Kariuomenė nebeslepia, kad mokosi kariauti su savo tauta

Aurimas Drižius

Vakar Klaipėdos rajone prasidėjo didžiausios šiais metais karinės pratybos „Stiprus grifonas 2021“.

Beje, net Lietuvos kariuomenės atstovai nebeslepia, kad kariuomenė rengiama kovai ne su išorės priešais, tačiau su savo tautiečiais.

„Yra imituojamos nekonvencinės grėsmės – tai yra užimta Klaipėdos savivaldybė, planuojama užimti Klaipėdos rajono savivaldybė, – teigia kariuomenės pratybų pratybų poskyrio viršininkas Povilas Paulavičius, – tada yra planuojamos visokios hibridinės operacijos, kaip riaušės prieš karinius dalinius. Toliau yra vykdomi visokie susijungimai susirinkimai ginkluotų grupuočių, kurios neturi jokio pavaldumo. Bet yra įtarimas, kad jos yra susietos su priešiškomis valstybėmis“.

Kitaip tariant, kariuomenė ketina kariauti su kažkokiais žmonėmis, kurie pvz. užėmė miesto savivaldybę ir kelia kažkokius politinius reikalavimus – pvz., reikalauja nesuklastotų rinkimų.

Tada į kovą prieš maištininkus pasitelkiama kariuomenė. Tiesa, dar aiškiai nesakoma, kad kariuomenė turės šaudyti žmonės, kurie užima visuomeninius pastatus, koviniais šoviniais.

Tačiau faktas, kad palaikyti viešąją tvarką yra policijos, o ne kariuomenės reikalas.

Tai labai aiškiai apibrėžta Konstitucijoje :

139 straipsnis
Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.
Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai.

142 straipsnis
Seimas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.
Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.

Konstitucija aiškiai sako, kad kariuomenė panaudojama „nuo užsienio ginkluoto užpuolimo“.

Pratybose „Stiprus grifonas“ kariuomenė mokosi kariauti su protestuojančiais savo šalies piliečiais. Juk būtų sunku patikėti, kad iš dangaus nusileidęs rusų oro desantas pirmiausiai pultų užiminėti miestų savivaldybių pastatus.

Tuo labiau, kad nepaprastoji ar karo padėtis gali būti paskelbta tik „ginkluoto užpuolimo atveju“.

Ar susirinkę į protestą, pvz., Šeimų maršo dalyviai yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Žinoma, nes policija jau siuntinėja jiems įpsėjimus nedalyvauti mitinguose ir protesto akcijose.

Jeigu kyla riaušės, arba mitinguojantys žmonės užima vieną ar kitą savivaldybę, tvarką užtikrina policija arba viešo saugumo policijos padalinys.

Tai labai aiškiai reglamentuoja Viešojo saugumo tarnybos įstatymas. Jo 7 straipsnis sako :

. Tarnybos funkcijos

Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius:

1) slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietose ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus;

2) ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietos vidaus tvarką;

Beje, pratybose dalyvaujantys užsieniečiai neplanuoja dalyvauti užiminėjant miestų savivaldybes. Pvz., anglų jūrų pėstininkai planuoja amfibinę operaciją – išsilaipinti jūrų pakrantėje. Žinoma, kad tai specifinė karinė operacija – dalyvauti „policijos“ arba baudžiamosiose akcijoje anglai neplanuoja.