Kaip policininkė su meru banką užgrobė?

evaldas

evaldas

Kaip policininkė su meru banką užgrobė?

Aurimas Drižius

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vyto Vasiliausko pasiūlytu modeliu, kaip užgrobti ir apiplėšti pelningą „Snoro“ banką, ėmė naudotis ir kitos „teisėtvarkos“ įstaigos.

2012 m. pabaigoje  Palangos kredito unijos (PKU) vadovą Evaldą Petrauską užgriuvo policija, jis buvo sulaikytas ir uždarytas į kankinimais išgarsėjusį Šiaulių tardymo izoliatorių, kuriame praleido septynis mėnesius. Visus septynis mėnesius jam neleido matytis nei su šeima, nei su vaikais – taip nesielgia net su žiauriausias nusikaltėliais. Kaltinimai skambėjo baisiai – dokumentų klastojimas, turto pasisavinimas, sukčiavimas.

Po septynių mėnesių kalėjimo E.Petrauskas išėjo iš kalėjimo ir ėmė aiškintis „Kas ir kaip“.

Paaiškėjo, kad visa ši operacija – Centrinės kredito unijos (CKU) kerštas E.Petrauskui už tai, kad jis paviešino, kad CKU apmokėdavo įvairių pareigūnų (tarp jų – ir VR ministro Raimundo Palaičio ir Lietuvos banko vadovų) atostogas, pvz. Filipinuose.

Negana to, paaiškėjo, kad ikiteisminius tyrimus E.Petrausko atžvilgiu pradėjusi Klaipėdos kriminalinės policijos vyr. tyrėja Lina Peskovienė 2010 – 2012 m. buvo Klaipėdos kredito unijos paskolų komiteto narė – t.y. tiesioginis interesų konfliktas. Tuo labiau, kad po E.Petrausko nušalinimo geriausios PKU paskolos buvo perduotos Mėmelio kredito unijai.

evaldas

„Jokio nusikaltimo nepadariau. Jeigu būčiau turėjęs politikų ir teisėsaugos vadų „stogą“, niekada niekas nebūtų drįsęs manęs žlugdyti“, – teigia E.Petrauskas.

 

Policijai darant kratą unijos patalpose E.Petrauskui nedalyvaujant buvo išplėšti du ten buvę jo asmeniniai seifai. Iš jų dingo ir jo asmeniniai pinigai – keli milijonai litų, tačiau ši suma policijos poėmių protokoluose nėra užfiksuota. Be to, suėmus E .Petrauską, policijos pareigūnai kaip kokie banditai naudojosi E.Petrausko visureigiu „Nissan Infiniti” – juo į namus buvo išvežiojami kratoje dalyvavę tyrėjai.

 

Visą PKU užgrobimo operaciją vykdė ir dabartinis Kaišiadorių meras konservatorius Vytenis Tomkus, paskirtas PKU vadovu vietoj E.Petrausko, ir suklastojęs keturis unijos valdybos posėdžių protokolus, kad būtų įteisintas neteisėtas unijos užgrobimas.

Praėjus keturiems metams po unijos  užgrobimo, E.Petrauskas išteisintas dviejose bylose – dėl dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Liko viena absurdiška byla – dėl sukčiavimo. Klaipėdos prokuroras R.Ušinskas kriminalizavo kreditų E.Petrausko įmonėms išdavimą – nors visi įsipareigojimai vykdomi, prokuroras nusprendė, kad „paskolos nebus gražintos“.

E.Petrauskas įsitikinęs, kad tai yra civiliniai santykiai, ir tikina, kad visos išduotos paskolos bus gražintos, o Lietuvos valstybė jam turės mokėti už padarytą žalą. Jis atsakė į LL klausimus:

 

Kaip atsitiko, kad policininkė Lina Peskovienė atsidūrė kredito unijos valdyboje?

• Aš tais sužinojau tik pernai iš Registrų centro, iki tol neįsivaizdavau, kad tokie dalykai būna. Supratau, kad Centrinė kredito unija (CKU) , kai norėjo perimti Palangos kredito uniją, tai ieškojo pagalbos teisėtvarkoje. Juk jeigu kas nors yra negerai įmonės finansuose, tai šį reikalą turi tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. O dabar šio tyrimo ėmėsi Klaipėdos kriminalinė policija. Ilgą laiką nesupratau, prie ko čia ta kriminalinė policija – tik paskui ir paaiškėjo, kad ta policijos tyrėja, kuri ir inicijavo ikiteisminius tyrimus, buvo mūsų konkurentų – kredito unijos valdymo organuose 2010-2012 m. O ikiteisminius tyrimus pradėjo 2011 m. rugpjūčio 11 d., kai dar dirbo kredito valdyboje. Bandau tai tyrėjai dabar kelti baudžiamąsias bylas už piktnaudžiavimą, viešųjų ir privačių interesų supainiojimą ir kitus dalykus. Kiek žinau, policijos imuniteto skyrius nusprendė pradėti tarnybinį patikrinimą už tai, kad ji savo interesų deklaracijoje nenurodė, kad ji yra Klaipėdos unijos valdymo organų narė. Prašiau prokuratūrai išsiaiškinti, kodėl ji taip darė, tačiau kadangi jie visi ten susiję, prokurorai dirba su policija, tai jie tiesiog atmetinėja mano skundus ir dengia vienas kitą. Kovoju su vėjo malūnais..

O kuo čia dėtas Kaišiadorių miesto meras Vytenis Tomkus?

• Jis buvo vienas iš šio perversmo organizatorius ir vykdytojas. Būdamas centrinės unijos teisininkas, 2012 m. sausio 6 d. veržėsi į uniją. Tą pačią dieną, suklastojus valdybos posėdžio protokolus, V.Tomkus tapo unijos administracijos vadovu. Aš manau, kad jis buvo tas žmogus, kuris prisišnekino policijos tyrėją dalyvauti šiame perimant uniją, o paskui tapo administracijos vadovas ir unijos pirmininkas. Tiesa, tuo vadovu V.Tomkus tapo suklastojus dokumentus, kad neva įvyko valdybos posėdžiai, kuriuose V.Tomkus buvo išrinktas. Nors iš tikrųjų jokių posėdžių nebuvo, tik valdybos nariai pasirašė, kad jie įvyko. Bandžiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, tačiau nepavyko.

Tai iš esmės vyksta mūšis dėl Palangos kredito unijos ir jos turto valdymo?

• Taip, ir šią operaciją sugalvojo Centrinė kredito unija, ir gavo tokiam užgrobimui Lietuvos banko palaiminimą. Gal būt, tai įvyko todėl, kad mūsų kredito unija 2011 m. neteko 4,6 mln. Litų, kurie buvo laikomi „Snore“ banke. Laikėm tuos pinigus banke, kai „Snoras“ bankrutavo, ir tada, matyt, Lietuvos bankas nusprendė, kad Palangos kredito unija nesusitvarkys su tokiu nuostoliu. Nors V.Vasiliauskas po „Snoro“ bankroto viešai pasakė, kad visos kredito unijos yra saugios. Kur jos saugios, jeigu unija prarado banke 5 mln. Litų? Tada, matyt, Centrinė unija ir sutarė su Lietuvos banku ir policija, kad reikia imituoti nusikalstamos veiklos modelį – tada ir įsiveržė policija, mane uždarė į areštinę, ir laikė septynis mėnesius, kol Lietuvos Apeliacinis teismas panaikino tą mano suėmimą kaip neteisėtą. Tada aš ir pradėjau aiškintis, kas ir kodėl. Tada ir išsiaiškinau, kad unijos užgrobimo iniciatorius buvo Centrinė kredito unija, o tas Tomkus buvo vykdytojas, klastodamas dokumentus ir pasitelkęs policijos tyrėją Peskuvienę. Taip aš ir kariauju – bylą dėl tariamo dokumentų klastojimo jau laimėjau Aukščiausiame teisme, o pirmadienį prasidės pagrindinė byla.

Nejaugi ta Palangos kredito unija valdo tokį didelį turtą, kad dėl jos vyksta toks mūšis?

• Aš, kaip buvęs Centrinės unijos valdybos narys 2006-2009 m., nuo to laiko, kai pasitraukiau, viešinu ir visiems pasakoju, kaip CKU neteisėtai veikia ir kaip papirkinėja pareigūnus. Toks veiksmas, kai CKU perka prabangias atostogas pareigūnams, yra aiškus nusikaltimas, įvardijamas kaip prekyba poveikiu. Būtent už jos lėšas į užsienį keliavo ir VR ministras Palaitis, ir pareigūnai iš Lietuvos banko ir Finansų ministerijos. CKU apmokėdavo visų tų pareigūnų kelionės ir pragyvenimo išlaidas.

O ar yra kokių nors įrodymų, kad CKU apmokėdavo jų keliones?

• Aš asmeniškai, dar dirbdamas CKU, į užsienį keliavau su LB Priežiūros departamento vadovu Ramonu į Filipinus. Palaitis taip pat važiavo į Filipinus. LB vyr. teisininkas Budrikis važiavo kartu su manimi į Meksiką. Taip pat – ir Finansų ministerijos atstovė. Tai yra akivaizdūs dalykai, ir akivaizdus interesų konfliktas. Nes pareigūnų atostogas apmokėdavo CKU, kuri kontroliavo visų unijų veiklą. Kaip pradėjau viešinti tuos dalykus, kad tokie negražūs dalykai vyksta, ir kad švaistomos unijos lėšos, jie supyko. Nes iki tol CKU laikėsi tokios politikos – jeigu pagal jų melodiją nešoki, tai jie pakeičia tos unijos valdymą, ir ją perima. Nors CKU funkcija buvo padėti mažesnėms unijoms, tačiau realiai jie tik perimdavo jų valdymą, kai kažkas nepatikdavo. Kai pradėjau viešinti jų darbelius, CKU pradėjo ieškoti būtų, kaip su manimi susidoroti. Kadangi teisiškai to padaryti nepavyko, tai padarė, pasitelkdami policiją. Pateikė absurdiškus kaltinimus, kad „gal būt, negrįš išduoti kreditai“. 

O už ką jus 7 mėnesių laikė kalėjime?

• Pradžioje kaltino dokumentų klastojimu ir pasisavinimu. Paskui tų kaltinimų neliko, atsirado sukčiavimas. Dėl dokumentų klastojimo mane teismas visiškai išteisino, todėl galvoju valstybę duoti į teismą dėl žalos, ir traukti atsakomybėn prokurorą už piktnaudžiavimą. Tiesa, kitą savaitę prasidės pagrindinė byla – dėl tariamo sukčiavimo. Ten mane kaltina tuo, kad aš, turėdamas verslų, ir turto, galvojau negražinti kredito unijai pasiskolintų pinigų. Nors visos tos paskolos buvo laiku mokamos ir jokių vėlavimų nebuvo. Manau, kad teisingumas ir čia nugalės – tai yra civiliniai santykiai, ir sutartys su kredito unija vykdomos. Aš plėčiau verslą, skolinausi pinigų jam plėsti, ir prokuratūra sugalvojo, kad aš tų paskolų negražinsiu. Nors unijos toks ir tikslas – savitarpio pagalba vieni kitiems. Tokias funkcijas mes ir atlikome, o prokuroras kaltina – kodėl paskolą davėte tam, o kodėl – kitam? Atsakiau, kad tai yra unijos valdybos, o ne prokuratūros kompetencija, aiškinti, kam duoti paskolas, o kam ne. Aš nevogiau, ir nieko neklastojau, o tik skolinausi. O prokuratūra verslą kriminalizavo. Todėl prokuratūra visaip tą bylą tempė ir vilkino, nors praėjo jau keturi metai, ji tik dabar teisme – pats kreipiausi, kad greičiau ją perduotų. Teismas privertė prokuratūrą baigti tyrimą per tris mėnesius, nors prokurorai ir bandė ištempti iki senaties, kad nebūčiau išteisintas kaip nekaltas.

tomkus

Nuotr. Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus turi reikalingų pažinčių teisėsaugoje, kurios jį galimai saugo nuo nemalonumų už dokumentų klastojimą

 

O Palangos kredito unija nuo 2012 m. valdė V. Tomkus?

• Taip, nors dabar, kai jį išrinko Kaišiadorių meru, jis pasitraukė iš kredito unijos. Nors sausio ir kovo mėn. buvo unijoje du susirinkimai, mane išrinko į valdybą, nes mane pažįsta ir pasitiki. O V. Tomkaus neišrinko. O aš unijos dalininkų susirinkimuose ir pradėjau aiškinti, kaip unija užgrobta, kaip joje švaistomi pinigai. Kaip uniją užgrobė, 2011 m. pabaigoje joje buvo išduota apie 12 mln. Eurų paskolų, tai dabar beliko tik 3 mln. Eurų. Per tuos keturis metus geriausios Palangos kredito unijos yra iškeltos į kitas unijas – Mėmelio kredito uniją. Vien todėl, kad milijono kreditą perkėlė į Mėmelio kredito uniją, Palangos KU patyrė apie 200 tūkst. Eurų nuostolių. Be to, yra toks Skučas, ko gero, V.Tomkaus draugas, Vilniaus tarybos narys. Jis buvo įdarbintas Palangos KU, aštuonis mėnesius neva dirbo, jokios veiklos nedarė, nors buvo mokama po 8 tūkst. Litų atlyginimo. Kai mane atleido 2012 m. iš unijos, padaviau V.Tomkų į teismą dėl neteisėto atleidimo. Nors V.Tomkus buvo unijos administracijos vadovas, turėjo rūpintis jos pinigais, tačiau už 50 tūkst. Litų pasisamdė advokatą iš Vilniaus, kad su manimi bylinėtųsi dėl neteisėto atleidimo. Be to, Palangos KU veiklą rodo ir Lietuvos banko ataskaitą – 2013 m. ji patyrė 3,3 mln. Litų nuostolių, pernai – 2,7 mln., o šiemet per pusę metų – dar penkis milijonus litų nuostolių. Todėl aš ir galvoju, kad PKU lėšos yra švaistomos ir taškomos, nors ji niekam paskolų ir neduoda. Dabar paskelbta reorganizacija ir leista ją prijungti prie Mėmelio KU. Nors šios unijos stebėtojų tarybos pirmininkas – Dirginčiaus (Centrinės kredito unijos vadovo) pusbrolis, ir Palangos KU stebėtojų tarybos pirmininkas. Todėl CKU ir V.Tomkus visur prikaišiojo savo žmonių, ir iškelia paskolas į Mėmelio uniją. Vienas Tomkaus darbo pavyzdžių – suklastoti keturi valdybos posėdžių protokolai, kai buvo perminamas PKU valdymas. Jokių posėdžių nevyko, jie buvo surašyti tik po to, o vienam valdybos nariui Valančiui Tomkus darė neteisėtą poveikį – liepė jam meluoti, kad tie posėdžiai vyko, ir pagąsdino, kad jeigu nemeluos, tai „mes tave civiliniais ieškiniais užmėtysim“. Valančius gali paliudyti, kad Tomkus darė jam neteisėtą poveikį.

Ar esate pateikęs ieškinį prieš Lietuvos Respubliką už neteisėtą sulaikymą?

• Kol kas ne, nors dviejose bylose jau esu išteisintas. Byla dėl sukčiavimo buvo prasidėjusi Palangoje, bet pamačiau, kad bylą nagrinėjusi teisėja eina išvien su prokuroru Ušinsku, per metus panaikinau jos penkias neteisėtas nutartis. Tada nušalinau ir teisėją. Bylą perkėlė į Plungę. Kol nepasibaigė byla, negaliu duoti skundo prieš valstybę. 

 

Centrinės kredito unijos  vadovas F.Dirginčius vadovavo policijai

 fortis

Įdomus detalė – iki E. Petrausko suėmimo likus dviem savaitėms, CKU vadovas  F. Dirginčius telefonu teigė, kad „Petrauskas greitai gatvėmis nebevaikščios. Jis bus lokalizuotas, ir mes tvarkysimės unijoje”.

E.Petrauskas Palangoje ketino statyti daugiabutį namą, tačiau skolintis pinigų iš unijos nebegalėjo, nes buvo viršijęs skolinimosi limitą. Bankai jam paskolų nesuteikė, nes prieš tai buvo kreditavę brangiau parduodamo nekilnojamojo turto statybą. „Aš ketinau butus pardavinėti pigiau, todėl bankams būtų įstrigęs anksčiau kitiems asmenims suteiktų paskolų grąžinimas”, – aiškino E. Petrauskas.

Todėl norėdamas plėtoti savo verslo planą jis buvo priverstas skolintis iš unijos kitų žmonių vardu. E. Petrauskas neneigia, kad apie 2,6 mln. litų jis ketino panaudoti daugiabučio statybai. Už tai iš unijos skolinusiems žmonėms esą buvo padalintos daugiabutį stačiusios bendrovės akcijos ir jie buvo tapę R. Petrausko verslo partneriais. Apie 5 mln. iš paskolų gautų litų buvo įnešti į unijos pajų, kad būtų galima padengti „Snoro” banke pražuvusias unijos apyvartines lėšas. Iš šios sumos beveik 2 mln. litų jau yra grąžinti.

E. Petrauskas nemato nieko smerktina, kad paskolos buvo išduodamos užstatant menkavertį turtą: „Teisės aktai leidžia paskolas unijose išduoti pagal pasitikėjimą ar kito asmens laidavimą.” 

 

 „Tai – absoliuti netiesa. Kaip vienas iš Palangos kredito unijos vadovų buvau jau išnaudojęs skolinimosi iš PKU limitą. Dar nesibaigus krizei, negalėjau tikėtis, kad man bankai ar kitos finansinės institucijos suteiks nemažą paskolą, reikalingą verslui vystyti (statybų bendrovė „Pajūrio naujakuriai“, kurios akcininku yra E. Petrauskas, statė daugiabutį Palangoje, Pavasario gatvėje – aut.), todėl ieškojau išeities, kur gauti statyboms didesnį kapitalą. Nusprendžiau prašyti savo pažįstamų, kad jie įformintų paskolas savo vardu, o aš įsipareigojau laiku atlikti paskolų mokėjimus. Tai – įprasti dviejų šalių civiliniai santykiai. Keista, kad prokurorams jie atrodo kaip kriminalinis nusikaltimas“, – stebėjosi E. Petrauskas.

Prokuratūra – reketo institucija

E.Petrauskas kandidatuoja užimti kredito unijos „Žemaitijos iždas“ administracijos vadovo pareigas, ir nurodo, kaip jis buvo persekiojamas nusikalstamos organizacijos – Klaipėdos apygardos prokuratūros.

„2002-2003 m.    vieną prokuroro giminaitį dėl skolos negrąžinimo padaviau į teismą, tai man buvo pasakyta arba atsiimu ieškinį,     arba turėsi problemų su prokuratūra, – pasakojo E.Petrauskas, – aš ieškinio neatsiėmiau, todėl jau ne vienus metus iš  Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų jaučiu spaudimą, kurie pasireiškia              įvairių įtarimų reiškimu.

   2012 m. pabaigoje nebeliko ir įtarimo pagal BK 183 str. 2 d. Įtarimą pakeitė į 182 str. 2 d., surašė kaltinamąjį aktą ir 2013 m. gegužės mėn. perdavė į Palangos m. apylinkės teismą.           2015 m. vasario mėn. nušalinau teisėją D. Vercinskę, o toliau nusišalino ir kitu du  teisėjai. Teisėja D. Vercinskė grubiai pažeidė teisėjo priesaiką, todėl artimiausiu metu kreipsiuosi į teisėjų          tarybą. Klaipėdos apygardos teismas bylą perdavė nagrinėti į Plungės rajono apylinkės              teismą. Teisminis procesas dar neprasidėjo. Manau, kad ir dėl šio kaltinimo būsiu išteisintas,         nes normalius civilinius santykius Klaipėdos VPK vyr. tyrėja Lina Peskovienė su prokuroru             R. Ušinsku bandė kriminalizuoti teikdami absurdiškus įtarimus. Pagal turimą informaciją             tyrėja L. Peskovienė 2010 – 2012 m. buvo Klaipėdos kredito unijos paskolų komiteto narė. Akivaizdu, kad ji sumaišė viešus ir privačius interesus. Jos kolegos iš Klaipėdos Kredito unijos 2012 m.            A. Apulskis, R. Jakaitienė, R. Jatulis tapo Palangos kredito unijos valdymo organais. Užsakovas perimti PKU valdymą buvo LCKU vadovas F. Dirginčius su savo kolegomis. 2011 m. gruodžio             mėn. LCKU vadovas F. Dirginčius kalbėdamas telefonu su unijos nariu A. Skopu ( pokalbis     įrašytas         Klaipėdos VPK pareigūnų gavus teismo leidimą ) gyrėsi, kad  „ Palangos kredito unijos valdymas artimiausiu metu bus perimtas“, „perėmimas organizuojamas aukščiausiu lygiu“, „Evaldą  Petrauską lokalizuosim ir jis negalės vaikščioti Palangos gatvėmis“. 

Tai 2012-01-06 ir buvo įgyvendinta. LCKU teisininkas V. Tomkus, Klaipėdos VPK tyrėja  L. Peskovienė įsiveržė į PKU ir perėmė unijos valdymą. V. Tomkus suklastojo 4 valdybos posėdžių protokolus (2012-01-06 du protokolus, 2012-01-11 vieną protokolą ir 2012-01-12 vieną protokolą ) ir neteisėtai perėmė unijos valdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-03 įpareigojo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto unijos užvaldymo. Prieduose pateikiu dokumentus, kurie patvirtina LCKU valdybos, darbuotojų ir kitų asmenų atliktas nusikalstamas veikas klastojant valdybos posėdžių protokolus, prašymus tapti PKU nariais ir t.t.

                                 Mano asmeninis konfliktas su LCKU kai kuriais valdybos nariais  tęsiasi jau nuo 2009 m. Tuo metu aš kaip LCKU valdybos narys pradėjau viešinti neteisėtus LCKU veikas prekyba poveikiu ( papirkinėjimas aukštų pareigūnų egzotinėmis kelionėmis, pvz. buvęs                        vidaus reikalų ministras R. Palaitis, LB darbuotojai, finansų ministerijos darbuotojai ir t.t. Nepaklusnių   kredito unijų vadovų unijų valdymas buvo perimamas LCKU statytinių. Unijos realiai tapo   LCKU  „vergais“, tai parodo ir rezultatai lyginant su unijomis, kurios nepriklauso LCKU sistemai.  Prokuroras R. Ušinskas suprasdamas pateikto kaltinimo absurdiškumą visomis priemonėmis   vilkina bylą. 2012-10-22 pagal mano pareiškimą Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo   prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per 3 mėnesius. Pagal mano pareiškimą dėl šmeižto vyksta teisminiai    procesai prokuroro R. Ušinsko atžvilgiu bylos Nr. 2-25-3-01767-2014. Taip pat tyrėja L. Peskovienė, manau, bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo, pinigų  pasisavinimo ir t.t., 

                          Dėl atleidimo iš darbo: 2012-11-07 PKU  administracijos vadovas                        Rolandas Jatulis pasirašė įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties    nutraukimo. Pagrindinis atleidimo pagrindas yra tai, kad mano atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. ir kad man ikiteisminiame tyrime pareikštas                     civilinis ieškinys apie galimai padarytą unijai žąlą. Toks įsakymas yra neteisėtas, nes DK                nenumato, kad darbuotojas galėtų būti atleidžiamas tokiais pagrindais. Pravaikštų nebuvo                  padaryta ir savo funkcijas kaip administracijos vadovo pavaduotojas, vyr. kasininkas  vykdžiau, todėl Palangos m. apylinkės teismas tenkino mano ieškinį panaikindamas neteisėtą įsakymą                     2013-12-03 sprendimu (pritaikant  unijos turtui  2013-10-01 areštą) 

 

                             Atkreiptina, kad R. Jatulis yra Klaipėdos kredito unijos stebėtojų tarybos pirmininkas, t.y., tyrėjos L. Peskovienės paskolų komiteto narės kolega. Akivaizdu, kad                Klaipėdos VPK tyrėja L. Peskovienė veikdama su LCKU valdyba ir jos darbuotoju V. Tomkumi neteisėtai  perėmė Palangos ku valdymą.  Nenorėdami, kad aš gaučiau iš unijos informaciją ir    keršto vedini, nes jų atžvilgiu parašiau pareiškimus dėl b/b iškėlimo,  buvau  atleistas iš darbo.                      Unijos nariams žinoma, kad LCKU statytiniai per  2012 – 2015 m. iš Palangos ku iššvaistė dideles pinigų sumas, pvz., samdomi advokatai iš Vilniaus ( V. Tomkaus draugai) ir jiems mokamos        sunkiai suvokiamos sumos. Gindamiesi nuo mano ieškinio dėl neteisėto atleidimo iš darbo už                  kelis posėdžius unija 2015-01-06 sumokėjo beveik 15000 eurų. 2014-2015 m. priimtas žmogus                            iš Vilniaus. Nors realiai unijoje jo nebuvo, tačiau jam buvo mokama atlyginimas apie 8000 litų,    t.y., „pasidalinta“ apie 70000 litų. Į Memelio ku atlygintinai iškeltos paskolos:  pvz. UAB               „Arijas“. PKU neteko beveik 200000 litų. Vilniaus advokatai važinėja į b/b visiškai nepasiruošę tiesiog savo nekompetencija juokina proceso dalyvius. Už tokius „atstovavimus“        yra  taškomos didžiulės pinigų   sumos –  pajininkų lėšos. Man kaip unijos įkūrėjui liūdna, kad unija vedama prie bankroto. Unija teikia man  b/b civilinį ieškinį, neva nėra pinigų nors puikiai žino, kad                  2011 m. gale į unijos pajinį kapitalą buvo įnešta apie 4 mln. litų. 2012-02-09 priimtas valdybos sprendimas Nr V 12-09, kad  su įneštais pajais uždengti D Riepšienės ir R. Brazdeikio paskolas,                      tačiau unija sukčiauja klaidindama teismą.  Teikiamas ieškinys, kad neva tai nėra pinigų, o                     pinigai yra įnešti į unijos pajinį kapitalą. 

                                   LCKU 2011 m. atsisakė padėti Palangos ku, todėl ir buvo priimtas sprendimas tokiu būdu formuoti pajinį kapitalą. Didelių pinigų metimas ginantis nuo mano                   ieškinio davė rezultatą. 2013-12-03 Palangos m. apylinkės teismo sprendimas   buvo panaikintas KAT 2013-04-03 nutartimi. 2015-01-27 Palangos m. apylinkės teismas priėmė naują sprendimą.                        Nors teismą informavau, kad mane dėl dokumentų klastojimo LAT 2015-01-20 išteisino ir            toks atleidimo pagrindas negali būti, tačiau teisėja D. Vercinskė nereagavo. 2015-05-07 KAT mano skundą atmetė. Pažymėtina, kad teismo sudėtis buvo šališka, nes dalyvavo teisėja E. Misiūnienė (pranešėja   2014-04-03 KAT nutartyje ) 2015-05-07 KAT nutartį apskundžiau LAT, tačiau teisėjų                       atrankos kolegija 2015-07-22 nutartimi atsisakė skundą priimti. 2015-08-03 pataisius kasacinį skundą pateikiau kitai atrankos kolegijai, tačiau ir ši kolegija 2015-08-15 manau net                           neskaičiusi skundo  atsisakė skundą priimti. Šiuo metu ruošiu skundą Europos Žmogaus                         Teisių Teismui, nes akivaizdu, kad pažeistos žmogaus teisės ir tikiuosi, kad teisybė vis dėlto                    bus. Kasaciniame skunde yra išdėstyti faktai, kurie  parodo, kad tokie atleidimo pagrindai yra negalimi, tačiau unijos mesti dideli pinigai matyt įtakojo tokį rezultatą. 2015-01-05 ir 2015-03-30 įvykę Palangos kredito unijos visuotiniai susirinkimai parodė man pasitikėjimą išrinkdami mane susirinkimo pirmininku. V. Tomkui ir S. Garjonytei parodė nepasitikėjimą, nes tinkamai neatstovauja pajininkų interesų. Vis išlenda nauji faktai, kad pajininkų lėšos yra įžūliai          grobstamos, švaistomos, tai parodo per 2013 – 2015 metų patirti nuostoliai, kurie yra apie 3,2 mln. eurų.

                           2015 m. gegužės mėnesį įsikūrė Kredito unijų narių asociacija. Esu išrinktas asociacijos pirmininku.  Asociacijos tikslas ginti kredito unijų narių interesus  bei atstovauti juos ginant jų turtinius ir neturtinius interesus. Konstruktyviai bendradarbiauti su Lietuvos banku ir t.t. Šiuo metu gaunu daug skundų dėl kredito unijų narių teisių pažeidimų. Skundai pagrinde  yra iš Palangos, Pajūrio kredito unijų narių dėl jų pažeistų teisių ir LCKU statytinių tyčiojimosi            slepiant  informaciją  apie unijos veiklą. Artimiausiu metu trečiuoju asmeniu būsiu įtrauktas į teismo procesą. Memelio kredito unijos vadovai: H. Čepas, D. Kibelytė ir kiti yra PKU                  valdymo organai. Savo veiksmais proteguodami Memelio ku padarė Palangos ku didžiulę žalą,                  nes  Palangos ku 2012 m. nesuteikė pažadėto kredito likusios dalies ( UAB „Jala” – A. Jurkauskui ), o    tokį kreditą suteikė Memelio KU., ko pasėkoje Palangos KU buvo padaryta  apie 450 000 litų. Nuostolių patyrė ir A. Jurkausko laiduotojai, kurie su ieškiniu kreipėsi į teismą. Dėl šio                 450 000 litų nuostolio  apgaunant Palangos KU  narius manau pagrindinis vykdytojas yra                 V. Tomkus. LCKU vadovas F. Dirginčius, kuris irgi  yra suinteresuotas asmuo, nes jo  pusbrolis Jonas Dirginčius yra Memelio   ku stebėtojų tarybos pirmininkas.

 

                            LCKU valdybos ir kai kurių darbuotojų pyktis mano atžvilgiu ir  mano sėkmingai vystomi verslai, privedė prie esamos situacijos. 2011 m. mano  verslo partneriai skolinosi iš PKU lėšų, nes reikėjo tęsti daugiabučio ( 44 butų ) statybą Pavasario g. 6, Palangoje.                      Esu UAB  „Pajūrio  naujakuriai‘  vienas iš akcininkų, todėl vystydami verslą su unijos nariais – verslo partneriais  tikėjome  teigiamo rezultato. Jeigu 2012 m. nebūtų mūsų užpuolę jau                             daugiabutis būtų pabaigtas statyti ir parduotas. Jau būtų grąžinti unijai visi kreditai. Jau buvo                      padėti pamatai, investuota apie   1,2 mln. litų. LCKU ir kitų susijusių asmenų noras mums                      pakenkti buvo didžiulis. Pateikdami melagingą informaciją LB manau elgėsi nesąžiningai.   2011 m. Snore PKU prarado    4,6 mln., todėl,  manau, pagrindinė priežastis ir buvo                          LB leisti LCKU perimti PKU  valdymą. Mano ir mano verslo partnerių gauti kreditai nevėlavo ir buvo laiku mokamos įmokos, todėl reiškiami įtarimai, neva, tai galvojome                             negrąžinti pasiskolintų pinigų yra man sunkiai suprantami. Per 2009 – 2012 m. aš ir žmona                       gavome virš   3 mln. litų pajamų,  turime ne vieną verslą ( patalpų nuoma, statybos,  ir t.t. ) Prieduose pateikiu statybos leidimus, deklaracijas ir t.t., kurie patvirtina, kad verslų vystymui                     mano ir verslo partnerių  iš unijos pasiskolinti apie  2 – 3 mln. litų, buvo normalūs civiliniai santykiai, ką teisme manau ir pavyks įrodyti. Pateikiu pažymą, kad aš VMI nesu skolingas. 

                                2012-04-11 be teismo leidimo buvo laužiami  mūsų šeimos narių naudojami seifai,  kurie buvo PKU patalpose. 2012 m. rugsėjo mėn. kai tik galėjau patekti į unijos patalpas buvo pasigesta statyboms skirti apie 3 mln. litų.  Laužiant seifus Palangos ku 2012-04-11 tyrėja L. Peskovienė  suklastojo kratos protokolą.  Buhalterė K. Lukauskienė kratoje nedalyvavo                    ( tai patvirtino kaip liudytoja 2014-12-03 Palangos m. apylinkės teisme ) ji tik kitą dieną   pasirašė kratos protokolą Klaipėdos VPK skyriuje.  Seifus be teismo leidimo, nefilmuojant, be liudytojų laužė tyrėja   L. Peskovienė ir LCKU teisininkas V. Tomkus. GP parašiau pareiškimą dėl  atliktų nusikalstamų veikų ( piktnaudžiavimo, klastojimo, pasisavinimo ). Iš GP gavau atsakymą, kad apie galimai padarytą nusikaltimą     informuočiau Plungės rajono apylinkės teismą b/b proceso metu. 

                          Apie Palangos ku vykstančius neteisėtus veiksmus informavau LCKU    F. Dirginčiaus patarėją I. V. Geralavičių, tačiau iki šiol patarėjas tyli.  

                        Reikia pripažinti, kad būdamas Palangos kredito unijos vadovu ne visad priimdavau teisingus sprendimus. Manau, kad reikėjo konservatyviau vykdyti veiklą.  Vien tik pasitikėjimo pagrindu išduoti kreditai iš dalies nepasiteisino. Akivaizdu, kad išduodant kreditus riziką reikia labiau pamatuoti. Užtikrinimo priemonė laidavimas yra veiksminga suteikiant protingas sumas. Didesnes sumas reikia išduoti tik su įkeitimu nemažesniu kaip dvigubos vertės užstatu.                       Akivaizdu, kad  kooperacijos tikslas yra teikti kredito unijos nariams konkurencingas, geras finansines paslaugas. Kad užtikrinti saugią, tvarią, stabilią kredito unijos veiklą reikia                       suformuoti nuosavą kapitalą. Lankantis Kanadoje ir kituose valstybėse teko pastebėti, kad                      unijos dirbo daug metų kol buvo suformuoti nuosavi kapitalai. Lietuvos banko reikalavimas                    per gana trumpą laiką suformuoti nuosavą pajinį kapitalą yra nelengva užduotis, nes unija                     priversta didinti pelningumą kredito unijų narių sąskaita,   o tai  blogina konkurencingumą. Kadangi turiu nemažai patirties dirbant finansiniame sektoriuje, manau galėčiau prisidėti prie geresnių rezultatų siekimo kredito unijoje „Žemaitijos iždas“

 

 

 Palangos tilto” nuotr.

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));