Daiva Guobienė : “N.Venckienė šioje žlugusioje visuomenėje nieko nepakeis“

Aurimas Drižius

Teisininkė Daiva Guobienė mano, kad Neringos Venckienės atvežimas į Lietuvą sunkiai ką nors pakeis – žmonės per daug abejingi kitų skausmui. Ji atsakė į LL klausimus:

Kodėl manai, kad Neringai Venckienei teisme pradėjus kalbėti apie pedofilijos bylos klastojimus, tai niekam nebebus įdomu?
Todėl, kad visa tai jau buvo. Ką ji pasakys naujo, ko nepasakė anksčiau?
Tai kad bylos klastojimai nebuvo vertinti – Venckienę nušalino nuo Deimantės bylos Grybauskaitės nurodymu? Visi tie bylos klastojimai sudėti į Neringos Venckienės knygą, tačiau teisme jie nebuvo nagrinėti?
Ir tu, kuris puikiai žinai, kaip veikia Lietuvos teismai, tiki, kad kas nors pasikeis? Juk teismams tai visiškai vienodai, ir tu puikiai tai žinai. Juk jie gali priimti arba atmesti bet kokį dokumentą, kokį tik panorės. Juk mes visi matėme teismo sprendimą, kad Deimantei ištrinta atmintis, dėl senukų Kedžių. Tas pats bus ir su Venckiene. Kas čia pasikeis? Kas čia jos bijo? Ji gali dėti ant stalo kokius nori įrodymus, nieko tai nepakeis. Nežinau, kodėl jūs galvojate, kad dabar kas nors pasikeis. Juk net Nijolė Sadūnaitė Seime kreipėsi dėl dingusios mergaitės – ar kas nors pasikeitė? Kas iš to? Ar kas nors pasikeitė?
Taip, niekas nepasikeitė.
Prisiminkite, kas buvo po Sadūnaitės pasisakymo – visi kalbėjo, va čia tai dabar bus. O aš galvojau – kokie naivūs žmonės. Niekas nepasikeis.

Taip, tačiau Venckienė ims kalbėti apie padėtį mūsų vadinamoje teisėsaugoje? Kuri atėjo iš KGB, ir nieko nuo jos nesiskiria?

Nu pakalbės, pakalbės, ir kas iš to?

Po to greitai ateis Seimo rinkimai – negi žmogeliams tai visiškai nerūpi, kaip jie valdomi?
Nežinau, man tai jūs atrodote šioje vietoje labai naivūs. Aš nematau jokių galimybių, kad kas nors pasikeis. Teismai nieko nebijo, ir jie nuteis Venckienę kaip norės. Niekas nepradės apie tai kalbėti, o jeigu pradės, tai niekas neklausys. Ir kaip reikia kalbėti, kad kažkas išgirstų? Pažiūrėk į visuomenę, į realius žmones, kurie gyvena šalia mūsų – juk niekam tai nerūpi. Jiems neskauda jūsų dingusios mergaitės, nei tavo ar mano problemos. Tokia mūsų visuomenė. Ji išaugo tokia, kokia buvo mokinta mūsų sistemos, ir ji taip gyvena, kaip buvo išmokyta. Sistemai to ir reikia – kad visi žmonės būtų abejingi. Juk žmogeliai kaip galvoja – mano keptuvėje kepamas kiaušinis man rūpi svarbiau, nei tavo badu mirštantis kūdikis. Turim tokią visuomenę, kokios ir norėjo ši sistema. Ir todėl Venckienės sugrįžimas man apskirtai atrodo juokingas, nes niekam jis nebaisus. Man tik rūpi daugiau teisiniai aspektai – ją parveš, ir ką toliau su ja darys? Ar jai skirs namų areštą, ar ją laikys kalėjime?
Ar prokuratūra vėl prikeps jai bylą pagal melagingus liudininkus, kaip Žalimas, kad ji neva organizavo žudynes?
Jeigu tu kalbi, kad Venckienę teis ne pagal tuos straipsnius, pagal kuriuos ją leido pargabenti iš JAV, na taip, taip gali būti, tačiau vėlgi – kiek mūsų teisėsaugoje buvo nustatyta to paties Strasbūro ar Jungtinių tautų organizacijos, kad žmonių teisės masiškai pažeidinėjamos? Ar nuo to, kad tarptautiniai teismai nuolat konstatuoja, kad žmonių teisės pažeidžiamos, kas nors pasikeitė? Mūsų teismai eilinį kartą pažeis žmogaus teises ir nieko jiems už tai nebus. Problema ta, kad kai nustatomas pažeidimas, tačiau jokios sankcijos Lietuvai netaikomos, tai tas pažeidimo nustatymas absoliučiai nieko nereiškia. Panašiai, kaip pasakykite vaikui, kad jis blogai padarė, tačiau jokios bausmės už tai nebus. Kaip vaikas tai vertins? Jeigu jis nesulauks bausmės, tai jis taip pat elgsis ir trečią, ir ketvirtą kartą. Ir tai, ką Neringa dabar sako – aš skaičiau jos interviu, pagalvojau, kad moterie, tu pavėlavai kokius septynis metus. Ji kalba apie tai, kad burs visas opozicines partijas, tačiau aš galiu pasakyti – bandžiau tai padaryti dar tada, kai Venckienė kandidatavo į Seimą. Važinėjome, kalbėjome, bandėme jungtis, ir kokią išvadą man teko padaryti – kiekvienas karaliukas nori valdyti, ir nemato galimybės jungtis į koaliciją su kitais karaliukais, jam tai neįdomu. Kiekvienas karaliukas nori būti karaliumi ir nenori su niekuo jungtis. Ir kiekvienas karaliukas eina į rinkimus ne tam, kad kažką pakeisti, tačiau tam, kad valdžią gauti. O tu galvoji, kad Neringa dabar tokius žmones sujungs? Reikėjo tada su manimi pavažinėti po Lietuvą, būtų pamačiusi, ar tai įmanoma. Iki šiol atsimenu, kaip su Venckiene teko važiuoti į Prienus. Ir tada aš jai siūliau : Neringa, „Drąsos kelias“ yra super, tačiau sujungiame jėgas su kitais neformaliais judėjimais ir visais kitais. Tai Neringa į mano tokius pasiūlymus atsakydavo vienu atsakymu ; „Reikia pasiklausti Valdo Vasiliausko. Čia jis sprendžia“. Na ir viskas, aš jau tada supratau, kuo tai baigsis.
O Vasiliauskas matyt nuėjo pasiklausti Petronio, o Petronis matyt irgi nuėjo pasiklausti į savo darbovietę VSD?
Todėl aš ir sakau, kad ji grįžta su kažkokia iliuzine vizija, ir kažkas galvoja, kad bus kitaip, tačiau mano patirtis ir mano praktika sako, kad viskas bus taip pat.
Kitaip sakant, manai, kad tas protesto elektoratas, kuris nori kažkokių permainų Lietuvoje, yra miręs?
Aš negaliu pasakyti, kad jis miręs, tačiau manau, kad jo yra labai nedaug. Ir todėl tas protesto elektoratas yra nepavojingas sistemai. Ir kai aš matau žmones gatvėse ar parduotuvėse – 25-35 metų amžiaus žmones, didžiosios daugumos, rūpesčius, polinkius ir požiūrius, tai aš matau, kad jiems tai tikrai nerūpi.
Taip, tačiau nepamiršk dar milijono pensininkų, kurie miršta badu, kad Nausėdai reikia penkių naujų tankų, ir jie yra protesto elektoratas? Juk jiems tikrai ne viskas vienodai, nes jie pasmerkti gyventi šioje šalyje?
Tai ir yra „jie“ didžiąją dauguma (tie, kuriems niekas nerūpi – aut. Pastaba). Net ir mūsų kartos žmonės supranta, kad ar kažką darysi, ar ne, vis tiek niekas nepasikeis. Yra ta protesto auditorija, tačiau ji maža. Ir didžioji dalis pensininkų taip sako – vaikeli, jūs jauni, jūs kažką darykite. Kiti kovingesni, tačiau kokie pas juos svertai, ir kokios jų galimybės? Tokiu atveju reikia remtis prakutusiais pensininkais, kurie turi daug laisvo laiko ir gali jį skirti tokiai veiklai – valstybės atkūrimui. Tačiau kiek tokių atsiras?
Nežinau, tačiau vis tiek tikiuosi, kad parvežus Neringą, bus dar daug triukšmo? Juk ji garsiai kalbės apie tą visiškai supuvusią teisinę sistemą? Ir visi žiniasklaidos kanalai turės tai transliuoti, nes tai bus aktualija?
Ir aš apie tai daug kalbėjau – ir apie prokurorus Klimavičių, ir Jancevičių, tačiau medžiagą, kurią nešiau į Seimą, ir kuri buvo labai rimta. Ir kiek daug tų to išgirdai nei žinias? Nu, jie paskaitė, supyko, ir pradėjo man keršyti. Todėl ir sakau – jokio perversmo valdžioje nepavyks padaryti. TU manai, kad Venckienė sudalyvaus rinkimuose ir žmonės už ją balsuos?
Aš manau, kad yra didelė subrendusi rinkėjų masė, kuriai atsibodo tos nesąmonės Lietuvoje? O Venckienė galėtų būti tos antisisteminės jėgos simbolis, nes ji labai nukentėjusi nuo tos mafijos?
Mes visi esame labai stipriai nukentėję nuo tos sistemos, tačiau aš sakau – prieš septynerius metus tų galimybių buvo labai nemažai, tačiau jomis nebuvo pasinaudota. Tas mūsų traukinys jau seniai nuvažiavo. Jeigu tu nori eiti tomis pačiomis vėžėmis, nusiteik, kad ir rezultatas bus toks pat.
O tai ką reikėjo daryti kitaip?
Tu dabar matai, kas vyksta mūsų politiniame gyvenime. Mes visi nekenčiame tų konservatorių ar parsidavusių liberalų, tačiau kai atėjo jiems opozicinė jėga – valstiečiai, mes vienijamės su tais, kurių tiek metų nekentėme. Vietoj to, kad valstiečiams pasakę, kur jie daro klaidas. Nes mums ir šitie jau nebepatinka. Kol žmogus nesubręs savo suvokime apie politiką ir gerbūvį, tol niekas nesikeis. Mes nežiūrime, kas keičiasi mūsų gyvenime, tačiau žiūrime, kas kiek turi miškų ir kokiomis trąšomis ką tręšia. Todėl ir sakau – su tokia tauta ir tokiu mentalitetu tu nieko nepakeisi. Mes primą kartą po nepriklausomybės paskelbimo matome, kad yra tramdoma tą konservatorių gauja, ir kad jie labai pyksta, bando manipuliuoti, tačiau jiems vis tiek nieko nepavyksta. Tačiau mes griauname tai, kas sukuriama naujo vietoj to, kad griautume tai, ką sukūrė ši gauja. O dabar mes visi „užsisėdę“ ant valstiečių, pamiršę tai, kad anksčiau mes nemėgome konservatorių. Todėl viskas taip ir gaunasi.