D.Grybauskaitė bėga nuo savo siaubingos praeities
D.Grybauskaitė bėga nuo savo siaubingos praeities
Jonas Pikčiurna
Neseniai Rusijos laikraštis „Argymenty i fakty“ paskelbė straipsnyje, kad „lietuviai nusprendė apsaugoti „Raudonąją Dalią“ nuo bereikalingos rizikos ir amžiams įslaptinti informaciją apie jos bendradarbiavimą su KGB.
„Neseniai Lietuvoje įvyko svarbus įvykis, kuriam Rusijoje buvo skirta nepakankamai dėmesio, – rašoma šiame straipsnyje, – be bereikalingo triukšmo Lietuvos parlamentas 75 metams įslaptino asmenų, kurie prisipažino bendradarbiavę su KGB, duomenis. Ekspertų nuomone, visų pirma taip buvo pasielgta, siekiant apsaugoti aukščiausiąją šalies valdžią.
Žlugus TSRS, lietuviai viešai pažadėjo išvilkti į dienos šviesą visus KGB agentus. Tačiau Rusijos žiniasklaidoje pasirodžius faktų, įrodančių prezidentės D.Grybauskaitės dalyvavimą Tarybų Sąjungos valstybinio saugumo veikloje, Lietuvos valdžia pakeitė savo požiūrį į šią problemą. Vilniuje buvo nuspręsta apsaugoti „Raudonąją Dalią“ nuo bereikalingos rizikos ir amžiams įslaptinti šią informaciją.
Lietuvos seimo duomenimis šiuo metu 1589 gyventojai yra savanoriškai prisipažinę bendradarbiavę su KGB. Tačiau jų vardai bus amžiams paslėpti nuo tautos.
Parlamento sprendimu informacija apie prisipažinusius bendradarbiavus su Tarybų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis bus įslaptinta 75 metų laikotarpiui – tai yra, iki 2090 metų. Nereikia ir sakyti, terminas ilgokas. Tikėtina, kad visi agentai iki to laiko tiesiog išmirs. O dar žada, kad įslaptinimo terminas gali būti pratęstas. Ir taip iki begalybės.
P.S. Rusija paviešins buvusių tarybinių agentų darbuotojų pavardes ir išaiškės daug aukštas pareigas užimančių asmenų Lietuvoje, kurie turėjo ryšį su KGB. Visos bylos yra Rusijoje. Čia tik laiko klausimas …..“.
Birželio 30 d. Seimas pritarė įstatymo pataisai, pagal kurią visi prisipažinę KGB agentai yra įslaptinami dar 70 metų. LL duomenimis, viena iš priežasčių, kodėl šiam įstatymui pritarė didžioji dauguma posėdyje dalyvavusiu Seimo narių – tai, kad tarp prisipažinusiųjų yra ir Dalia Grybauskaitė.
Vieninteliai, kurie priešinosi KGB agentų įslaptinimui, buvo Lenkų rinkimų akcijos atstovai, kuriuos didieji patriotai priskiria Kremliaus agentams.
Šios frakcijos atstovas J.Jedinskij kalbėjo : „Balsuodami už šį įstatymą, mes paliekame daug įslaptintų KGB agentų, tai, ką jie prisipažino, dar nieko nereiškia. Būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tokie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai. Kas gali garantuoti, kad iki šiol jie neliko kaimyninės valstybės agentais? Labai gera priedanga – įslaptintas KGB agentas, kuris gali tarnauti kitai valstybei. Kviečiu visus balsuoti prieš šitą įstatymą“.
Tačiau mūru už šį įstatymą stojo liberalas V.Gailius, kuriam neįtikėtinai pavyko laimėti teismo procesą prieš VSD dėl neteisėto atleidimo, remiantis VSD klastote: „Būkime garbingi su tais žmonėmis, kurie patikėjo valstybe, kurie pripažino savo klaidą, ir nesulyginkime jų su tais, kurie paniekino mūsų valstybę, kai dėl vienų ar kitų priežasčių valstybei netapo žinomas jų bendradarbiavimo su sovietine struktūra faktas. Darykime sprendimus atsakingai ir jauskime atsakomybę už valstybės duotus įsipareigojimus, balsuokime už šio įstatymo projektą“.
A.Sysas norėjo pažinti kgbistus. „Aš manau, kad prieš 25 metus daugelis lietuvių patikėjo labai gražiais lūkesčiais, – sakė A.Sysas, – ne visus tuos lūkesčius valstybė įvykdė, todėl mes pirmaujame pagal emigravusių žmonių skaičių iš Lietuvos, ne visi mūsų sprendimai tiko visiems Lietuvos žmonėms. Kažkaip mes užmirštame tuos lūkesčius, pradedame galvoti tik apie labai mažos grupės žmones, kurie gal suklydo pasirašydami dėl bendradarbiavimo su KGB. Manau, praėjo 25 m., aš neturiu jokio pykčio tiems žmonėms, taip susiklostė gyvenimas, bet aš noriu pažinti tuos žmones, kad jie šiandien nevaidintų herojų, nevaidintų patriotų ir t. t., ir t. t. Data, kurią mes šiandien įrašome (jau 25 m.) – dar 75 m. Jokie slapti dokumentai tokiam laikui, maximum 75 m… Nė vienas iš mūsų ir nė vienas iš jų jau negyvens, kai mes išslaptinsime tuos dokumentus. Aš manau, čia yra visiškas nonsensas. Todėl tikrai negaliu pritarti.
Už KGB-istus – ir garsioji KGB tyrinėtoja D. Kuodytė : „Tikrai niekada negalvojau, kad turėsiu ginti slapta bendradarbiavusius su KGB asmenis nuo socialdemokratų. Tai, kas šiandien yra kalbama, tikrai laikyčiau nesusipratimu. Kada buvo priimamas šitas įstatymas, nebuvo kalbama apie jokią galimybę išslaptinti šiuos asmenis, jiems buvo pasakyta vienareikšmiškai: ateikite, prisipažinkite ir valstybė saugos jus nuo informacijos viešinimo ir nuo kitų valstybių įtakų. Problema buvo ta, priimant įstatymą, jog mes visi puikiai supratome, kad įrodyti 5 tūkst. slapta bendradarbiavusius asmenis, kurių bylos buvo išvežtos į Rusiją, jų bendradarbiavimo teismo keliu įrodyti neįmanoma. Tai, kad 1600 žmonių patikėjo ir patys atėjo, suteikė informaciją, tai tiesiog reikia įvertinti ir įvertinti ir tai, kad apie keletą tūkstančių asmenų mes informacijos neturime. Tai būtent tie žmonės, o ne atėję prisipažinti, yra pažeidžiami, ir jie yra pažeidžiami dėl galimo nedraugiškos valstybės šantažo. Dabar išviešinti šituos žmones, tai dar ir įduoti ginklą tiems, kas norėtų šantažuoti tuos, kurie neprisipažino. Aš manau, kad vis dėlto pasitikėjimas valstybe šiuo atveju būtų labai pakirstas. Apie tai mes pirmiausia ir turėtume galvoti balsuodami“.
Lenkų rinkimų akcijos atstovas J.Narkevič sakė : „išties mes manome, kad nesupratimas yra tai, kad yra slepiama nuo visuomenės svarbi informacija. Informacija ne apie tuos, kurie neva dirbo sąžiningai ir nekenkė valstybei, o informacija apie tuos, kurie galbūt vienas kitą buvo išdavę, dirbo nepalankiai valstybės ir gyventojų labui.
Kokie valstybės įsipareigojimai buvo jų atžvilgiu? Neva būk geras, prisipažink, mes tave saugosime. Iš tiesų valstybė ir saugo, ir saugo, nedaro kardomųjų priemonių, o gal ir naudojasi tais piliečiais, tačiau ar tai yra sąžininga slėpti, po tam tikro nutarto laiko pratęsti dar 75 metams apie jų dalyvavimą toje valstybei neigiamoje veikloje. Manau, kad, be abejo, teisingumas nėra atkurtas ir kitų atžvilgiu. Valstybė yra silpna, nes neturi galimybių išskleisti visus kitus, tuos, kurie neprisipažino. Tačiau tai nereiškia, kad turėtų slėpti pavardes nuo gyventojų tų asmenų, kurie prisipažino. Todėl mes raginame balsuoti prieš, tegul bus atvirumas, tegul žmonės žino, bet tai nereiškia, kad žmonės ar valstybė imsis jų atžvilgiu kardomųjų priemonių. Tai jau yra kompromisas su sąžine. Jie gyvena ir gyvens laisvai, tačiau žmonės turi teisę ir žinoti apie juos, o valstybė turėtų turėti pareigą informuoti apie tai“.
KGB-istų išviešinimas – naudingas Rusijai? Didesnę nesąmonę galėjo sugalvoti tik A.Anušauskas : „aš manau, kad didžiausia FSB sėkmė būtų žinoti tuos žmones, kurie tuo laiku atsisakė bendradarbiauti su KGB, juolab užpildė Valstybės saugumo departamento parengtas anketas. Šiuo atveju aš neginu slapto bendradarbiavimo fakto, tačiau įstatymo principai, kurie buvo įdėti tuo laiku, prieš 15 metų, į tą įstatymą, buvo tokie, kad šis įstatymas neliečia pretenduojančių eiti į politiką, į teisėjus, į prokurorus, prezidentus, ministrus, tai yra jokia apsauga jiems netaikoma. Dažnai spekuliuojama būtent tuo, kad yra žmonių, kurie vaidina kokius nors patriotus ir sėdi politikoje. Šiuo atveju tai žmonės, kurių kaip tik politikoje ir nėra. Tai yra visai kiti, dažniausiai eiliniai mūsų piliečiai, kurie kadaise vis dėlto, sakyčiau, prisiėmė irgi tam tikrą atsakomybę ir informavo apie tuos žmones, kurie dirbo KGB, apie jų metodus, informavo, jeigu su jais mėgino susisiekti dabartinės Rusijos slaptosios tarnybos, ir toks buvo ne vienas atvejis“.
Dar įdomiau, kad šias įsįtatymo pataisas Seimui pateikė VR ministras Saulius Skvernelis, D.Grybauskaitės statytinis.
Nors prieš šio įstatymo priėmimą visų partijų lyderiai kalbėjo, kad reikia viešinti KGB-istus, tačiau žodžiai smarkiai skyrėsi nuo darbų – visos partijos balsavo už KGB-istų amžiną įslaptinimą.
Nors Tėvynės sąjungos garbės pirmininkas V. Landsbergis prieš balsavimą sakė, kad sprendžiant dėl buvusių KGB bendradarbių paviešinimo, reiktų atsiriboti nuo klausimo, kokių padarinių tai gali sukelti. Jo teigimu, nesvarbu, kas tie žmonės yra dabar, kokias pareigas užima ir kokios įtakos tai turėtų jų reputacijai. „Negali būti jokių sąlygų“, – apibendrino V. Landsbergis.
V. Landsbergis nesutiko spekuliuoti, kokiai politinei jėgai sąrašų paviešinimas pakenktų labiausiai: „Čia daug „jeigu“, nenorėčiau improvizuoti“, – sakė jis. T. Janeliūnas taip pat sakė, kad šiuo metu tai prognozuoti yra sunku, tačiau greičiausiai labiausiai nukentėtų dešinieji, kuriems jų reputacija rūpi labiausiai.
„Tačiau nemalonu būtų ne tik konservatoriams. Lygiai taip pat toks dalykas nė vienai partijai nepridėtų garbės“, – svarstė politologas. Jo teigimu, sprendimą priimti iki šios Seimo sesijos pabaigos įmanoma, tačiau tam reikia valios. „Ar niekas nesipriešins? Socdemai gali“, – kalbėjo T. Janeliūnas. Paklaustas, ar kurios nors partijos prieštaravimas galėtų rodyti, kad būtent joje yra buvusių KGB bendradarbių, politologas buvo skeptiškas: „Nebūtinai. Gali būti kitų motyvų, pavyzdžiui, kad nebereikia priešinti žmonių, susitaikyti ir panašių argumentų“, – dėstė jis. Prezidentė kol kas nekomentuoja svarstymų viešinti prisipažinusius KGB bendradarbius Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas nekomentuoja valdančiųjų svarstymų paviešinti asmenis, kurie anksčiau prisipažino bendradarbiavę su KGB, sakydama, kad pirmiau reikia įsigilinti į įstatymus ir šiems asmenims suteiktas garantijas.
Tai patvirtino ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas. „Yra nustatytas terminas, po kurio laiko arba galima pratęsti terminą ir laikyti įslaptintą, arba viešinti. Būtent kalba vyko, ką dabar daryti, ir tiek premjeras, tiek Seimo pirmininkė, tiek aš pasisakėme, kad reikia viešinti“, – BNS sakė R. Paksas.