G.Nausėda, pasistatęs nelegalų namą nacionaliniame parke, prisiminė moralę (pildoma)

Gitanas Nausėda mūru stojo už aferistus, bandžiusius pasisavinti milijoninį valstybės turtą

G.Nausėda, pasistatęs nelegalų namą nacionaliniame parke, prisiminė moralę

Aurimas Drižius

Prezidentas Gitanas Nausėa pareikalavo Susisiekimo ministro J.Narkevičiaus galvos po to, kai šis užkirto kelią G.Nausėdos favoritui, buvusiam Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui ir jo gaujai būdą apiplėšti valstybinę įmonę ‚Lietuvos paštas“.

Mat. R.Masiulis jau buvo sugalvojęs, kaip parduoti pagrindinį ‚Lietuvos pašto“ nekilnojamąjį turtą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centre – per savo organizuotą „konkursą“, nors įstatymas aiškiai nurodo, kad valstybės turtą parduoda tik Turto bankas viešame konkurse.

T.y. šis įstatymas 21 str. | Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas – aiškiai nurodo, kaip yra parduodamas valstybės turtas. Šis įstatymas niekaip nenumato, kad valstybės įmonės, kaip ‘Lietuvos paštas”, gali pačios organizuoti savo turto „privatizavimą”.

J.Narkevičius išvaikė visą šią gaują, organizavusią šią aferą, ir pasipylė matyt gerai apmokamas žiniasklaidos puolimas prie Lenkų rinkimų akcijos narį J.Narkevičių – neva jis ne ten pietavęs, brakonieriavęs, išvaikęs „Lietuvos pašto“ valdybą – t.y. t gaują, kuri rengė valstybės turto užgrobimo planą. Į šį puolimą įsijungė ir ekscelencija, puolęs ginti savo favorito R.Masiulio gaujos sugalvotą aferą:

„Jerunda, vsio zakonno, tai yra argumentai, kurie gal tiko 1996 metais, jie netinka 2019 metais. Turime kalbėti apie Narkevičių kaip apie problemą ir pagaliau nuimti tą miglą, kuri yra viešojoje erdvėje pučiama, kad čia kažkokia koalicija gali sugriūti ar panašiai. Kalbame apie vieno žmogaus, V. Tomaševskio, nenorą pakeisti šitą ministrą, nes šitas ministras yra lengvai tampomas už virvučių, labai patogus. Tai būtų pusė bėdos. Visa bėda, kad šis ministras gali būti ir yra tampomas kitų žmonių ir kitų politikų. Mes tokio ministro sau turėti prabangos neturime ir, manau, jis turi būti keičiamas“, – žurnalistams Londone sakė G. Nausėda.

Itin juokinga, kad ekscelencija, supratęs, kad Narkevičius nieko blogo nepadarė, ėmė kalbėti apie „moralę“ – neva pietauti oficialiame renginyje yra „nemoralu“

Atrodo, kad ekscelencija ir šį kartą praleido progą patylėti – juk visi puikiai žino, kad Gitano Nausėdos stiklinis kubas, pastatytas Pavilnių nacionaliniame parke, yra nelegalus statinys, įteisintas tų pačių „teisėjų“.

Apie tai ne kartą yra rašęs ir apžvalgininkas Algimantas Lebionka : „Jau gerą pusmetį į Lietuvos politikos stratosferą paleistas „žmogus-balionas“, niekada politikoje nedalyvavęs, jokiais gerais darbais Lietuvai nepasižymėjęs, transnacionalinio bankinio kapitalo landsknechtas – Gitanas Nausėda. Nebrangiai nuperkamos reitingų agentūros mums vis pateikia savo visuomenės „tyrimų rezultatus“, kad šis SEB banko prezidento patarėjas yra iškilęs į pretendentų į Lietuvos prezidentus sąrašą.

Įdomu, ar ne? Jaunikis (Lietuvos rinkėjas) dar net nesiruošia ženytis, o piršliai jam jau iš anksto sudaro galimų nuotakų sąrašą. Geros nuotakos!? Premjeras-nevykėlis ir ekspolicininkas Saulius Skvernelis ir transnacionalinio banko klerkas Gitanas Nausėda!

O gal gi ponas Nausėda turi kokių nors mums nepagarsintų nuopelnų Lietuvai, ne tik transnacionaliniams pinigų maišams?

Aš, Vilniaus gyventojas, žinau vieną jo „nuopelną“ – tai stiklinė troba, apvožusi seno namelio griuvėsius, kurią Nausėda kiauliškai, perkamų teisėjų padedamas, susirentė vienoje iš gražiausių Vilniaus vietų; tokį išsigimusį juodą stiklo kubą Pavilnių regioniniame parke, Belmonte, greta nuostabios Vilnelės kranto Pūčkorių atodangos. Tuo jis mums visiems parodė, kad deda „skersą“ ant visuomenės intereso, kad mes visi esame šiukšlės prieš visagalį pinigą, kad viešą interesą galima ignoruoti į jį valytis kojas.

Pūčkorių atodanga – Pavilnių regioniniame parke – valstybės saugomas gamtos paminklas. Tai, ko gero, aukščiausia ir įspūdingiausia Lietuvoje atodanga, kurią suformavo Vilnios upė. 2013 metais čia buvo įrengta Pūčkorių atodangos apžvalgos aikštelė. Aikštelėje pastatytame informaciniame stende atskirai išskirtas G. Nausėdos namas. Lentelėje apie Nausėdos barbarizmą rašoma: „Pastato projektui pritarta teismų sprendimu.“

Be to, 2017 metais paaiškėjo, kad Nausėda ne tik barbaras, nesiskaitantis su visuomenės interesu, bet ir žemgrobys, iš regioninio parko bandęs pavogti beveik keturis arus valdiškos žemės. Šį kartą jis nesikreipė į teismus ir tvorą nuo užgrobtos žemės nukėlė. Gal žinojo, kad jo šeimininkai rengia jam Lietuvos prezidento postą?

Gitanas Nausėda mūru stojo už aferistus, bandžiusius pasisavinti milijoninį valstybės turtą

Visa žiniasklaida kaip pasamdyta puola naująjį Susisiekimo ministrą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovą Jaroslavą Narkevičių , o pastarasis tyli kaip vandens į burną prisisėmęs, ir nieko nepasakoja apie milžiniškas aferas, kuris jis rado atėjęs į Susisiekimo ministeriją, ir pamatęs, kas darosi jai pavaldžiose įmonėse.

Visų pirma, valstybės valdomos įmonės ‚Lietuvos paštas“ valdyba jau buvo patvirtinusi ir radusi šios įmonės būstinių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pirkėjus – buvo suderinta, kad „Lietuvos pašto“ būstinė Vilniuje, Gedimino prospekte, bus parduota neaiškiam pirkėjui – tas pats laukė ir analogiško valstybinės įmonės pastatų Kaune ir Klaipėdoje. Nors valstybės valdomas turtas gali būti parduotas tik aukcione, kurį rengia Turto bankas, buvusio Susisiekimo ministro, D.Grybauskaitės favorito Roko Masiulio vadovaujama grupuotė buvo radusi būdą, kaip apeiti šį įstatymo reikalavimą, ir pati jau buvo surengusi šio turto pardavimo „konkursą“.

Dar įdomiau, kad, pvz., nors „‚Lietuvos paštas“ turi kelių tūkstančių kv. metrų būstinę Vilniuje, itin prestižinėje vietoje Gedimino prospekte, tačiau pastatas ilgus metus stovėjo nenaudojamas, o ‚Lietuvos paštas“ nuomavosi sau būstinę iš garsiojo „MG Baltic“.

Kam mokėti šimtus tūkstančių eurų už nuomą, jeigu pati įmonė turi didžiulius plotus savo nekilnojamojo turto. Ar taip sunku tuos plotus įrengti ir tinkamai panaudoti? ‚Lietuvos pašto“ vadovai vienu balsu sako, kad savo turtą reikia parduoti, ir nuomoti svetimą, nors kiekvienas ūkiškai mąstantis žmogus pasakys priešingai – geriau įsigyti turtą, o ne švaistyti pinigus nuomai.

„Lietuvos paštas“ vasarą jau buvo paskelbęs pastato Gedimino prospekte pardavimo konsultacijų ir tarpininkavimo konkursą.

Nors įstatymas reikalauja, kad nereikalingas valstybės turtas parduodamas viešame konkurse, kurį rengia Turto bankas, R.Masiulio vadovaujami berniukai nusprendė patys organizuoti jo pardavimą

Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė gegužę BNS buvo sakiusi, jog Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus planuojama parduoti, tuo metu Kauno centrinio pašto pastatą, kuris jau paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, tikimasi, išpirks valstybė, sumokėdama paštui kompensaciją.

2017 metais Lietuvos paštas jau skelbė apie planus parduoti centrinius pastatus trijuose didžiuosiuose miestuose, nes jie yra iš esmės nenaudojami, o sąnaudos – didelės.

Tuomet buvo paskelbtas ir turto pardavimo konkursas – tuomet Vilniaus centrinio pašto pastatas buvo įvertintas daugiau nei 11 mln. eurų, Kauno – beveik 1,62 mln. eurų, o Klaipėdos – 1,57 mln. eurų.

Prezidentas puikiai žinojo, kad gresia valstybės turto išvogimas, tačiau stojo aferistų pusėn

Dabar visa žiniasklaida choru kartoja, kaip negerai padarė Narkevičius, kuris sužinojęs apie tokią „Lietuvos pašto“ vadovų saviveiklą, atleido visą šios įmonės valdybą, patvirtinusią pastatų pardavimą.

A. Širinskienė: „Lietuvos pašto“ paaiškinimai dėl nuomos sutarčių atskleidžia galimas grėsmes nacionaliniam saugumui

LRT „Forumas“ laidoje A. Širinskienei užsiminus, kad „Lietuvos pašto“ valdyba yra sudariusi sutarčių su MG Baltic, „Lietuvos paštas“ pradėjo aiškintis. O žiniasklaidai „Lietuvos pašto“ pateikti paaiškinimai dėl nuomos sutarčių atskleidė naujas skandalingas aplinkybes.

Žiniasklaidoje nurodoma, kad 2018 metais „Lietuvos paštui“ pratęsiant nuomos sutartį patalpos jau priklausė investicijų valdymo bendrovės „Lewben Investment Management“ (dabar pakeitusi pavadinimą į „Braitin“) valdomai įmonei „LIM Verslo Trikampio NT Fondas“, priklausančiu investicijų valdymo bendrovei „Lewben Investment Management.

Seimo narė A. Širinskienė atkreipia dėmesį, kad tais pačiais metais 2018 m. teismai priėmė „Lewben Investment Management“ nepalankius sprendimus. Įmonei teismuose nepavyko panaikinti vyriausybinės komisijos sprendimo, jog ji neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų. Byla buvo pasiekusi ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris paliko galioti vyriausybinės komisijos sprendimą, kurį vyriausybinė komisija 2017 m. priėmė remdamasi Valstybės saugumo departamento pateikta informacija. Šioje informacijoje minima kylanti rizika dėl ryšių su ES ir NATO nepriklausančių šalių asmenimis. „Lewben Investment Management“, kuri pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo kriterijų, yra žiniasklaidoje pristatoma kaip „LIM Verslo trikampio NT fondo“ valdymo bendrovė.

„Žiniasklaidoje skelbta ir tai, kad „LIM Verslo trikampio NT fondas“ iš nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG valda“, siejamos su MG Baltic, už neskelbiamą sumą įsigijo biurų kompleksą „Verslo trikampis“ valdančios to paties pavadinimo įmonės akcijas. „LIM Verslo trikampio NT fondo“ vienas didžiausių akcininkų – buvusio „MG valdos“ bendraturčio Rolando Vingilio šeimos bendrovė „Extera Baltic“, o taip pat „Apranga“, kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso investiciniam holdingui „MG Baltic Investment“. Tad už „Lietuvos pašto“ nuomos sandorio neišvengiamai stovi MG Baltic koncernas bei nacionalinio saugumo kriterijų neatitinkančios įmonės šešėlis. „Lietuvos paštas“ negali to ignoruoti“, – nurodo Seimo narė A. Širinskienė.

Įvertinusi tai, kad praeityje „Lewben Investment Management“ jau kartą buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo kriterijų, bei tai, kad bendrovė „Lietuvos paštas“ yra įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, Seimo nacionalinio saugumo bei gynybos komitetą ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydama įvertinti grėsmes, kylančias nacionaliniam saugumui, kai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, tokia kaip „Lietuvos paštas“, nuo 2018 m. nuomojasi patalpas iš įmonės, kurios viešai skelbtas valdytojas neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų.

„Susiklosčiusi situacija yra mažų mažiausiai skandalinga. Yra sunkiai suvokiama, kaip buvęs susitiekimo ministras Rokas Masiulis, buvusi „Lietuvos pašto“ valdyba galėjo tokią situaciją nacionaliniam saugumui svarbioje įmonėje ignoruoti ir užmerkti akis, leisti pasirašyti nuomos sutartis. Labai tikiuosi, kad iš kompetentingų institucijų išgirsime paaiškinimus ir vertinimus, ar dėl susidariusios padėties nekyla grėsmių nacionaliniam saugumui. Susisiekimo ministrui J. Narkevičiui reikėtų tik palinkėti sėkmės sprendžiant susikaupusias problemas, kurios deja, jau kelia klausimų apie tai, ar dėl eksministro R. Masiulio aplaidumo ar kitų priežasčių nėra balansuojama ant trapios nacionalinio saugumo ribos.“ – pažymi Seimo narė A. Širinskienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš karto pareikalavo, kad Narkevičius turi trauktis, nes to neva reikalauja „visuomenė“. Kaip greitai G.Nausėda susitapatino su visuomene, galima tik stebėtis.

Kita vertus, G.Nausėda puikiai žinojo, kas vyksta – mat minėti sandoriai buvo aptarti prezidentūroje dar iki valdybos išvaikymo.

Mat spauda rašė, kad likus vos porai dienų iki skandalingojo Lietuvos pašto valdybos išvaikymo, į prezidentūrą buvo iškviesta bendrovės vadovė Asta Sungailienė.

Apie šį susitikimą nieko nebuvo paskelbta.

„Taip, praėjusią savaitę „Lietuvos pašto“ vadovė buvo susitikusi su keliais Prezidento patarėjais“, – 15min teigė prezidento atstovas A.Bubnelis. Pašto vadovė susitikime dalyvavo kartu su susisiekimo viceministru Gyčiu Mažeika. Pasak A.Bubnelio, susitikimo tema buvo istorinių pašto pastatų išsaugojimas. „Prezidento patarėjai domėjosi istorinių pašto pastatų išsaugojimu, todėl susitikime dalyvavo patarėjai iš Švietimo, mokslo ir kultūros grupės. Taip pat Aplinkos ir infrastruktūros grupės, kuri kuruoja infrastruktūros įmonių sritį“, – pridūrė atstovas. Jau anksčiau skelbta apie Lietuvos pašto sprendimą parduoti centrinių paštų istorinius pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tai sulaukė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kritikos. Jis suabejojo pašto vadovų kompetencija.

Valstybei priklausančios bendrovės vadovė A.Sungailienė ne kartą viešai yra išsakiusi nuomonę, kad pastatai turi būti parduoti, nes jų išlaikymas kainuoja brangiai, jie stovi tušti, o paštui reikia veikti efektyviai.

Praėjus vos porai dienų po susitikimo prezidentūroje, Susisiekimo ministerija paskelbė atšaukianti Lietuvos pašto valdybą, nes naujos reikia „dėl didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus vykdant bendrovės pertvarkas“. Ar prezidentūra spaudė Lietuvos pašto vadovę atšaukti sprendimą parduoti centrinių paštų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje? „Prezidentūrai rūpėjo pastatų likimas, komanda domėjosi, kas ketinama su jais daryti“, – paaiškino A.Bubnelis, kuris paneigė, kad prezidentūra galėjo kaip nors paveikti Lietuvos pašto vadovę. Pati pašto vadovė susitikimo nusprendė nekomentuoti. Susitikime – ir Jaroslavas Neverovičius Beje, susitikime taip pat dalyvavo ir Vyriausiasis prezidento patarėjas, prezidentūroje suburtos Aplinkosaugos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Į jo kuruojamą sritį patenka ir valstybinių bendrovių reformos, strateginių objektų pardavimas.