Dingo “slaptas” ir prisipažinęs Garliavos bylos liudininkas Vitalijus Keršis

Šiandien, spalio 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pradėta nagrinėti Lietuvos piliečių, ilgą laiką viešojoje erdvėje vadintų „Garliavos organizuota grupe“ ar „perversmininkais“, apeliacinis skundas. Jame prašoma įvertinti Šiaulių apygardos teismo kolegijos (teisėjai Raimundas Jurgaitis [pirmininkas], Nijolė Matuzevičienė ir Virginija Žindulienė) priimtą sprendimą.
Atsakyti į klausimą, ar pagrįstai Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad savo pilietinę pareigą ginti silpnesnįjį, tuo labiau – vaiką, vykdę žmonės yra kalti dėl „kvalifikuoto šmeižimo (BK 154 str. 2 d.), neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo (BK 167 str.), neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo (BK 168 str.), trukdymo teisėjo, prokuroro, tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (BK 231 str. 1 d.)“, patikėta ypatingos sudėties teisėjų kolegijai: jos pirmininke ir pranešėja paskirta Jolanta Čepukėnienė [pirmininkė ir pranešėja], jai talkins Justas Namavičius ir Regina Pocienė.

Tačiau tik pradėjus posėdį, paaiškėjo, kad posėdyje trūksta kelių nuteistųjų ir išteisintųjų.

Pvz., posėdyje nepasirodė toks Vitalijus Keršis, kuris vienintelis šioje byloje pripažino kaltę ir buvo išteisintas.

Už šias paslaugas teisėsaugai V.Keršis buvo padarytas „slaptu“ ir saugomu liudininku.

Todėl labai keista, kad valstybės saugomas liudininkas nežinojo, kad vyks teismo posėdis, kuriame pagal jo parodymus yra nuteisti žmonės. Apie tai, kur yra ‘slaptas“ liudininkas, nieko nežinojo ir kaltinamąjį aktą surašiusi prokurorė.

LL šaltiniai sako, kad nuolat meluojančius liudininkus naudojantis poliicjos departamentas jau turi karčios patirties – su panašiu atveju policija susidūrė “saugodama” Joną Bielskį daktaro byloje.“Senelis” buvo tris kartus buvo pabėgęs ten kur norėjo…maustė mentus kaip tik norėjo, o jie būdami riboto proto, vis dar tikėjo , kad daugiau Jonelis nebėgs. Pagautas „senelis“ vėl duodavo “vertingas” žinias ir likdavo namų arešte ir vėl darydavo ką nori.

„Skirtumas su Keršiu tik tas , kad Jonas negalėjo atsisakyti savo parodymų teismo metu, o Keršys skaityk jų ir nedavė, t.y. pakeitė juos , kad net prokurorė vos neišvirto iš kėdės, o į jos klausimą “ką jam liepė sekti Venckienė – atsakė – nieko, o dėl Skučienės- “liepė KĄ NORS DARYTI, O NE PRIE NAMO TRINTIS”. O jis nieko nedarė ir iš jo kompo KAŽKAS ŽINUTĘ APIE AIDĄ MILINĮ IŠSIUNTĖ”.

Tiesa, Šiaulių teisme vienintelis teisiamasis, turėjęs šioje byloje išskirtinį statusą, tarsi kaltinamasis, tarsi saugomas specialusis liudytojas Vitalijus Keršis pasisakė trumpai: „Su kaltinimais sutinku. Prašau manęs nepersekioti.“ Šis teismų posėdžiuose policijos saugotas bei kaukės nenusiimdavęs asmuo ir taip turėjo išskirtines sąlygas: uždarbiavo be teismo leidimo išvykęs užsienin, zuokininkų sąraše dalyvavo 2019 metų vietos savivaldos rinkimuose į Joniškio Tarybos narius. Rinkiminėse nuotraukose užfiksuotas, beje, be kaukės ir apsaugos. Bet tai, galimai, įmanoma tik teisiamiems „už gerus darbus“?

Beje, dar Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant šią bylą, V.Keršis buvo įpratęs nevaikščioti į bylą.

„Keršis piktybiškai nevaikščiojo į posėdžius Šiauliuose, ir teismas tai toleravo“, – sakė vienas nuteistasis Andrius Lobovas.

Jam pritarė kitas nuteistasis Darius Kaminickas : „Keršis yra vienintelis pripažinęs kaltę šioje byloje, prisipažinęs, kad bendravęs su tyrimo nenustatytais asmenimis“.

G.Banaitis jam pritarė : „Keršis yra kertinis asmuo šioje byloje“. Žmogus stebėjosi, kad Keršis ikiteisminio tyrimo metu davė vienus parodymus, o teisme – jau kitus, visiškai priešingus.

Apeliacinis teismas nusprendė, kad be Keršio ir kitų išteisintojų negalima pradėti nagrinėti skundo, ir atidėjo posėdį iki lapkričio 4 d.

Kaip jau skelbėme, Šiaulių apygardos teismas, 2015 m. gruodžio mėn. ėmęsis nagrinėti vienuolikos kaltinamųjų – Audronės Skučienės, Ramintos Baltuškienės, Tatjanos Borovec, Gedimino Aiduko, Dariaus Kaminicko, Rimanto Stanislovo Rinkevičiaus, Gintaro Banaičio, Violetos Banaitienės, Andrejaus Lobovo, Renaldo Ščiglinsko, Vitalijaus Keršio – neva baudžiamąsias veikas, savo sprendimą suguldė į 120 puslapių apimties nuosprendį.

Kviesdami ir toliau stebėti, kaip Lietuvos teismai atlieka jiems patikėtą pareigą – vykdo teisingumą, siūlome prisiminti, kaip ši byla buvo nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Atgaivinti kone ketverių metų senumo įvykius Jums pagelbės Tiesos.lt portalo bendradarbės Irenos Vasinauskaitės rašinių ciklas, išsamiausiai nušvietęs šią bylą. Kone visus Šiaulių apygardos teismo posėdžius stebėjusi ir aprašiusi visuomenininkė ne tik primins, kaip prokurorei Ritai Poškienei tik iš trečio karto pavyko suformuluoti kaltinimus, bet ir tai, kodėl visi kaltinamieji bei didžioji dauguma liudytojų, kalbėdami teisme, atsisakė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir paliudijo apie jiems darytą spaudimą, kodėl teismas teikėsi pakviesti ne visus gynybos kviestus liudytojus, kas šioje byloje tapo pagrindiniais įkalčiais ir pan.