Karbauskininkai pirmieji ėmė stumti Švabo sugalvotą naująją pasaulio tvarką
Šiandien Seime registruota rezoliucija „Dėl diskusijų apie universalias bazines pajamas pradžios“.
Kaip žinia, universalias bazines pajamas (UBP) sugalvojo Pasaulio ekonomikos forumo Davose organizatorius Klausas Švabas.
Kodėl reikia naujosios pasaulio tvarkos ir UBP?
Apie UBP „Laisvas laikraštis” rašė dar praeitos savaitės numeryje
Priežastis labai paprasta – pasaulis ir tokių švabų sukurta finansinė pasaulio sistema žlunga ir jis nebegali gyventi ir išlikti pagal dabartinį verslo modelį. Šis modelis, kuris veikė labai ilgai, dabar žlunga. Jis buvo labai arti susinaikinimo per 2007 m. finansinę krizę. Jeigu vyriausybės į bankus tada nebūtų įvertę kalnus mokesčių mokėtojų pinigų, tai ši sistema ir kompleksas būtų žlugę. Tačiau tas komplekso 2007 m. išsigelbėjimas buvo tik laikinas – pinigai turėjo būti nuolat pumpuojami į šią sistemą, centriniai bankai turi nuolat spausdinti kalnus pinigų, o bankų palūkanos turi būti visada mažinamos, tačiau sistema vis tiek neliko stabili. Paskutinius 12 metų nuolat centriniams bankams nuolat reikėjo mažinti palūkanų normą. Aišku, kad tai ilgai netruks. Ir praeitais metais įvyko tai, dėl ko šis kompleksas vos nesužlugo – centriniai bankai turėjo sumažinti palūknų normas iki 0, ir vėl prispausdinti ir į rinką išmestri trilijonus pinigų. Ir šis kolapsas buvo nukeltas tik todėl, kad palūkanos buvo sumažintos iki nulio procentų, o į kompleksą sukišta dar milijardai dolerių, kad jis galėtų išgyventi iki tam tikros valandos.
Vienintelė išeitis – bankinės palūkanos turėjo tapti minusinėmis (kas reikštų, kad bankui gražini mažiau pinigų, nei pasiskolinai), o tai būtų sužlugdę visą finansų sektorių. Bankai negali veikti su minusinėmis palūkanomis, nes tai sugriauna patį bankų pagrindą ir esmę. Tai reiškia, kad pagal seną modelį ši sistema nebegalėjo veikti.
Galima į šią sistemą kišti milijardus eurų kasdien, tačiau tai sukels hiperinfliaciją ir žlugimą. Todėl ši sistema atsidūrė kryžkelėje – arba ji žlugs, arba, jeigu į jį toliau bus kišami trilijonai, tai sukels hiperinfliaciją. Kitaip sakant, visų pinigų nuvertėjimą.
Ką sistema turi daryti? Aišku, kad kurti naują verslo modelį. Naują sistemą vietoj dabar esančios, arba dvigubą sistemą. Vienoje vietoje, toli nuo visuomenės akių, jie sukūrė naują sistemą, tačiau naudoja ir seną, mirštančią sistemą tam, kad paslėpti visus galus. Tačiau tam, kad įvesti naują modelį, reikia visiškai sugriausti seną pasaulio ekonomikos sistema, ir tam reikia sugriauti viso pasaulio ekonomiką, ir per šalių centrinius bankus parengti naują sistemą, kuri valdytų viską, ir turėtų visus valdymo svertus.
Tačiau prieš tai reikia sugriauti visą pasaulį, ir tai, ką mes matome nuo 2020 m. kovo mėnesio, kaip tik tai ir daroma. Kuriama nauja skaitmeninio – finansinio kapitalo sistema, ir kartu centriniai bankai rengia naują pinigų sistemą.
Pagal ją vietoj eurų to bus naudojami skaitmeniniai pinigai. Paskui bus taip, kad mes visi turėsime tik vieną sąskaitą, ir ją valdys centrinis bankas. Galiausiai viskas bus vienoje sąskaitoje, ir visi pervedimai bus daromi per jį. Šio plano esmė – centrinis bankas valdys skaitmeninius programuojamus pinigus, o kadangi centrinis bankas tokių pinigų gali prigaminti iš oro kiek nori, tai jis leis ir neigiamas palūkanų normas. Ir neleis sugriauti visos pinigų sistemos.
Skaitmeniniai bankai ir pinigai reiškia, kad bus įvesta absoliuti diktatūra. Tačiau visas šis planas turi ir savo silpnų vietų – plano autoriai puikiai supranta, kad žmonės jam pasipriešins. Visiškai aišku, kad didžioji žmonių dauguma neprims tokios perspektyvos ir skaitmeninės pinigų sistemos įvedimas sukels didžiusius socialinius neramumus.
Būtent tai ir numatė šis Davoso klubas ir todėl jie nusprendė pereiti prie šios skaitmeninės sistemos ne palaipsniui, tačiau sukeldami didžiulius neramumus ir chaosą visose šalyse.
Tada ši sistema – skaitmeninė pinigų sistema – bus pasiūlyta kaip išsigelbėjimas (kaip sakė Švabas – niekas nieko neturės, ir visi bus laimingi – aut. pastaba). Davoso klubas, sukėlęs masinį chaosą pasaulyje, pasiūlys žmonėms vadinamąjį modelį, kai žmonės gaus Universalias bazines pajamas (UBP).
Kaip tik tai jau ir padarė karbauskininkai – pasiūlė UBP.
Tuo pretekstu, kad neva reikia kovoti su pandemija ir virusu, yra daroma neišmatuojama žala žmonių veikatai, pinigams ir ekonomikai. Ši žala tik dabar pamažu ima ryškėti, tačiau kasdien ji specialiai didinama. Kartu didinama ir socialinė atskirtis visuomenėje, taip didinant žmonių nepasitenkinimą. Ir visa tai veda mus į tikslą – socialinius neramumus ir pilietinį karą. ir šis karas taps pasaulinis. Būtent šito ir siekia mano minėtas finansinis – skaitmeninis kompleksas, kiek man leidžia suprasti visa mano turima informacija. Siekiama surengti masinius neramumus, ir tada kaip išeitį pasiūlyti UBP. Tai reiškia, kad maksimalus chaosas bus pakeistas į maksimalią kontrolę.
Atvirai pasakius, yra dar viena priežastis, kodėl yra sugalvota UBP. Nes dabar vyksta vadinamoji ketvirtoji industrinė, ir tai reiškia, kad per trumpą laiką ateityje bus prarasta milijonai darbo vietų, jas pakeis dirbtinis intelektas. Tai reiškia, kad dings milijonai vartotojų, ir paklausa prekėms taip pat prapuls.
Šis planas yra išsamiai aprašytas Klauso Švabo knygose „Great Reset“ ir „Fourth industrial revoliution“.
Ir visa tai bus daroma „dėl žmonių gerovės“. (Vienas tokių gerovės kūrėjų kaip žinia, yra apgailėtina figūra Gitanas Nausėda – aut. pastaba).
Todėl planas yra aiškus – sukelti maksimalų socialinį chaosą, o kai šis chaosas pasieks savo viršūnę, pasiūlyti išeiti – UBP.
LVŽS frakcijai priklausančios Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, 2017 m. Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrame pareiškime, kuriuo siekta kovoti su nelygybe, buvo iškeltas tikslas, jog „ES ir jos valstybės narės taip pat remtų efektyvias, tvarias ir teisingas socialinės apsaugos sistemas, kuriomis garantuojamos bazinės pajamos“.
„Diskusijos apie universalias bazines pajamas yra prasidėjusios didelėje dalyje Europos Sąjungos valstybių, taip pat šiuo metu vykdoma Europos piliečių iniciatyva, kuria siekiama, kad Europos Komisija parengtų siūlymus dėl universalių bazinių pajamų įvedimo. Atskiros šalys narės atlieka tyrimus, kuriais vertinamas galimas universalių bazinių pajamų efektas.
Pavyzdžiui, Suomijoje grupei žmonių buvo skirta po 560 Eurų kas mėnesį, nekeliant jokių sąlygų už tai. Kaip parodė tyrimo rezultatai, šios pajamos pagerino emocinę būklę, leido žmonėms laisviau priimti sprendimus dėl dalyvavimo darbo rinkoje ar pasirinkimų joje“, – sako Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Seimo narė pažymi, kad universalios bazinės išmokos įvedimas gali būti efektyvi priemonė kovoti su skurdu, prisidėtų ir mažinant regioninius pajamų skirtumus, tačiau, jos teigimu, privalu turėti objektyvią, mokslu pagrįstą informaciją apie universalių bazinių pajamų įvedimo galimas pasekmes visuomenei, darbo rinkai bei ekonomikos raidai. Dėl to ir siekiama inicijuoti diskusijas.
Rezoliucija Seimo Valdyba raginama surengti apvalaus stalo diskusijų ciklą su Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkais bei politikais, kuriame būtų įvertintos universalių bazinių pajamų įvedimo galimybės, o taip pat kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, kad ji, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Mokslo taryba bei universitetų bendruomenėmis, atliktų universalių bazinių pajamų poveikio vertinimą. Tuo atveju, jei ekspertai bei institucijos palankiai įvertintų universalių bazinių pajamų įvedimo galimybes, Seimo Valdybai siūloma sukurti darbo grupę, kuri parengtų universalių bazinių pajamų įvedimo koncepciją.
Facebook komentarai
