Kas užsakė Gedemino Kiesaus nužudymą?
Kiesus
SEIME 1999-06-03 PRIIMTOS
ANTIKONSTITUCINĖS REORGANIZAVIMO ĮSTATYMO PATAISOS
LL pašnekovas tęsia pasakojimą apie didžiausios Lietuvos įmonės ‘Mažeikių nafta” privatizavimą:
– Jeigu ne Gedeminas Kiesus, „Williams“ nebūtų atėjusi į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“?
– Jeigu ne Laikina valdymo paslaugų teikimo sutartis, kurią su „Williams“ 1998 m. rugsėjo 11 d. pasirašė Gedeminas Kiesus, jeigu ne 300 mln. Lt, kuriuos tariamiesiems amerikiečiams surinko akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ administracija, vadovaujama Gedemino Kiesaus, „Williams“ nebūtų turėjusi tų 75 mln. JAV dolerių, kuriuos sumokėjo akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, pirkdama pirmuosius 33 % šios įmonės akcijų. Tai buvo įmonės pirmųjų 33 proc. akcijų pirkimas už jos pačios pinigus.
– Kas galėjo būti 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtų Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies antikonstitucinių pataisų iniciatoriais?
– Šios pataisos, pirmiausia, buvo reikalingos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generaliniam direktoriui Gedeminui Kiesui, kad už savo veiksmus vadovaujant įmonei 1998 m. rugsėjo 11 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu, t. y. laikinojo valdymo laikotarpiu, galėtų išvengti atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
– Kada Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė teikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus turėjo būti atleistas nuo atsakomybės už savo veiksmus vadovaujant įmonei Laikinojo valdymo laikotarpiu?
– 1998 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 1998 m. gruodžio 1 d. Šiuo įstatymu visos trys valstybei priklausančios naftos įmonės buvo sujungtos į vieną koncerną, pavadintą akcine bendrove „Mažeikių nafta“.
Šio įstatymo 3 straipsnyje dar nebuvo nuostatos, kuri būtų numačiusi, jog po to, kai strateginis investuotojas „Williams“ įsigis akcijų, valstybės institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ negalės kelti papildomų reikalavimų dėl po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų.
Tokią nuostatą Ūkio ministerija, ministro Vinco Babiliaus iniciatyva, parengė 1999 m. pavasarį, o Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius, nieko nelaukdamas, šią nuostatą rengėsi skubiai teikti Seimui kartu su Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu.
Tačiau 1999 m. gegužės 3 d. Gediminas Vagnorius neteko Ministro Pirmininko pareigų, kurias laikinai perėmė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė.
Naujoji Ministrė Pirmininkė Irena Degutienė Vyriausybės 1999 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 537 nutarė pritarti Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir prašyti Seimo šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas 1999 m. gegužės 7 d.
Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte buvo numatyta Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnį papildyti 3-ąja dalimi, kurios 1-oji nuostata numatė, jog po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcijų, valstybės institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ negalės kelti papildomų reikalavimų dėl po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų.
Būtent šia nuostata Gedeminas Kiesus ir turėjo būti atleistas nuo atsakomybės už savo, kaip akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus, veiksmus ar neveikimą 1998 m. gruodžio 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu.
– Kaip Seime buvo rengiamasi pritarti tokiai įstatymo nuostatai?
– 1999 m. gegužės 17 d. ir 24 d. Seimo Ekonomikos komitete vyko klausymai dėl Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Klausymuose dalyvavo ir akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus, ir, labai galima atvejis, klausymuose dalyvavo … Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ atstovas Lietuvoje, nors tai Seimo dokumentuose oficialiai neužfiksuota.
Ne tik Gedeminas Kiesus, bet ir kiti klausymų dalyviai turėjo puikiai suprasti, ką reiškia naujai siūloma įstatymo nuostata „po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcijų, valstybės institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ negalės kelti papildomų reikalavimų dėl po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ekonomikos komiteto 1999 m. gegužės 24 d. išvados projekte minima Seimo Teisės departamento išvada, nors prie oficialių Seimo dokumentų pridedama tik Seimo Teisės departamento 1999 m. birželio 2 d. išvada.
Taigi, turėjo būti dvi skirtingos Seimo Teisės departamento išvados ir antroji, turbūt, Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto rengėjams jau buvo priimtinesnė.
Pirmojoje Seimo Teisės departamento išvadoje, tikriausiai, buvo pažymėta, kad įstatymo 3 straipsnio naujai priimamos 3 dalies kai kurios nuostatos gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kai, tuo tarpu, antrojoje Seimo Teisės departamento išvadoje pažymėta tik tai, kad šios nuostatos gali prieštarauti mokesčių įstatymams, Muitinės kodeksui ir kt.
Panašu į tai, kad Seimo politikai privertė Seimo Teisės departamentą politikams nepalankią išvadą pakeisti jiems palankia išvada.
2000 m. spalio 20 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas korespondento Žydrūno Damausko straipsnis „Williams“ planams pavojus negresia“, kuriame rašoma, jog Seimo Teisės departamento vadovas Kęstutis Virketis tvirtino, kad, Seime priimant su “Williams” atėjimu susijusius įstatymus, departamentas buvo pateikęs savo išvadas dėl neatitikimų Konstitucijai.
Seimo Teisės departamento 1999 m. birželio 2 d. išvadoje tokie neatitikimai nenurodyti.
– Įstatymo projektas buvo svarstytas Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas 1999 m. gegužės 31 d. buvo svarstytas Seimo Biudžeto ir finansų komitete (pagrindinis komitetas).
Komitete buvo diskutuota, ar minėta įstatymo 3-osios dalies 1-oji nuostata neprieštaraus Mokesčių administravimo įstatymo 29 str. 3 daliai, kurioje įtvirtinta, kad apskaičiuoto mokesčio sumokėjimui ir išieškojimui senaties terminas netaikomas, išskyrus atvejus, kai mokestinė nepriemoka yra pripažįstama beviltiška.
Kai kurių Komiteto narių išreikšta nuomone, absoliutus draudimas valstybės institucijoms (Sodrai, Muitinei, Mokesčių inspekcijai ir pan.) kreiptis su pagrįstais reikalavimais į konkretų juridinį asmenį nesiderina su mokesčių įstatymais, Muitinės kodeksu ir kt.
Komitete buvo diskutuota, ar minėta nuostata neprieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 29 str. 3 daliai, tačiau nebuvo diskutuota, ar ši nuostata neprieštarauja Konstitucijai, ką ši nuostata turėtų reikšti ją išaiškinant šnekamąja kalba ir pritaikant ją praktiškai, kas yra suinteresuotas tokios nuostatos įteisinimu.
Kaip matyti iš pateiktos išvados, Biudžeto ir finansų komiteto nariai puikiai suprato, kad įstatymu įteisinamas absoliutus draudimas valstybės institucijoms kelti papildomus reikalavimus dėl po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų, tačiau keista tai, kad tie patys Biudžeto ir finansų komiteto nariai net nesistengė suprasti, kad šis absoliutus draudimas bus taikomas ne tik Sodrai, Muitinei ir Mokesčių inspekcijai, bet ir Generalinei prokuratūrai, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Revizijų departamentui, Valstybės kontrolei, Konkurencijos tarybai, kurios taip pat yra valstybės institucijos.
Sakau „nesistengė suprasti“, nes pati Komiteto pirmininkė Elvyra Kunevičienė Seimo 1999 m. birželio 1 d. posėdyje pripažino, kad šią nuostatą Komitete jo nariai analizavo, daug dėl jos diskutavo, įvairiai diskutavo.
Elvyra Kunevičienė Seimo 1999 m. birželio 3 d. posėdyje paminėjo tik Sodrą ir Mokesčių inspekciją, neminėdama kitų valstybės institucijų, tokių kaip Generalinės prokuratūros, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Revizijų departamento, Valstybės kontrolės, Konkurencijos tarybos, kurios taip pat galėjo kelti papildomus reikalavimus dėl po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų.
Valstybės institucijos, tokios kaip Generalinė prokuratūra, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Revizijų departamentas, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, galinčios kelti papildomus reikalavimus dėl po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų, neminimos ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento, tikriausiai, pakoreguotoje 1999 m. birželio 2 d. išvadoje Nr. P-1769(3), paminint tik tokias valstybės institucijas, kaip Sodrą, Muitinę, Mokesčių inspekciją.
Apie tai, kad Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte numatytos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnį papildančios 3-osios dalies 1-oji ir 2-oji nuostatos prieštarauja ar gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimo Teisės departamento 1999 m. birželio 2 d. išvadoje Nr. P-1769(3) nesakoma nieko.
Tiesa, ta pati Elvyra Kunevičienė, rankose turėdama Seimo Teisės departamento jau 1999 m. birželio 2 d. išvadą, 1999 m. birželio 3 d. vykusiame Seimo posėdyje teigė, kad šioje išvadoje pastabos tos pačios kaip ir toje Seimo Teisės departamento išvadoje, kurią Seimo komitetai svarstė 1999 m. gegužės 17 d., 24 d. ir 31 d., tačiau abejoju, ar Seimo Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis, sakydamas, kad, Seime priimant su “Williams” atėjimu susijusius įstatymus, departamentas buvo pateikęs savo išvadas dėl neatitikimų Konstitucijai, sakė netiesą arba dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentas Žydrūnas Damauskas 2000 m. spalio 20 d. straipsnyje „Williams“ planams pavojus negresia“ neteisingai pateikė Seimo Teisės departamento direktorius pasakytus žodžius.
Biudžeto ir finansų komitete buvo diskutuota, ar įstatymo 3-osios dalies 2-oji nuostata, numatanti, kad Vyriausybė investicijų sutartyje su strateginiu investuotoju turi teisę prisiimti įsipareigojimus valstybės vardu atlyginti strateginiam investuotojui nuostolius, kurie gali kilti dėl kitų asmenų reikalavimų po reorganizavimo veiklą tęsiančiai akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” dėl jos veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų, gali būti suderinama su civilinėje teisėje įtvirtintu senaties terminu, per kurį galima būtų pareikšti pretenziją dėl parduoto turto trūkumų.
Tačiau Biudžeto ir finansų komitete, kaip pagrindiniame komitete, nebuvo diskutuota, ar Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2-oji nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nors, kaip suprantu, Seimo Teisės departamentas savo išvadoje, pateiktoje iki 1999 m. gegužės 24 d., į tai Seimo narių dėmesį taip pat buvo atkreipęs.
Beje, „Williams“ 1998 m. liepos 29 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu pagal Laikinų valdymo paslaugų teikimo sutartį juk pati dalyvavo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ valdyme ir turėjo galimybes žinoti viską apie tuo laikotarpiu vykusį įmonės valdymą, apie kitų asmenų galimus reikalavimus po reorganizavimo veiklą tęsiančiai akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” dėl jos veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų.
Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Seime buvo svarstomas 1999 m. gegužės 11 d. (V. Babiliaus ir V. Valentukevičiaus pirminis projektas, rytinis posėdis, pateikimas), gegužės 27 d. (rytinis posėdis, svarstymas), birželio 1 d. (rytinis posėdis, svarstymas), birželio 3 d. (rytinis posėdis, priėmimas).
Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte numatytoms Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnį 3-ąją dalimi papildančioms šios dalies 1-ajai ir 2-ajai nuostatoms pritarė ir būsimasis Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas. Apie tai Seimo 1999 m. birželio 1 d. posėdyje pranešė Seimo narys Stasys Malkevičius.
Iš Seimo narių Stasio Malkevičiaus ir Emanuelio Zingerio kalbų, pasakytų Seimo 1999 m. birželio 1 d. posėdyje, galima susidaryti nuomonę, kad ir Rusijos naftos koncernas „Lukoil“ pritarė Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kuriame buvo numatyta Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnį papildyti 3-ąja dalimi, apimančia minėtas prieštaringąsias 1-ąją ir 2-ąją nuostatas.
Įstatymo pateikimo, svarstymo, priėmimo ir pasirašymo metu dėl šių nuostatų akivaizdaus absurdiškumo ir neteisėtumo nekilo rimtesnių abejonių ne tik Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų komitetų nariams, bet ir visiems kitiems Seimo nariams, Seimo Pirmininkui, Prezidentūros specialistams ir pačiam Lietuvos Respublikos Prezidentui.
– Seime įstatymo antikonstitucinis projektas buvo aptartas ne tik su partijų bei frakcijų nariais, bet ir su suinteresuotomis grupėmis, įskaitant Rusijos naftos koncerną „Lukoil“?
– Sąlyga, kad „Lukoil“ palaikys „Williams“ investiciją į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“ buvo kertinė – be šios sąlygos nebūtų buvę nei Investicijų sutarties, nei „Williams“ Lietuvoje.
– Tuo laikotarpiu, tuo metu, kada buvo svarstomos ir priimamos Naftos ūkio reorganizavimo įstatymo 1999 m. birželio 3 d. pataisos, ką veikė „Lukoil“ akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“?
– Kaip jau esu minėjęs, kartu su Gedeminu Kiesumi akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizacijos procese dalyvauti buvo apsisprendę 40 įmonės administracijos darbuotojų. 1996 m. rudenį nepavykus akcijų iš Lietuvos Vyriausybės nusipirkti oficialiai, jie tai padarė per JAV Delavero valstijos lengvatinio apmokestinimo zonoje įsteigtą ofšorinę korporaciją „Williams“. Jų pastangomis Laikinojo valdymo laikotarpiu iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ buvo iškasti 300 mln. Lt, už kuriuos „Williams“ pirko pirmuosius 33 % įmonės akcijų. 40 asmenų grupę, kurią subūrė ir kuriai vadovavo Gedeminas Kiesus, sudarė maždaug 50 % vadovaujančias pareigas įmonėje einančių darbuotojų, kurie buvo ištikimi Gedeminui Kiesui, ir 50 % vadovaujančias pareigas įmonėje einančių darbuotojų, kurie buvo ištikimi Rusijos naftos koncernui „Lukoil“.
Visas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ administracijos 40 darbuotojų kolektyvas labai teigiamai žiūrėjo į tai, kad už savo veiksmus vadovaujant įmonei 1998 m. gruodžio 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu nuo atsakomybės bus atleistas įmonės generalinis direktorius Gedeminas Kiesus. Jie puikiai suprato – jeigu nuo atsakomybės Seime priimtomis įstatymo pataisomis bus atleistas Gedeminas Kiesus, tai nuo atsakomybės kartu bus atleisti ir jie, t. y. kiekvienas iš jų.
Kadangi 50 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ 40 darbuotojų kolektyvo sudarė „Lukoilui“ atsidavę žmonės, tai Rusijos naftos koncernas Naftos ūkio reorganizavimo įstatymo 1999 m. birželio 3 d. pataisomis buvo ne ką mažiau suinteresuotas už Gedeminą Kiesų.
– Kas dėl šių pataisų su Lietuvos politikais akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ vardu vedė derybas – Gedeminas Kiesus ar „Lukoil“?
– Manau, kad „Lukoil“, nes šio koncerno verslo ir kiti ryšiai su tuometine valdančiąja dauguma buvo nepalyginamai artimesni ir stipresni. Gedeminą Kiesų papildomai užtarti galėjo gal tik įtakingas JAV verslininkas Juozas Kazickas.
– Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese buvo Lietuvos valstybės ar „Lukoilo“ pusėje?
– Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas, kaip ir Rusijos naftos koncernas „Lukoil“, buvo „Williams“ pusėje, atstovavo „Williams“ interesams.
Jų visų tikslas buvo vienas – padėti Gedeminui Kiesui, jo vadovaujamam 40-ies akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ darbuotojų kolektyvui, veikiantiems kaip „Williams“, iš Lietuvos valstybės įsigyti įmonę kaip galima pigiau, jeigu galima – valstybei dar ir primokant.
– Ką, Jūsų nuomone, tikrovėje reiškė Reorganizavimo įstatymo 1-oji ir 2-oji nuostatos, ką jos galėjo pakeisti ar išgelbėti?
– Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1-ąja nuostata valstybės institucijos, tokios kaip Generalinė prokuratūra, Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, po 1999 m. spalio 29 d., t. y. po Investicijų sutarties su „Williams“ pasirašymo, turėjo netekti teisės akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” kelti papildomus reikalavimus, kurių jos nebuvo iki tol iškėlusios, dėl įmonės veiklos ar neveikimo laikotarpiu nuo 1998 m. gruodžio 1 d. iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų, t. y. iki 1999 m. spalio 29 d.
Iki strateginis investuotojas įsigis akcijų, t. y. iki 1999 m. spalio 29 d., valstybės institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ reikalavimų kelti negalėjo, nes reikalavimų kėlimas amerikiečių laikinai valdomai įmonei politikų būtų buvęs įvertintas kaip antivalstybinis veiksmas, kaip veikimas rusų naudai, nukreiptas prieš amerikiečių investicijas, kaip bandymas sukliudyti amerikiečiams įsigyti pirmuosius 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų.
Taip, t. y. tokiu minėtu įstatymo papildymu, akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ generalinis direktorius Gedeminas Kiesus, kiti įmonės administracijos darbuotojai faktiškai buvo atleisti nuo administracinės, civilinės bei baudžiamosios atsakomybės už įmonės valdymą, įskaitant ir sunkių nusikaltimų valdant įmonę padarymą, laikotarpiu nuo 1998 m. gruodžio 1 d., kada visos trys valstybei priklausančios naftos įmonės pradėjo veikti kaip koncernas „Mažeikių nafta“, iki 1999 m. spalio 29 d.
Čia priminsiu, kad 1998 metų rudenį susidarė tokia situacija: „Williams“ turėjo iki 1998 m. gruodžio 1 d. nusipirkti po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ pirmuosius 33 % akcijų, tačiau tam neturėjo 75 mln. JAV dolerių, o bankai – nei Vakarų, nei Lietuvos – tokių pinigų ofšorinei kompanijai, slepiančiai savo savininkus ir neturinčiai jokio turto, neskolino.
Buvo nuspręsta pirmųjų 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pirkimą atidėti ir leisti „Williams“ laikinai pavaldyti įmonę iki 1999 m. spalio 29 d., kad per 1998 m. rugsėjo 11 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpį, t. y. per Laikinojo valdymo laikotarpį, Gedeminas Kiesus iškastų „Williams“ naudai iš akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ 300 mln. Lt, kuriuos „Williams” galėtų sumokėti akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ už jos pirmuosius 33 % akcijų.
Tai ir visa Didžioji paslaptis, kodėl „Williams“ nuo 1998 m. rugsėjo 11 d. reikėjo laikinai pavaldyti akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, kodėl „Williams“ Investicijų sutarties su Lietuvos Vyriausybe nepasirašė ir pirmųjų 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų nepirko iki 1998 m. gruodžio 1 d., o pirko tik 1999 m. spalio 29 d.
1999 m. birželio 3 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1-ąja nuostata už savo, kaip po reorganizavimo veiklą tęsiančios įmonės administracijos vadovo, veiklą 1998 m. gruodžio 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu nuo atsakomybės pagal įstatymus pirmiausia buvo atleistas akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” generalinis direktorius.
Kadangi 1998 m. gruodžio 1 d. – 1999 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpiu po reorganizavimo veiklą tęsiančios akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” veiklai vadovavo Gedeminas Kiesus, todėl yra pakankamas pagrindas sakyti, kad įstatymo 1-ąja nuostata nuo atsakomybės už savo, kaip akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” administracijos vadovo ir generalinio direktoriaus, veiklą pagal įstatymus pirmiausia buvo atleistas Gedeminas Kiesus. Ir buvo atleistas Lietuvos Respublikos vardu.
– Kodėl prireikė Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2-osios nuostatos?
– Ši nuostata Lietuvos Respublikos Vyriausybei investicijų sutartyje su strateginiu investuotoju numatė teisę prisiimti įsipareigojimus valstybės vardu atlyginti strateginiam investuotojui nuostolius, kurie per 1-erius metus nuo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų įsigijimo, t. y. nuo 1999 m. spalio 29 d., gali susidaryti dėl kitų asmenų reikalavimų po reorganizavimo veiklą tęsiančiai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl jos veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų.
Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, nuo 1999 m. kovo 1 d. pažeisdama Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, tokį pažeidimą įtvirtinant ne tik sutartimis su grupe produkcijos pirkėjų, bet ir generalinio direktoriaus 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 109, kitoms įmonėms, perkančioms naftos produktus, padarė didelę žalą.
Viena iš tokių žalą patyrusių įmonių 1999 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kuri, įvertinusi pateiktą medžiagą, 1999 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 29 pradėti tyrimą dėl akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 punktui.
Tačiau tokių įmonių galėjo atsirasti ir daugiau. Ir visų jų teikiami teismui ieškiniai galėjo siekti 3, 5 ar 10 mln. Lt.
Teisminių procesų metu būtų paaiškėję, kodėl, kokių tikslų siekiant Gedeminui Kiesui reikėjo pažeisti Konkurencijos įstatymą, padarant akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ tokią didelę žalą.
Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“, pažeisdama Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, dar didesnę žalą padarė savo akcininkei valstybei.
Todėl „Williams“ laikinai valdomai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ ir buvo reikalinga Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2-oji nuostata, Lietuvos Respublikos Vyriausybei investicijų sutartyje su strateginiu investuotoju suteikianti teisę prisiimti įsipareigojimus valstybės vardu atlyginti strateginiam investuotojui nuostolius, kurie per 1-erius metus nuo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų akcijų įsigijimo, t. y. nuo 1999 m. spalio 29 d., gali susidaryti dėl kitų asmenų reikalavimų po reorganizavimo veiklą tęsiančiai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl jos veiklos ar neveikimo iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų.
1999 m. birželio 3 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1-oji ir 2-oji nuostatos įstatymu įteisino Laikino valdymo paslaugų teikimo sutarties, akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Naftotiekis“ ir „Mažeikių nafta“ vadovų su “Williams International Company” atstovu Ronaldu A. Majorsu pasirašytos 1998 m. rugsėjo 11 d., 8.1, 8.2 bei 8.3 paragrafų nuostatas.
Laikinojo valdymo paslaugų teikimo sutarties 8.1, 8.2, 8.3 bei kitų paragrafų nuostatomis prieš akcinę bendrovę “Mažeikių nafta” Laikinasis valdytojas, kaip ir su juo susiję, jo vardu ar pavedimu veikiantys asmenys, už savo veiksmus ar neveikimą jau buvo atleisti nuo atsakomybės pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau šis atleidimas galiojo „Williams“, tačiau negaliojo Gedeminui Kiesui, kaip įmonės generaliniam direktoriui ir administracijos vadovui, negaliojo įmonės administracijos darbuotojams, talkinusiems „Williams“.
– Ar, priimant 1999 m. birželio 3 d. įstatymą, LR Seimo nariams buvo suprantama, ar jiems buvo paaiškinta, kad nereikėtų įstatymu valstybės institucijoms atimti teisės akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl jos veiklos ar neveikimo 1998 m. gruodžio 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu kelti reikalavimus po to, kai strateginis investuotojas įsigys akcijų?
– Taip, buvo. Tai jiems netgi papildomai paaiškino LR Seimo narys Stasys Malkevičius. Jis įstatymo projekto svarstymo, vykusio birželio 1 d., metu kolegoms paaiškino:
„/…/. Manau, kad daug kam akis atvėrė pasitarimas, kuris vyko Seime, pasikviečiant ir akcinės bendrovės atstovus, “Williams”, “Lukoil” ir visa kita. Mes turėjom progos įsitikinti, kokia šiandien yra mūsų naftos komplekso padėtis. Mes įsitikinome, kad jau nuo 1995 metų kompleksas dirba nuostolingai, bendras jų balansas yra minusinis. 1998 metais atliktas tarptautinis auditas nustatė, kad 93 mln. nuostolio padaryta vien tik 1998 metais. Per šių metų 3 mėnesius jau padaryti milijoniniai nuostoliai. Trūksta 212 mln. JAV dolerių apyvartinių lėšų, 470 mln. litų – nerealizuoti bankiniai įsipareigojimai. Žodžiu, mes matome įmonę ir girdėjome ne tik iš mūsų politikų lūpų, bet ir iš pačios įmonės atstovų, kad įmonė yra ties bankroto slenksčiu ir mums yra nelabai didelis pasirinkimas: arba įmonės bankrotas, arba jos modernizavimas.“
LR Seimo nario Stasio Matkevičiaus žodžiai sakyte sakė, kad valstybės institucijos tikrinti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklą, kelti įmonei reikalavimus turi jau dabar, t. y. iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų, o jeigu to daryti dabar negalima, tai būtina bus daryti tuoj po to, kai strateginis investuotojas įsigys akcijų.
– Gedeminas Kiesus buvo labai vertingas, labai įtakingas, kad jo prašymu ir dėl jo 1999 m. birželio 3 d. Seime buvo priimtos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies antikonstitucinės pataisos.
– Ne todėl, kad buvo labai vertingas ar labai įtakingas, o todėl, kad atliko patį svarbiausią ir patį nepatraukliausią darbą akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” laikinojo valdymo ir privatizavimo, t. y. atidavimo „Williams“, procesuose.
– 1999 metais politikai, spauda ir televizija aktyviai formavo nuomonę, jog 1999 m. birželio 3 d. įstatymu nuo atsakomybės už akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ valdymą siekiama atleisti į posovietinių vagysčių labirintą pakliuvusius amerikiečius.
– Jeigu būtų formuojama nuomonė, kad nuo atsakomybės už akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” valdymą siekiama atleisti Gedeminą Kiesų, kitus įmonės administracijos darbuotojus, niekas iš Seimo narių nebūtų už tokį įstatymą balsavęs, o žmonės būtų sakę, kad norima atleisti nuo atsakomybės vagis už akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” išvogimą.
– Kas būtų buvę kitaip, jeigu valstybės institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ reikalavimus už 1998 m. gruodžio 1 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpio veiklą būtų kėlusios iki 1999 m. spalio 29 d.?
– Valstybės institucijos būtų konstatavusios, kad visi veiksmai, padarę ir toliau darantys įmonei didelę žalą, buvo atlikti ir toliau yra atliekami laikinojo valdymo laikotarpiu, t. y. 1998 m. liepos 29 d. – 1999 m. spalio 29 d. laikotarpiu, kad įmonės laikinoji valdytoja „Williams“, naudos iš tokių veiksmų pagrindinė gavėja, nebeturėtų toliau taip valdyti įmonės, tapti jos strategine investuotoja ir savininke.
„Williams“ būtų buvusi demaskuota ir jokios Investicijų sutarties tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Williams“ nebebūtų buvę.
Tačiau laikinojo valdymo laikotarpiu sukurta politinė atmosfera valstybės institucijoms neleido vykdyti jokių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimų, neleido jokių reikalavimų kelti „Williams“ laikinai valdomai akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“, o tuo pačiu ir Gedeminui Kiesui, kitiems įmonės administracijos darbuotojams.
Valstybės institucijos turėjo palaukti 1999 m. spalio 29 d., kol bus pasirašyta Investicijų sutartis ir „Williams“ iš Lietuvos Vyriausybės įsigis pirmuosius 33 % akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų.
Tačiau 1999 m. birželio 3 d. redakcijos Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymu buvo iš anksto pasirūpinta, kad valstybės institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ negalėtų kelti reikalavimų ir po Investicijų sutarties pasirašymo, t. y. ir po 1999 m. spalio 29 d.
