Dar viena beprotybė – „lubos” naftos kainai. Iš tikrųjų tai sugalvota kad palaužti Europos žmonių dvasią
idiotasnauseda1
Yra toks Klauso Švabo nevykėlis mokinukas Gitanas Nausėda, kuris mums aiškina, kad įvedus „lubas” rusiškų naftos kainai, kainos nukris. Nereikia būti tokiu idiotu, kaip buvęs SEB banko patarėjas, kad suprastum, kad bus visiškai priešingai – apribojus naftos tiekimą, nes rusai jos tiesiog neparduos už nausėdų „lubas”, susidarys didžiulis naftos deficitas, ir naftos, o kartu ir energetikos ir visos kitos kainos šaus į viršu kosminiu greičiu. Taip bus galutiniai sužlugdyta senutė Europos Sąjunga. Aišku, kad to ir siekiama. Negi toks idiotas kaip Nausėda nesupranta, kad dirbtinai sukėlus prekių deficitą, jų kainos šauna į viršų. Čia kaip panašiai nueitum į duonos parduotuvę ir sakytum : „nustatau duonos kainos lubas ne daugiau 10 centų”. Kainą nustato paklausa, o sumažinus pasiūlą, benzino kainos taps neįkandamos. Apgailėtina, kad lietuviai tokį idiotą išrinko savo prezidentu. Juk idiotas mums sako, kad negalima finansuoti Rusijos, kai tas pats Zelenskis uždirba milijardus dolerių iš rusiškų dujų eksportą per Ukrainą į ES. ir neketina sustoti, nors karas vyksta jau beveik metai. Kitaip sakant, Zelenkis pats finansuoja Rusijos karas prieš Ukrainą, o mums kabinami makaronai apie Zelią kaip didvyrį.
Štai ir ikanamisto pamokslai :
„Mums reikia ne teorinių sprendimų, kurie turi labai ribotą poveikį esamai situacijai. Mums reikia realių sprendimų, kurie spręstų didžiulių energetikos kainų problemą“, – penktadienį Kaune sakė G.Nausėda, dalyvaudamas spaudos konferencijoje kartu su Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos vadovais.
Visa šią istorija paaiškina zerohedge.com:
ES ir JAV žengė į priekį ilgai svarstytą ir ilgai planuotą žingsnį nustatyti Rusijos naftos kainos viršutinę ribą – 60 JAV dolerių už barelį.
Tikėdamos, kad gali daryti spaudimą tiekėjams ir priversti juos nevežti rusiškos naftos, kad nesusidurtų su sankcijomis, kuriomis remiamas kainų ribojimas, jos mano, kad ilgainiui iš rinkos gali pašalinti tik rusišką naftą.
Dėl to, kaip iš tikrųjų prekiaujama nafta realiame pasaulyje, palyginti su tuo, kaip ja prekiaujama Janet Yellen galvoje, šią politiką iš tikrųjų yra daug sunkiau įgyvendinti, nei atrodo. Naftos nepirksite „Target” ar „Wal-Mart” parduotuvėse esančiame naftos prekystalyje.
Nėra kainos etiketės, į kurią galėtumėte pažvelgti ir pasakyti „taip” arba „ne”. Kaip nurodo Tsvetana Paraskova iš Oilprice, sutartys dėl žaliavinės naftos sudaromos remiantis nuolaida arba priemoka prie etaloninės kainos tam tikru momentu.
„Fiziniai prekybininkai retai prekiauja pagal fiksuotą kainą”, – agentūrai Bloomberg sakė „JTD Energy Services Pte Ltd” vyriausiasis strategas Johnas Driscollas.
„Tai daug sudėtingesnė sritis, kurioje jie prekiauja pagal formules ir neatidėliotinus skirtumus nuo etaloninės naftos, kai prekiaujama faktiniais kroviniais ir apsidraudžiant nuo jų”, – sakė Driscoll, daugiau kaip 30 metų prekiaujantis nafta Singapūre.
Dar labiau viską apsunkina tai, kad ES nori išlikti lanksti ir savo nuožiūra keisti viršutinę ribą.
„Kainos viršutinė riba nėra nustatyta akmenyje – ji „kol kas yra fiksuota, bet laikui bėgant gali būti koreguojama”, – praėjusią savaitę pareiškė ES.
Jei tai skamba kaip visiškos katastrofos receptas, taip ir yra.
Nesvarbu, kas čia nutiks, naftos kiekis, kuris bus išgaunamas pagal šią viršutinę ribą, net jei tai nepavyks, sumažės. Laikotarpis. Žr. toliau pateiktą diagramą. Jei su tuo nesutinkate, tuomet galite pretenduoti pakeisti Jellen į JAV iždo sekretoriaus postą.
Vis dėlto Džanet Jelen (Janet Yellen) gali būti kvaila, bet ne tokia jau kvaila. Ji žino, ką padarys šis jos propaguojamas kainų ribojimas. Taigi, kaip visada, kalbant su šiais žmonėmis, klausimas, kurį turėtumėte užduoti, yra ne „Ar tai suveiks?” arba „Kaip reaguos Rusija?”, o „Ar tai yra pratybų tikslas?”.
Su manimi susisiekė „Sputnik News” ir paprašė mano komentarų šiuo klausimu (straipsnis čia), ir štai kokią taktiką pasirinkau atsakydamas į jų klausimus.
Jei visi dalyviai žino, kad kainų grindys ir viršutinės ribos visada ir be išimties sukelia gamybos trūkumą, kodėl jie tai darė, kai pasauliui akivaizdžiai reikia daugiau naftos?
Todėl, kad tai yra šios politikos bruožas, o ne klaida.
Šiais veiksmais, kaip ir kiekvienu kitu įsikišimu į naftos tiekimą nuo karo Ukrainoje pradžios, buvo siekiama nutraukti Rusijos tiekimą ir tikėtis, kad kiti gamintojai įžvelgs galimybę atimti rinkos dalį iš piktųjų rusų, kartu bandant priversti kapitalo investicijas nukreipti į konkuruojančias energetikos technologijas, pavyzdžiui, branduolinę energetiką, vandenilį ir vienaragių pirdymą.
Tai nepasiteisino. Rusija mielai parduoda savo naftą su didele nuolaida „Brent” žaliavos atžvilgiu, bet ar ji išliks 30 JAV dolerių, kuriuos Kinija ir Indija mokėjo už „Brent” žaliavą? Tik tuo atveju, jei „Brent” išliks 90 ir daugiau dolerių už barelį. Dabar, kai „Brent” kaina siekia 70 JAV dolerių, šios nuolaidos sumažės.
Kadangi „Vanguard”, sekdama „Blackrock” pavyzdžiu, atsisakė ESG, kaip investicijų srautus lemiančio veiksnio, greičiausiai pasiekėme šios kvailystės ribą, nes, nepaisant viso pasaulio komunistų protestų, kapitalas teka ten, kur su juo elgiamasi geriausiai.
Šiuo metu šis srautas yra akivaizdžiai nukreiptas į Europą, o ne į numatomą tikslą – Rusiją.
Yra daug šios kainų ribos tikslų, kai kurie iš jų nurodyti, kai kurie numanomi, mano komentarai pateikti kursyvu.
Apriboti Rusijos pajamas iš naftos tiek, kad jos biudžetas būtų ištuštintas. Mažai tikėtina, nes nuolaida „Brent” naftai didės ir mažės kartu su ateities sandoriais. Rusijos gavybos sąnaudos yra mažiausios pasaulyje, o nepanaudoti pajėgumai, kuriuos galima įjungti arba išjungti, yra didžiausi.
Tai paskatins kitas OPEC+ nares pumpuoti daugiau, nei joms priklauso, ir išardys kartelį. Vėlgi, mažai tikėtina, nes vienintelės, kurios turi nepanaudotų pajėgumų, taip pat patiria dideles sankcijas: Venesuela, Iranas ir kt. Iš „Beždžionių planetos”: „OPEC kartu stiprus”.
Pateikite Saudo Arabijai pasiūlymą, kurio jie negalės atsisakyti, vadovauti OPEC be Rusijos. Tai visiškai nepavyko, nes KSA ką tik pasirašė strateginę partnerystę su Kinija per pirmąjį Xi vizitą į užsienio valstybę po KOVID greičiau, nei galite pasakyti „daugiapolis pasaulis”.
Sumažinti naftos kainą, kad „Bidenas” galėtų papildyti SPR su didele nuolaida. Tik tol, kol galės manipuliuoti ateities sandorių kainomis žemyn ir neleisti rinkai patenkinti paklausos.
Sukelti tolesnį chaosą naftos laivyboje, kad įšaldytų investicinį kapitalą pramonėje, kuri dėl ESG ir „JAV/ES politikos” trilijonus atsilieka nuo žvalgybos. Štai kodėl, manau, Liz Truss buvo pašalinta iš JK premjerės posto ir kodėl Vokietija mielai sutiko su „Nordstream” sprogdinimu ir „Družbos” naftotiekio uždarymu.
Priversti Putiną parduoti Europai naftą žemesnėmis nei rinkos kainomis, kad būtų galima finansuoti būsimą karą prieš Rusiją, kuris dabar aiškiai numatytas 2023 m. Jie nori, kad tikėtumėte, jog naftos srautai į Europą jau sumažėjo, o „Sovcomflot” tanklaivių laivyno užsakymai (kaip nurodė „Sputnik”) išaugo. Vieninteliai svarbūs skaičiai yra Rusijos eksportas, o ne tai, ar naftos srautai patenka per Vakarų stebėjimo duomenis.
Jau daug metų tvirtinu, kad Europa jaučiasi turinti tam tikrą monopolinę (vieno pirkėjo) galią Rusijos energijos atžvilgiu. Ir viskas, ką jiems reikia daryti, tai suraukti nosį ir atsisakyti pirkti Rusijos produktus, ir tai privers Rusiją parduoti jiems už bet kokią jų reikalaujamą kainą.
Tačiau aš vis dar bandau išsiaiškinti, kiek geresnio sandorio jie nori nei tas, kurį turėjo prieš karą Ukrainoje – karą, kuriam sustabdyti jie nepadarė nieko esminio?
Manyti, kad ES siekė šių antagonistinių santykių su Rusija tik todėl, kad ji yra JAV imperijos kolonija, šiuo metu yra tiesiog iliuzija. Europa nė karto nesistengė finansiškai, ekonomiškai ar diplomatiškai susitaikyti su Rusija.
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel neseniai interviu laikraščiui „Die Zeit” pakartojo, kad Minsko susitarimai buvo sukurti kaip vilkinimo taktika siekiant apginkluoti Ukrainą būsimam karui su Rusija.
Šis prisipažinimas sugriauna visą tą ideologinių kairiųjų, kurie taip nekenčia JAV (ir visko, ką jos neva vis dar reiškia, t. y. kapitalizmo), kad negali pripažinti savo beprotybės realybės, susidorojimo naratyvą.
Europa pasirinko šį kelią. Ji laisvai pasirinko įšaldyti Rusijos užsienio valiutos atsargas, atsisakyti pirkti jos naftą ir dujas ir taikyti Rusijai sankcijas, kurios destabilizavo ne tik jos pačios, bet ir visų kitų šalių maisto ir energetinį saugumą.
Davosas nekenčia laisvės, kurią reiškia nafta ir dujos. Jų strategija – neleisti visam naftos kompleksui gauti reikiamo kapitalo ir tikėtis, kad jis žlugs. Tai, ką ji daro, yra greitesnis lygiagrečių laivybos, draudimo, mokėjimų įforminimo ir investicinės bankininkystės rinkų, skirtų bazinėms žaliavoms, kūrimas rinkose, kurių jie nekontroliuoja.
Jie kišosi į rinkimus ir (arba) vyriausybes visame pasaulyje svarbiausiuose pasipriešinimo židiniuose – JAV, Brazilijoje, dabar Peru, Jungtinėje Karalystėje, Pakistane, Kazachstane, – kad sutrikdytų bet kokią tolesnę Azijos integraciją.
Dauguma jų nepavyko, tačiau pavyko padaryti pasaulį mažiau saugų, mažiau nuspėjamą.
Kainų ribojimas yra kvaila politika, kurią įgyvendina žmonės, turintys aiškaus priešiškumo pačiai žmonijai, kad privestų pasaulį prie branduolinio karo slenksčio. Tai ne kas kita, kaip ta pati išdegintos žemės politika, kuri demonstruojama jau daugelį metų.
Jei negalime valdyti pasaulio, sudeginsime jį. Iš tikrųjų tai tik pagreitina skilimą tarp Rytų ir Vakarų. Rusija baigė su Europa. Ji pasuko į Rytus ir lauks, kol europiečiai ateis į protą ir ras bendrą kalbą. Ir jie, ir kinai dabar supranta, kad nėra jokio grįžimo į normalią padėtį, jei Vakarai nesugrius iš pykčio.
Viskas dėl kelių varganų dolerių už barelį.
Kaip visada, visus savo atsakymus „Sputnik” pateikiu žemiau eilutės.
Kaip reaguos pasaulinė rinka, kai įsigalios rusiškos naftos kainos riba? Kokių ilgalaikių pasekmių tikitės?
Kainų ribojimas yra tiesiog idiotiškas kainų požiūriu. Bet kuris pirmo semestro ekonomikos studentas supranta, kad kainų viršutinės ribos ir (arba) grindys sukuria trūkumą. Taigi, neturėtume tiesiogiai žiūrėti į kainą. Kaina yra pasiūlos ir paklausos pasekmė, šiuo atveju – sąmoningas bandymas sukurti trūkumą, įvedant nereikalingą trintį visoje naftos tiekimo grandinėje, kad būtų sukurtas pasaulinis energijos trūkumas.
Dėl to naftos kainos trumpuoju laikotarpiu kils, o investicijos į naujus naftos šaltinius dabar bus spartesnės, tačiau ne iš Vakarų, kurie visiškai priešiškai nusiteikę prieš naujų naftos šaltinių patekimą į rinką.
Kainų ribojimas buvo sumanytas siekiant nubausti Rusiją už jos specialiąją karinę operaciją Ukrainoje – kokie yra energijos tiekimo politizavimo spąstai ir spąstai?
Kaip ir visada, kalbant apie tokius žingsnius, yra istorija, kurią mums pasakoja, ir yra tikroji istorija. Šis apribojimas niekaip reikšmingai nesulaikys Rusijos nuo naftos eksporto. Pasikeis tik naftos tiekimo žemėlapis visame pasaulyje. Energija, kuri tekėjo į vakarus, dabar tekės į rytus ir pietus. ESPO naftotiekis bus visiškai išnaudojamas, nes didės paklausa iš Pietryčių Azijos.
Projektai, kurie iki Rusijos ir ES skyrybų buvo neekonomiški, dabar bus ekonomiškai naudingi, nes rinkoje buvo nustatytos žemiausios kainos. Štai kas juokinga dėl šios „viršutinės kainos ribos” rusiškai naftai – iš tikrųjų tai yra „kainų grindys”, užtikrinančios, kad Rusija, šalis, kurios vieno barelio kaina yra mažiausia iš visų didžiųjų gamintojų, ateityje gaus garantuotas minimalias pajamas.
Manau, kad labiausiai už šį idiotizmą atsakingos Janet Yellen tikslas – padidinti naftos kainą, kad būtų paspartintos investicijos į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, bet kartu apriboti Rusijos gaunamų pinigų kiekį, taip išstumiant ją ir kitus naftos gamintojus iš bado.
Trumpai tariant, tai nieko naujo. Tai tie patys žmonės, kurie Rusijai taikė sankcijas, kad rublis būtų silpnas, o naftos kaina kiltų.
Kaip šis žingsnis gali atsigręžti prieš G7 šalis ir ypač ES?
Taip jau yra buvę. Kaip jau sakiau, tai tik tos pačios politikos, kuri visada buvo vykdoma, pratęsimas. Dabar investicijos į naftos ir dujų atsargų pakeitimą, kurias jie bando stabdyti, bus vykdomos už Vakarų finansų sistemos ir Vakarų valiutų, t. y. JAV dolerio ir euro, ribų.
Kapitalas plaukia ten, kur jo reikia, ir ten, kur su juo elgiamasi geriausiai. Tai, kas vyksta Vakaruose, yra viena didelė politika, kuria siekiama įšaldyti kapitalą ten, kur jis šiuo metu yra įstrigęs, ir mušti jį ESG lazda. Galėčiau parašyti knygą apie tai, kodėl tai kvaila ir duoda priešingą rezultatą, bet trumpai pasakysiu, kad tai neveikia.
Šis kainų apribojimas yra didelio poslinkio, kai Rytai tampa pasaulinio kapitalo investicijų centru, pradžia.
Kainų viršutinė riba pasėjo nesantaiką ES viduje ir sukėlė kelis mėnesius trukusius ginčus – ar tikitės tolesnio ES narių susiskaldymo dabar, kai ši priemonė įsigaliojo?
Taip. Tačiau Europos Komisija nesiklauso ir toliau žaidžia kietą žaidimą su kiekviena ES valstybe nare ir Rusija visais klausimais. Kartu jie remia ir NATO plėtrą, o tai prilygsta atviram karo Rusijai paskelbimui. Dabar tai karo nusikaltimų tribunolai prieš Rusiją už karą, kurio ji nekovos ir net negali laimėti.
Dujų tiekimo ES vidaus politikoje dabar vyksta pokyčiai, nes Italijos Giorgia Meloni aiškiai siekia pakeisti Vokietiją, kuri yra daugumos į Europą vamzdynais tiekiamų dujų įvežimo uostas. Prancūzija ir Vokietija dėl to labai pyksta.
Ši energetikos krizė ES yra skirta palaužti Europos žmonių dvasią, kad jie sutiktų su visiška totalitarine ir (arba) centralizuota visko kontrole. Išorinis ES veidas yra neišvengiamas, tačiau maskuoja gilų susiskaldymą, kuris ją skaldo per siūles.
Su kokiomis problemomis susidurs ES, turint omenyje, kad Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas anksčiau patikslino, jog, įsigaliojus apribojimui, Rusija arba perorientuos savo naftos tiekimą, arba sumažins gavybą?
Kinija ir Indija jau užpildo spragas. Rusiška nafta bus maišoma Bahamų salose ar kituose sandėliavimo uostuose ir po to siunčiama atgal į ES naftos perdirbimo gamyklas. Visa tai – šešėlių žaidimas ir teatras. Pagrindinis tikslas, kaip minėjau, buvo padaryti naftos rinkas mažiau efektyvias, padidinti sąnaudas ir tuo pačiu metu iš jų išstumti kapitalą.
ES susidurs su nuolatinėmis aukštomis energijos kainomis, grynuoju kapitalo nutekėjimu dėl investicijų trūkumo ir krentančia valiuta, nes žlugs jos konkurencingumas pasaulinėje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad ji taip pat yra nepatikima prekybos partnerė, kuri nuolat keičia sutarčių sąlygas dar joms galiojant, prekyba, kuri anksčiau buvo vykdoma su ja, persikels kitur.
Viskas, ką jie daro, yra užtikrinimas, kad po 2030 m. niekas nenorės su jais turėti verslo reikalų, todėl jie iš visos širdies remia tolesnį karą su Rusija dėl Ukrainos…. Jei nukentės ES, nukentės ir visas pasaulis. Tai galutinis brinksmanshipo žaidimas. Ir būtent jie vairuoja šį autobusą kartu su tam tikrais su senaisiais pinigais susijusiais JAV veikėjais, kartu naudodamiesi tais JAV veikėjais, kaip antai Jellen, kaip dūmų uždanga savo pageidaujamiems rezultatams pasiekti.
Dabar aišku, kad ES dėl visų savo blogybių kaltina JAV, kaip ir sakiau daugiau nei prieš metus. ES Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen ką tik tai padarė, skųsdamasi dėl JAV subsidijų žaliosios energijos projektams. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas skundėsi, kad JAV per daug uždirba parduodama ES gamtines dujas.
Ar jie kalba rimtai? V. Putinas jiems pasiūlė išeitį, bet, kaip visada, eurokratai nori ir savo pyrago, ir jį suvalgyti… Jie nori nubausti V. Putiną ir gauti savo energiją subsidijuojamais tarifais. Rimtai, kodėl kas nors rimtai žiūri į šiuos aparatčikus?
Viskas, ką jie daro, prilygsta šautuvo nukreipimui į galvą, gaiduko nuspaudimui, bet tik peršaunant kaukolę, o tada kaltinti visus kitus, kad jie leido jiems tai daryti, ir liepti amerikiečiams išvaryti Rusiją iš Ukrainos.
Tai patologiška.
Kokia bus rinkos reakcija tuo atveju, jei Rusija apribos savo gavybą?
Akivaizdu, kad naftos kainos kils. Kinija ir Indija vis tiek pirks rusišką naftą, ją perdirbs ir parduos atgal ES pridėtinės vertės kainomis. Pinigai, kuriuos Europa uždirbo perdirbdama pigią rusišką naftą, dabar atiteks Kinijai ir Indijai, kurios už ją mokėjo su nuolaida savo valiuta arba rubliais, o europiečiams teks apmokėti sąskaitą.
Taigi 2023 m. laukite dar vienos didelės infliacijos bangos, kurią sukels kylančios energijos kainos, Kinijos ekonomikos atsigavimas, darantis spaudimą metalų kainoms, ir maisto trūkumas dėl ES karo su periodine elementų lentele.
