Kaip D.Grybauskaitės statytinis VSD šefas tapo ir G.Nausėdos žmogumi?

Arvydas Daunys

Tik ką pirkau knygyne knygelę vaikišką dukrytei ir atsiskaitant prie kasos pastebėjau lentynoje G. Nausėdos portretą baltuose rėmeliuose. Biesas timptelėjo už liežuvio paklaust pas simpatišką pardavėją (-ją):

– O jūs čia sau tą portretą pasistatę ar parduodate?

– Parduodame, – atsakė pardavėja.

– Bet juk jis niekuo nepasižymėjęs, jokių darbų neatlikęs, kad jo portretus ant sienų kabint reikėtų? – tempiu toliau

– Jis juk prezidentas…

Nesusilaikęs nusikvatojau. Turbūt pasirodžiau kvailiu.

Jei jau prakalbome apie prezidentą ir kuo jis nusipelnęs, – tai prezidentas rimtai vertina dabartinio VSD vado, D. Jauniškio kandidatūrą pasilikti dar vienai kadencijai.

Ką tai reiškia? Tik sąsajos:

D. Jauniškis buvo D. Grybauskaitės žmogus, teikęs jai visokiausias slaptas pažymas. Tai vieša informacija. D. Grybauskaitė – konservatorių žmogus – tai irgi vieša informacija.

Dabar D. Jauniškis tapo ir G. Nausėdos žmogumi.

Sekant iš to, G.Nausėda irgi yra konservatorių žmogus, nes kiekvienas vadovas visada apsistato tik sau lojaliais žmonėmis, antraip jo planuoti darbai gali niekada nepasiekti tikslo. Jeigu jis mano, kad D. Jauniškis yra jam lojalus – tai išryškėja visos komandos sąsajos.

Pasitvirtina tai, ką kalbėjau prie prezidento rinkimus – kad tikrasis konservatorių kandidatas yra ne Šimonytė, o Nausėda. Jie protingai pastatė ant dviejų arklių, iš kurių vienas atliko dėmesį nukreipiantį vaidmenį, taip atlaisvindamas kelią kitam. Visi juk atsimenate, kad Šimonytė triuškinančiai pralaimėjo būtent antrajame ture, tuo tarpu pirmajame surinko daugiau už jį balsų.

Kai tik liaudis pamatė, kad konservatorių kandidatė gali paimt bilietą į Daukanto aikštės rūmus – visi puolė balsuot už Nausėdą, kuris esą yra tik SEB banko kandidatas.

Kaip mus lengva išdurt

Tai štai kuo nusipelnęs Nausėda.. jis ir iki šiol prisistato, kaip niekieno, t.y. SEB banko kandidatas. Nors nieko prieš išlaikyti savo pirmtakės statytinį prie savęs. Naivumas? Vargu. Naivūs prezidentas netampa.

Štai dėl to verta pasistatyt jo portretą ant savo darbo stalo – tai pavyzdys kaip reikia siekt tikslo, maskuojant ne tik tikruosius motyvus, bet net ir tikslą. Nors jis su laiku išryškės.

Tiesa, portreto taip ir nenusipirkau