Dujų kainas visai Europai sukėlė ES komisija
Dujų kainas visai Europai sukėlė ES komisija
Europos Komisija priėmė sprendimą iki 2050 m. perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir tas žaliasis kusas Europos Sąjungai per ateinantį dešimtmetį kainuos apie 1 trilijoną eurų.
https://expressinfo.eu/duju-kainas-visai-europai-sukele-es-komisija/
Siekiant sukurti klimatui neutralią ekonomiką, reikėtų imtis bendrų veiksmų septyniose strateginėse srityse: energijos vartojimo efektyvumo; atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo; švaraus, saugaus ir susietojo judrumo; konkurencingos pramonės ir žiedinės ekonomikos; infrastruktūros ir jungčių; bioekonomikos ir gamtinių anglies absorbentų; anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, kad būtų išvengta likusių išmetamųjų teršalų. Visų šių strateginių prioritetų įgyvendinimas padėtų įgyvendinti mūsų viziją.
Pasak Europos Komisijos, per ateinantį dešimtmetį reikia rasti bent 1 trilijoną eurų (852 mlrd.). Didžiausia jo dalis 503 mlrd. turėtų būti skiriama iš ES biudžeto, o dar 114 mlrd. iš nacionalinių vyriausybių (nes ES programoms dažnai reikalingas valstybių narių įnašas).
Kitas 279 mlrd. daugiausia būtų iš privataus sektoriaus: idėja yra ta, kad įmonės būtų skatinamos rizikingai investuoti į žaliąsias investicijas paskolų garantijomis iš Europos investicijų banko, ES skolintojo, kuris neseniai įsipareigojo palaipsniui atsisakyti paskolų iškastinio kuro projektams.
Be to, Briuselis pažadėjo 100 mlrd.“ teisingo perėjimo “ mechanizmą, kuris padėtų persikvalifikuoti darbuotojus, netekusius darbo uždarytose anglies kasyklose ar plieno gamyklose.
Kas yra Europos žaliasis sandėris ir ar tikrai jis kainuos 1 trilijoną. eurų?
Kas yra Europos žaliasis sandėris?
Kas yra Europos žaliasis sandėris? Sudėtinis: Įvairūs
Kaip veiks plataus užmojo ES siekis pirmauti pasaulyje kovos su klimato kaita srityje ir ar tai iš tiesų padės pasiekti pokyčių
Fiona Harvey ir Jennifer Rankin Briuselyje
Pirmadienis, 2020 m. kovo 9 d. 08.00 val.
Koks yra Europos žaliasis susitarimas?
Europos ekologiniu susitarimu siekiama pertvarkyti 27 šalių bloko ekonomiką iš daug anglies dioksido į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, nemažinant gerovės ir gerinant žmonių gyvenimo kokybę – švaresnį orą ir vandenį, geresnę sveikatą ir klestinčią gamtą.
Jei tai skamba ambicingai, taip ir yra. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tai pavadino „Europos žmogaus Mėnulyje akimirka“. Nieko panašaus iki šiol nebuvo bandyta padaryti, nes nuo pramonės revoliucijos laikų žmonijos pažanga buvo nesiliaujantis gamtos pasaulio išnaudojimas ir niokojimas, atmosferą užpildant anglies dvideginiu, o jūras – plastiku.
Reikės iš pagrindų pertvarkyti beveik visus svarbiausius Europos ekonomikos aspektus – nuo energijos gamybos iki maisto vartojimo, nuo transporto iki gamybos ir statybos. Iš dalies bus remiamasi du dešimtmečius trukusiu darbu keliuose iš šių sektorių, pavyzdžiui, direktyvomis, įpareigojančiomis naudoti atsinaujinančiąją energiją ir mažinti oro taršą.
Ankstesni bandymai buvo fragmentiški, ribotos apimties ir kartais vangiai įgyvendinti. Pavyzdžiui, daug energijos naudojančioms pramonės šakoms nuo 2005 m. taikoma prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, tačiau dėl politinio spaudimo anglies dioksido kaina išliko žema, todėl ji iš esmės buvo neveiksminga.
Kaip tai veiks?
Žaliasis susitarimas bus įgyvendinamas pasitelkiant reguliavimo ir teisės aktų sistemą, kurioje bus nustatyti aiškūs bendri tikslai – pagrindinis tikslas yra iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamo anglies dioksido kiekį ir iki 2030 m. 50-55 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį (palyginti su 1990 m. lygiu), taip pat privačiojo sektoriaus investicijas skatinančios paskatos, veiksmų planai svarbiausiems sektoriams ir tokie tikslai kaip sustabdyti rūšių nykimą, sumažinti atliekų kiekį ir geriau naudoti gamtos išteklius.
Visas ES biudžetas bus tikrinamas siekiant užtikrinti, kad jis būtų naudojamas aplinkai naudingais būdais. Tai apima ir bendrąją žemės ūkio politiką, kurią žaliųjų kampanijos dalyviai peikia dėl intensyvaus ūkininkavimo skatinimo; pagal šią politiką bus išlaikytos subsidijos žemės ūkiui, tačiau daugiau lėšų bus skiriama ekologiškoms priemonėms. Mokslo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros biudžetas bus labiau orientuotas į mažo anglies dioksido kiekio technologijų naudojimą, o kitiems sektoriams bus parengtas išsamus „50 veiksmų iki 2050 m.“ planas.
Komisijos nuomone, bus sukurta darbo vietų naujose aukštųjų technologijų pramonės šakose – nuo atsinaujinančiosios energijos iki elektrinių transporto priemonių gamybos ir tvarios statybos, o efektyvesnis išteklių naudojimas atpirks pokyčių išlaidas. „Europos žaliasis susitarimas yra mūsų nauja augimo strategija – augimo strategija, kuri grąžina daugiau nei atima“, – sakė L. von der Leyen.
Koks yra teisinis pagrindas?
Visa tai pareikalaus nesuskaičiuojamų pakeitimų ir išsamių priemonių, kurios turės pereiti sudėtingas ES procedūras, kurioms turės pritarti visos valstybės narės ir parlamentas, todėl dėl detalių neišvengiamai teks derėtis ir sudaryti užkulisinius susitarimus.
Rytų Europos valstybėms buvo pažadėtos finansinės paskatos, nes jų ekonomika yra labiau priklausoma nuo iškastinio kuro. Buvęs Žaliųjų partijos EP narys Jeanas Lambertas prognozuoja, kad Jungtinės Karalystės, kuri, nors praeityje ir slapta sušvelnino kai kurias priemones, iš esmės pasisakė už mažo anglies dioksido kiekio darbotvarkę, paramos pritrūks.
Jos teigimu, naujajame Europos Parlamente taip pat yra daugiau dešiniųjų pažiūrų europarlamentarų, todėl gali būti sunkiau priimti kai kurias priemones. Taip pat bus sunku užpildyti ES biudžete atsiradusią „Brexit“ skylę.
Tačiau aišku, kad būsimoji pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai vadovaus F. von der Leyen ir jos pavaduotojas Fransas Timmermansas (Frans Timmermans) ir kuriai bus pavesta įgyvendinti „žaliąjį susitarimą“, dės visas pastangas. „Nebus paprasta visa tai įgyvendinti“, – sako aplinkosaugos grupės E3G vienas iš įkūrėjų Tomas Burke’as. „Tai bus tipiškas ES procesas. Tačiau tai tapo kertiniu šios Komisijos klausimu.“
Kas yra Europos žaliasis sandėris?
Ar žaliasis sandoris ką nors pakeis?
Turi. Nuo 1990 m. Europa išmetamųjų teršalų kiekį sumažino maždaug ketvirtadaliu – tai yra gerai, bet toli gražu nepakankamai, kad iki amžiaus vidurio blokas pasiektų nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Dabartinių priemonių tam neužteks – reikalingi esminiai pokyčiai, todėl žaliajam susitarimui keliami tikslai yra labai svarbūs.
Kitais aplinkosaugos klausimais ES rezultatai nevienareikšmiai. Per pastaruosius penkis dešimtmečius ES vakarų ir rytų valstybėse narėse labai pagerėjo oro ir vandens kokybė, o tai paskatino nuo 1980 m. priimti ES reglamentai. Dešimtys kenksmingų cheminių medžiagų buvo palaipsniui pašalintos, pagerėjo ūkinių gyvūnų gerovės standartai, o perdirbimo rodikliai lenkia daugelį pasaulio šalių.
Tačiau kartu su šiais laimėjimais visame žemyne gamtą ištiko nelaimė: paukščiai, vabzdžiai, žinduoliai, žuvys… nedaugeliui būtybių (išskyrus žmones) nuo 1992 m., kai buvo įkurta ES, buvo gera gyventi.
Kiek tai kainuos ir iš kur bus gauti pinigai?
Europos Komisijos duomenimis, per ateinantį dešimtmetį reikės rasti mažiausiai 1 trilijoną eurų (852 mlrd. svarų sterlingų). Didžiąją dalį – 503 mlrd. eurų – turėtų sudaryti ES biudžetas, o dar 114 mlrd. eurų turėtų skirti nacionalinės vyriausybės (nes prie ES programų dažnai turi prisidėti valstybės narės).
Kitus 279 mlrd. eurų daugiausia gautų privatusis sektorius: siekiama, kad įmonės būtų skatinamos rizikingai investuoti į ekologiškas investicijas suteikiant paskolų garantijas iš Europos investicijų banko, ES skolintojo, kuris neseniai įsipareigojo atsisakyti paskolų iškastinio kuro projektams.
Be to, Briuselis pažadėjo 100 mlrd. eurų „teisingo perėjimo“ mechanizmą, skirtą padėti perkvalifikuoti darbuotojus, netekusius darbo uždarytose anglių kasyklose ar plieno gamyklose.
Tačiau ar tai tikrai 1 mlrd. eurų?
Net draugiški ekspertai Briuselio skaičiuose įžvelgia pageidavimų. Bruegel analitinio centro ekonomistai teigia, kad 503 mlrd. eurų iš ES biudžeto laikyti „žaliosiomis investicijomis“ yra netikslu, nes didžioji dalis šių pinigų būtų išleista tradicinei ES politikai, pavyzdžiui, žemės ūkio subsidijoms. Ankstesni bandymai „ekologizuoti“ bendrąją žemės ūkio politiką buvo nesėkmingi. ES auditoriai 2017 m. paskelbtoje griežtoje ataskaitoje pabrėžė, kad ūkininkams buvo mokama už tai, kad jie imtųsi aplinkai nekenksmingų priemonių, pavyzdžiui, sėjomainos, o vyriausybės skyrė „žaliuosius“ pinigus be jokios priežiūros.
Kiti baiminasi, kad anglies dioksido finansininkai žais sistema, o tai reiškia, kad ES pinigai neskatins privačiojo sektoriaus tikrai ekologiškų investicijų. Ir nepamirškite, kad praėjusį mėnesį ES vyriausybėms nepavyko susitarti dėl naujo septynerių metų biudžeto, o keturios „taupios“ grynosios mokėtojos ėmėsi iniciatyvos mažinti ES išlaidas. 503 mlrd. eurų net nėra banke.
Net jei ES įgyvendintų savo 1 mlrd. eurų planą, to nepakaktų. EUR yra tik trečdalis reikalingos sumos, jei ES įgyvendins Komisijos planą iki 2030 m. iki 55 proc. sumažinti Europoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tuo tarpu Rytų šalių kritikai skundžiasi, kad nepakanka pinigų padėti anglies regionams. Vien 2015 m. ES veikė 128 anglių kasyklos, kuriose dirbo daugiau kaip 238 000 žmonių nuo Aragono iki Silezijos.
Karvės
Kodėl žaliasis susitarimas svarbus tarptautiniu mastu?
Šiais metais – jei tik leidžia koronavirusai – įvyks svarbiausias tarptautinis klimato susitikimas nuo 2015 m., kai buvo pasirašytas svarbus Paryžiaus susitarimas. Tuomet visos veikiančios pasaulio valstybės pasirašė įsipareigojimą, kad pasaulinė temperatūra kils ne daugiau kaip 2C, o pageidautina, kad ji nekiltų daugiau kaip 1,5C, nes vėliau klimato kaita tampa katastrofiška ir negrįžtama.
Tačiau Paryžiuje prisiimti nacionaliniai įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo neatitiko to, ko reikia, kad temperatūra neviršytų 2C, o nuo 2015 m. pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekis padidėjo 4 proc. Šį lapkritį Glazge vyksiančiose Kopenhagos26 klimato derybose šalys turėtų pasiūlyti griežtesnius tikslus 2030 m. ir, pageidautina, taip pat tikslus, kaip iki amžiaus vidurio arba netrukus po to pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Tačiau po Paryžiaus konferencijos entuziazmas sumažėjo – nuo Donaldo Trumpo JAV iki Brazilijos, Indijos ir didžiųjų naftos gamintojų, tokių kaip Rusija ir Saudo Arabija.
Pagrindinė veikėja bus Kinija – didžiausia pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emitentė ir antra pagal dydį ekonomika. Paryžiuje JAV ir Kinijos paktas buvo susitarimo pagrindas. Šį kartą ES turi pati susodinti Kiniją prie derybų stalo.
„ES lyderystė klimato kaitos srityje [žaliojo susitarimo] pavidalu yra labai svarbi siekiant daryti spaudimą Kinijai ir kitoms didžiausioms teršėjoms, kad jos prisiimtų platesnio užmojo įsipareigojimus klimato srityje“, – sako Paulas Bledsoe, Billo Clintono Baltųjų rūmų patarėjas klimato kaitos klausimais, nuo 1990-ųjų dalyvavęs daugiau nei dešimtyje derybų dėl klimato kaitos. „D. Trumpo klimato nihilizmo akivaizdoje tik ES gali parodyti, kad didžiausia pasaulio ekonomika gali sumažinti anglies dioksido išmetimą ir kartu toliau užtikrinti aukštą pragyvenimo lygį 500 mln. žmonių.“
Ką sako kritikai?
Europos Sąjunga susidurs su populistinių politikų skatinama piliečių reakcija dėl to, kad ir toliau vykdys žaliąją politiką, prognozuoja Europos reformų centro direktorius Čarlzas Grantas (Charles Grant).
Jis atkreipia dėmesį į „Gilets jaunes“ protestus Prancūzijoje, kurie prasidėjo po to, kai buvo padidinti degalų mokesčiai, skirti anglies dioksido išmetimui mažinti, ir į AFD iškilimą Vokietijoje. „AFD iš dalies skatina klimato skepticizmas. Populistai noriai propaguoja prieš ekologiją nukreiptą politiką, nes jie klauso rinkėjų“, – sako jis.
„Žalioji darbotvarkė susilauks vis didesnio pasipriešinimo, nes rinkėjai pradės suvokti, kad dėl to jie taps skurdesni ir nukentės jų gyvenimo būdas, be to, jie nerimaus, kad Europa taps mažiau konkurencinga nei, tarkime, Indija ir Kinija, kurios nebus neutralios anglies dioksido atžvilgiu“, – sako Grantas. „Tai padidins populistų rinkiminę galią.“
Kai kurie kairiosios pakraipos kampanijos dalyviai taip pat užsipuolė šiuos planus. Nepritardami „teisingo perėjimo“ mechanizmui, Yanis Varoufakis ir Davidas Adleris iš Judėjimo už demokratiją Europoje 2025 m. rašė dienraštyje „Guardian“: „Ar bus užtikrintas teisingumas Vokietijos ir Prancūzijos bendruomenėms, kurių paprašyta prisiimti klimato kaitos perėjimo išlaidas? Ar bus atsižvelgta į Graikijos ar Portugalijos gyventojų sluoksnius, kurie negali sau leisti rūpintis anglies dvideginio išmetimu 2050 m., nes jiems šią savaitę rūpi sudurti galą su galu? Griežtas atsakymas – ne.“
Ar tai turės įtakos Jungtinei Karalystei?
Boriso Johnsono vyriausybė aiškiai pareiškė, kad Jungtinė Karalystė po „Brexit“ nori nukrypti nuo ES aplinkosaugos standartų. Aplinkos apsaugos po „Brexit“ įstatymo projekte, žemės ūkio įstatymo projekte ir žuvininkystės įstatymo projekte, kurie šiuo metu svarstomi Didžiosios Britanijos parlamente, yra įvairių spragų, dėl kurių, pasak žaliųjų kampanijos dalyvių, Jungtinėje Karalystėje sumažėtų aplinkos apsauga, kurią garantuoja dabartinė ES teisė.
Jungtinė Karalystė oficialiai turi 25 metų aplinkosaugos planą, kuriame vyriausybė įsipareigoja palikti JK gamtos karalystę geresnės būklės, nei ją paveldėjo ši karta, tačiau kaip tai bus įgyvendinta po „Brexito“, yra neaišku.
Kalbant apie klimato krizę, JK laikosi vienos pozicijos su ES. Praėjusią vasarą įstatymu buvo įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti nulinę grynąją taršą ir visos pagrindinės partijos įsipareigojo jo laikytis. Tačiau trūksta aiškaus veiksmų plano, kaip pasiekti nulinį tikslą. Būtent tai turėtų užtikrinti Europos žaliasis susitarimas, ir jei Jungtinė Karalystė greitai nesudarys savo lygiagrečių planų, jos tikslas iki 2050 m. vis labiau trauksis.
Kas yra žalieji agitatoriai Europoje?
Naujojo žaliojo susitarimo idėja JAV politikoje sklando mažiausiai nuo 2006 m. Europos žaliajam susitarimui (atmetus žodį „naujas“ su radikaliu atspalviu) dar nėra nė metų. ES planas atsirado, kai netikėtas politinis lyderis susidūrė su naujai išrinktais Europos Parlamento nariais, kuriems energiją suteikė pasaulinis klimato judėjimas.
Von der Leyen, Vokietijos gynybos ministrė, buvo netikėtas pasirinkimas tapti Europos Komisijos pirmininke, aplenkusi gegužės mėn. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose dalyvavusius kandidatus. Šiuose rinkimuose Europos žalieji gavo rekordinį vietų skaičių, nes Vokietijoje ir Šiaurės šalyse klimato kaita buvo svarbiausia darbotvarkės dalis. Von der Leyen iškilimas paskutinę minutę papiktino Europos Parlamentą, kuris spaudė ją palenkti į kairę, liberalus ir žaliuosius, kad gautų paramą. Siekdama įtikinti EP narius, ji pažadėjo, kad per 100 dienų nuo darbo pradžios bus parengtas Europos žaliasis kursas.
Be Briuselio galios žaidimų, politikai reagavo į gatves, nes moksleiviai išėjo iš klasių, reikalaudami imtis veiksmų. Mokyklų streikas buvo asmeninis. Vyriausybių vadovai, vyriausybių vadovai ir aukšti JT pareigūnai ES pareigūnams sakė, kad jų vaikai klausia, ką jie daro, kad išsaugotų planetą. Kaip pasakoja vienas pareigūnas: „Galite įsivaizduoti, kad pokalbis su savo vaikais yra daug konfrontacingesnis nei pokalbis su akcininku ar bloga antraštė laikraštyje.“
Kas už, kas prieš?
Tai šiek tiek panašu į pasaulinę taiką: teoriškai visi palaiko Europos ekologinį susitarimą. Tačiau ambicijoje iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį energijos suvartojimą yra didelė skylė: Lenkija, kuri teigia, kad klimato neutralumo sieks „savo tempu“.
O po paviršiumi nesunku įžvelgti įtampą dėl Europos žaliųjų ambicijų. Mažiausiai aštuonios šalys, įskaitant Ispaniją, Švediją ir Latviją, nori, kad ES padidintų 2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą. Lenkija ir Vengrija mano, kad tai per daug. Nesutarimai kils ir tada, kai reikės priimti sunkius sprendimus: nuo anglių kasyklų uždarymo, didesnių reikalavimų ūkininkams iki griežtesnių išmetamųjų teršalų standartų automobilių pramonei.
automobiliai
Kokį vaidmenį įgyvendinant ekologinį susitarimą atliks Europos Parlamentas?
ES vyriausybės aplinkosaugos įstatymus derina su Europos Parlamentu. Todėl Europos Parlamento nariams tenka svarbus vaidmuo priimant daugybę naujų teisės aktų, kurie, kaip tikimasi, bus priimti įgyvendinant Europos ekologinį susitarimą: bus peržiūrėta smarkiai kritikuojama ES prekybos anglies dioksidu sistema, nustatyti nauji lengvųjų automobilių ir mikroautobusų eksploatacinių savybių standartai, peržiūrėta žemės ūkio politika, pakeistos ES taisyklės dėl valstybės subsidijų, pagal kurias palaipsniui bus nutraukta parama iškastiniam kurui.
Paprastai Parlamentas yra linkęs kelti ekologiškų veiksmų kartelę – praėjusiais metais jis paskelbė ekstremalią klimato kaitos situaciją. Tačiau EP nariai dažnai pralaimi kovą prieš ES ministrus, kurie paprastai turi viršenybę ES derybose.
Skaitinių sąrašas
Europos žaliasis susitarimas, Europos Komisija
Trilijonas priežasčių kruopščiai išnagrinėti Žaliojo sandėrio investicijų planą, Bruegel
Kiek geras yra Europos Komisijos pasiūlymas dėl Teisingo perėjimo fondo, Bruegel
Europos žaliasis sandėris, Jeffrey Sachs, Project Syndicate
