skip to Main Content
Boxer1

Anušauskas pripažįsta, kad „Boxer“ neveikia tobulai: bet važiuoti jie gali

delfi.lt pranešė, kad Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ važiuoja ir šaudo, bet esą dar reikia tobulinti programinę įrangą, kuri, jo žodžiais, neveikia tobulai.

Paaiškėjo, kad skandalas dėl mašinų „Boxer“, kurių Lietuva turi 43, kilo paaiškėjus, kad bokštelis, kuriame yra taikinį randanti ir šaunanti dalis, yra ne iš šias mašinas gaminančios Vokietijos, bet iš Izraelio.

Nors ministras visuomet tikino, kad jokių problemų dėl to nėra, tiek krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčūnas yra užsiminę, kad su tuo susijusios problemos yra sprendžiamos. Antradienį susitikime su Seimo Lietuvos regionų frakcija kalbėdamas apie pėstininkų kovos mašinas A. Anušauskas paaiškino, kad šiuo metu Lietuva turi pusę sutarto kiekio.

„Kadangi dėl įvairių kliūčių, trukdžių tame tarpe ir pandeminės situacijos, specialistai tiek iš gamintojų, tiek iš įrangos teikėjo – Vokietijos, Izraelio, laiku negalėjo atlikti savo pareigų, kur reikėjo ištaisyti klaidų, patobulinti techniką, nes su nauju produktu visada taip būna, kad reikia papildomų darbų įdėti“, – pasakojo jis.

Patobulinimus pėstininkų kovos mašinoms, anot jo, atlieka gamintojas, nors pagal ankstesnį susitarimą tai turėjome daryti mes savo lėšomis. „Kadangi jie kai kuriuos dalykus turėjo padaryti anksčiau, bet taip neatsitiko, mes susitarėme be jokių papildomų mokėjimų“, – aiškino jis. A. Anušauskas aiškino, kad šiame projekte Lietuvai šiemet pavyko padaryti didelę pažangą. Važiuoja ir šaudo Ministras aiškino, kad „Boxer“ yra Lietuvos kariuomenės priimti, mašinos esą ir važiuoja, ir šaudo. „Bet mes norime, kad visa įranga, kuri yra instaliuota, vis dėlto tai XXI amžiaus gaminys, veiktų tobulai. Kol to nepasiekėme… Tai nereiškia, kad įranga nėra pajėgume, kad ji nėra naudojama – mes ją naudojame, po pratybas važinėja Vokietijoje ir Lietuvoje, kur tiktai reikia. Bet tam softui viduje tobulinti dar yra reikalų, bet aš tikiuosi, kad specialistai tai išspręs, nes mes esam nustatę kraštutinius terminus, kada jie tai turi padaryti“, – sakė jis. Anot jo, nuo 2015 metų kai kurių atsarginių dalių kainos išaugo net ir dešimt kartų. Pasak ministro, karas Ukrainoje uždeda savo antspaudą, o Vakarų šalių gamybiniai pajėgumai nėra tokie, kokie turėtų būti šiuo metu. Kalbėdamas apie apie dabartinę Lietuvos kariuomenės būklę ministras sakė, jog šiuo metu yra apie 20 tūkst. personalo be civilių, o bendras kariuomenės dydis ateityje augs kiekvienais metais. Anot jo, iš šių metų karinio biudžeto ginklams, karinei įrangai, atsargoms tenka 30 proc., personalo išlaikymui – 37 proc. skirtos sumos.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));