Bombų gamykla Baisogaloje – žmonės protestuoja, spauda tyli (papildyta E.Vaitkaus komentaru – tokios gamyklėlės po Seimo rinkimų neliks)
Baisogalos Baznycia S Mikutis 1024x767 2
„Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ amunicijos (bombų) gamyklą statys Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje”
„Nauja karinės amunicijos gamykla, kuri gamintų 155 mm sviedinius ( bombas), iškils Lietuvoje. Vyriausybė palaimino įstatymų pataisas, kurios leistų per pusmetį supaprastinta tvarka, be iš anksto suderintų statybos leidimų bei kitų procedūrų, statyti amunicijos fabriką .
Ta amunicija, kuri būtų gaminama, yra labai svarbi koviniuose veiksmuose“, – dėstė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Mes per tą trumpą laiką pataisėm gynybos pramonės įstatymą. Aš jį šią savaitę pasirašau ir teikiu Vyriausybei, turėtų greitai praeiti. Mes turėtumėm atsirasti Seime pateikimo stadijoje su nauju Lietuvos gynybos pramonės įstatymu, kuris užtikrintų teisę mūsų įmonėms dalyvauti pramoniniame bendradarbiavime su užsienio įmonėmis“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
„Rheinmetall“ planuojant amunicijos gamyklą statyti ant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomos valstybinės žemės, čia veikiančio aukštosios mokyklos padalinio vadovas sako, kad išsikėlimas į kitą vietą įstaigai kainuotų milijonus eurų.
„Fermos renovacija gaunasi 4–5 mln. Eur, tai visas išsikėlimas tikrai kainuotų milijonus, – sakė Artūras Šiukščius, LSMU Gyvulininkystės instituto vadovas. – Realiai persikelt kitur, kažin, kiek įmanoma. Reikia turėti ir tvartus, ir ganyklas“.
Netoli Baisogalos esančiuose LSMU sklypuose auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės – VŽ) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.
A. Šiukščiaus teigimu, atidavus teritoriją „Rheinmetall“ gamyklai, sumažėtų galvijams ganyti reikalingas plotas, tai keltų riziką saugomoms rūšims išnykti
„Kai kurios bandos yra vienintelės Lietuvoje tų genofondinių galvijų. Tai jas iškėlus, jos praktiškai sunyktų, jų jau nebeliktų. Pats genofondas yra remiamas valstybės ir privatūs ūkiai jų (galvijų – VŽ) tiesiog nelaikytų“, – kalbėjo A. Šiukščius.
„Tai būtų studijų, mokslo proceso sustabdymas. Būtų uždaromas institutas. (…) Iš tų lėšų, kurios yra generuojamos ūkyje, vykdoma ta (instituto – BNS) veikla“, – teigė R. Benetis.
Atrodo kad universitetas jau sutiko perduoti amunicijos ( bombu) gamyklai žemę.
LSMU taryba sutiko perduoti sklypą „Rheinmetall“ gamyklos statyboms
„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui – perduoti sklypą išskirtinai „Rheinmetall“ bei pilnai kompensuoti universitetui visas galimas netektis ir nuostolius dėl būsimų infrastruktūros pokyčių“, – po posėdžio susirinkusiems žurnalistams sakė LSMU tarybos pirmininkas Gintaras Skorupskas.
Rektorius: siūlomi sklypų mainai adekvatūs, bet reikės keisti žemės paskirtį. Po tarybos posėdžio kalbėjęs LSMU rektorius Rimantas Benetis detaliai neatskleidė, kaip valstybė kompensuos universiteto patiriamus nuostolius. Visgi, jis užsiminė ir apie siūlomus šešis sklypus, kitas finansines kompensacijas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje. Tądien ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė išreiškė lūkestį, kad su LSMU pavyks susitarti dėl jo valdomos valstybinės žemės perleidimo gamyklai. Visgi, ministrė pažymėjo, jei to padaryti nepavyks, Vyriausybė turi kitų instrumentų, kad valstybei itin svarbus projektas būtų užbaigtas kaip suplanuota – netoli Baisogalos esančiame sklype
Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą. Šie įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija
Liaudies partijos lyderis Seimo rinkimuose profesorius Eduardas Vaitkus sako, kad tokios gamyklėlės po Seimo rinkimų Lietuvoje tikrai nebus.
Jis atsakė į laisvas.info klausimus:
Ką manote apie bombų fabrikėlį Baisogaloje? Toks įspūdis, kad tas karas Ukrainoje tęsis dar šimtą metų – kur jie dės tas bombas, jeigu karas pasibaigs?
Aš pradėsiu atsakymą nuo žurnalisto Asanžo paprastos minties, kad Amerikai nereikia karo, kuris būtų pergalingas, o reikia karo, kuris būtų pastovus ir nesibaigtų. Nesibaigtų niekada, taip, nesibaigtų. Taip buvo ir Afganistane, kur JAV tiek metų kariavo. Tai iki dabar jie irgi dalyvauja tam savo kare Irako teritorijoje. Nes biznis yra biznis. Kažkas turi aukoti savo kraują, o kažkas iš to uždirbti pinigus. Pagal jų logiką tai yra normalu.
Dabar dėl LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto). Jo vadovybė nusprendė, kad karas tai yra geriau negu žmogaus sveikata. Ir kad tai gali būti pakeičiami dalykai – sveikata į karą. Nes čia, kaip čia pasakyti, čia labai simboliška, kad šita teritorija priklausė LSMU. Sveikatos mokslų universitetas leidžia ginklų gamybą savo žemėje ir suteikia sąlygas ginklų gamybai, nors ginklų gamyba yra tam, kad žmonė žūtų. Tai šitas paradoksas, man atrodo, yra simbolinis, kuris yra labai iškalbingas šiam geopolitiniam laikotarpyje.
Bet kaip tie visi universitetų vadovai, jie gi niekada neturėjo stuburo pasipriešinti valdžiai. Kaip vyriausybė sako, tai jie ir daro. Ir tai tie universiteto vadovai elgėsi visada, nors ir tie universitetai yra neva savarankiški?
Koronės infekcijos periodas labai gražiai pademonstravo, kad gydytojai pritarė visiems valdžios sprendimams, net ir tiem, kurie buvo absurdiški. Jie nesipriešino. Jie nesakė, kad kaukės yra nesąmonė.
Bet kodėl? Kodėl gydytojai vykdė abusrdiškus valdžios nurodymus, nors privačiai gal iš jų ir tyčiojosi?
Todėl jie ir yra tos sistemos gretutinė, sudėtinė dalis, patarnaujanti sistemai.
Bet kodėl? Lietuva nepriklausoma 30 metų, tačiau visi tarnauja valdžiai, kaip sovietmečiu?
Ne, atsakysiu paprašiau. Todėl, kad jiems gyventi reikia. Taigi gydytojų požiūris yra toks – taigi mums gyventi reikia. Ir užtai ne Infekcinių ligų draugija ako, kad skiepyti ir vaikus reikia. Apie tai, kad skiepyti vaikus ir nuo gripo ir į kitą ranką nuo kovido. Irgi, kad neva tada viskas gerai. Viskas, ką valdžia užsimano, tai vykdome, kadangi reikia gyventi. Jiem gyventi ir gerai gyventi. O visi žmonės yra įrankis, su kuriuo pagalba ir gyvename gerai. Tai toks požiūris, kuris dominuoja Sveikatos apsaugos sistemoje, kai žmogaus sveikata, kito žmogaus liga yra įrankis man gerai gyventi. Tai toks požiūris atveda arba gali atvesti iki labai apverktinų rezultatų. Galiausiai kryptis eina ir link sveikatos apsaugos sistemos privatizavimo – Ačiū, kad susirgote. Mes dabar paimsime pinigus per jūsų ligą.
O kokią alternatyvą galėtų naujas Seimas pasipriešinti tokiom nesąmonėm? Ar Liaudies partija, kurią dabar mes visi atstavojam, kažkaip tai sako savo nuomonę? Dėl tos bombų gamykos, dėl tos vokiešių brigados, dėl tos visuomenės militarizavimo?
Tai pirmiausia, kadangi Seimas, vyriausybės teikimus Seimas keičia įstatymus. Keičia įstatymus, kaip „Mažeikių naftai” keičia įstatymus, kad Wiljamsas galėtų ją už dyką pasiimti. Taip ir dabar Seimas keičia įstatymus tam, kad tą vokiečių bombų gamyklą, žudimo gamykla galėtų įsikurti Lietuvoj. Tai naujas Seimas gali tuos įstatymus pakeisti labai greitai. reikia tik politinės valios.
O Lietuvos Liaudies partija suteikė savo platformą, kaip tik būtent įgyvendinti mano prezidentinės rinkiminės kampanijos nuostatas. Ir šitos partijos programa praktiškai atitinka visas mano rinkiminės programos nuostatas. Tai aš manau, kad šiuo požiūriu partijos suvokimas, kas reikalinga Lietuvai ir suvokimas, kas yra dabartinės Lietuvos valdžios šeimininkai yra adekvatus ir pasipriešintis šitai sistemai mes galime nuo spalio mėnesio pasakydami gana.
Ką manote apie vadinamą vokiečių brigadą Lietuvoje – kelios dešimtis vokiečių pensininkų atvažiuos, ir jiems čia reikia darželių, mokyklų, naujų kareivinių, žodžiu, kad jie čia patogiai galėtų gyventi ilgai ir nuobodžiai. Ir todėl valdžia eina iš proto, kaip surasti tam pinigų, skolinasi. Išleis iki pusės milijardų eurų, kad tik tiek vokiečiams čia būtų patogu gyventi su šeimamis. Bet psichologiškai įdomu – jeigu tie vokiečiai turi apginti mus nuo rusų, tačiau jie avansu sttaosi mokyklas ir darželius, tai iš karto aišku, kad jokio karo čia nebus, ir vokiečiai tai puikiai žino. Niekaip nesuprantu – jeigu vyriausybė žino, kad karas tikrai bus, tai kuriems galams statyti čia tuos darželius vokiečiams? Tai va kažkaip nesueina man galai.
Karo isterijos sukelimas, baimes sukelimas, tai yra priemonė pinigams praplauti. Mūsų valdžia tai yra specialistai šitoje srityje. Lygiai taip pat kaip Ukrainos valdžia yra specialistai, plaunant pinigus, apie ką patys ukrainiečiai kalba. Labiausiai korumpuota Europos valstybė staiga pasidarė visos Europos didžiausia draugė. Turbūt dėl dviejų priežasčių, kad juos lengva nupirkti tą vėliausybę. Ir antra priežastis, kad jie gerai moka korupcines schemas. Žino, kaip šiose schemose sudalyvauti ir žino su kuo pasidalinti. Todėl keista, kad Vokietijos kariuomenė, kuri atseit gins Lietuvą, nors vokiečiai neturi pakankamai pajėgumų, kad apgintų pačią Vokietiją. Tai šitam kontekste, šita legenda yra kaip jumoro vakarėlio anekdotas, ir žmonėms pateikiama mintis, kad va kažkas kitas, o ne Lietuva, mus apgins. Kažkada jis sakė, Amerika mums padės, atvyks ir išgelbės Lietuvą. Tai dabar yra mums va kita šalis padės.
O aš šitam kontekste sakau, kad taikinga Lietuvos užsienio politika yra svarbiausias Lietuvos saugumo garantas. Nes jeigu mes nesipyksime su kaimynais ir neturėsime jiems pretenzijų, aš kalbu su Lietuvos kaimynais, nes tie kaimynai nerodo agresyvumo ar noro užinti Lietuvą. Jeigu mes pasakysime, kad pripažįstame kaimynų teisės tokias pačias kaip Lietuvos teisės, tai lygios teisės, lygus suvokimas ir pakartosiu, kad saugumas Europoje negali būti dalomas, ką Lietuva irgi pasirašė oficialiuose dokumentuose. Tačiau paskui persigalvojo ir pasakė, kad savo saugumo mes norime pasiekti kitų sąskaita. Ir viskas išplaukia iš mūsų užstenio reikalų politikos arba ta politika taikinga ir tada mums grėsmės nėra, ir tada nereikia išleisti milijardų eurų ginklų pramonei. Bet tada ginklų gamintojai ir lobistai yra nelaimingi, nes neuždirba pinigų. Tai Lietuvos valdžia ir renkasi pagal šį principą.
Tuo labiau, kad tos užsienio kainės bazės yra negalimos pagal Lietuvos Konstituciją. Jos čia tiesiog neįmanomos, nors tos bazės veikia ir niekam tai neįdomu.
Konstitucija buvo sulaužyta dėl užsienio karo bazių Seimo buvo pirmą kartą praėjusios kadencijos, kai Seimas patvirtino atvirai antikonstitucinį Lietuvos ir JAV susitarimą dėl karo bazės Šiauliuose. Ir visi Lietuvos šuniukai vienbalsiai prabalsavo, nes žinojo, kas yra jų šeimininkai. Tai šitam kontekte kokio įrodymo jums daugiau reikia? Aš pakartosiu Šimonytė žodžius, kokio įrodymo jums daugiau reikia – Lietuvos Konstitucija pasidaro nebesvarbi, nes šeimininkas taip pasakė. Todėl ir reikia sugražinti Lietuvos žmonėms savigarbą.
Nemokama politinė reklama
Išdygus bombų gamyklai, Baisogala taps svarbiu turistų traukos centru
| Paskelbta: 2024-07-22 09:27 | Autorius: ekspertai.eu |
![]() |
| Baisogalo bažnyčia ir kasetiniai šaudmenys. |
Baisogaliečius LRT vėl gąsdina bombų gamykla, esą apie tai kalbama kalbama net per mišias.
„Radviliškio rajone esančios Baisogalos gyvenimas ilgą laiką ėjo sava vaga, tačiau šių metų balandį paskelbta naujiena viską kardinaliai pakeitė. Šalia miestelio Vokietijos gamintoja „Rheinmetall“ spalį žada statyti amunicijos gamyklą“, – skelbiama išsamioje valstybinio transliuotojo analitinėje analizėje „Žinia apie „Rheinmetall“ Baisogaloje sujaukė ramybę: apie gamyklą kalbama net per mišias“.
Tačiau bijoti nėra ko, atvirkščiai reikia džiaugtis ir didžiuotis, nes bombų gamykla ženkliai prisidės prie Lietuvos atgrasymo pajėgumų stiprinimo, o be to, didins ir taip nuolatos didėjanti šalies BVP.
Vietiniai esą labiausiai nuogąstauja, ar įsikūrus įmonei nepadidės grėsmių, be to, baisogališkiams klausimų kelia galimos taršos aspektas.
Ekspertai.eu atsako – ne, jokių grėsmių neprisidės, atvirkščiai, baisogaliečiams atsivers daug daugiau galimybių, kokių nebuvo iki šiol, bus sumažintas nedarbas.
Taršos aspektas taip pat neturėtų jaudinti, nes visos bombos bus gaminamos laikantys aukščiausių gamtos taršos standartų.
Taip pat reikia žinoti, kad šioje bombų gamybloje turėtų būti gaminti ir kasetiniai šaudmenys, įstatymine šio reikalo baze jau pasirūpino Seimo narė ir premjerė Ingrida Šimonytė, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų šalininkas Gitanas Nausėda bei visas LR Seimas.
Argumento, kad prasidėjus karui mūsų priešas Rusija pirmiausia pafrontėje atakuotų ir sunaikintų šitą bombų gamyklą, nereikia sureikšminti. Minėtą bombų gamyklą patikimai gins mūsų ir mūsų sąjungininkų oro gynyba, todėl niekas į objektą nepataikys, visos raketos, jei tokios būtų paleistos, būtų numuštos.
Tad būtina konstatuoti svarbiausią faktą – pradėjus veikti bombų gamyklai, Baisogala bei visas Radviliškio rajonas taps viena saugiausių vietų pasaulyje ir turės labai geras ekonominio vystymosi perspektyvas.
Tą ir reikia žinoti.
P. S.
Truputį apie kasetinius šaudmenis
Kasetiniai šaudmenys imti naudoti Antrajame pasauliniame kare, nuo to laiko jie naudoti per 30 konfliktų visame pasaulyje. JAV tokius šaudmenis naudojo invazijoje Irake 2003–2006 m. JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadavietė nurodė, kad nuo 2016 m. amerikiečių pajėgos ėmė palaipsniui nebenaudoti šių šaudmenų dėl jų keliamos grėsmės civiliams.
Aktyvistų grupė Kasetinių šaudmenų koalicija, siekianti šiuos šaudmenis uždrausti visur, teigia, kad tokių nesprogusių šaudmenų vis dar gausu Laose, čia JAV 1964–1973 m. išmetė apie 260 milijonų kasetinių šaudmenų, iš jų išminuota apie 0,47 proc., dėl jų žuvo mažiausiai 11 tūkst. civilių.
Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų draudimo nuo jos sukūrimo 2008 m. pasirašė ir ratifikavo 123 pasaulio valstybės (tarp jų ir Lietuva), tačiau JAV, Rusija, Ukraina ir dar 71 valstybė jų naudoti nedraudžia. Dėl sutarties buvo sunaikinta 99 proc. kasetinių šaudmenų rezervų.
Žmogaus teisių stebėtojai teigia, kad kasetinių šaudmenų naudojimas gyvenamose teritorijose gali būti laikomas karo nusikaltimu, nes jie veikia nesirinkdami aukų. Agentūros „Reuters“ surinktais duomenimis, iki 60 proc. kasetinių šaudmenų aukų yra kasdiene veikla užsiimantys žmonės, trečdalis visų žuvusiųjų – vaikai.
Keli susiję:
Bombų gamykla Baisogalai suteiks išskirtinį saugumą ir dar neregėtą klestėjimą

Bombų gamykla: baisogaliečiai taip pat jau galėtų pradėti galvoti apie savo vienintelę kebabinę

Nausėda siunčia žinutę Putinui – teikia Seimui denonsuoti Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų

Lietuva stabdys Rusijos karinę invaziją ir kasetiniais šaudmenimis

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“