I. Šimonytė ir G. Nausėda skolinsis 3 mlrd. eurų ir pusę atiduos elektros spekuliantams

simos

simos

MARIUS MATULEVIČIUS
Infliacija spalio mėn. 21,4 proc., ir nors viešųjų ryšių portalai skelbia, kad ji mažėja – iš tiesų taip nėra. 2021 metų spalį infliacija padidėjo iki 8,2 proc – tad per du metus – 29,6 proc.
Aukštą infliaciją kitais metais palaikys ir tik ką priimtas valstybės biudžetas, kurį sukritikavo Europos Komisija.
EK pranešė, kad „Lietuva neplanuoja neutralios fiskalinės politikos“ – t.y 2023 biudžete užprogramuota didelė infliacija, kurią lems šimtamilijoninės paskolos elektros ir dujų kainų kompensacijoms.
EK įvertino, kad Lietuvoje būsto bei maisto kainų augimas per pastaruosius kelis metus buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Kitas vertus, prezidentas G.Nausėda, pagyrė biudžeto projektą kaip „subalansuotą“ ir ketina jį artimiausiu metu pasirašyti. Žmogus, save laikantis ekonomistu, tikrai negirtų infliaciją skatinančios vyriausybės biudžeto politikos.
Tad kodėl EK ir Lietuvos valdančiųjų politikų požiūriai šį kartą kardinaliai išsiskyrė? Kainos kyla, biudžete suplanuota skolintis 3 mlrd. eurų už 4-5 proc. metines palūkanas. Pusė šios sumos bus skirta kompensacijoms. Skaičiuojama, kad tai pakankama suma pagerinti savivaldos ir net būsimų prezidento rinkimų rezultatus.
Gaila, kad nei Europos Komisijos nei Pasaulio banko ekspertai šios išmintingos logikos nesupranta.
Grafikas, parengtas ekonomisto Ž.Maurico, kur matyti maisto produktų kainų lygis Lietuvoje, lyginant su ES vidurkiu.
316834976 449827360653964 622499621853090076 n
316834976 449827360653964 622499621853090076 n
Facebook komentarai
});}(jQuery));