Dainius Petkus – tipiškas pavyzdys, kaip sužlugdomas žmogaus gyvenimas, apkaltinus smurtu artimoje aplinkoje

Dainius Petkus, – žmogus, kurį absoliučiai be jokio pagrindo net 8 mėnesius pralaikė kalėjime, iš kurių net 7 savaites Utenos psichiatrijos „ligoninėje” (Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM, Utenos teismo ekspertinis skyrius).
Apie viską nuo pradžių: Dainius, – trijų vaikų tėvas, dirbantis vairuotoju, gyvenantis savo rankomis pastatytame name.
Jo žmona 15 metų dirbanti Vilniaus Apygardos teisme, – teisėjo sekretore. Oficialiai išsituokę, bet gyveno kartu, bei per tą laiką susilaukė dar dviejų vaikų. Nepaisant to, kad Dainius Petkus žinojo, jog jo žmona užmezgė santykius su vienu prokuroru, – jis dar nenujautė koks pragaras jo laukia visai netrukus.

Pasak Dainiaus, 2017 metais, jis nusprendė pirkti traktorių ir pradėti ūkininkauti. Skelbimuose nusižiūrėjo traktorių ir po apžiūros sumokėjęs avansą, jau kitą dieną planavo jį pirkti. Grįžęs namo pasidžiaugė su sūnumi, kad pagaliau svajonė tuoj bus išpildyta, o technikos mėgėjas sūnus, galės į valias važinėti po laukus.
Kol vyras persirenginėjo, – sūnus nieko blogo neįtardamas pasigyrė mamai apie tai, kad tėtis sakė, jog rytoj pirks traktorių ir leis sūnui po laukus važinėti ligi soties.

Nusirengęs darbinius drabužius bei išsimaudęs, apsivilko chalatą ir laiptais lipo į trečiamąjame aukšte esantį savo miegamąjį, antrame aukšte pamatė jog sūnaus kambaryje dega šviesa. Supratęs, kad sūnus vietoj to, kad ilsėtųsi, naršo kompiuteriu, – atliko tėvo pareigą ir nuėjo sūnui atskaityti moralą, jog laikas miegoti. Netrukus prie sūnaus miegamojo durų pasirodė policijos pareigūnai, kurie pareiškė, kad gavo iškvietimą jog Dainius Petkus smurtavo prieš savo ex žmoną. Vyras buvo išvežtas į komisariatą ir jame buvo pralaikytas iki kitos dienos vidurdienio, o iš ten buvo nuvežtas į areštinę, kur jį pralaikė 24 valandas, po kurių jau buvo atvesdintas pas policijos tyrėją Kazlauską.
Pasak Dainiaus, tyrėjas Valdas Kazlauskas elgėsi neadekvačiai: jo elgesys priminė banditams, o ne pareigūnams būdingą elgesį. Pasak Dainiaus, tyrėją Kazlauską jis drąsiai gali apibūdinti vienu žodžiu – „Velnias”. Kazlauskas nenorėjo girdėti vyro dėstomos versijos, bei ignoravo faktą, kad tariama nukentėjusioji neturėjo nė menkiausios smurto žymės, nors policijai pasakojo, kad gavo ne vieną smūgį į veidą. Tiesa, vėliau tariamos smūgių vietos nuolat buvo keitaliojamos, – tai į kairę akį, tai į nosį, tai į dešinę ir t.t. Akivaizdu buvo, kad žmogus meluoja išsijuosęs, bei pasak Dainiaus, jam tapo aiškus faktas, kad jo žmona jau senai norėjo juo atsikratyti, o sužinojusi, kad vyras tą dien sumokėjo 500€ avansą už traktorių, rytoj iš namų paims savo sutaupytus dar 4500€. Todėl laiko nebuvo daug… Reikėjo kuo skubiau užkirsti tam kelią, ką ji ir padarė, kol vyras persirenginėjo ir prausėsi.
Po apklausos, Dainiui Petkui buvo liepta pasirašyti jog neišvyks iš Lietuvos, bei kad nesiartins prie savo namų, ir jokiais būdais neieškos jokio kontakto su savo sugyventine.
Kaip suprantate, – moters planas pavyko… Vyro santaupos liko jai, o be to ji nesiteikė jam atduoti net jo asmeninių daiktų.
Įdomumo dėlei, turiu paminėti, kad uždarytas į areštinę, kurioje jau buvo keli kaliniai, jis užsimanė į tualetą, bei paklausęs vyrų, ar šie šiuo metu nevalgo, bei gavęs neigiamą atsakymą, nuėjo nusilengvinti. Vos jis išėjo, netrukus kaliniai vienas po kito puolė į tualetą… Esmė ta, kad žmonės niekada nebuvę tokiose įstaigose, tiesiog bijojo, gėdinosi ir nedrįso eiti atlikti gamtinius reikalus, juk tualetas toje pačioje patalpoje, pakeltas ant pakylos (tarsi scena artistui), todėl žmonės kentėjo po kelias dienas ir nedrįso nusišikti, bet drąsaus Dainiaus dėka, pagaliau pasekė jo pavyzdžiu.
Esu įsitikinęs, kad tokiomis sąlygomis laikomi dar nenuteisti žmonės, yra tiesiogiai žeminami ir iš jų daromos patyčios, bei tokiu būdu jie psichologiškai traumuojami. Netgi ir fiziškai, nes žmogus norėdamas nusikakoti, bet dėl tokių kamerose esančių sąlygų, dėl kitų nuteistųjų akių kontakto tiesiog nedrįsta ir kenčia, o išmatų laikymas yra labai kenksmingas žmogaus sveikatai.

Išėjęs iš areštinės, vyras pasiskolino pas draugą palapinę ir nenorėdamas būti kažkam našta, gyveno tiesiog gatvėje, prie turgaus, prie Vilniaus stoties ir netgi prie seimo buvo įsikūręs, kur pareiškė jog dėl tokio mūsų šalies pareigūnų ir valdžios supuvimo, skelbia bado akciją.

Kitas, atsidūręs tokioje situacijoje greičiausiai būtų palūžęs, ar netgi nusižudęs, bet ne Dainius Petkus. Gyvendamas prie stoties, savo pastatytoje palapinėje, jis matė kas vyksta aplinkui. Narkomanai svaiginosi nesidrovėdami. Už kokius pinigus? Tą Dainius greitai perprato, nes šalia stoties esančiame apleistame name, šiukšlių krūvoje buvo gausybė moteriškų rankinukų, bei tarp šiukšlių mėtėsi pensinkų, neįgaliųjų ir kitų aukomis tapusių žmonių, narkomanams beverčiai popiergaliai, kuriuos jie tiesiog čia į šiukšlių krūvą sumesdavo.
Dainiui Petkui kilo mintis, – juk pareigūnai tam ir skirti, kad užkirstų kelią tokiems baisiems nusikaltimams, bet jiems neaktualūs nei narkomanai, nei jų per užpuolimus sužaloti, bei nukentėję piliečiai. Pririnkęs gausybę panaudotų švirkštų, maišelių su heroino likučiais, ir paėmęs pluoštinės kanapės lapą, kurį gavo per Vilniuje vykusį „Mitingą 420” (organizatoriai tokius pluoštinės kanapės lapelius dalino visiems dalyviams), viską nufotografavo ir išsiuntė nuotraukas į epolicija.lt.
Žmogus prisistatė kas jis toks ir paprašė pareigūnų paaiškinti situaciją, kodėl šie netvarko tokių rimtų šalies problemų, o užsiiminėja beletristikomis kurdami bylas iš lempos. Iš policijos vyras gavo atsakymą, kad jie dėkoja už pilietiškumą ir prašo Dainiaus Petkaus, kad visus radinius atvežtų į artimiausią policijos komisariatą.
Tą vyras ir padarė, – tik jis vežė ne į bet kokį komisariatą, o tiesiai pačiam tyrėjui Kazlauskui. Juk jei šis tyrėjas neturi ką veikti, bei užsiiminėja visokiomis apgailėtinomis, akivaizdžiai šmeižikiško pobūdžio bylomis, tai štai pagaliau gal susiprotės ir pradės rimtai dirbti? Deja, bet klydo Dainius…
Vyras būdamas apdairus ir sumanus, – prie policijos komisariato paskambino pačiam Kazlauskui ir paprašė leidimo įvažiuoti į policijos teritoriją, kur aplinkui stebi vaizdo kameros, nes bagažinėje, gitaros futlere, jis turintis svarbios medžiagos. Nepaisant to, kad leidimą gavo ir bagažinę tyrėjui atidarė, bei visus radinius pateikė tiesiai priešais video kameras, po kelių mėnesių sulaukė staigmenos. Pasirodo, kad Kazlauskas, Dainiui Petkui surašė protokolą, bei pateikė dar vieną kaltinimą, kuriuo jis kaltinamas, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, bei patikrinus jo automobilį, buvo rasta galimai narkotinių medžiagų, kurias ištyrus paaiškėjo, kad jų kiekis buvo pakankamas jog būtų keliama baudžiamoji byla dėl narkotinių medžiagų laikymo…
Pripažinkite – nu kitaip, kaip išsigimėlių cirko čia jau negalima pavadinti? Bet genocidas Dainiaus Petkaus atžvilgiu dar tik buvo prasidėjęs…

Kažkur po 6 mėnesių, vyras gavo šaukimą atvykti į komisariatą apklausai. Paprašė darbdavio, kad išleistų iš darbo, kad 11 val. galėtų nuvykti į policijos komisariatą ir po jo pasakė, kad nueis papietauti, bei grįš į darbą. Deja, bet negrįžo…
Atvyko laiku pas tyrėją, o ten jau laukė du pareigūnai, kurie jį palydėjo į kalėjimą… Motyvai? Ogi tyrėjas, pabendravęs su nematomomis dvasiomis, tiesiog nusprendė, kad Petkus slapstosi nuo pareigūnų, todėl kol vyks tyrimas, jį būtina uždaryti į tardymo izoliatorių.

Nors policijos pareigūnai, kurie po žmonos iškvietimo atvežė Dainių į komisariatą, dokumentuose pažymėjo, kad Dainius Petkus, sulaikymo metu elgėsi nepriekaištingai, visgi tyrėjas Kazlauskas, su Prokurore Bracevičiene nusprendė dokumentuose įrašyti, kad Petkaus elgesys neprognozuojamas…
Be to neva jis yra bedarbis, o dargi ir neturintis jokių socialinių ryšių su savo vaikais.
Sukurpę rašliavą, jie kreipėsi į teismą dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo Dainiui Petkui. Nepaisant to, kad Europos žmogaus teisių komisija yra griežtai reglamentavusi, kad psichiatrijos ekspertizes galima skirti tik ypač kraštutiniais atvejais, kai yra neginčyjamų įrodymų, jog žmogus gali sirgti psichikos liga, ar būti pavojingu sau, ar aplinkiniams, – teismas patikėjo ekspertizės būtinumu ir patenkino prokurorės, bei tyrėjo Kazlausko prašymą.
Nors įstatymas sako, kad žmogus, kuriam skiriama psichiatrinė ekspertizė, per tam tikrą laiką turi teisę nuosprendį skųsti, o vėliau pasirinkti teismo psichiatrijos ekspertus, – Dainiui to padaryti niekas neleido…
Po kelių ambulatorinių, teismo psichiatrijos ekspertizių, ekspertai rekomendavo Dainiui Petkui skirti stacionarę teismo psichiatrijos ekspertizę ir nepaisant to, kad teismo leidimas tą padaryti dar nebuvo įsigaliojęs, – Dainius Petkus, – pareigūnų, šiurkščiai pažeidžiant įstatymus, buvo išgabentas į Utenos psichuškę, bei uždarytas už grotų, kur vėliau praleido net 7 savaites. Pasak Dainiaus, – psichitrinės darbuotojai buvo griežti, demonstravo savo galią, bei mėgo parodyti tiriamojo „vietą”, visgi kažkokių labai didelių priekaištų jis jiems neturi, bei nuoskaudų nelaiko.

Kamera, kurioje buvo laikomas uždarytas Petkus, už europines lėšas buvo nesenai suremontuota. Pagal ES reikalavimus, kameroje buvo dvi lovos, iš kurių viena tuščia… Nors psichuškėje buvo daug tiriamųjų. Tą nesunkiai buvo galima matyti, kai du kartus penkiolikai minučių būdavo vedamas į lauką pasivaikščioti, nes kiekviena kamera turėjo langą, pro kurį viskas, kas yra viduje puikiai matėsi… Matėsi ir klozetas, ant kurio sulaikytasis atlikdavo gamtinius reikalus… Pasislėpti nebuvo galimybių, nes nebuvo nei pertvarų, nei užuolaidėlės… Jokių savo daiktų, išskyrus cigaretes, kameroje turėti griežtai nebuvo leidžiama… Kaip jau supratote, pagal ES reikalavimus, kameroje turėjo būti bent du žmonės, nes tokiomis sąlygomis uždarytas asmuo, netgi tvirčiausių nervų, paprasčiausiai gali išprotėti. Bet kaip ir minėjau, – Lietuvoje toks dalykas, kaip įstatymas, galioja tik eiliniams žmonėms, o valdžiai įstatymai visiškai pofek… Juk niekas jų nenubaus, nes ranka, ranką plauna.
Pasak Dainiaus, „ligoninėje” buvo keletas slaugių, kurios pasižymėjo žmogiškumu, bei kartais pro langelį įmesdavo kokį pasenusį žurnalą, ar laikraštį.
Žaisti šį, nusikaltėlių žaidimą, – Dainius atsisakė. Tiksliau jis ekspertams pasakė, kad valandinis jo uždarbis yra 8€, todėl jei šie nori jį pasikviesti ir paklausinėti, bei patyrinėti, privalo susimokėti. Aišku niekam nerūpėjo ir Dainiaus taisyklės, todėl jis vėl būdavo uždaromas į kamerą. Per 7 savaites, tik 4 kartus Dainius buvo iškviestas pas specialistus tyrimui, bet visus kartus atsisakė ŽAISTI jų žaidimą, bei nepakluso būti žeminamas, kai susirinkę DIEVIŠKIEJI protai, tardys jį ir nustatinės ar jis durnas, ar protingas. Dainius žinojo, kad tie tariami ekspertai užduoda prokuroro taip suformuluotus klausimus, kad visiškai nesvarbu kaip į jį atsakysi, – diagnozę jie tau nesunkiai pripaišys. Protingiau buvo tiesiog atsisakyti žaisti šį išsigimėlių žaidimą.

Galiausiai po 7 savaičių buvo nuspręsta, – Dainius Petkus yra psichiškai sveikas ir galintis atsakyti už savo veiksmus, todėl yra siunčiams atgal į kalėjimą…
Tiek būdamas psichuškėje, tiek grįžęs į tardymo izoliatorių, Dainius rašė ne vieną skundą teismams, bei prokuratūrai, bet visus kartus demonstratyviai pasityčiojant, visi skundai ir prašymai būdavo atmetami…
Įdomi detalė, kad skundus nagrinėja Vilniaus Apygardos teismas, o jame kaip jau minėjau, net 15 metų, teisėjo sekretore dirba Petkaus žmona (nukentėjusioji)
Nors pagal įstatymą, teisinėje šalyje to būti negali, bet buvo. Ir buvo dar gražiau, – visus jo prašymus ir skundus nagrinėjo jo sugyventinės vadas – teisėjas Stasys Lemežis, kuriam ji sekretoriavo… Nonsensas!!!
Juk kas tas įstatymas galingiesiems? Juk ne stulpas, – galima apeiti…
Būtina pabrėžti, kad Lemežis jau senai griežė dantį ant Dainiaus Petkaus, nes Petkus socialiniuose tinkluose ne kartą viešai yra parašęs apie šio teisėjo nevaldomą priklausomybę alkoholiui, bei avarijas, kurias sukėlė neblaivus, kurios staiga net iš duomenų bazės dingdavo…

Kai suėjo 6 mėnesiai, kuriuos vyras praleido uždarytas kalėjime, jis kreipėsi į pareigūnus su raštu, kuriame nurodė, kad tokio pobūdžio ikiteisminis tyrimas negali trukti ilgiau, nei 6 mėnesius, išskyrus jeigu tas ikiteisminis tyrimas yra labai sudėtingas ir jam ištirti reikia daugiau laiko, tada gali būti pratęstas iki vienų metų ir šešių mėnesių.
Atsakymas šokiravo, – pasirodo jog tyrimas labai sudėtingas, – byla susideda net iš 7 tomų…. Vėliau paaiškėjo, kad toje byloje, kažkokios logiškos medžiagos tebuvo gal pusė Tomo, nes visą kitą medžiagos dalį sudarė absoliutus, visiškai nesusijęs šlamštas, – ekranvaizdžiai iš Feisbuko ir begalė copy-paste popiergalių, kurie ir sudarė tuos 7 Tomus, kurių dėka byla tapo „labai sudėtinga”, nes nugi pažiūrėk kaip pareigūnai dirbo, kiek tūkstančių „svarbių” dokumentų sudėjo į bylą… Todėl pratęsiamas tyrimas dar 6 mėnesiams.
Nors vyras nuo pirmos dienos atsisakė advokato, – tyrėjas Kazlauskas, su prokurore Bracevičiene pasistengė parodyti dar vieną savo neišprusimo apraišką ir pasitelkdami BPK 51 str. 2 dalį nusprendė, kad Petkui būtinas valstybės garantuojamas advokatas.

Kad suvoktumėte iki kokio lygio šie asmenys yra neadekvatus, pateikiu kaip skamba to minėto BPK 51 str. 2 dalis

51 straipsnis. Būtinas gynėjo dalyvavimas.
„2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas;”

Kaip jau supratote, Dainius Petkus, nei aklas, nei kurčias, bei fiziškai ir psichiškai visiškai sveikas, tad pareigūnai šiuo savo elgesiu pademonstravo ne tik savo neadekvatumą, bet dargi pažemino Petkaus garbę, bei orumą, nes nesulaukę teismo psichiatrijos ekspertų išvados apie jo psichinę būklę, jau už jį nusprendė jog jis yra neregys, kurčias, arba durnas ir todėl jam reikia atstovo, tai yra gynėjo, kuris be Petkaus žinios pasirašinėjo dokumentus, bei dalyvavo ikiteisminiuose teismo posėdžiuose, bei ne tik, kad nieko nepagelbėjo, o pasak Dainiaus, – specialiai ir tiesiogine tyčia, paklusdamas prokurorei, vien tik blogino vyro padėti…

Karingo ir atkaklaus vyro dėka, netrukus, kai jis pareikalavo bylos kopijų, jam buvo atsakyta, kad už jas jis turi susimokėti apie 150€, bet kai šis pareiškė, kad jis yra nemokus ir visos bylos kopijos jam turi būti pateiktos nemokamai, buvo sugalvotas naujas planas, – tiesiog išmesti Petkų iš kalėjimo, bei įsakyti jam gyventi jo tėvui priklausančiame sklype, kuriame nebuvo nė vieno pastato, tik plikas laukas… Tyrėjas pareiškė, kad būtent to sklypo adresu, Dainiui Petkui bus siunčiami šaukimai į kitus teismo posėdžius…
– Nu kažkoks išsigimimas, – ne kitaip… Juk ten net pašto dėžutės nėra, – „16 min laikraštis” žurnalistui pasakojo Dainius Petkus.

Paradoksas, – bet teismas be menkiausio įrodymo apie D.Petkaus padarytą nusikaltimą, – jį nuteisė 1,6 metams, bet kadangi jis jau buvo atsėdėjęs 8 mėnesius, tai nutartyje paskelbė, kad bausmę jis jau atliko…

BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata sako, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o ji LABAI prieštarauja Konstitucijai pagal normos turinį, nes BPK 20 straipsnio 5 dalimi jiems suteikta teisė įrodymus vertinti ne pagal objektyvius kriterijus, o vadovaujantis savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, kas vienareikšmiškai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., kurio pirmoje dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra „in dubio pro reo” principas – taisyklė, pagal kurią absoliučiai visos, net menkiausios abejonės aiškinamos TIK KALTINAMOJO NAUDAI, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Bet kaip matote, BK 20 str. 5 dalis, neadekvatiems nusikaltėliams, su teisėjo munduru, leidžia apeiti ir Konstituciją, bei BPK 44 straipsnio 6 dalį.

Įsivaizduokite brangieji, Lietuvos žmonės, kas darosi šioje supuvusioje teisinėje valstybėje, kurioje teisėjai klauso ne įstatymų ar Konstitucijos reikalavimų, o savo proto, kuris kaip jau paminėjau šiame straipsnyje, gali būti labai riboto, ar netgi visiškai besimptomio intelekto. Jeigu prokurorė ir tyrėjas nepagrįstai suabejo sveiko ir netgi sakyčiau aukštesnio nei vidutis intelektą turinčio žmogaus psichika, o ne visai gabus, ar žioplavotas teisėjas sutiko duoti leidimą net 7 savaitėms uždaryti tą žmogų į psichuškę, kurioje paaiškėjo, kad tam nebuvo nė menkiausio pagrindo, nei priežasties, tai iškyla klausimas, – ar visi šie minėti veikėjai patys yra pakankamai adekvatūs ir aplamai ar tokie neįžvalgūs, žiopli, 21 amžiuje vis dar naudojantys Stalino laikų baudžiamąją psichiatriją susidorojimui su nepatikusiu asmeniu, gali eiti tokias atsakingas pareigas?

Kaip jau ir minėjau daug kartų, jei esate susidūrę su teisėsaugos pareigūnų, ar kitų mums tarnauti turinčių asmenų neadekvatumu, drąsiai rašykite žinutę ir jums bus maximaliai padėta! „16 min laikraštis” yra Tiesos laikraštis, kuriame dirba žurnalistėlis, kurio padugnės nenupirks ir už milijardą!

Jūsų „16 min laikraštis” žurnalistėlis, Pranas