Bepročiai vyriausybėje pagal Klausą Švabą – sukelti degalų kainą iki dangaus dėl „žaliosios energetikos”
stop
Šiandien perskaičiau tokį pranešimą spaudai – Šimonytė ketina taip smarkiai padidinti akcizus už benziną ir dyzelį, kad nė vienas gyventojas negalėtų pajudėti iš namų, ir kad būtų įkalinti namuose. Visa tai vadinama „žaliaja energetika” – neva visi turi pirkti 50 tūkst. dolerių kainuojančias elektrines „Teslas”.
Kaip atrodo energetikos „transormaciją” į žaliają energetiką, matome kas dieną – šilumos ir elektros kainos išaugo kelis kartus.
Kodėl? Nes mus valdantys psichopatai Švabai ir jų marionetė Šimonytė nusprendė nesudaryti ilgalaikių sutarčių su rusais dėl dujų pirkimo, o pasikliauti SGD tiekimais iš JAV ir Norvegijos. Per kelis mėnesius ta piramidė sugriuvo – dujų kaina pabrango net kelis kartus, o idiotai vyriausybėje dabar galvoja, kaip suktis iš situacijos, kai 80 proc. populiacijos patys tiek neuždirba, kad susimokėtų už šildymą ir šviesą.
Beje, kuo baigiasi „žalioji energetika”, geriausiai parodė praėjusi žiema Teksase.
Žiema buvo tokia šalta, kad užšalo ir sustojo vėjo jėgainės, žmonės gaudavo ir po 17 tūkst. dolerių sąskaitas už elektrą.
Apie tai rašė Vidas Rachlevičius : „Žaliosios ir atsinaujinančios energetikos entuziastai bei klimato atšilistai švenčia didelę pergalę Įvykiai Teksase parodė, kokia tvari, patikima bei pigi yra tokia energetika ir per jėgą peršama ideologija per kurią ketinama išplauti trilijonus mokesčių mokėtojų dolerių bei eurų. Beje, turėkite galvoje, kad maždaug 25% elektros energijos Teksase gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Kai dėl smarkiai šylančio klimato apledėjo, užšalo ir sustojo vėjo jėgainės, Teksase į orą buvo pakelta dešimtys sraigtasparnių iš kurių ant vėjo turbinų buvo purškiamas ledą tirpdantis skystis ir buvo sudeginta šimtai tonų aviacinio kuro.
Žaliesiems pokyčiams paspartinti siūloma nuo 2023-ųjų teisingai įkainoti iškastinį kurą
Vadovaudamasi aštuonioliktosios Vyriausybės programa, šių metų birželį Seime priimta Nacionaline klimato kaitos valdymo darbotvarke, rugsėjį paskelbtomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, Aplinkos ir Finansų ministerijos siūlo nuo 2023 m. palaipsniui keisti mokesčių tarifus taršiausio kuro rūšims kartu atsisakant iškastinio kuro lengvatų.
Aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės (nuotr.) žodžiais, siūloma žaliųjų mokesčių transformacija padidins šalies atsparumą nuo šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, patiriamų iškastinio kuro kainos svyravimų ir jų keliamos rizikos. Be to, užuot mokėjus už importuojamą energiją, jos gamybą galėsime plėtoti vietinėje rinkoje kartu kurdami naujas darbo vietas ir diegdami pažangias technologijas.
„Gyventojams ir verslams jau šiandien siūloma milijardinė parama švaresniems ir efektyvesniems šildymo sprendimams, transporto priemonėms, pastatų atnaujinimui ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai. Kartu gyventojams ir gamintojams siunčiame aišku signalą, kad sprendimai investuoti į klimato draugiškas technologijas ateityje vis labiau apsimokės“, – sako Gintarė Krušnienė.
Ateinantį dešimtmetį į ekonomiką iš skirtingų fondų ir programų bus įliejami apie 6 mlrd. eurų žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai. Vien į švarius šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą pagal Žaliąjį kursą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūrą.
Mokestinė aplinka turi atitikti bendrą kryptį, todėl, anot finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės, dviejų ministerijų parengtos Akcizų įstatymo pataisos užprogramuoja ryžtingus šalies pokyčius į priekį.
„Finansų ministerija laikosi duoto pažado, kad apie galimus mokestinius pakeitimus reikia gyventojus ir verslą informuoti kuo anksčiau. Šiuo atveju mokestinių pakeitimų akcizų srityje pagrindinis tikslas nėra fiskalinis – surinkti kuo daugiau pajamų į biudžetą. Čia svarbiausias signalas elgsenos pokyčiams ateityje, kad būtų teisingai panaudotos žaliosios investicijos“, – sako Rūta Bilkštytė.
Akcizų įstatymo pataisų projektu 2023–2025 m. numatoma siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.
Įstatymo projekte nuo 2025 m. numatyta į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kaip siūlo EBPO. „Teisingas iškastinio kuro įkainojimas ilgainiui skatins atsisakyti taršiausio iškastinio kuro rūšių, kurios yra pagrindinė klimato krizės priežastis. Nors taršiausiam kurui anglies dioksido įkainis įsigalios tik po trejų metų, pasinaudoti valstybės parama pasikeičiant taršius katilus į modernius įrenginius ar šilumos siurblius kviečiame iš anksto“, – teigia Gintarė Krušnienė.
EBPO, rugsėjo pabaigoje pristačiusi pirmąjį Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimą, taip pat pažymėjo, kad būtina laipsniškai didinti dyzelino akcizo tarifą bent iki dabartinio benzinui nustatyto akcizo tarifo lygio. Todėl parengtasis Akcizų įstatymo pataisų projektas numato nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu.
Aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės teigimu, šis mokestinis pokytis kartu su parengtu Automobilių taršos mokesčiu paskatins gyventojus vengti vairuoti taršiausius dyzelinius automobilius. Per dešimtmetį dyzeliniu kuru varomų automobilių dalis šalies transporto parke padidėjo keturis kartus.
Dyzelino akcizas už lietuviškąjį šiuo metu yra mažesnis penkiose ES šalyse, o litras šio kuro mažiau nei Lietuvoje kainuoja tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Lietuvoje transporto sektorius lemia 69 proc. oro taršos azoto oksidais ir 25 proc. oro taršos kietosiomis dalelėmis, taip pat išmeta 31 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiau nei pusė gyventojų Lietuvoje gyvena teritorijose, kuriuose oro tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį.
Akcizų įstatymo pataisos antradienį užregistruotos visuomenei susipažinti. Kviečiame teikti pastabas el. paštu finmin@finmin.lt ir info@am.lt iki spalio 28 d.
