Dėl apkaltos prezidentui G.Nausėdai, įtariamam padariusiam nusikaltimus pagal BK 167 ir 168 str.

Generalinei prokuratūrai

Visa čia išvardintų įvykių seka rodo, kad prezidentas G.Nausėda arba jo patarėjai davė neteisėtą nurodymą surinkti STT informaciją apie privatų žmonių gyvenimą, ir šia informacija pasinaudojo, ją atskleidė ir paviešino, tokiu būdu padarė nusikaltimus, numatytus BK 167 ir 168 str.

2020 m. kovo 10 d.

Pareiškėjas Aurimas Drižius, a.k.

Konstitucijos per. 23B, Vilnius

LR prezidentas G.Nausėda atrodo kaip į spec. tarnybų tinklus įkliuvęs aukščiausias valstybės pareigūnas.

Nors VSD neteisėtai prieš prezidento rinkimus rinko privačią informaciją apie G.Nausėdos komandą ir be abejonės, patį G.Nausėdą, tačiau tai buvo savavališkas veiksmas, nes Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – NSGK) nebuvo pavedęs VSD rinkti privačios informacijos nė apie vieną iš kandidatų į prezidentus.

Dar blogiau, kad prezidentas G.Nausėda buvo pavedęs STT surinkti privačią informaciją apie žmones, giminystės ryšiais susijusius su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)

T.y. prezidentas G.Nausėda, norėdamas pašalinti iš posto Susisiekimo ministrą J.Narkevičių, kuris užkirto kelią G.Nausėdos numylėtinio Roko Masiulio bandymams neteisėtai užvaldyti didelės apimties „Lietuvos pašto“ valstybės turtą, pavedė STT surinkti bet kokią kompromituojančią informaciją apie LLRA ir susisiekimo ministrą J.Narkievičių.

STT pateikė prezidentui savo dokumentą, pavadinimu „Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“.

Jame nurodyta, kad susisiekimo ministro Narkievičiaus darbo pradžios 12 asmenų, turintys ryšių su LLRA, buvo įdarbinti ministerijai pavaldžiose įstaigose, trys partijos nariai patys dirba ministerijoje, joje taip pat yra ir su LLRA-KŠS susijusi politinio pasitikėjimo darbuotoja.

https://www.youtube.com/watch?v=OFgI4jakHIY

Informacija pateikta iš viso apie 16 asmenų. Trys LLRA-KŠS nariai dirba pačioje susisiekimo ministerijoje: ministras J. Narkevičius, viceministras ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Vladislavas Kondratovičius bei ministro patarėjas Jaroslavas Kaminskis. Tai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai.

Taip pat STT nurodė, kad ministerijoje dirbanti ministro patarėja Joana Sokolnik partijai nepriklauso, bet turi ryšių su partijai priklausančia pusseserės dukra. Dokumente fiksuojama, kad nuo ministro darbo pradžios „Lietuvos pašte“ dirbti pradėjo 6 asmenys, susiję su LLRA-KŠS priklausančiais asmenimis. Tačiau ryšiai neatrodo itin artimi. Pavyzdžiui, laiškininko, dirbančio Vilniuje, sutuoktinės pusbrolis yra partijos narys, arba skirstytojos, dirbančios Vilniaus rajone, sutuoktinio motina yra partijos narė.

Nurodyta kad ir 6 asmenų skaičius nėra iki galo tikslus – viena darbuotoja iš pareigų buvo atleista dar spalio pabaigoje, o pateiktoje lentelėje įrašytos dvi „Lietuvos pašto“ darbuotojos, kurios dirbti pradėjo dar prieš J. Narkevičiaus darbo pradžią.

„Lietuvos geležinkeliuose“ nuo ministro darbo pradžios buvo įdarbinta viena su LLRA-KŠS susijusi turto analitikė. Jos ryšys su partija – per sutuoktinio tetą. Viešoji įmonė „Lietuvos oro uostai“ įdarbino vieną asmenį, kuris yra susijęs su net septyniais partijos nariais. Ryšiai tokie: antros eilės pusbrolis, anūkas, sutuoktinės pusseserės sūnus, pusseserės sūnus. Šis asmuo yra aerodromo vairuotojas. Akcinė bendrovė „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nuo ministro darbo pradžios įdarbino 3 asmenis, kurie susiję su LLRA-KŠS. Ryšiai tokie: partijos narės anūkas, antros eilės senelė, antros eilės teta. Šių darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 700 iki 800 eurų, jie atlieka techninį darbą. Viešojoje įstaigoje „Oro navigacija“ nuo J. Narkevičiaus darbo pradžios ministro poste dirbti pradėjo vienas asmuo, kuris susijęs su 4 skirtingais partijai priklausančiais asmenimis. Ryšiai tokie: antros eilės pusbrolis, teta, antros eilės teta, antros eilės senelis. Tačiau viskas tampa daug aiškiau, kai sužinoma, kad tai yra studentas, kuriam privaloma atidirbti nustatytą kiekį valandų, treniruočių metų imituojant piloto darbą.

Gavusi šią STT surinktą privačią žmonių informaciją, prezidentūra ją paviešino, o pats prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad tai yra „rimta informacija“.

„Prezidentas informaciją gauna iš įvairių šaltinių – kitų valstybės institucijų bei tarnybų, per savo patarėjus, jis gauna laiškų iš Lietuvos piliečių ir tiesiogiai. Prezidento pasisakymas buvo paremtas patikima informacija – iš įvairių šaltinių gauti duomenys tik papildė ir sustiprino ją“, – pareiškė prezidento patarėjas A.Bubnelis.

„STT nekomentuoja, kokia informacija, vadovaujantis STT įstatymu, konkrečiais atvejais yra teikiama ar nėra teikiama valstybės vadovams“, – rašoma STT Komunikacijos skyriaus viršininkės Renatos Keblienės atsakymuose DELFI.

„Prezidentūra kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir paprašė pateikti informaciją apie galimus nepotizmo atvejus, ryšius su LLRA-KŠS susisiekimo sektoriuje. (…) Ministras pirmininkas tos informacijos neturėjo, mes apie tai išgirdome tik viešai – prezidento interviu LRT radijui. Ir jame buvo labai aiškiai suformuluotas teiginys, ne spėjimas. (…) Premjeras vėliau kreipėsi į STT, prašė pateikti tą pačią informaciją. (…) Jeigu tai būtų rimti kaltinimai, ministras toliau dirbti negalėtų. Bet jei STT būtų turėjusi rimtą informaciją apie galimus pažeidimus susisiekimo ministerijoje, tai ji ir be prašymo būtų pateikta ministrui pirmininkui. Mes gavome informaciją, kuri aiškiai rodė, kad nėra minimų 20 lenkų, tai tiesiog darbinio pobūdžio medžiaga. Klausimas, kodėl ji buvo iškelta į viešumą, galbūt tai yra tam tikras nepatyrimas. STT ir kitos tarnybos visada pateikia įvairaus pobūdžio informacijos, tačiau iš jos tokių toli siekiančių išvadų padaryti tiesiog neįmanoma“, – viešai sakė ir premjero patarėjas Skirmantas. Malinauskas.

Jis sakė, kad STT gavo užduotį – klausti konkrečiai apie įdarbintų žmonių sektoriuje ryšius ir su kitomis partijomis.

Tokiu būdu buvo padarytas akivaizdus nusikaltimas – neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas.

Baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą numato Baudžiamojo kodekso (BK) 167 straipsnis.

Minėto kodekso 168 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tokiu būdu gautos informacijos viešą paskelbimą, pasinaudojimą ja ar panaudojimą kitų asmenų labui.

Už šias nusikalstamas veikas asmuo (taip pat ir juridinis) gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismų praktikoje nurodoma, kad tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus, visų pirma reikia įvertinti, ar rinkta informacija tikrai yra asmens privataus gyvenimo sritis.

Pastebėtina, kad išsamių privataus gyvenimo apibrėžimų nėra. Pvz., generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose „Rekomendacijose dėl Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo“ privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais žmonėmis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.

Neabejotinai ši sąvoka apima asmens lytinį, dvasinį, religinį gyvenimą, privatų susirašinėjimą, pokalbius, privačią užrašuose ar elektroninėse laikmenose saugomą informaciją. Privatus gyvenimas neapima dalykų, kurie yra viešai prieinami, skelbiami žmogui sutinkant: išsilavinimas, profesija, turimas nekilnojamas turtas, dalyvavimas įvairių organizacijų veikloje ir pan. Nėra svarbu, kokiais būdais renkama informacija. Tai gali būti daroma sekant, stebint, klausantis, renkant, apklausiant ir kt.

Visi informacijos apie privatų žmogaus gyvenimą rinkimo veiksmai yra neteisėti, išskyrus atvejus, kai tą leidžia įstatymas (pvz., kai ikiteisminio tyrimo metu priimta teismo nutartis klausytis asmens pokalbių, jį sekti ir pan.). Nelaikoma neteisėtu informacijos rinkimu, jei įsidarbinant paties žmogaus paprašoma pateikti duomenis apie jo psichinę, sveikatos būklę, buvusias darbovietes ar pan. Kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 168 straipsnį, informacija turi būti atskleista viešai – neapibrėžtam ratui per spaudą, televiziją, viešus renginius, internete ir pan. Konkrečioje situacijoje pateikta per mažai duomenų įvertinti, ar yra šis nusikaltimo sudėties požymis. Taipogi sunku įvertinti, ar bendrovė pasinaudojo surinkta informacija, ar tai padaryta trečiųjų asmenų labui, tai yra, ar jiems ji buvo naudinga.

Jeigu yra nors vienas iš šių požymių, veika kvalifikuojama tik pagal BK 168 straipsnį, atskirai traukti baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 167 straipsnį nereikia – pagal normų konkurencijos taisykles pirmenybė teikiama platesnei normai.

Vertinant situaciją manytina, kad informacija turbūt buvo renkama ir vėliau perduodama sprendžiant dėl žmogaus įdarbinimo, todėl ja pasinaudota ir ji buvo naudinga tretiesiems asmenims. Situacijoje nurodytu atveju tiek už BK 167, tiek už 168 straipsniuose numatytą veiką atsakytų konkrečius veiksmus atlikę, juos organizavę bendrovės darbuotojai ar kiti asmenys. Baudžiamojon atsakomybėn galima patraukti ir pačią bendrovę kaip juridinį asmenį, nes vertintina, kad veika buvo atlikta jos interesais, tačiau veiką turėjo padaryti vadovaujančias pareigas bendrovėje ėję asmenys arba kiti darbuotojai, atlikę tai savo iniciatyva, dėl nepakankamos vadovaujančių asmenų priežiūros arba kontrolės. Jei neteisėtai renkant informaciją apie asmens privatų gyvenimą buvo perimti kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, kituose įrenginiuose esantys elektroniniai duomenys, veika turi būti papildomai kvalifikuojama ir pagal minėto kodekso 198 straipsnį Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis turi kreiptis pareiškimu į tą ikiteisminio tyrimo įstaigą – policijos komisariatą, kurio teritorijoje buvo renkama informacija.

Šiuo konkrečiu atveju prezidentūros ir STT veiksmai atitiko visus BK 167 ir 168 str. numatytos nusikalstamos veiklos kriterijus

T.y. prezidentūra nurodė STT surinkti neteisėtus duomenis apie privatų žmonių gyvenimą, ir STT atliko šį pavedimą, ir prezidentas pasinaudojo šia informaciją, ją paviešino ir taip panaudojo savo politiniams tikslams pasiekti.

T.y. 167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas

Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

KEISTA:

2007 06 28 įstatymu Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21)

(Žin., 2007, Nr. 81-3309)

Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

168 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas

Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose numatytą veiką,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje skelbiama: „Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų“;

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nustatyta: „1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

LR BK 167 str. nustatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.

Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, LR BK 167 str. nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi, fotografavimą ir pan.

Neteisėtas informacijos rinkimas apie asmens privatų gyvenimą reiškia, kad informacija renkama nesant asmens, kurį ši informacija liečia sutikimo arba nesant motyvuoto teismo sprendimo ar ne pagal įstatymą.

Nors LR BK nėra pateikta sąvoka, kas tai yra privatus gyvenimas, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. nurodyta, kad privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

Privatus žmogaus gyvenimas vyksta ne viešumoje, o tose srityse, kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur, be to asmens sutikimo, kitiems negalima kištis: tai vidiniai asmens šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, privatus susirašinėjimas, privatūs pokalbiai, kilmė, privati kompiuteryje saugoma informacija ir t.t. Taip pat šioms sritims priskiriama tam tikra privatumo realizavimo erdvė: žmogaus būstas, jo žemės valda, privačios veiklos patalpa (dailininko dirbtuvė, advokato biuras ir kt).

Šiuo atveju akivaizdu, kad prezidentūros darbuotojai pateikė prašymą pateikti STT informaciją apie privatų žmonių gyvenimą, ir šios užduoties tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis sukompromituoti LLRA narį J.Narkievičių.

Labai keista, kad LLRA lyderis Tomaševskis, iš pradžių reikalavęs Seime pradėti parlamentinį minėtų įvykių tyrimą, vėliau nutilo, o vienas iš LLRA akcijos, frakcijos Seime narys, LL pripažino, kad šis klausimas buvo svarstomas LLRA frakcijos posėdyje, tačiau jame nuspręsta daugiau šių nusiklatimų netirti ir šios temos neeskaluoti.

Faktas, kad STT pateikė prezidentūrai konfidencialią pažymą „„Nuo 2019 08 20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje ir jai tiesiogiai pavaldžiose įstaigose įdarbintų asmenų sąsajos su LLRA-KŠS nariais“, kuria pasinaudojo ir paviešino tiek LR prezidentas G.Nausėda, tiek ir kiti prezidentūros darbuotojai. Tokiu būdu buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 167 ir 168 str. – neteisėtai surinkta informacija apie privačius asmenis, ir vėliau šia informacija buvo pasinaudota, ją atskleidus ir paviešinus, siekiant sukompromituoti susisiekimo ministrą J.Narkevičių ir kitus jo partijos narius.

Remdamasis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 167 ir 168 str.

Aurimas Drižius