Dar vienas šventas teisėjas R.Jurgaitis įkliuvo STT – nuo jo matyt parduotų sprendimų nukentėjo šimtai žmonių

Nuotraukoje – šventojo teisėjų taryba, kuri aklai gina visus savo gaujos narius, kad tas neišduotų savo sėbrų

Aurimas Drižius

Šiandien „Lietuvos ryto“ korespondentas Ričardas Vitkus (nuotr. viršuje) mums parašė apie tai, kad STT su kyšiu įkliuvęs Šiaulių apygardos teismo teisėjas R.Jurgaitis buvo tiesiog šventasis : „dėl darbo kokybės šis patyręs teisėjas jokių priekaištų nebuvo sulaukęs. Jo priimami sprendimai būdavo motyvuoti. R.Jurgaitis neturėjo drausminių nuobaudų. Jei neklystu, pastarąjį kartą atlikus jo bylų patikrinimą buvo pastebėtas tiktai praleistas vieno dokumento išsiuntimo terminas – jis turėjo būti išsiųstas diena anksčiau“, – „Lietuvos rytui“ sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Gražvydas Poškus.

Ričardas Vitkus, su kuriuo kažkada mokiausi Vilniaus universitete, dar savo straipsnyje nepamiršta priminti, kad šis šventasis jau nuteisė Neringos Venckienės vadovaujamą gaują.

Ką čia bepridursi, tik man gaila, kad kažkada buvęs tvirtas vyras Ričardas Vitkus pavirto tokiu mazgote, kuris aklai kartoja tas visas nesąmones.

Kas jau kas bet R.Vitkus, gyvendamas Šiauliuose, turi puikiai žinoti, kas per teisėjas yra Jurgaitis ir kas per kontora – apskritai visas Šiaulių apygardos teismas.

Apie R.Jurgaičio nuopelnus ne kartą rašė ir „Laisvas laikraštis“.

Šis jokių priekaištų iš viršininkų nesulaukęs pseudoteisėjas ne kartą įkliuvo priėmęs itin baisių nutarčių.

Paaiškėjo, kad R.Jurgaitis buvo teisėjų kolegijoje, kuri nagrinėjo bylas, tačiau jas pasirašinėjo visai kiti, byloje nedalyvavę teisėjai.

Toje pačioje Garliavos byloje Šiaulių apygardos teismo teisėjai Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė ir Virginija Žindulienė nuteisė Garliavos „organizuotą grupę“ už sekimą. Šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme (pirmininkas A. Valantinas).

Byloje esantys slapta daryti pokalbiai patvirtina priešingai – sekimų nebuvo. Pokalbių turinys liudija, kad prokuratūros įvardinta „patikėtinė“ tarp „organizuotos gaujos“ ir „gaujos vado“ Neringos Venckienės liepia nesekti.

Pokalbis 2012-05-20 tarp Audronės Skučienės ir Dariaus Kaminicko, padarytas slapta įrašinėjant pokalbius:

„Audronė.- Tai jūs nuvažiuokite, yra Šventojoj reabilitacinė, tai ko tu į namus, į svečius važiuoji pas Černiauską?
Darius.- Ne į svečius, baikit čia šnekėt taip.
Audronė.- Ne, nu tai kaip Keršis į svečius, ane?
Darius. – Baikit Audrone, jūs nelyginkit taip, nu kam jūs šnekat dabar.
Audronė.- Klausyk, Dariau, jeigu nori… klausyk, jeigu nori… tai nuvažiuok į reabilitacijos ligoninę, ar nėra paguldyta, pasiklauskit ir viskas. O į namus, nebandykite sekti nieko. Černiauskas, prie ko čia jį persekiot?“

Visuomenininkė Irena Vasinauskaitė taip apibendrino savo įspūdžius iš šios bylos :

Perskaityti nuosprendį prireikė savaitės: bendras įspūdis

Beveik 120-ties lapų Šiaulių Apygardos teismo nuosprendis pareikalavo daug jėgų. Nemanau, kad įvairių leidinių žurnalistai, jau aprašę Garliavos bylos baigtį, gaišo laiką skaitydami dar ir šį opusą. Aš negalėjau pasielgti analogiškai. Trisdešimt vieneri Sąjūdžio metai mane išmokė ginti, o ne kaltinti žmogų, ieškoti tiesos.

Todėl stropiai ir atidžiai skaičiau nuosprendį… Ir nirtau.

Tik įsivaizduokite: žmogus, kuris pats yra tų įvykių liudininkas, yra verčiamas rimtu veidu skaityti teisėjų pasirašytas „ilgas pasakas mažiems“, dėliojamas, iš neaišku kur sužinotų neva faktų ar nuogirdų, ir vadinti tai teismo nuosprendžiu rezonansinėje byloje!

Kita vertus, pradėjus skaityti nuosprendį pirmiausia į akis krinta atmestinumas, su kuriuo jis surašytas. Ir nevalyvumas, o gal tiesiog nemokšiškumas – gausu stiliaus, logikos, faktinių klaidų ar neatitikimų. Tarkime, šio nuosprendžio įžanginėje dalyje kažkodėl neįrašytos ar nutylėtos dvi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės – Laimutė Stankūnaitė bei mergaitė Deimantė, tačiau baigiamojoje nuosprendžio dalyje jos ne tik kad įvardytos, bet ir nurodyta, kokios sumos joms priteisiamos. Kodėl taip padaryta? Ar dabar bet ką galima pavadinti nukentėjusiuoju ir priteisti civilinį ieškinį?

Kaip prisimenate, ir kaltinamasis aktas ne iškart buvo surašytas – prokurorė R. Poškienė jį keitė net du kartus. Vadinasi, teismui buvo pateikti net trys variantai. Pirmojo nesuprato nei kaltinamieji, nei gynyba, nei teisėjai… Buvo neaišku, ir kokį darinį „sumontavo“ A.Skučienė.

Taigi, bylinėjimasis užsitęsė ne tik dėl kaltinamųjų ligų – susirgti gali kiekvienas, bet ir dėl užsitęsusio „kaltinimų“ kurpimo proceso. Matyt, prokurorams reikėjo rasti būdą, kaip „įrėminti“ visas ikiteisminio tyrimo fantazijas, nes visi Garliavos įvykiai buvo tiek plačiai nušviesti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan., kad ne visi liudytojai, tardami „man yra žinoma“ arba „aš girdėjau“, pasakydavo, iš kur tai sužinojo ar kur išgirdo. Tačiau teismui ir tokie jų parodymai tiko…

Kad ir liudytojos Dalios Smerdovienės, kuri teisme vis nesiliovė stebėtis teisėjo R.Jurgaičio „nenuovokumu“, kaip jis pats nesupranta, iš kur ji, p.Dalia, tokia informuota, tai ji ėmė ir prisipažino: Klonio gatvėje buvusi kokius du ar tris kartus, bet ne ilgiau nei po valandą, visą informaciją apie įvykius Garliavoje „susirinkusi“ iš …„facebook-o“ diskusijų…. Ko gero, gyvendama ir dirbdama užsienyje?

Aišku tik viena – iš tokių „liudijimų“ išvada, jog Garliavoje būta organizuotos ar nelabai grupės, niekaip neplaukia. Štai kodėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei prokurorams teko rimtai „paplušėti“, kad bent kokią versiją sukurptų. Tiesa, teisme iš jos nieko nebeliko, bet pasakyti „karalius nuogas“ neišdrįsta. Greičiausiai būtent dėl to tiek visko ir prirašyta, tačiau … skaityk neskaitęs tuos 120 puslapių, bet įrodymų, kad Garliavoje tuo metu iš viso kažkoks darinys buvo sukurtas, nerasi. Viskas, ką pavyko teismui nustatyti, kad trys su puse liudytojo (vienas jų išteisintasis specialusis liudytojas V. Keršis) liudijo, jog „jiems yra žinoma, kad organizuota grupė buvo“, nors nesivargino „patikslinti“, iš kur tokios žinios. Iš veidaknygės? Radijo ar TV laidų? Iš Klonio gatvėje diskutavusiųjų?..

Beje, didžioji dauguma liudijusių Šiaulių Apygardos teisme paneigė savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nes prisiekus, regis, sustiprėja ir atsakomybės jausmas. Bet kokių grupuočių ar pasipriešinimo stovyklų buvimą Garliavoje tvirtai paneigė ir į teismą pakviesti liudyti žinomi žurnalistai, politikai, visuomenės veikėjai. Greičiausiai būtent dėl to Šiaulių Apygardos teismo teisėjai ir atsisakė kviesti daugiau kaltinamųjų nurodytų žymių liudytojų, 2010–2012 metais lankiusių Kedžių ir Venckų kiemus, kalbėjusių su Klonio gatvės budėtojais, bendravusių su ginama mergaite.

Bet grįžkime prie Šiaulių Apygardos teismo nuosprendžio ir pabandykime suprasti, kaip ir kodėl jis buvo „konstruojamas“.

Suprasti nuosprendį laiko prireiks daugiau: tik kelios detalės

Kad būtų aiškiau ir prokurorų „kančios“, pasianalizuokime, kas Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse kalbama apie …bendrininkavimą.

25 straipsnis. Bendrininkavimo formos
1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas.
2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
3. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
4. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė.

Nesu teisininkė, tik mėgėja skaityti įdomius dokumentus. Toks man pasirodė ir šis Šiaulių Apygardos teismo nuosprendis Garliavos mergaitės gynėjams.

Visų pirma, teismas neva nustatė, kad „Audronė Skučienė 2010 metų pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku […], subūrė organizuotą asmenų grupę“, ir nuteisė pagal ką tik pacituoto BK 25 str. 3 d. Kiti gi septyni nuteistieji veikė „A. Skučienės organizuotoje bendrininkų grupėje“ – tai atitinka BK 25 str. 2 d.

Tačiau ir jie nuteisti kaip ir „organizatorė“ – pagal BK 25 str. 3 d. Kodėl?

Klausimų kyla ir daugiau: visų pirma, kaip atsirado tokia „painiava“? Ir kas surašė tokį aktą? Negi Apygardos teismo teisėjai nuosprendį pasirašė jo nė neskaitę?

Kol kas tiek. Kviečiu įsitraukti ir į skaitytojus.

Dokumentų klastojimas Šiaulių apygardos teisme buvo legalizuotas

Beje, vienas iš Teisėjų tarybos narys, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius (nuotr.) buvo legalizavęs dokumentų klastojimą savo teisme

Protesto akcijos „Už teisingumą Lietuvoje“, vykstančios Daukanto aikštėje Vilniuje, dalyvis Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas Donatas Šulcas pateikė šiuos faktus patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius 2016-05-05 raštu Nr. G-1495 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patvirtino šiuos faktus:

Baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjo teisėjai Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis ir Boleslovas Kalainis.

b) 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1A-402-309/2015 pasirašęs teisėjas Vidmantas Mylė šios bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo.
c) Baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Zigmas Kavaliauskas šios bylos sprendimą aptarinėjo su teisėju Vidmantu Myle, kuris nebuvo bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys.
d) Teisėjas Vidmantas Mylė, kuris nebuvo baudžiamąją bylą Nr.1A-402-309/2015 nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys, „..žinojo šios bylos aplinkybes, todėl neapdairiai pasirašė šį išteisinąmąjį nuosprendį“.
Tokiu būdu Šiaulių apygardos teismo pirmininkas V. Kursevičius 2016-05-05 raštu Nr. G-1495 patvirtino, kad Šiaulių apygardos teismo 2015-11-05 d. ir 2015-12-16 d. teismo posėdžių protokoluose baudžiamojoje byloje Nr.1A-402-309/2015 žinomai melagingai įrašyta, jog bylos nagrinėjime dalyvavo teisėjas V. Mylė, kuris nebuvo paskirtas nagrinėti šią bylą ir kuris neturėjo teisės aptarinėti jo nenagrinėtos bylos sprendimo variantus; dalyvauti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo Z. Kavaliausko vadovaujamajame teisėjų pasitarime ir balsavime, „neapdairiai“ pasirašyti 2015-12-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.

‘Laisvo laikraščio“ redakcija laukia daugiau skaitytojų informacijos apie šių veikėjų žygdarbius, vykdant teisingumą:

Teisėjų tarybos

Sudėtis ir kontaktai
Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas.
Teisėjų tarybos sekretorė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas. (2019-02-19 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1553 sustabdyti įgaliojimai)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Arūnas Sutkevičius.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius.
Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Darius Kantaravičius.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Bartkus.
Utenos apylinkės teismo pirmininkė Irena Vapsvienė.