Dokumentai apie legendinius „prezidento“ Vytauto Landsbergio nusikaltimus
prezidentas
Aurimas Drižius
Kadangi vakar „tata“ pasiskelbė „prezidentu“, tai yra gera proga prisiminti jo legedinius jaunystės darbelius.
Kalba eina apie 1999 m. įvykdytą „Mažeikių naftos“ privatizavimą – motyvuojant tuo, kad „Mažeikių nafta“ yra „metalo laužas“ ir „Ivano prie vamzdžio neprileisime“ ir kaip tada sakė Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, „iš jos pavagiama apie pusė milijardo per metus – tai nustatė britų karo analtikai“ (vėliau paaiškėjo, kad V.Landsbergio cituota britų Sandhersto karo akademijos studija apie „Mažeikių nafta“ yra klastotė), įmonė buvo dovanota kažkokiems Landsbergio draugeliams. Jiems atstovavo toks garsus JAV lietuvis Kazickas, į kurio privačią salą Karibuose buvo nudūlinęs ir mūsų patriarchas.
Tai vai, „Mažeikių naftos“ privatizavimas – 51 proc. šios įmonės akcijų tuomečio Seimo pirmininko V.Landsbergio pastangomis 1999 m. buvo dovanotos ofšorinei (lygiai tas pats dabar padaryta ir su suskystintų dujų terminalu „Independence“) firmelei „Williams International Company“, kuri jas vėliau perdavė Rusijos kompanijai „Jukos“. 2006 m. už šias 51 proc. akcijų Lenkijos kompanija sumokėjo ‚Jukos“ 1 492 000 000 JAV dolerių. Kitaip sakant, V.Landsbergio pastangomis vien dėl šio sandorio Lietuvos biudžetas prarado 1,5 mlrd. dolerių. Niekas už šią aferą iki šiol nėra nubaustas, o Landsbergis toliau sako kalbeles per vasario 16 d. minėjimą iš balkonėlio ir toliau reikalauja jį vadinti „prezidentu“.
Po kelių metų paaiškėjo, kad visas šis privatizavimas buvo afera – tai pripažino net Konstitucinis teismas.
Buvo iškelta byla – joje iešmininkais tapo tokie Landsbergio pakalikai, kaip buvė ministrai Sigitas Kaktys, Rimantas Didžiokas ir . Jie buvop apkaltinti nusikaltimais – piktnaudžiavimu tarnyba, mat pasirašę sutartis su „Williams“ dėl „Mažeikių naftos“ valdymo. Pagal tas sutartis buvo numatyta, kad „įmonės valdytojas neatsako už įmonei padarytą žalą“ ir dar didesnių nesąmonių. Žinoma, kad minėtos sutartys prieštaravo įstatymams.
Tačiau įdomiausia buvo tuomečio Teisingumo ministro Balčiūno parodymai prokuratūrai. Jis paliudijo, kad Teisingumo ministerija prieštaravo minėtų sutarčių pasirašymui, tačiau tada į procesą įsikišo pats V.Landsbergis. Jis paskambino Balčiūnui ir, kaip šis sakė, „atskaitė moralą“, neva tos sutartis visiškai legalios ir kad Balčiūnas tik stabdo procesą. Tas neišlaikė Landsbergio spaudimo spaudimo ir „parengė naują išvadą“, kad tos sutartis visiškai teisėtos.
Žinoma, kad tai buvo melas, nes vėliau dėl šių sutarčių pasirašymo buvo teisiami jau minėti ministrai. Tiesa, jie lengvai išsisuko, nes teismas nusprendė, kad jau suėjo „senaties terminas“. Vėliau, kai kreipiausi į prokuratūrą ir teismą dėl Landsbergio ir Adamkaus atsakomybės, prokuratūra ir teismas man nurodė, kad „nėra jokių objektyvių duomenų“ apie šių personų atsakomybę.
Vėliau ta minėta „Mažeikių naftos“ privatizavimo byla, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, buvo sunaikinta. Tačiau redakcijai liko kai kurie šios bylos dokumentai – jau minėtų įtariamų ministrų kaltinamasis aktas ir nuosprendis:
Kaltinamasis-aktas-W-2004-03-26-31
Kaip tik juos ir viešiname „Laisvame laikraštyje“, kad rinkėjai žinotų apie savo „prezidento“ Vytautos Landsbergio nuopelnus.
Dar blogiau baigėsi „Mažeikių naftos“ vadovui G.Kiesui, kuris pats norėjo privatizuoti „Mažeikių naftą“, buvo nužudytas, kai pasakė, kad „daugiau netylės“. V.Kiesus, jo sūnus ir vairuotojas buvo nužudytas itin žiauriai – jam po egzekucijos nupjauta galva, kuri, matyt, nuvežta parodyta šio nusikaltimo užsakovui, ir iki šiol nerasta. Nusikaltimas buvo nurašytas plėšikų „tulpinių“ gaujai, su kuria Policijos departamentas buvo sudaręs slaptą sutartį – neįtikėtina, kad pats Policijos departamentas apginklavo „Tulpinius“. Iki šiol Kiesų nužudymas nėra išaiškintas. Policijos departamento darbo planas apginkluoti „tulpinius“. Kiek dar nusikaltimų „tulpiniai“ įvykdė pagal šį planą? Niekas šito nesiaiškino.
