Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas – idiotas arba aferistas?
Vaiciunas
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas – idiotas arba aferistas?

Vakar Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas Seime šaltu veidu kalbėjo tokias nesąmones: „kad realiai terminalo (SGD terminalo „Independence – aut. pastaba) turėjimas užtikrina galimybę nuo 11 iki 20 % pigesnes dujų kainas. Kalbant apie Latvijos ir Estijos pavyzdį, galiu užtikrinti, kad netgi pagal dabartines dujų kainas vartotojams Lietuvos vartotojai už dujas moka pigiau. Ir netgi po dujų kainų padidėjimo nuo kitų metų, nuo Naujųjų metų periodo, Lietuvos vartotojai už dujas, lyginant su Latvijos ir Estijos vartotojais, taip pat mokės pigiau”.
Niekas iš buvusių Seimo posėdžių salėje nenutraukė šito idioto kalbos, o paklusniai nubalsavo už tai, kad Lietuva skolintųsi dar 300 mln. eurų šios geldos ‘Independence” pirkimui. Kaip žinia, šis laivas Pietų Korėjos laivųs statykloje kainuoja apie 250 mln. dolerių, tačiau Lietuvos vyriausybė jį išsinuomavo už 720 mln. dolerių dešimčiai metų. Be to, trečdaliu brangiau nei rinkos kaina perka ir suskystintas gamtines dujas. Negana to, per „Independence” atgabenamos dujos kainuoja daugiau nei 280 dolerių už 1 tūkst. kubinių metų, kai rusiškos „Gazpromo” nekainuoja ne 180 dolerių. Žinoma, visi šie skaičiai yra slepiami, tačiau tas kainas lengvai galima susirinkti iš kaimyninių šalių infomacijos šaltinių. O tas idiotas Vaičiūnas neraudonuodamas meluoja tautos išrinktiesiems ir niekas jo nesugėdija.
Todėl Seimo narys Vytautas Kamblevičius ir paklausė : „Prieš statant terminalą, daugelis ekonomistų kalbėjo, kad yra tai pražūtingas Lietuvai reikalas, tačiau politikai kalbėjo – supraskite, nepriklausomybė labai daug kainuoja. Aš noriu jūsų paklausti. Estai naudoja daug pigiau ir latviai ir vienodai myli tą nepriklausomybę, bet jie galvoja truputį gudriau negu mes. Ar jums neatrodo, kad kai baigsis ši mūsų sutartis, apsuktume tą laivą ir tegu jis važiuoja ten, iš kur atvažiavo? Tai gal truputį pagerės mūsų reikalai, nes dabar dujos kasmet vis brangsta?”.
Į ką tas idiotas Energetikos ministras pasakė jau paminėtą citatą, neva Lietuvoje dujos pigiausios.
Tolimesni Vaičiūno atsakymai tik patvirtino įspūdį, kad Seimo tribūnoje stovi kvailys, kuris kalba nesąmones:
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke už galimybę paklausti. Gerbiamas ministre, kaip žinome, apsisprendimą dėl terminalo išpirkimo galima padaryti iki 2024 metų. Šiandien yra 2018 metai ir natūralus klausimas, kodėl imamasi sprendimą daryti dabar, kai dar tiek daug nežinomųjų, kintamųjų? Pavyzdžiui, atliekų deginimo jėgainės, gerbiamojo V. Poderio įvardintas Kaliningrado terminalas, renovacijos banga, GIPL konektorius su Lenkija ir Lenkijos terminalai, ir taip toliau, ir taip toliau. Ar nebūtų racionalu iš esmės daryti sprendimus bent 2020–2021 metais, galų gale matant „Achemos“ perspektyvą, kaip ji veikia, užuot skubėjus dabar padaryti sprendimus, kurie galbūt parodys, kad rinkoje egzistuojanti kaina bus konkurencingesnė negu mūsų nupirktas terminalas, prie kurio mes prisirišime dar turėdami laisvę iki 2024 metų? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Jūsų teisingas pastebėjimas. Iš esmės mes kalbame ne apie sprendimo paankstinimą šešetą metų, bet apie dvejus, trejus metus, nes tam, kad terminalas būtų išpirktas, sprendimą reikėtų vėliausiai priimti 2021–2022 metais. Tai šiuo požiūriu su tokia teorine galimybe sutinku, kad gali būti daroma ir tuomet, bet bet kokiu atveju reikia sutikti, kad šis sprendimas yra ilgalaikis sprendimas. Visuomet yra tam tikras rinkos neaiškumas ir 2021–2022 metais taip pat situacija ilgalaikiu požiūriu dujų rinkoje bus pakankamai dinamiška.
Kokia yra šio ankstyvo sprendimo nauda? Ji susideda iš dviejų dalių, tai yra, ekonomistų vertinimu, šis ankstyvas sprendimas sukuria valstybėje apie 24 mln. eurų papildomos naudos, papildomų pajamų. Be abejo, į tai įskaičiuotos ir pakankamai palankios šiuo metu skolinimosi sąlygos, kurios egzistuoja rinkoje. Taip pat reikia įvertinti tai, kad jeigu sprendimas nebūtų priimamas šiemet, tai iki 2024 metų mes sumokėtume dar 380 mln. eurų. Sprendimą priėmus dabar, tas finansinis spaudimas mažėja iki 240 mln. eurų. Ta suma, be abejo, yra perkeliama, bet pinigai perspektyvoje kainuoja… tiktai papildomą pinigų kainą, kuri, kaip minėjau, tikrai maža – iki 1 mln. eurų per metus. Tokia yra šio sprendimo logika. Vertinant dujų rinkos esamą padėtį, šis sprendimas būtų ne tik strategiškai svarbus, bet ir ekonomiškai naudingas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, ministre, už gražų pristatymą. Aš tik noriu pasitikslinti. Tikrai atrodo viliojančiai jūsų pateikti skaičiai, bet gal galėtumėte pasakyti pagal laiką, kaip jie atsilieps tiek buitiniams vartotojams, tiek pramonei dėl tų kainų. Sakote, 3 mln. ar 140 mln., bet kaip… Mes šiandien priimame ar šiais metais, kitais metais priimame sprendimą, kada pradės veikti tas teigiamas poveikis, nes mes dabar girdime, kad nuo kitų metų kainos auga, ypač buitiniams vartotojams. Ačiū už atsakymą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kainų augimas, be abejo, sąlygotas dujų kainos augimo tarptautinėse rinkose, darėme visus galimus žingsnius tam, kad tas augimas būtų maksimaliai mažas.
Prognozių buvo įvairių, bet yra 7 centų augimas visoms vartotojų grupėms. Iš esmės kalbant apie naudą vartotojams, tai jei terminalas būtų neišperkamas, sulauktume 2024 metų, bet kokiu atveju turėtume apie 70… eurų infrastruktūros kaštų, kuriuos taip pat reikėtų padengti. Tai būtų įskaičiuota į dujų kainą vartotojams, kadangi tai yra krantinės kaštai ir visa kita infrastruktūra.
Kalbant apie vartotojus, kaip minėjau, tas efektas – per 3 mln. eurų buitiniams vartotojams – būtų aktualus nuo 2019 metų vidurio, nes dujų kainos perskaičiuojamos du kartus per metus, ir, kaip matote grafike, tai yra būtent tos prielaidos, kad mes turėtume sumažinimą iki 40 mln. eurų, būtų būtent tokie kaštai.
Žiūrint į perspektyvą, 2030–2035 metais tie kaštai dar labiau mažėtų, todėl tas efektas galėtų būti dar šiek tiek didesnis.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs apie kainas užsiminėte ir kaip jos gražiai mažės, bet iš esmės vienintelė priežastis, kodėl tos kainos mažės, turbūt yra ta, kad kaštai yra išdėstomi per ilgą laikotarpį, daug ilgesnį, negu dabar mes skaičiuojame. Ar yra dar kitų priežasčių? Ar jūs tikite, kad šis terminalas kada nors pradės vykdyti tokią ūkinę komercinę veiklą, kuri leistų jam pačiam išsilaikyti ir kaštai atpigtų ne dėl to, kad jie išdėlioti per laiko tarpą, tai yra skolinamės iš savo vaikų, o dėl to, kad terminalas pradėtų ūkininkauti ir daryti verslą, tai yra gaminti pats pinigus? Ar turite tokią viltį, kad taip kada nors gali būti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Labai aktualus klausimas. Galiu patvirtinti, kad šio sprendimo esmė yra kaštų išdėliojimas ilgalaikiu periodu. Dėl terminalo įdarbinimo. Taip, ankstyvas sprendimo priėmimas sukuria papildomų galimybių šiam terminalui. Pirmiausia kalbu ne tik apie išdujinimo stotelę, kuri šiuo metu veikia. Ji, aišku, visišką ekonominį efektą turėtų duoti nuo 2023–2024 metų. Ji galėtų veikti ir be didžiojo terminalo, bet tokios stotelės ekonominė nauda yra didesnė veikiant šiam terminalui.
Taip pat Lietuva kartu su Vokietijos kompanija yra užsakiusi užpildymo laivą, kuris galėtų tiekti dujas iš didžiojo terminalo į šią perkrovos stotelę. Taip pat galvojame ir apie kitus variantus, tai yra kiek tai susiję su elektros energijos generacija. Šiuo metu nemaža dalis kaštų yra vadinamosios techninių sąnaudų dujos, kurios susijusios su šių dujų nugaravimu. Iš esmės įdarbinus terminalą elektros energiją generuoti, kalbu apie 15–17 megavatų, tai taip pat būtų ganėtinai stiprus svertas taupant kaštus.
Kalbant apie kitus metus, kainos padidėjimas yra siejamas ne tik su kainos padidėjimu tarptautinėse rinkose, bet tai yra dvigubas efektas dėl to, kad yra technologiškai nugaruojančios dujos. Tokiu būdu taupant taip pat galėtų būti prisidedama prie dujų kainos mažinimo vartotojams.
Ir paskutinis dalykas, be abejo, yra labai svarbus dėl paties sprendimo priėmimo. Jeigu laukiame iki 2024 metų, iki 2022 metų, tiksliau tariant, tam, kad išpirktume laivą ilgalaikėje perspektyvoje, tai atimame laisvę iš „Klaipėdos naftos“ galvoti apie terminalo operavimo kaštų sumažinimą. Tai ta veikla, kuri pasaulyje dar nėra labai plačiai plėtojama, nes paprastai ši operavimo paslauga buvo siejama su laivų savininkais, kurie išnuomodavo tokius laivus. Šio sprendimo priėmimas paliktų laisvę galvoti mums, kaip akcininkams, ir pačiai „Klaipėdos naftai“ operavimo paslaugas arba pirkti rinkoje, arba pačiai mokytis ir tokį terminalą eksploatuoti. Operavimo sąnaudos sudaro apie 20 mln. eurų per metus. Tai yra gana solidi suma.