Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui“ rašyti tiesą

lialia

lialia

Lietuvos Aukščiausiajam teismui

Pareiškėjas Aurimas Drižius,  Goštauto 8-269, Vilnius, llredakcija@gmail.com
2022-12-09
Pareiškimas dėl nuolatinio persekiojimo už teisėtą veiklą, žurnalistikos kriminalizavimo, prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą (BYLA 1-693-503/2011)

petraitis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis (nuotr. viršuje) 2011-12-21 nuosprendžiu šioje byloje nuteisė mane už teisėtą veiklą – žurnalistiką, pripažinęs ją nusikalstama veikla.
Buvau nuteistas pagal LR BK 245 straipsnį, už tai, kad nevykdžiau teismo sprendimo, kuriuo savaitraščiui „Laisvas laikraštis“ civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 buvo įvesta cenzūra ir uždrausta rašyti tiesą:

https://eteismai.lt/byla/163179697039618/1-693-503/2011

Teisėjas Petraitis nuteisė mane už tai, kad 2011-02-19 (2011 m. vasario 19-25 d. Nr. 7 (320)) savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Aukščiausias teismas uždraudė „Laisvam laikraščiui“ rašyti tiesą“ Alvydą Sadecką siejo su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu:
11„<…> teisėjas A. Petraitis nuteisė LL redaktorių A. Drižių už tai, šis nevykdė kitos šio teismo teisėjos R. Vancevičienės sprendimo uždrausti „Laisvam laikraščiui“ spausdinti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas būtų siejamas su viena naftą perdirbančia įmone (jos pavadinimo LL skelbti negali, nes už tai A. S. iškels A. D. dar vieną baudžiamąją bylą), jos privatizavimu bei šios įmonės vadovo nužudymu. <…>“
12„<…> teismui buvo pateikti dokumentai, kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, tačiau ir buvo jos bendrasavininkis, bei aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime. Tačiau teisme A. S. liudijo priešingai. <…>“
13„<…> teisėjui A. P. buvo pateikti visi įrodymai <…>, kad A. S. buvo ne tik susijęs su minėta naftos perdirbimo įmone, buvo jos bendrasavininkis, ir pats tai deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o taip pat aktyviai dalyvavo šios įmonės privatizavime <…>“
14„<…> A. S. kaip niekas kitas yra susijęs su minėta naftos bendrove ir jos privatizavimu <…>“
15„<…> A. S. negalima sieti su minėta naftos įmone, nors pats teismas pripažįsta, kad „tai viešai žinomos aplinkybės“. <…>“
Teisėjas Petraitis nutarė pripažinti A. Drižių kaltu kaltu pagal LR BK 245 straipsnį už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymu, ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams septyniems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Priteisti iš A. Drižiaus 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. Sadecko naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Šį nuosprendį patvirtino ir Vilniaus apygardos, ir Lietuvos Aukščiausias teismas. Visi teismai puikiai žinojo, kad cenzūrą (t.y. draudimą rašyti straipsnius į ateitį tam tikra tema) draudžia tiek LR Konstitucijos 44 straipsnis, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.
Tačiau teismai sąmoningai ir tyčia ignoravo pagrindinį šalies įstatymą, nieko nepasisakydami apie cenzūrą ir jos draudimą.
Teismai daug kartų nagrinėjo šią bylą, tačiau nė karto nedrįso pasisakyti dėl šios bylos esmės – ji labai paprasta. Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama veikla, o cenzūra, tai yra draudimas vertis šia veikla, yra kategoriškai uždrausta Konstitucijos. Dėl Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, nė vienas teismas nepasisakė, sąmoningai ignoravo pagrindinį šalies įstatymą.
Visi mane už teisėtą veiklą nuteisę teisėjai žinojo, kas yra cenzūra, ir kad ją tiesiogiai draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.
Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad LAT išplėstinė kolegija analogiškoje byloje – A.Sadecko teismų rankomis įvestos cenzūros – 2015 m. spalio 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 mane visiškai išteisino, nurodžius, kad nepadaryta jokia veikla, turinti nusikaltimo požymių
BPK 451 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai
Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia:
1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti;
Šioje baudžiamojoje byloje teismas neteisėtai taikė cenzūrą, tai yra netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, teismas niekaip nevertino melagingų A.Sadecko skundo ir parodymų, kad jis niekaip nėra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu ir niekaip šiame procese nedalyvavo.
Kadangi visa „teisinė sistema“ toliau klastojo ir fabrikavo man baudžiamąsias bylas už kitus straipsnius, ir nuolat atidėjinėjo ir bendrindavo bausmes, šios bausmės vykdymas dar nėra pasibaigęs.
Remdamasis išdėstytu, BPK 451 str, LR Konstitucijos 44 str. Visuomenės informavimo įstatymo 10 str., prašau atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-693-503/2011, nesant mano veikloje nusikaltimo požymių.
Taip pat dar kartą prašau nusišalinti nuo mano skundų nagrinėjimo visus LAT teisėjus, kurie jau legalizavo cenzūrą ir teisė mane už teisėtą veiklą – tai yra O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių, A.Kartanienę, Pranytę-Zalieskienę, A.Pažarskį, A. Pikelį, A.Valantiną.

Aurimas Drižius

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));