, tokių istorijų bus dar ne viena. Ir jose gali būti kažkiek tiesos, bent jau daugiau nei Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje. Ir tuo bus spekuliuojama.

Tokioms ir panašioms istorijoms pagrindą davė Vilniaus apygardos teismas, 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje labai jau įtartinai nutylėdamas apie tuos keletą milijonų litų, dėl kurių taip stengėsi Algimantas Vertelka ir jo bendrininkai.

Teismas nei patvirtino nei paneigė Algimanto Vertelkos parodymus, kad Gedeminas Kiesus turėjo iš kažkur gavęs keletą milijonų litų, kuriuos jis norėjo iš Gedemino Kiesaus išsireikalauti.

Tie keletas milijonų litų teismo nuosprendyje taip ir liko kabėti ore. Tarsi teismas būtų vengęs prie jų kaip nors prisiliesti, tarsi teismui kažkas būtų uždraudęs prie jų prisiliesti.

Tokiu savo nutylėjimu, kuris kiekvienam nuosprendžio skaitytojui matosi plika akimi, teismas sufleruoja, kad Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo užsakovai, iniciatoriai ir organizatoriai slepiasi būtent po tais keliais milijonais litų, kurie susuko galvas Algimantui Vertelkai, Virginijui Baltušiui ir jų bendrininkams.

Permokėjimo versija yra pakankamai reali ir įtikinama, Gedemino Kiesaus verslo partnerių noras kaip nors atsiimti permokėtus pinigus taip pat pakankamai realus ir įtikinamas.

Spauda tą versiją, matomai, ir toliau kels, gvildens ir kurs įvairiausias Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo istorijas, susijusias su Gedeminui Kiesui už kažką sumokėtais ir permokėtais milijonais.

– Spauda kelia versiją, kad ir pats Algimantas Vertelka, atlikęs perskaičiavimus, galėjo jaustis permokėjęs Gedeminui Kiesui, todėl ėjo atsiimti pirmiausia savo permokėtų pinigų.

– Tai viena iš versijų, kuriomis jau pradedama spekuliuoti. Kiekvienoje iš tokių ir panašių versijų, tikriausiai, bus ir dalis tiesos, kurios akivaizdžiai trūksta teismo nuosprendyje.

– Ar galima sakyti, kad Gedemino Kiesaus pagrobimo ir nužudymo iniciatoriai ir organizatoriai buvo tie asmenys, kurie 1999 metais už kažką Gedeminui Kiesui sumokėjo keletą milijonų litų?

– Kol kas aš tik keliu versiją, kad taip galėjo būti. Šiai versijai pakankamai rimtus argumentus 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, tikriausiai pats to net nenorėdamas, siūlo Vilniaus apygardos teismas.

Bet mes dar tik aptariame klausimą apie tai, kada – 2000 metų pavasarį ar 1999 metais – Algimantas Vertelka pradėjo rengtis Gedemino Kiesaus pagrobimui, apiplėšimui ir nužudymui.

Visi įvykiai ir byloje surinkti įrodymai dar prieš akis.

Mažiau reikliam skaitytojui teismas 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu siūlo pigiausią nusikaltimo versiją – nusikaltimo niekas neužsakė, o jį 2000 metų pavasarį sugalvojo, inicijavo ir organizavo Algimantas Vertelka.

Reiklesniam nuosprendžio skaitytojui teismas siūlo patyliukais mintyse pamodeliuoti sudėtingesnę nusikaltimo versiją – nusikaltimą inicijuoti ir organizuoti, pasitelkę Algimantą Vertelką, galėjo asmenys, kurie 1999 metais Gedeminą Kiesų praturtino keletu milijonų litų.

Bet ar tai tikroji ir galutinė įvykdyto nusikaltimo versija, nesant nusikaltimo užsakovo?

Kol kas aš tik visu aštrumu keliu klausimus – kas, kada ir už ką Gedeminui Kiesui sumokėjo tuos keletą milijonų litų, kuriais 1999 metais taip greitai susidomėjo ir prie kurių 2000 metų pavasarį grįžo Algimantas Vertelka, kada, kas ir kokių tikslų turėdamas Algimantą Vertelką informavo, kad Gedeminas Kiesus 1999 metais praturtėjo keletu milijonų litų, kuriuos galima išreikalauti jį pagrobus?

Tai niekaip ir niekuo nepateisinama, jog į šiuos klausimus 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendyje neatsakė ir net nesiekė atsakyti Vilniaus apygardos teismas?