„Alstom“ vadovai Londono teisme prisipažino mokėję didelius kyšius Lietuvos vyriausybei ir sėdo į kalėjimą

„Alsthom“ vadovai Londono teisme prisipažino mokėję didelius kyšius Lietuvos vyriausybei ir sėdo į kalėjimą

Generalinės prokuratūros ONTT prokurorės Vidugirienės nutarime nutraukti tyrimą dėl milžiniškų kyšių Lietuvos vyriausybei išsamiai aprašomas ir teismo procesas Londone, kuriame  buvo tesiami kyšius mokėję Prancūzijos kompanijos „Alsthom” vadovai:

pridedama šio nutarimo kopija:

P.-Jurgutis-2020-04-16-nutarimas2 (1)

JOHANES VILLI VENSKUS (JVV), ANDERS GORAN WIKSTROM (AGW), NICHOLAS PAUL REYNOLDS (NR) kaltinti:

1. Korupcinis susitarimas, prieštaraujantis 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1 skyriui:   ANDERS GORAN WIKSTROM nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. sudarė susitarimus su NICHOLAS PAUL REYNOLDS, JOHANES VILLI VENSKUS ir kitais asmenimis atlikti ar susitarti atlikti korupcinius mokėjimus ir (arba) sumokėti kitokį atlygį AB „Lietuvos elektrinė“ pareigūnui ar pareigūnams ar kitiems atstovams ir (arba) valstybės 102 tarnautojams ir kitiems Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovams, kaip paskatinimą ar atlygį už palankumą „Alstom“ įmonėms sudarant ar vykdant sutartis su minėta AB „Lietuvos elektrinė“ Lietuvos elektrinėje.

2. Korupcinis susitarimas, prieštaraujantis 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1 skyriui:   NICHOLAS PAUL REYNOLDS ir JOHANES VILLI VENSKUS nuo 2002 m. sausio 4 d. iki 2010 m. kovo 31 d. sudarė susitarimus su „Alstom Limited“, ANDERS GORAN WIKSTROM ir kitais asmenimis kartu ir su kitais atlikti ar susitarti atlikti korupcinius mokėjimus ir (arba) sumokėti kitokį atlygį AB „Lietuvos elektrinė“ pareigūnui ar pareigūnams ar kitiems atstovams ir (arba) valstybės tarnautojams ir kitiems Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovams, kaip paskatinimą ar atlygį už palankumą „Alstom“ įmonėms sudarant ar vykdant sutartis su minėta AB „Lietuvos elektrinė“ Lietuvos elektrinėje.

Jungtinėje Karalystėje nagrinėtos baudžiamosios bylos santraukoje, parengtoje kaltinimo, yra tyrimui reikšminga santraukos informacija:

2004 m. birželio mėn. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) tinklalapyje buvo paskelbtas viešas pranešimas, kuriame buvo kviečiama teikti pasiūlymus konkursuose dėl Lietuvos elektrinės atnaujinimo ir rekonstravimo sutarčių. Vyko konkursai dėl keturių sutarčių. Šis tyrimas yra susijęs su dviem sutartimis, visų pirma, sutartimi dėl į atmosferą išmetamo azoto oksidų kiekio sumažinimo (toliau – Nox sumažinimo) ir sutartimi dėl į atmosferą išmetamo sieros dioksido kiekio sumažinimo (toliau – FGD), kurias laimėjo bendrovės, priklausančios „Alstom“ grupei: „Alstom Power Ltd“ – APL (Derbis) ir „Alstom Power Sweden“ – APS (Vekšė). Pardavimo etape (iki sutarčių sudarymo) abi bendrovės dirbo kartu, siekdamos laimėti sutartis, tačiau įgyvendinant projektus, vykdymo etape, inžineriniai darbai buvo atliekami atskirai.

APL ir APS sumokėjo kyšius elektrinės pareigūnams ir vyresniems Lietuvos politikams, kad užtikrintų, jog sutartis gaus „Alstom“ bendrovės ir vėliau joms nedarytų kliūčių. Dėl kyšio buvo susitarta „pardavimo“ etape, tačiau jis buvo sumokėtas tik po sutarčių sudarymo, panaudojant lėšas, kurias elektrinė pagal atitinkamas sutartis sumokėjo dviem bendrovėms. Buvo suklastoti įrašai, siekiant „apeiti“ patikrinimus, kuriais siekiama užkirsti kelią kyšininkavimui; tai buvo padaryta aktyviai padedant tiems, kurie „Alstom“ grupėje buvo atsakingi už korupcijos aptikimą ir prevenciją.

Kyšiai buvo paslėpti: pirmiausia, Lietuvos elektrinės direktoriaus Prano Noreikos pasiūlymu, APS sumokėjo už didelės apimties Elektrėnų katalikų bažnyčios, esančios greta elektrinės, statybos darbus 2003-2004 m; antra, per vadinamąjį konsultantą „Vilmetrona“, kurį ir APL, ir APS paskyrė NOX sumažinimo ir FGD projektuose; trečia, per subrangovą, vadinamą UAB „Kruonio HAE statyba“ (toliau – „Kruonis“), kurį APS paskyrė FGD sutartyje; susitaręs su APS, „Kruonis“ padidino prašomą kainą, kad sumokėtų didelius kyšius.

Viena iš bendrovių, kurios atnaujinti elektrines Lietuvoje, buvo „Alstom Group“ – prancūzų daugianacionalinė inžinerijos įmonė, kurios būstinė yra Paryžiuje. „Alstom“ vykdo didelius projektus energijos gamybos ir transporto rinkose visame pasaulyje. 2002 m. Vidiniame dokumente bendrovė apibūdino save taip: „pasaulinis energetikos ir transporto infrastruktūros produktų ir paslaugų projektavimo, gamybos ir tiekimo specialistas. Nors jos istorinės šaknys yra Europoje, grupė vykdo veiklą visame pasaulyje.“ „Alstom“ dukterinės įmonės vykdė infrastruktūros inžinerijos sutartis daugelyje pasaulio šalių. Dukterinės įmonės, „Alstom“ kartais vadinamos „verslo padaliniais“, paprastai buvo suskirstytos į tam tikras verslo sritis, tokias kaip „veiklos projektų“ padalinys, orientuotas į „katilų modernizavimą“.

Nick Reynolds dirbo viename tokių „Alstom“ padalinių, APL, ten pat dirbo ir J.V. Venskus. APL buveinė buvo Regbyje (Vorvikšyro grafystėje), tačiau APL veiklos projektų verslo padalinys, kurio specializacija buvo katilų modernizavimas, t. y. katilų atnaujinimas, siekiant 103 padaryti juos ekologiškesnius, buvo įsikūręs Derbyje. Nick Reynolds buvo J.V.Venskaus viršininkas. Derbio padalinys buvo viena iš keturių panašių „Alstom“ įmonių Europoje, užsiimančių katilų modernizavimu, bendrai žinomų kaip „Europos veiklos projektai“. Šie kiti „Alstom“ verslai buvo įsikūrę Štutgarte Vokietijoje, Milane Italijoje ir Velse Prancūzijoje.

Vekšės mieste, Švedijoje, įsikūrusi „Alstom Povver Sweden“ (APS) priklausė „Aplinkos kontrolės sistemoms“ (ECS) – kitam Alstom struktūros padaliniui, panašiam į „Veiklos projektus“. Jo pagrindinė veikla buvo elektrinių išmetamų teršalų valymas. Ir ECS (APS), ir veiklos projektai (APL) buvo Alstom „Energijos aplinkos“ sektoriaus dalis ir todėl bendradarbiavo rengiant elektrinių sutartis.   APL ir APS turėjo žinių apie atskiras, bet viena kitų papildančias katilų technologijas. Atitinkamai, du verslo padaliniai parengė suderintas pardavimo strategijas, susijusias su Lietuvos Elektrinės sutartimis – pateikdami kaip „vienų Alstom“. John’as Venskus, būdamas lietuvių kilmės, mokėjo kalbų ir turėjo čia vertingų ryšių. Nors iš pradžių buvo įdarbintas APL, jis faktiškai dirbo tiek APL, tiek APS ir buvo „Alstom Power“ veidu Lietuvoje. Jis buvo nepaprastai svarbus tiek APL, tiek APS interesams, asmeniškai dalyvavo derybose dėl kyšių ir rūpinosi, kad jie pasiektų tinkamus žmones.

Goran‘as Wikstrom‘as dirbo APS pardavimų direktoriumi Vekšės mieste Švedijoje. Jo pareiga buvo prižiūrėti ir paruošti APS pasiūlymą 2005 m. ,,Lietuvos Elektrinės“ projektui dėl į atmosferų išmetamo sieros dioksido kiekio sumažinimo (FGD).

,,Lietuvos Elektrinės“ modernizavimas apėmė keturias atskiras sutartis; dvi iš jų ypač domino APL ir APS: Sutartis dėl modernizuotų degiklių tiekimo ir įrengimo 6 iš 8 katilų, siekiant užtikrinti, kad įrenginiai atitiktų NOx išmetimo lygį pagal būsimus ES reikalavimus (mažo azoto oksido kiekio degikliai – NOx sumažinimo sutartis) ir Technologijos, skirtos SO2 pašalinimui iš jėgainės išmetamųjų dujų, teikimo sutartis. Kai kuriose kuro rūšyse yra didelis kiekis sieros, kuri sudegus virsta sieros dioksidu. SO2 pašalinimo procesas yra žinomas kaip išmetamųjų dujų desulfurizacija (FGD sutartis). Dvi technologijos, NOx sumažinimo ir FGD, papildo viena kitą.

Abi „Alstom“ įmonės turėjo darbo Lietuvoje istoriją. 1999-2010 m. APL ir APS vykdė katilų modernizavimo ir modifikavimo darbus dviejose Lietuvos elektrinėse: Vilniaus ir Lietuvos Eklektrinėje. Ši ankstesnė istorija reiškė, kad bendrovės galėjo gauti prieigą prie Lietuvos Elektrinės ir vyresniųjų darbuotojų bei gauti techninę informaciją likus daug laiko iki oficialaus Bendrojo pirkimo pranešimo paskelbimo apie NOx sumažinimo ir FGD atnaujinimo projektus 2004 m. birželio 17 d.   Pagal oficialų (paskelbtą) grafiką kvietimas dalyvauti konkurse dėl LE sutarties paskelbtas tik 2004 m. spalio 21 d. Pasiūlymai dėl NOx sumažinimo projekto turėjo būti pateikti iki 2005 m. sausio 12 d. FGD projekte kvietimai dalyvauti konkurse buvo paskelbti 2004 m. lapkričio 5 d. Buvo paskelbti trys konkurso dokumentų pakeitimai: 2005 m. sausio 28 d., 2005 m. kovo 30 d. ir 2005 m. gegužės 12 d. Svarbiausias pakeitimas buvo tas, kad FGD projektas turėjo būti padalintas į dvi dalis vietoje vieno projekto. Pasiūlymai dėl FGD projekto turėjo būti pateikti iki 2005 m. birželio 2 d.

2004 m. lapkričio 30 d., likus nedaug laiko iki tol, kai APL turėjo pateikti savo pasiūlymą, Nick Reynolds dalyvavo AGW rengiamame visuotiniame elektros energijos pardavimo susirinkime Vekšėje. Susirinkime dalyvavo „Alstom“ darbuotojai iš Norvegijos, Švedijos ir Italijos, parengė keletą „PowerPoint“ skaidrių apie NOx sumažinimo ir FGD sutartis.

Sutartys buvo galutinai sudarytos tik tada, kai ERPB nurodė „neprieštaraujantis“ elektrinės Pasiūlymų vertinimo komisijos sprendimui.

Iki Bendrojo viešųjų pirkimų pranešimo NOx sumažinimo ir FGD projektuose paskelbimo ERPB tinklalapyje 2004 m. birželio mėn. APL/APS buvo suteikta prieiga prie projektų vietos ir jie nuodugniai diskutavo su vadovybe. Be to, įmonės turėjo atvirą ryšių kanalą su techniniu 104 konsultantu, neva veikiančiu Elektrinės labui, Švedijos kompanija „SwedPower“.

Degiklių konkurso data yra 2004 m. spalio 22 d., tačiau galutinius NOx sumažinimo ir FGD konkurso dokumentus J. Šapalas pateikė APL/APS per J.V. Venskų 2004 m. birželio 7 d. – likus daugiau nei keturiems mėnesiams iki datos, kai jie tapo prieinami potencialiems konkurentams. APL/APS turėjo daug mėnesių paruošti savo pasiūlymus, tačiau konkursas truko tik 2 1/2 mėnesio – trumpą laiką tokiam sudėtingam projektui – tai „Alstom” bendrovėms suteikė didžiulį pranašumą. Pasiūlymų vertinimo komisiją sudarė elektrinės ir „SwedPower“ inžinieriai.2004 m. spalio 10 d. vyko rinkimai ir lėmė Vyriausybės pasikeitimą. Viktoras Uspaskich tapo ūkio ministru – taigi, turėjo valdžią AB „Lietuvos elektrinė“. Jo reikšmė šioje byloje yra ta, kad jis reikalavo ir gavo nemažas pinigų sumas grynaisiais iš P. Jurgučio („Kruonio“), veikusio APS vardu.

Stasys Mikelis iki nacionalinių rinkimų 2004 m. spalio mėn., kai jis buvo išrinktas Lietuvos Seimo nariu, buvo Neringos, meras. Nors Neringa yra pačiame Lietuvos pakraštyje, atrodo, kad Mikelis buvęs šalies politikos centre, turintis įtakos svarbiausiems sprendimų priėmėjams Lietuvos elektros rinkoje. Nick Reynolds 2004 m. vasarą rašytuose el. laiškuose teigė: „jo politiniai kontaktai, kurie mums buvo neįkainojami per pastaruosius penkerius metus“ ir „jis suteikė mums teisėtas galimybes kreiptis į Lietuvos vyriausybės finansų ir energetikos ministerijas“, „labai svarbus mums plečiant verslą Lietuvoje“.

Nuo 2003 m. liepos mėn. Nick Reynolds stengėsi, kad Stasys Mikelis būtų paskirtas APL/APS konsultantu, nepaisant jo akivaizdaus netinkamumo. Tik tada, kai buvo atmesti nuolatiniai bandymai paskirti jį, kaip alternatyva buvo įvardyta „Vilmetrona“. 2003 m. kovo 6 d. J. V. Venkus išsiuntė el. laišką patvirtindamas, kad jis susitiko su ministerijos sekretoriumi Ignotu (ūkio ministro pavaduotoju), kad :„Mes dirbame su ponu Čėsna. Jis yra atsakingas už visą Lietuvos energetiką.“ APL/APS gerai suprato „politinius aspektus“. J.V. Venskaus parengtoje ataskaitoje, kurią jis pateikė Nick Reynolds 2002 m. sakė: „Negalima nepaisyti politinės įtakos priimant sprendimus, o norint išvengti netikėtumų, reikės nuolat palaikyti ryšius įvairiais lygmenimis.“

Pasiūlymų NOx sumažinimo degiklių projektui pateikimo terminas buvo 2005 m. sausio 12 d.; šiuo atveju APL buvo vienintelė bendrovė, pateikusi pasiūlymą. Pasiūlymą apsvarstė Pasiūlymų vertinimo komisija, kuri pateikė savo rekomendaciją (Pasiūlymo vertinimo ataskaitoje), kad APL kovo 7 d. laimėjo NOx sumažinimo degiklių sutartį; kovo 9 d. Noreika patvirtino ataskaitą, po toji buvo išsiųsta ERPB. Kovo 23 d. Brian’as Copley (iš ERPB) atsiuntė klausimų apie APL pasiūlymą sąrašą. Papildoma informacija buvo gauta įvairiomis dienomis nuo kovo 24 d. iki birželio 10 d. Birželio 29 d. ERPB oficialiai paskelbė „neprieštaraujantis“ pasiūlymo vertinimo ataskaitos rekomendacijai, o kitą dieną, 2005 m. birželio 30 d., APL (J.V. Venskus ir Nick Reynolds) pasirašė sutartį NOx sumažinimo sutartį; sutarties kaina buvo 31 918 260 EUR, palyginti su numatomu 23 mln. EUR biudžetu FGD sutarties (kurios vertė 208,8 mln. EUR) grafikas šiek tiek atsiliko nuo NOx sumažinimo sutarties. Šiuo atveju, APS taip pat buvo vienintelis dalyvis. Tada pasiūlymą apsvarstė Pasiūlymų vertinimo komisija, kuri pranešė apie savo rekomendaciją, kad liepos 12 d. APS būtų pripažinta konkurso dėl FGD sutarties laimėtoja; liepos 14 d. P. Noreika patvirtino ataskaitą, po toji buvo išsiųsta ERPB. Papildoma informacija buvo gauta rugsėjo 8 d. ir rugsėjo 26 d. Rugsėjo 29 d. ERPB oficialiai paskelbė „neprieštaraujanti“ pasiūlymų vertinimo komisijos rekomendacijai, o 2005 m. lapkričio 15 d. APS ir LE pasirašė FGD sutartį; sutarties kaina buvo 208 800 000 EUR, palyginti su numatomu 179 mln. EUR biudžetu.

Iš pradžių buvo numatyta, kad abu projektai bus iš dalies finansuojami iš ERPB paskolų ar dotacijų, tačiau galų gale bankas finansavo tik FGD projektą. NOx sumažinimo atnaujinimą apmokėjo „Lietuvos elektrinė“. 105

ERPB taip pat turėjo priežiūros pareigą užtikrinti, kad projekto pasiūlymai atitiktų ERPB viešųjų pirkimų taisykles. Nenuostabu, kad ERPB nebuvo žinoma, kad tarp elektrinės ir „Alstom“ egzistavo korupciniai santykiai arba kad iš sutarties kainos turėjo būti mokami kyšiai.   „Pirkimo“ etape sudaryti susitarimai mokėti kyšius po sutarčių sudarymo, be abejo, turėjo būti įvykdyti iš sutarties kainos. Akivaizdu, kad kyšiai turėjo būti užmaskuoti; tai buvo padaryta:

APL ir APS paskyrus vadinamąjį konsultantą „Vilmetrona” NOx sumažinimo ir FGD projektuose, taip pat APS paskyrus rangovu „Kruonį” FGD sutartyje; susitaręs su APS, „Kruonis” padidino anksčiau prašytą kainą, kad sumokėtų didelius kyšius.

„Vilmetrona“ iš tikrųjų neteikė tikrų konsultavimo paslaugų, to iš jos ir nebuvo tikimasi; tai buvo tik fasadas. Stebėtina, kad paskyrimo metu nebuvo domimasi „Vilmetronos” techninėmis galimybėmis ar kompetencija atlikti konsultanto vaidmenį šiuose vertinguose ir labai sudėtinguose projektuose. Vienintelis rūpestis buvo tas, kad įmonė turėtų vietinę banko sąskaitą ir atitiktų oficialius „Alstom” grupės reikalavimus. Nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėn. APL sumokėjo „Vilmetronai“ 475 000 GBP, APS sumokėjo 1 855 000 EUR.

Be to, APS mokėjo kyšius per „Kruonį“. Bendrovės savininkas, Pranciškus Jurgutis, buvo aktyvus Lietuvos socialdemokratų partijos narys ir pažinojo nemažai aukšto rango politikų. 2004 m. J. V. Venskus šiam pasakė, kad turės padidinti kainas, siūlomas už darbus, kuriuos jo įmonė atliks pagal FGD sutartį, nes dalį Kruonio sutarties kainos reikės sumokėti Lietuvos vyriausybės pareigūnams. Kitaip tariant, „Kruonio“ nurodyta kaina buvo padidinta ta suma, kurią jis turėjo perskirstyti valdžios pareigūnams.

Prieš tai Prano Noreikos „prašymu“, 2003 m. APS pasirūpino, kad Elektrėnų miesto katalikų bažnyčioje, pastatytoje šalia elektrinės, būtų atlikti statybos darbai, kainuojantys apie 87 000 EUR. Tuo buvo siekiama generalinio direktoriaus palankumo. Mokėjimai už renovaciją (pagal subrangos sutartį su įmone, pavadinta „Energetinės statybos projektai“) buvo atlikti pagal melagingai išrašytas sąskaitas faktūras, kaip už darbus, kuriuos pagal esamą katilo 8B sutartį atliko FIMA.

Iš viso „Alstom” įmonės sumokėjo daugiau nei 5 mln. eurų kyšių:tame tarpe 2,75 mln. EUR V. Uspaskichui, A. Ignotui, R. Juozaičiui ir P. Noreikai per „Kruonį“ (APS).

Rengiant keturių projektų specifikacijas formaliai konsultacijas teikė „SwedPower“ neoficialiai – APL ir APS. „SwedPower“ buvo paskirtas techniniu konsultantu konkurso dokumentų rengimui ir konkurso procesų vykdymui. APS aktyviai dalyvavo užtikrinant šį paskyrimą. 2003 m. kovo 12 d. G. Wikstrom parengė privataus APS ir „SwedPower“ susitikimo ataskaitą, kurios kopija, be kitų, buvo nusiųsta ir J.V.Venskui. Akivaizdu, kad „SwedPower“ pasirengė slaptai bendradarbiauti su „Alstom“ prieš konkursą, tačiau: „… neminint ,, Alstom“ kaip informacijos šaltinio“. Tai būtų naudinga „Alstom“, nes ,, Alstom“ gali būti lengvai diskvalifikuota, jei jų vardas ERPB sistemoje bus nurodytas ataskaitose prieš pirkimą dėl nepriimtinos tiekėjo įtakos specifikacijai“. G. Wikstrom aiškiai suprato, kad „Alstom“ ryšiai su „SwedPower“ turėjo būti slapti dėl diskvalifikavimo rizikos.

Dėl korupcinių santykių, kuriuos (be kitų asmenų) puoselėjo J.V.Venskus ir G. Wikstrom, APL ir APS daugiau nei dvejus metus iki konkurso pradžios buvo suteikta privilegijuota ir neribota galimybė patekti į elektrinę ir jie galėjo daryti įtaką procesui savo naudai nepalikdami jokių „pėdsakų“. Aiškus įtakos specifikacijai pavyzdys yra susijęs su FGD specifikacijos reikalavimu pateikti išsamius ankstesnių įrenginių eksploatacinius duomenis. Specifikacijos projekte konkurso dalyviams buvo nustatyta, kad turi būti pateikti jų FGD technologijos naudojimo kituose projektuose pavyzdžiai bent 20 000 valandų. Šis reikalavimas galėjo sukelti neįveikiamą problemą APS pasiūlymui, nes jų „Flowpac“ technologija tiek laiko nebuvo eksploatuojama. A.G.Wikstrom ir J.V.Venskus įtikino ,,Lietuvos elektrinę“ /„SwedPower“ pakeisti šį reikalavimą (sumažinant 20 000 valandų reikalavimą iki 5000 valandų. A.G.Wikstrom 106 taip pat užsiėmė lobizmu, mėgindami įkalbėti ,,Lietuvos elektrinę“ uždrausti FGD sutartyje naudoti „adipo rūgštį ar kitą efektyvumą didinantį agentą“, taip buvo siekiama aktyviai pakenkti APS konkurentams. 2004 m. birželio 22 d. A.G. Wikstrom susitiko su P. Noreika ir kitais pareigūnais, kad aptartų specifikaciją, P. Noreika buvo įtikintas: „Ponas Noreika susipažino su informacija apie adipo rūgšties naudojimą ir po diskusijų nusprendė, kad adipo rūgšties pridėjimas nebus priimtas. „Rafaco“ savo pateiktoje informacijoje pasiūlė adipo rūgštį. „Rafaco“ buvo konkurentas, kuris 2004 m. balandžio 22 d. pateikė pristatymą, vėliau įsigijo konkurso dokumentus, tačiau nepateikė pasiūlymo.

„Alstom“ bendrovės gavo preliminarius konkurso dokumentų projektus tiesiogiai iš ,,Lietuvos elektrinės“ dar gerokai prieš 2004 m. spalio mėn., kai jie buvo paskelbti viešai, jie buvo kruopščiai išnagrinėti, ar nėra galimų kliūčių APS pasiūlymui. 2004 m. kovo mėn. A.G. Wikstrom pranešė Andersson’ui apie savo susirūpinimą, pamačius projektą, nes nustatė, kad siūlomos mokėjimo sąlygos sukels „neigiamus grynųjų pinigų srautus“ tiek NOx, tiek FGD projektuose. Pagal vidaus taisykles, „Alstom“ įmonės negalėjo teikti pasiūlymų dėl projektų, kuriuose yra neigiamų pinigų srautų rizika – kitaip tariant, kai reikia sumokėti pinigus, pvz., rangovams, prieš gaunant apmokėjimą iš kliento. 2004 m. balandžio 30 d. A.G. Wikstrom tarėsi su Olof’u Johansson’u iš „SwedPower” ir aptarė, kokios tai galėtų turėti įtakos mokėjimo sąlygoms konkurso specifikacijų dokumentuose (prieš pateikiant ERPB) APS ir APL naudai, pasiūlė J.V.Venskui, kad „vienintelė galimybė sutvarkyti grynųjų pinigų srautus yra susieti mokėjimus su ankstesne veikla. Tada J.V.Venskus aptarė šį reikalą su P. Noreika ir kitais, elektroniniame laiške (gegužės 18 d.) jis užfiksavo, kad jie pasiruošę sutikti pakeisti mokėjimo sąlygas į tas, kurios siūlomos. N. Reynolds perdavė tai p. Bentley (už APL pasiūlymą atsakingam inžinieriui) jo patvirtinimui, kad pasiūlymas taip pat atitinka APL reikalavimus. 2004 m. birželio 22 d. A.G.Wikstrom susitiko su P. Noreika ir kitais pareigūnais, pranešė J.V.Venskui, Nicolaysen’ui (Švedija), Strommen’ui (Norvegija) ir kitiems, kad jo pastangos, susijusios su pinigų srautais, buvo sėkmingos.

Galutinėse pasirašytos NOx sumažinimo sutarties mokėjimo sąlygose numatyta, kad 6 % mokėjimas 4 mėnesį buvo susietas su „Techninio projekto dokumento pateikimu‘; NOx sumažinimo sutarties 1 priedas. FGD sutartyje 15 % mokėjimas 5 mėnesį buvo susietas su „Brėžinių pateikimu leidimui gauti“; šie pakeitimai išsprendė dviejų įmonių neigiamų pinigų srautų problemą. Tai, kad APS reikalavo išankstinio 15 % mokėjimo pagal sutartį, tikriausiai atspindi papildomą Viktoro Uspaskich grynųjų pinigų reikalavimą.   Speciali APL ir APS prieiga nesibaigė ir po pasiūlymų pateikimo. ERPB pareigūnai, nagrinėjantys siūlomą paskolą buvo susirūpinę dėl APL, kaip vienintelės bendrovės, pateikusios pasiūlymą dėl NOx sumažinimo sutarties, atsiradimo. Be to, APL pasiūlymas 9 mln. EUR viršijo numatytą sąmatą. Siekdamas išsklaidyti savo susirūpinimą, ERPB paprašė informacijos iš ,,Lietuvos elektrinės“ ir „SwedPower“.

APL ir APS paskyrė tą patį konsultantą NOx sumažinimo ir FGD sutartims – „Vilmetrona“. Tikrasis su „Vilmetrona“ sudarytų NOx sumažinimo ir FGD konsultavimo sutarčių tikslas buvo surinkti lėšų, kad APL ir APS galėtų mokėti kyšius ,,Lietuvos elektrinės“ pareigūnams ir Lietuvos politikams. Tai veikė tokiu būdu: po to, kai buvo sudarytos sutartys su dviem „Alstom” bendrovėmis, jos abi pasirašė konsultavimo sutartį su „Vilmetrona“, pagal kurią įmonei turėjo būti mokamas procentas nuo bendros sutarties kainos už suteiktas konsultavimo paslaugas. Dėl paskyrimo buvo sutarta su „Alstom“ įmone (Etikos ir atitikties departamentu) prieš sudarant sutartis, tačiau formalumai buvo atlikti tik po to. Mokėjimai agentui buvo atlikti naudojant pinigus, kuriuos ,,Lietuvos elektrinė“ sumokėjo APL ir APS pagal abiejų sutarčių sąlygas. Pinigai, sumokėti į „Vilmetronos“ banko sąskaitas, buvo naudojami kyšiams mokėti. Kitaip tariant, kyšiai buvo finansuojami naudojant elektrinės pasiskolintus pinigus ir ES dotaciją, o ne iš 107 „Alstom“ kišenės. „Vilmetrona“ nebuvo pirmas pasirinkimas „kyšių tarpininko“ vaidmeniui. Pradinis planas buvo naudoti Stasį Mikelį, kuris lapkričio mėn. „PowerPoint“ pristatyme buvo nurodytas kaip „pagrindinis asmuo“. 1998 m. sausio mėn. S. Mikelis pasirašė atstovavimo sutartį su ABB (APL pirmtake). Nors ji pasibaigė po dvejų metų, APL ir toliau mokėjo S. Mikeliui, bet visiškai apgaulingu pagrindu, kaip parodyta 2003 m. rugpjūčio mėn. sąskaitoje faktūroje: „Aikštelės priežiūros išlaidos ir vietinės konsultacijos, susijusios su TGME-206 garo katilo Nr. 1 NOx sumažinimo degiklių projektavimu, pristatymu ir įrengimu „Alstom“ energetikos projekte Nr. C7041“. Atsižvelgiant į tai, kad jis buvo Neringos meras, S. Mikelis aiškiai negalėjo suteikti „aikštelės priežiūros“ paslaugų Vilniuje, esančiame už 220 mylių. Iš tikrųjų tai, už ką APL mokėjo, buvo įtaka ir jo ryšiai. Komisiniai pagal Atstovavimo sutartį buvo pervedami į asmeninę sąskaitą „Derbyshire Building Sodiety“, kurią valdė J.V. Venskus.   A.G.Wikstrom nusiuntė J.V.Venskui dokumento, pavadinto „Konsultavimo sutartis su „Vilmetrona“, projektą ir tą patį dokumentą perdavė N.Reynolds svarstyti. Tuo metu „Vilmetronos” direktorius ir kontroliuojantis akcininkas buvo Evaldas Cibulskas. APL buvo panaudojusi „Vilmetroną“ kaip subrangovą ankstesniame projekte Lietuvoje, tačiau tik atliekant nedidelio masto elektros darbus, ir jai nekaip sekėsi, todėl Roy Morter’is (projekto vadovas) patarė, kad ateityje „Reikėtų ieškoti alternatyvaus elektros instaliacijos rangovo”. Maždaug tuo pačiu metu, kai Morter’is parašė savo pranešimą, J.V.Venskus rekomendavo „Vilmetroną“ N. Reynolds kaip „antrąją elektros bendrovę“ NOx sumažinimo projekte. N.Reynolds rašė, kad Mikelis „labai svarbus (APL) verslo plėtrai Lietuvoje“, jokiame vidiniame „Alstom“ dokumente, susijusiame su „Vilmetronos“ paskyrimu, nėra jokios išvados, kad ji turėtų kokių nors savybių, kurios galėtų suteikti jai galimybę atlikti konsultanto funkcijas arba kad būtų apsvarstytas techninis tinkamumas, ar kad kam nors tai rūpėtų. E. Cibulskas net nemokėjo angliškai – būtina sąlyga darbui. Net ir įvardinus įmonę, akivaizdu, kad vienintelis rūpestis buvo užtikrinti, kad Pagrindinis dokumentas / agento profilis formaliai atitiktų reikalavimus ir tenkintų Etikos ir atitikties departamentą, o ne tai, kad įmonė galėtų teikti bet kurias iš KS išvardytų paslaugų, kurios atsirado kitais metais. Kaip sakė Assarsson’as: „Kaip galime padaryti, kad skambėtų įtikinamai, jog ši įmonė susitvarkys su tokio dydžio įsipareigojimais. Diskusijos dėl „Vilmetronos“ tinkamumo nebuvimas stebina, atsižvelgiant į tai, kad: i) projektai turėjo didelę reikšmę APL ir APS; ii) rekomendaciją ieškoti kito elektros subrangovo (žr. aukščiau); ir sumą, kuri jai turėjo būti sumokėta – 475 000 svarų sterlingų pagal NOx sumažinimo sutartį ir 4,16 mln. eurų pagal FGD sutartį (1 dalis – 1 855 000 eurų; 2 dalis – 2 305 000 eurų).

ERPB viešųjų pirkimų politikoje ir taisyklėse (2000 m. rugpjūčio mėn. leidimas) dėl konsultantų paskyrimo reikalaujama, kad atranka būtų atliekama remiantis atrinktų, kvalifikuotų kandidatų įvertinimu, užrašant pasirinkimo priežastį. Nors šios taisyklės taikomos „vidiniams“ ERPB paskyrimams, jos atitinka „geriausią praktiką“. „Alstom“ samdant „Vilmetroną“ nebuvo daroma nieko bent iš tolo panašaus į tai, kas turėtų būti ERPB prižiūrimame projekte. Atrodo, kad niekas nevertino „Vilmetronos“ techninės ir (arba) veiklos kompetencijos kaip bent kiek reikšmingos, nes dviem „Alstom“ įmonėms reikėjo paskirti konsultantą, kuris atliktų ne darbus, susijusius su NOx sumažinimo ar FGD projektais, o suteiktų pažadėtų kyšių mokėjimo mechanizmą.

Po susitikimo (kuris vyko Vilniuje) A.G. Wikstrom parašė J.V.Venskui el. laišką (gruodžio 13 d.) Pridėjo tris lenteles, kuriose jis išdėstė „santrauką … to, ką aptarėme praėjusį trečiadienį“. Lentelė yra ne kas kita, kaip kyšių lentelė. 14 eilutė reiškia iš visos tūkst. litų, o 15 eilutė – tūkst. eurų. Prokuratūra tvirtina, kad 16 eilutė – sumos, kurios turi būti išmokėtos „Vilmetronai” – grindžiamos 1,5 proc. numatomos sutarties vertės. Tai reikštų, kad kai J.V.Venskus ir A.G.Wikstrom gruodžio 8 d. susitiko su E. Cibulsku, sutarčių vertės, kurios buvo naudojamos kaip diskusijos pagrindas, buvo: FGD 150 mln. EUR, NOx sumažinimo 20 mln. EUR ir UCS 30 108 mln. EUR. Šie skaičiai yra daug mažesni už galutines sutarčių kanas, 208,8 mln. EUR FGD ir 31,93 mln. EUR NOx sumažinimo, tačiau jie atitinka numatytas vertes. Inicialai ir skaičiai rodo numatomą kyšio dydį ir kam. Inicialai rodo, kad kyšius reikėjo mokėti šiems asmenims: EM -Ekonomikos ministras (-ai), N – Pranas Noreika LE generalinis direktorius, M – Viktoras Mekas LE direktoriaus pavaduotojas FGD konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, G – Jonas Gaidys Dirbo LE, paskui AE Enprima, S – Jurgis Šapalas Vyriausiasis inžinierius mechanikas, LE, SM – Stasys Mikelis „Alstom Povver” „tikrasis“ agentas, J – Algimantas Jasinskas NOx sumažinimo konkurso vertinimo komisijos pirmininkas/ Vyriausiasis konkurso inžinierius, LE, EC – Evaldas Cibulskas UAB „Vilmetrona“ savininkas

Lėšos, sumokėtos pagal sutartį, buvo pervestos į „Vilmetronos“ banko sąskaitas Lietuvoje. Nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėn. APL sumokėjo „Vilmetronai” 475 000 GBP, ir APS sumokėjo 1 855 000 EUR (tai atitinka kiek daugiau nei 8,5 milijono litų). Šie pinigai buvo atsekti per 16 „Vilmetronos“ įmonės sąskaitų ir 22 asmenines sąskaitas Evaldo Cibulsko vardu. Nors iš buhalterinės apskaitos medžiagos negalima nustatyti, kas nutiko su gautomis lėšomis, iš „Vilmetronos“ banko išrašų nustatyta: atskaičius grynųjų pinigų indėlius, iš „Vilmetronos“ sąskaitų grynaisiais buvo išimta 940 503,46 Lt, iš „Vilmetrono“ įmonės sąskaitų buvo pervesta daugiau kaip 3 milijonai litų į asmenines sąskaitas Evaldo Cibulsko vardu, atskaičius grynųjų pinigų indėlius, iš Cibulsko asmeninių sąskaitų grynaisiais buvo išimta 2 410 871,67 Lt.

„Alstom“ bendrovės susidūrė su dilema. Viena vertus, „Vilmetrona“ negalėjo įrodyti, kad atliko kokį nors darbą, nes jo ir neatliko, kita vertus, jai negalima buvo sumokėti be „įrodymų“. Kadangi sumokėti „Vilmetronai“ buvo būtina prieš perduodant pažadėtus kyšius, reikėjo parengti dokumentus, iš kurių matyti, kad darbai buvo atlikti. Be to, šie dokumentai turėjo būti pakankamai kokybiški, kad atitiktų „Alstom“ audito reikalavimus. „Paslaugų įrodymo“ dokumentai, kurie buvo pateikti pagrindžiant „Vilmetronos“ sąskaitas faktūras pagal NOx sumažinimo ar FGD sutartis, buvo netikri. Visą sutarčių galiojimo laiką buvo gaminami melagingi įrodymai, nes jų reikėjo pagrįsti kiekvienai „Vilmetronos“ sąskaitai faktūrai.

Pagal dvi konsultavimo sutartis mokėjimai buvo atlikti taip-   NOx:1. Sąskaita faktūra – 2005-10-01, mokėjimas – 2005-09-21, paskirtis – NOx sumažinimo sutarties įsigaliojimas, suma – £190,000; 2. Sąskaita faktūra – 2007-04-18, mokėjimas – 2007-09-05, paskirtis – 5 bloko priėmimas eksploatacijai, suma – £47,500; 3-5. Sąskaitos faktūros – 2008-11-19, mokėjimas – 2009-07-23, paskirtis – 6 bloko priėmimas eksploatacijai, 1 bloko priėmimas eksploatacijai, 2 bloko priėmimas eksploatacijai, suma – £142,500; 6. Sąskaita faktūra – 2009-04-28, mokėjimas – 2009-11-04, paskirtis – 7 bloko priėmimas eksploatacijai, suma – £47,500;7. Sąskaita faktūra – 2009-09-11, mokėjimas – 2020- 02-10, paskirtis – 8 bloko priėmimas eksploatacijai, suma – £47,500. Iš viso – £475,000   FGD:1. Sąskaita faktūra – 2006-01-18, mokėjimas – 2006-03-16, suma – EUR 955,000; 2. Sąskaita faktūra – 2007-11-12, mokėjimas – 2008-05-28, suma – EUR 250,000; 3. Sąskaita faktūra – 2008-12-17, mokėjimas – 2009-09-11, suma – EUR 250,000; 4. Sąskaita faktūra – 2009-10-06, mokėjimas – 2009-12-11, suma – EUR 450,000.

N. Reynolds sutinka, kad „Vilmetrona“ niekada nedarė jokio darbo, tačiau jis sako, kad tuo metu to nesuvokė, nes buvo apgautas J.V. Venskaus ir kitų. Koncentruodamasis į NOx sumažinimą, N.Reynolds dalyvavo pateikiant melagingus dokumentus „Prom“ ir 2006-2010 m. vaikantis mokėjimų „Vilmetronos” naudai, nors nuo 2006 m. pradžios jis buvo „Performance Projects“ Pasaulinių pardavimų direktorius, ir buvo galima tikėtis, kad turės svarbesnių reikalų, nei nerimauti dėl agento Lietuvoje, kuris net nesugebėjo pateikti dokumentinių įrodymų apie tai, ką turėjo padaryti. Įdomu tai, kad N. Reynolds perdavė nurodymus A.G.Wikstrom (su kopija Nicolaysen’ui) su papildomais patarimais: „Siūlyčiau jums paruošti dokumentus kartu sutarus, kad išvengtumėte papildomos administracinės naštos, kurią mes patirsime.“, į ką A.G. 109 Wikstrom’as atsakė po kelių dienų: „Manau, kad turime aptarti, kaip tvarkyti formalius reikalavimus, bet ne paštu. Jei turite kokių nors idėjų, galite pranešti John’ui ir aš jas aptarsiu su juo. Blogiausiu atveju mums gali tekti susitikti, kad pamatytume, kaip organizuosime ir, tikriausiai, taip pat paremsime patenkinamą ataskaitų teikimą, kad nereikėtų be reikalo atidėti mokėjimų.“ SFO tyrėjai, 2010 m. kovo 24 d. vykdydami kratą APL patalpose Derbyje konfiskavo aplanką, pažymėtą „Elektrėnų konsultacinė dokumentacija“ (EKD). Donna Wright, N. Reynolds sekretorė, SFO ji paaiškino, kad ši byla „buvo naudojama saugoti kopijas dokumentų rinkinių, kuriuos ji išsiuntė „Alstom Prom“, susijusių su „Vilmetrona“ konsultaciniais darbais Elektrėnų projekte Lietuvoje“. Aplankas buvo laikomas užrakintoje spintelėje, kurios raktus turėjo tik ji ir N.Reynolds. Kai turėjo būti pateiktos „Vilmetronos“ sąskaitos faktūros, N. Reynolds, J.V.Venskus arba Roy Morter’is (projekto vadovas, įsikūręs Derbyje) atrinkdavo dokumentus, kurie buvo pateikti kaip tariamai „Vilmetronos“ teikiamų paslaugų įrodymas. Donna Wright nukopijavo juos ir vieną paketą pateikdavo „Prom“, o kitą įsegdavo į „EKD“ bylą. EKD bylos dokumentai buvo suskirstyti lipniais lapeliais ir popieriaus gabaliukus su abėcėlės raidėmis A, B, C ir kt. Šios raidės atitinka abėcėlinius sąrašus lydraščiuose, pateiktuose „Prom” su paslaugų įrodymų paketais, kuriuose neva buvo aprašytas „Vilmetronos“ atliktas darbas, patvirtinant savo sąskaitas faktūras. Lygiai taip pat A.G.Wikstrom turėjo pagaminti įrodymus, patvirtinančius „Vilmetronos” sąskaitas faktūras FGD projekte. Jie taip pat buvo melagingi. Siekdamas pagerinti AGW teikiamų dokumentų kokybę, Schneider’is surengė tiesioginį susitikimą su A.G.Wikstrom. 2008 m. kovo 2 d. laiške A.G.Wikstrom rašė Nyman’ui: „Goranai, aš sutariau su Markus’u Schneider’iu, kad pirmadienį ir antradienį, kovo 10-11 d., keliausiu į Badeną, kad apžvelgčiau, ką turi pateikti agentas Lietuvoje. Taip pat tikiuosi, kad turėsime patvirtinimą, kurio reikia iš Hackett’o ir Aubertin’o, kad mokėjimas būtų paruoštas, o „ALSTOM” galėtų savo ruožtu įvykdyti tai, kas pažadėta Noreikai…“. Jo komentaras apie „Alstom“ pažadų Noreikai laikymusi yra aiški nuoroda j tai, kad „Alstom” mokėjo kyšius Lietuvos elektrinės direktoriui. Taip pat akivaizdu, kad lėšos kyšiams sumokėti turėjo gautos pagal FGD konsultacinę sutartį su „Vilmetrona“ – kurių „Prom“ negalėjo sumokėti, kol A.G.Wikstrom nepagamino tinkamų paslaugų įrodymų, nuolaidžiaujant Schneider’iui.

Kyšiai taip pat buvo mokami per „Alstom Power Sweden” subrangovą FGD sutartyje, vadinamą „Kruonio HAE statyba“. „Kruonio“ savininkas buvo Pranciškus Jurgutis, jis buvo korupcinių mokėjimų tarpininkas (~ 2,7 mln. EUR vertės). Metodas buvo paprastas. „Kruonis“ pateikdavo pasiūlymus darbams, kurie buvo padidinti suma, reikalinga sumokėti kyšius politikams ir valdžios pareigūnams. APS sudarydavo sutartį su „Kruoniu” už padidintą kainą ir ją sumokėdavo. „Kruonis“ išimdavo atitinkamą sumą, kuria sumokėdavo kyšius. P. Jurgutis, kaip verslininkas Lietuvoje, turėjo prisidėti prie visų politinių partijų ir pažinojo visus svarbiausius politinius veikėjus, įskaitant Petrą Čėsną, tuometinį ūkio ministrą (iki 2004 m. lapkričio mėn.), Anicetą Ignotą, jo viceministrą, ir Viktorą Uspaskichą, Lietuvos darbo partijos lyderį (ir būsimąjį ūkio ministrą). P. Jurgutis priklausė socialdemokratų partijos (kuriai priklausė ir P. Čėsna) „vidiniam ratui“, ir šioje grupėje buvo gerai žinoma, kad „Alstom“ laimės sutartis ,,Lietuvos Elektrinėje“ , nes techniniai reikalavimai buvo nustatyti „Alstom“ naudai. P. Jurgutis suprato, kad P. Čėsna ir A. Ignotas pasirūpino, kad konkurso sąlygos būtų sudarytos taip, kad būtų palankios „Alstom“. Rymantas Juozaitis, „Lietuvos energijos“ (valstybinės elektros bendrovės) generalinis direktorius, supažindino P. Jurgutį su savo draugu J.V.Venskum, kuris buvo pristatytas kaip „Alstom” atstovas Lietuvoje, P. Jurgutis buvo paklaustas, ar jam būtų įdomu dirbti su „Alstom” kaip subrangovui LE ir KHE. Jam buvo pasiūlyta pasikalbėti su J.V.Venskum apie buvimą subrangovu, atrodė, kad nėra abejonių, kad APS laimės konkursą. P. Jurgutis keletą kartų susitiko su J.V.Venskum „Radisson“ viešbutyje Vilniuje, kurį J.V.Venskus naudojo kaip savo bazę būdamas Lietuvoje, šis jam pasakė, kad reikės mokėti kyšius, jei ,,Kruonis“ norės būti „Alstom” 110 subrangovu, 2004 m. nenurodė, kas bus kyšio gavėjai. 2005 m. kovo mėn. P. Jurgutis ir J.V.Venskus susitiko su V. Uspaskichu jo kabinete Ūkio ministerijoje. V. Uspaskich, Darbo partijos įkūrėjas, reikalavo 15 milijonų eurų asmeninio kyšio arba jis sužlugdys FGD projektą, kuris buvo numatytas „Alstom“. V. Uspaskichas buvo įsitikinęs, kad „Alstom“ pasirašys LE sutartis ir KHAE sutartį, nors nei viena iš jų dar nebuvo pasirašyta. J.V.Venskus teigė, kad turi „Alstom“ įgaliojimus bendrauti su ministru, sakė, kad pinigai turės ateiti iš subrangovų, o „Kruonis“ turės sumokėti 8 milijonus litų, kurie bus finansuojami iš pinigų, kuriuos „Kruoniui“ sumokės APS, kad „Kruonis“ turėtų išpūsti „Alstom“ siūlomas kainas, kad galėtų sumokėti kyšius. Dėl to „Kruonio” kainos padidėjo pirmiausia 10 % (prieš pateikiant pasiūlymą), o vėliau dar 15 % (derybų dėl sutarties metu), KER (kitas stambus Lietuvos subrangovas projekte) taip pat žymiai pakėlė savo kainas derybų laikotarpiu. A.G.Wikstrom suformulavo „Alstom“ atsakymą į šiuos padidinimus teigdama, kad KER ir „Kruonis“ turės „apginti savo padidinimų prieš Noreiką“. 2006 m. vasario mėn. J.V.Venskus gavo skundus dėl „Kruonio“ ir kito subrangovo, KER. Jis paaiškino:,, Informuojame, kad mes, ALSTOM, negalime pašalinti KER ar civilinio subrangovo „Kruonio” iš šio projekto. Aš nesileisiu į detales, bet prašau pasikalbėti su Goran’u ar Eric’u. Tos dvi bendrovės yra paskirtos tvirtai. Su visais kitais subrangovais galime daryti tai, kas mums patinka. KER ir „Kruonio” negalėjo būti pašalinti iš sutarties, nes jie buvo „politiniai paskirtieji“.

FGD sutarties kaina (sutarta 2005 m. lapkritį) buvo 208,8 mln. EUR. 2005 m. gruodžio mėn. AGW parengė fiktyvų „ketinimų protokolą”, apimantį darbų grafiką, prasidedantį iš karto po pasirašymo, kuris iš tikrųjų buvo priedanga 11,6 milijono litų mokėjimui prieš sudarant esmine sutartį tarp APS ir „Kruonio“. 11,6 mln. litų mokėjimas, tiesiogiai sumokėtas iš LE avanso, iš tikrųjų buvo panaudotas V. Uspaskicho kyšiams finansuoti. 2007 m. kovo mėn. A.G.Wikstrom padėjo „Kruoniui“ sudaryti fiktyvią sutartį ir fiktyvias sąskaitas faktūras. Jis pasiūlė J.V.Venskui dėl „Mūsų sudarytos sutarties, susijusios su ketinimų protokolu ir su juo susijusiomis paslaugomis“: „Paskambinkite man arba Per-Anders’ui ir mes galėsime paaiškinti. Manome, kad geriausia būtų, jei jūs tai nusiųstumėte „Kruoniui“ ir paskambintumėte jiems paaiškinti“. 2007 m. kovo 22 d. APS sumokėjo dar 2,69 milijono litų (~ 780 000 eurų) už „papildomus darbus“, kuriuos tariamai atliko „Kruonis“. Be abejo, jokių papildomų darbų nebuvo, tačiau fiktyvi sutartis leido APS sumokėti papildomas sumas pagal „Kruonio“ sąskaitas faktūras kyšio sumokėjimui. Tai pasirašė Brattemo, APS aikštelės vadovas, pritarus J.V.Venskui ir A.G.Wikstrom. Iš pinigų, kuriuos APS sumokėjo „Kruoniui“ (iš jų FGD banko sąskaitos litais „Nordea“ banke), P. Jurgutis sumokėjo kyšius, iš viso 9 540 000 litų – 2 765 200 eurų. 2007 m. birželio mėn. A.G.Wikstrom vis dar bandė paaiškinti „Kruoniui“ per J.V.Venskų, kaip suderinti jo išgalvotą susitarimą su ketinimų protokolais, fiktyviomis sąskaitomis-faktūromis ir antrąja sutartimi, kad viskas „atitiktų auditorių ir valdžios institucijų reikalavimus“. Jis priminė J.V.Venskui „nepalikti iš viso jokių dokumentų, visa tai yra konfidencialu“. 2007 m. spalio mėn. APS pagal fiktyvią sutartį sumokėjo Kruoniui dar 2 915 426 litus.

P. Jurgutis asmeniškai grynaisiais sumokėjo iš viso 9 540 000 LTL (2 765 200 EUR):   dvi išmokas V. Uspaskichui, iš viso 5 290 000 LTL (- 1 533 333 EUR),   15 mokėjimų per J.V.Venskų nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2008 m. kovo mėn., iš viso 4 050 000 LTL (- 1 173 913 EUR), ir   dvi išmokas R. Juozaičiui, atsižvelgiant į KHE projektą, iš viso 200 000 LTL (- 57 971 EUR).      Jungtinėje Karalystėje ALSTOM POWER LIMITED 2016-06-08 teismo nuosprendžiu nuteista pagal 1977 metų Baudžiamosios teisės įstatymą. Sprendime nurodyti šie tyrimui reikšmingi duomenys: byla yra susijusi su mokėjimais, mokėtais Elektrėnų elektrinės, žinomos 111 kaip Lietuvos elektrinė ar Lietuvos jėgainė, kurią toliau vadins LPP, aukštesnio lygmens darbuotojams ir kitiems valstybės tarnautojams, papirkimo tikslams tarp 2005 m. rugsėjo mėn. ir 2010 m. vasario mėn. kurių bendra vertė sudarė 475 000 GBP. Šie mokėjimai papirkimo tikslams buvo mokami kaip paskatinimas už APL įmonei teikiamas paslaugas, susijusias su kontrakto tarp APL ir AB „Lietuvos Elektrėnai” (toliau patikslinta – AB ,,Lietuvos elektrinė“), gavimu. Kontraktas vadinosi LPP Low NOx degiklių modernizavimo projektas. Šių mokėjimų papirkimo tikslams dėka APL galėjo slapta įtakoti konkurso procesą, kad jame dalyvautų tik APL. Be to, APL taip pat buvo suteiktas ypatingas leidimas lankytis jėgainėje ir informacija, kuri nebuvo pateikta kitiems konkurentams, tokiu būdu suteikiant APL galimybę laimėti konkursą. Kontraktas buvo įvertintas 14,5 milijonų GBP, bet faktiškai APL pateikė paraišką dėl kontrakto, kurioje buvo nurodyta žymiai didesnė kaina, t.y. 22.3 milijonai. APL gavo kontraktą 2005 m. birželio mėn., o faktiška kontrakto vertė šalių susitarimu vėliau sudarė 21 926 000 GBP. Mokėjimai papirkimo tikslams buvo mokami tarp 2005 ir 2010 metų per nedidelę Lietuvos įmonę, vadinamą UAB „Vilmetrona“, kuri vykdė elektros darbų subrangovo veiklą. 475 000 GBP neva buvo sumokėti 2005 m. liepos mėn. pagal konsultavimo sutartį, sudarytą su šia įmone. Tačiau ši konsultavimo sutartis tebuvo apsimestinis, priedanginis ir akivaizdus būdas apeiti pačios ,,Alstom“ įmonės taikomas kovos su korupcija procedūras. ,,Vilmetrona“ niekuomet neketino teikti paslaugų pagal konsultavimo sutartį, o šiai įmonei mokamos lėšos buvo naudojamos kyšiams mokėti. Kyšiams skirti pinigai susekti per kelias ,,Vilmetronos“ sąskaitas ir asmenines sąskaitas, atidarytas ,,Vilmetronos“ savininko ir direktoriaus Evaldo Cibulsko vardu. Po to didžioji dalis pinigų buvo išgryninama, todėl neįmanoma tiksliai nustatyti asmenų, kurie gaudavo mokėjimus grynais papirkimo tikslams, kad suteiktų APL galimybę gauti kontraktą. Šiame etape būtų teisinga pažymėti, kad, kaip buvo atskleista ir pagal susitarimą, tuo pačiu laikotarpiu ,,Vilmetrona“ gaudavo dar didesnius mokėjimus pagal kontraktą, kurį neteisėtai gavo visai kita dukterinė įmonė – Alstom Power Sweden Limited. Tačiau šis korupcijos atvejis nėra punkto, dėl kurio APL prisipažino kalta, dalis, todėl jo nepaisoma nuosprendžio priėmimo tikslams. Padėjo sudaryti netikrus, taip vadinamus, „paslaugų teikimą įrodančias dokumentus“, šių suklastotų, padirbtų dokumentų tikslas – patvirtinti netikras ,,Vilmetronos“ sąskaitas faktūras, siekiant nuslėpti mokėjimus. Be to, APL taip pat suklaidino Europos banką dėl to, kodėl ji pateikė konkurso paraiškoje daug didesnę kontrakto kainą nei apskaičiuota kontrakto vertė, kuri sudarė, kaip minėta, 14.3 milijonų GBP.

2016 m. gegužės 31 d. raštu Lietuvos Vyriausybė pateikė specialų prašymą dėl kompensacijos. Stambaus masto sukčiavimo biuras paprašė Lietuvos Vyriausybės užtikrinti, kad bet kokia kompensacija bus panaudota su Low NOx projektu susijusių bankų paskolų sąskaitoms padengti. Dėl korupcijos įtakos ir nepriklausomos priežiūros trūkumo negalima būti tikriems, kad neteisėtai gautas kontraktas buvo finansiškai naudingas. APL įmonės siūloma kaina, kaip minėta, buvo žymiai didesnė nei apskaičiuota kontrakto vertė, o vienintelis pagrindimas buvo pateiktas APL įmonės, todėl juo negalima remtis. APL pripažįsta, kas tas faktas, jog tarnautojams buvo duodami kyšiai, galėjo įtakoti kontrakto vertę užsakovui, taigi, ir tai, kad užsakovas galėjo patirti nuostolius dėl korupcijos. Todėl APL pageidauja sumokėti kompensaciją. sudarančią 50 procentų nuo kontrakto vertės, t.y. 10 963 000 GBP. Nors ta suma gali būti didesnė nei patirti nuostoliai, APL sutinka su šiuo skaičiumi, norėdama išreikšti norą ištaisyti pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms neprima nutarties dėl konfiskavimo. Susiję veiksniai: APL darbuotojų N. Reynolds ir J.V. Venskus elgesys vaidino vadovaujantį vaidmenį planuojamoje korupcinėje veikloje; akivaizdu, kad taip buvo elgiamasi dėl klaidingo lojalumo APL įmonei. Kitas veiksnys: buvo sudaryta suklastota dokumentacija; kitas veiksnys: tyčinis, klaidinantis paaiškinimas buvo pateiktas Europos bankui ir paprašyta suteikti konkurso kainą viršijančią sumą; kitas veiksnys: korupcinėje veikloje dalyvavo AB ,,Lietuvos elektrinė“ aukštesnio lygmens darbuotojai ir 112 valstybės tarnautojai; kitas veiksnys: nusikaltimas buvo daromas ilgą laiko tarpą, ir, galiausiai, buvo diegiama kovos su korupcija atitikties sistemų tyčinio nepaisymo kultūra. Nors būtų teisinga paminėti, kad visi šie veiksniai buvo susiję su vienu kontraktu, kuris sudarė palyginti mažą ,,Alstom“ verslo dalį. Įvertinus lengvinančias ir kt. aplinkybes nustatoma 9 465 000 GBP bauda, kuri dėl papildomų lengvinančių aplinkybių sumažinta iki

iki 6 375 000 GBP. Bendrą sumą, kurią turi sumokėti atsakovo įmonė, sudaro: 10 963 000 GBP kompensacija, 6 375 000 GBP bauda, 700 000 GBP išlaidos, iš viso 18 038 00G GBP.

JOHANES VILLI VENSKUS (JONAS VENSKUS) savo prisipažinimo pareiškime prisipažino kaltu ir nurodė aplinkybes, kurias pripažįsta: John Venskus prisipažįsta kaltu dėl kaltinamojo akto 1 punkto. Savo kaltės pripažinimu jis sutinka, kad:

Jis dalyvavo siekiant gauti Low Nox ir FGD kontraktus ALP ir ALS įmonėms ir apsaugoti šių įmonių interesus projektuose. Šis procesas apėmė, kiek jam žinoma, mokėjimus, kuriuos ALP ir ALS įmonės mokėjo įtakingoms trečiosioms šalims, siekdamos padėti minėtoms įmonėms laimėti ir prisiimti kontraktus. Abi įmonės bandė nuslėpti tikrą mokėjimų paskirtį tokiomis priemonėmis, kaip suklastotos konsultavimo sutartys.

J.Venskus visuomet veikė taip, kaip jį ragino veikti įmonės. Jis nedalyvavo nedideliame ar slaptame susitarime. Jo elgesys buvo didesnės ir vos slepiamos APL ir APS taikomų komercinių strategijų eilės dalis. Procese dalyvavo bent jau jo tiesioginiai vadovai, atskirų projektų vadovai bei Etikos ir Atitikties departamentų aukštesnio lygmens nariai. Jo paties santykinę padėtį įmonėse parodo jo atlyginimo lygis. Iš pradžių Alstom vertino John Venskus už tai, kad jis laisvai kalba lietuviškai ir rusiškai bei pažįsta lietuvių gyvenimą ir kultūrą. John Venskus taip pat turėjo technines žinias ir patirtį, kurie leido prasmingai aptarinėti projektų detales.

Kaip rodo įrodymai, korupcija tuomet buvo būdinga Lietuvos viešajam gyvenimui. Tokia korupcija neišvengiamai pasiekė stambius valstybės lėšomis finansuojamus kontraktus, kurių sėkmingas vykdymas priklausė nuo politinės protekcijos ir įtakos. Visais atvejais Alstom buvo gerai pasiruošusi tam, kad laimėtų kontraktus dėl ankstesnio įmonės dalyvavimo ankstesniuose projektuose Elektrėnuose (ir kituose Lietuvos vietose) ir unikalios patirties šiose technikos srityse.

Šia kaltės pripažinimo sąlyga John Venskus pripažįsta, kad jis dalyvavo – ribotai, kaip apibūdinta šiame dokumente – 1 punkte nurodytame sąmoksle. Bet jis nesutinka, kad visi įrodymai, kuriais šiuo metu remiasi kaltinimas, yra tikri. Konkrečiai, P. Jurgučio pranešimas/apskaita yra suklastota daugeliu svarbių (ir, tam tikrais atvejais, lengvai įrodytinų) aspektų.

Santraukoje jis pripažįsta, kad: jis padėjo APL atlikti mokėjimus Stasiui Mikeliui. Kiti asmenys, tame tarpe N. Reynolds, sakė, kad šie mokėjimai rodė S. Mikelio politinę įtaką. S.Mikelis naudojo šią įtaką, kad suteiktų Alstom prieigą prie vertingų kontraktų ir galimybių, buvo prabangių viešbučių tinklo savininku, šiais viešbučiais nemokamai ir be apribojimų galėjo naudotis Lietuvos elektrinės generalinis direktorius Rukšėnas ir vyriausiasis finansų ministras Kaminskas. John Venskus ir N. Reynolds žinojo, šie santykiai apima kyšių mokėjimą. N. Reynolds vadovavo procesui ir ypatingai norėjo naudotis S. Mikelio teikiamomis paslaugomis. Paaiškėjus, kad mokėjimai negali būti šiam pervedami tiesiogiai dėl jo politinės padėties, N. Reynolds specialiai davė John Venskus nurodymus paklausti S. Mikelio, ar galima pervesti mokėjimus per įmonę tarpininkę. UAB „Vilmetrona“ buvo naudojama S. Mikeliui ir kitiems asmenims pervedamiems mokėjimams pridengti, UAB „Vilmetrona“ neteikė konsultavimo paslaugų.   Karūnos paaiškinimai, susiję su lentele, pridedama prie G.Wikstrom elektroninio laiško RPB 1344, yra teisingi. EM yra Ekonomikos ministras, o Fi gali būti FIMA. N. Reynolds žinojo apie 113 skaidymą ir vadovavo elektroniniame laiške aprašytoms diskusijos, kurias pateikė MJM1012 ir MJM0401, kurių šalimi jis buvo. John Venskus dalyvavo teikiant suklastotą patvirtinančią dokumentaciją prie UAB „Vilmetrona“ konsultavimo sutarčių, N. Reynolds koordinavo šį procesą, suskirstė dokumentus į kategorijas, pažymėtas raidėmis A,B,C ir t.t. John Venskus teikė pagalba rašant atgalines data UAB „Vilmetrona“ susirašinėjime ir pridedant klaidinančius dokumentus bei darbo grafikus. Jis galėjo išversti E. Cibulskui N. Reynolds paliepimus į lietuvių kalbą. Visa tai buvo daroma ir John Venskus vadovai, atitinkami projektų vadovai apie tai žinojo ir palaikė tuos veiksmus, o įmonės E ir C skyriai (kaip rodo įrodymai) teikdavo atitinkamus šablonus/pavyzdžius. Daugybė dokumentuose nurodytų darbų net iš pirmo žvilgsnio atrodė neapibrėžti, neaiškūs ir nepagrįsti: pvz., viešbučių užsakymas ir dokumentų vertimas. Jis perdavė E. Cibulskui G. Wickstrom paliepimą nupirkti šiam automobilį. E. Cibulskas nupirko automobilį už pinigus, kuriuos ALS sumokėjo pagal UAB „Vilmetrona“ konsultavimo sutartis, ir įregistravo jį UAB „Vilmetrona“ vardu. G. Wickstrom nugabeno automobilį į Švediją ir paprašė John Venskus neatskleisti lėšų šaltinio. Jis žinojo, kad yra naudojami ir kiti mechanizmai Alstom mokėjimams nuslėpti. G. Wickstrom nusprendė, kad UAB „Vilmetrona“ galima pervesti mokėjimus iki to lygio, kol tai galima patikimai patvirtinti sąskaitomis faktūromis.

,,Kruonio“ buvo naudojama kitiems mokesčiams pridengti. ,,Kruonio“ vaidmuo projekte buvo nekintamas, kadangi įmonė turėjo unikalią sertifikavimo formą, kuri leido jai atlikti projektavimo darbus WFGD projektui. G. Wickstrom organizuodavo mokėjimus Ketinimų raštų pagrindu, kurių vertė viršijo bet kurių ,,Kruonio“ atliktų darbų vertę. Didelę dalį darbo ALS atlikdavo pati, o sąskaitų išrašymo struktūrą derindavo G. Wickstrom. John Venskus rengė susitikimus su P. Jurgučiu ALS vardu dalyvaujant A. Brattemo. Jis suprato, kad P. Jurgutis atlikdavo mokėjimus V. Uspaskich iš pinigų, kuriuos Alstom mokėjo ,,Kruonio“, tačiau jam buvo pasakyta, kad P. Jurgutis paimdavo tuos pinigus iš Kruonio ar įmonių tarpininkių grynais, ir jis tuo tikėjo. Jam buvo pasakyta, kad P. Jurgutis specialiai įsteigė įmonę Lietuvoje, kad gautų pinigus pagal Ketinimų raštus ir išsiimtų lėšas grynais pinigais.   John Venskus pripažįsta, kad UAB „Vilmetrona“ konsultavimo sutartys ir ,,Kruonio“ mokami padidinti mokėjimai buvo naudojami atlyginimams už formalumų supaprastinimą slėpti, tačiau jis asmeniškai nebuvo susijęs su ,,Kruonio“ pinigų perdavimu politikams ar kitoms trečiosioms šalims. Jis niekada nebuvo susitikęs su V. Uspaskich.

Jungtinėje Karalystėje 2018-05-04 JOHANES VILLI VENSKUS (JONAS VENSKUS) nuteistas pagal 1977 metų Baudžiamosios teisės įstatymą. Sprendime nurodyti šie tyrimui reikšmingi duomenys: nuteisiamas remiantis tuo, ką pats pripažino ieškinio pagrinde, tarp Jūsų parodymų ir Karūnos parodymų nėra jokių faktinių skirtumų siekiant sąžiningai nuteisti.

Laikotarpyje tarp 2002 m. ir 2010 m. išryškėjo labai gerai įsitvirtinęs bei ypač veiksmingas korupcijos tinklas, egzistuojantis tarp „Alstom“ įmonių ir valstybės tarnautojų bei politikų, turinčių didžiausią įtaką ir / arba valdžią energetikos pramonei Lietuvoje. Tai buvo ypatingai aktyvus Lietuvos energetikos pramonės laikotarpis, kai ji ištrūko iš sovietinės praeities ir siekė prisijungti prie Europos Sąjungos. Elektros jėgainės plėtra ir atnaujinimas buvo tik vienas iš daugelio pelningų infrastruktūros projektų, kuriems didelį finansavimą skyrė Europos Sąjunga bei kiti šaltiniai, ir, kaip vėliau pasirodė, du projektai, kuriuose John Venskus buvo neatsiejama ir ypatingai reikšminga dalis juos užtikrinant ir išlaikant, buvo nepaprastai didelės vertės.

Korupcija jau buvo endeminė Lietuvoje, nebuvo įmanoma nei „Alstom”, nei kam nors kitam, įskaitant ir John Venskus, vykdyti ten veiklą ar bandyti ją ten vykdyti neskatinant tokios korupcijos. John Venskus prisitaikė prie susiklosčiusių aplinkybių ir, iš tiesų, naudojosi jomis, tai darėte ne tik savo darbuotojų labui, bet taip pat ir dėl savęs, bent jau dėl „Alstom“ įmonėje gauto darbo užmokesčio iki 2006 metų ir vėliau dėl asmeninių sandorių, kuriuos sudarė tiek su APL, 114 tiek su APS. Tai sukūrė sandorių slėpimo mechanizmą, kurio dėka pinigai buvo perduodami pasitelkiant įvairius sukčiavimo ir klastojimo būdus, ypatingai fiktyvias „Vilmetrona“ ir kitų teikiamas konsultacijas ir paslaugas, be kurių nebūtų buvę galima mokėti kyšių ir užtikrinti tokių papirktųjų tolimesnį bendradarbiavimą.

John Venskus įsteigė, ar padėjo įsteigti tinklą, kuriuo šie kyšiai pasiekdavo gavėjus, kaip paaiškėjo, padėjo išvengti potencialių klausimų apie „Alstom“ veiklos sėkmę, kaip vienintelio konkurso dalyvio, ir taip užtikrino abu kontraktus už gerokai didesnę, nei pradinė numatyta sutarties suma, kaip pats pripažįsta, kad būtų galima įvykdyti šių kyšių mokėjimus. Be to, atliko pagrindinį vaidmenį klastojant paslaugų įrodymus, kurių pagalba korupcija ne tik buvo slepiama, bet ir turėjo galimybę plėtotis.   Įvertinus John Venskus vaidmens bei dalyvavimo nusižengime intensyvumą ir jo padarinius, turint omenyje, kad skirtingai nei „Alstom“ byloje, byla nėra apribojama tik „APL Low Nox“ kontraktu, bet taip pat, žinoma, apima ir „APS FGD“ kontraktą, bausmė yra 42 mėnesiai laisvės atėmimo.      ANDERS GORAN WIKSTROM savo prisipažinimo pareiškime prisipažino kaltu ir nurodė aplinkybes, kurias pripažįta : atlikdavo veiksmus, kurie leido mokėti kyšius per UAB „Viimetrona“. Tai buvo iš esmės daroma siekiant gauti APS FDG kontraktą, bet jis pripažįsta, kad šie mokėjimai taip pat padėjo APL palaikyti verslo santykius su ,,Lietuvos elektrine|“ Lietuvoje. UAB „Vilmetrona“ neteikė konsultavimo paslaugų APS ar LPP už jos gaunamus mokėjimus. G. Wikstrom netvirtino UAB „Vilmetrona“ ir neteikė rekomendacijų vadovybei ją patvirtinti. Tai APS vadovybė nusprendė paskirti juos Konsultantais, o būtent Eric Nicolaysen ir Bengt Assarsson. Aišku, joks agentas ar asmuo Lietuvoje, kuris gaudavo kyšius, nebuvo aktyviai paperkamas APS ir/ar G. Wikstrom. Jie gaudavo mokėjimus, kuriems pritardavo APS, per John Venskus. G. Wikstrom sutinka, kad jis vaidino savo vaidmenį šiame susitarime, bet jis neinicijavo jokios korupcinės ar kyšininkavimo veikos. Mokėti kyšius LPP tarnautojams ir Lietuvos Vyriausybės atstovams buvo ne jo mintis, ir jis nevykdė jokio su tuo susijusio plano Alstom įmonei.   Iš pradžių G. Wikstrom buvo įtrauktas į FGD projektą kaip Konkursų vadovas. Pasirašius sutartį, G. Wikstrom trumpą laiką ėjo Sutarties administratoriaus pareigas, siekiant užtikrinti tęstinumą. Jis nustojo dalyvauti kasdienėje projekto veikloje 2006 m. viduryje. Vėl pradėjo joje dalyvauti 2007 metais. Vykdymo priežiūrą ir kontrolę vykdė A. Brattemo, o G. Wikstrom jo vadovybė prašė padėti su paslaugų teikime įrodymų klastojimu jiems vadovaujant, siekiant palengvinti mokėjimų pervedimą UAB „Vilmetrona“. John Venskus taip pat patarinėjo G. Wikstrom, kaip suklastoti paslaugų teikimo įrodymus, tačiau pagrindinis asmuo, kuris patarinėdavo ir padėdavo G.Wikstrom, buvo Schneider. John Venskus veikė kaip Alstom korupcinių santykių vadovas Lietuvoje. Diskusijos vykdavo lietuvių kalba, dėl tos priežasties John Venskus užsiiminėjo ir turėjo vadovauti diskusijoms apie kyšius konkurso etape, o kontraktų vykdymo metu jis toliau kasdien užsiiminėjo santykių valdymu šių kontraktų atžvilgiu. G. Wikstrom nebuvo atsakingas už sprendimą dėl UAB „Vilmetrona“ atliekamų mokėjimų skaidymo. Jis teikė pagalbą įgyvendinant šį skaidymą.

,,Kruonio“: G. Wikstrom dalyvavo sudarant ketinimų raštą, bet dėl ,,Kruonio“ paskyrimo susitarė Eric Nicolaysen, APS. Atrodo, kad pasiūlymą dėl paskyrimo pateikė P. Noreika (ir ,,Lietuvos elektrinė“). G.Wikstrom tiesiogiai nedalyvavo mokant pinigus Kruonio. Su konkursu susijusių inžinerinių darbų aspektu užsiiminėjo M.Maripuu (Projekto inžinierius ruošiantis konkursui), P.Rota iš Alstom Italijoje, nepriklausomas konsultantas G. Milton bei John Venskus . Tačiau, turint omenyje, kad G.Wiktrom žinojo apie tai, kad UAB „Vilmetrona“ mokami mokėjimai skirti korupciniams tikslams, ir kad P. Noreika primygtinai reikalavo pasitelkti 115 Kruonio inžineriniams darbams, kur John Venskus privačiai diskutavo su R. Čekėnu, prisijungė prie ,,Kruonio“ komerciškai nepagristų sąnaudų pagal kontraktą padidinimu, todėl G.Wikstrom padarė išvadą, kad kai kurie pinigai turėjo būti skirti korupciniams tikslams. Aišku kad mokėjimai ,,Kruonio“ skyrėsi nuo UAB „Vilmetrona“ mokamų mokėjimų tokia apimtimi: Kruonio prisiėmė teisėtą darbą iš AB ,,Lietuvos elektrinė“, ne visi kaltinimo byloje nurodyti APS Kruonio atlikti mokėjimai, buvo sumokėti kaip kyšiai (žr. grafiką G14a). Iki šiol yra nagrinėjamas civilinis ginčas dėl pirminės sutarties, sudarytos tarp Kruonio ir APS.

Jungtinėje Karalystėje 2018-07-09 ANDERS GORAN WIKSTROM nuteistas pagal 1977 metų Baudžiamosios teisės įstatymą. Sprendime nurodyti šie tyrimui reikšmingi duomenys:   priimamas nuosprendis, remiantis tuo, ką patvirtino kaltės pareiškimo pagrindime, nes nėra jokio faktinio skirtumo kalbant apie jo ir Karūnos dokumentą. Pagrindiniai bylos faktai: tarp 2002 ir 2010 metų veikė gerai organizuotas ir labai efektyvus korupcijos tinklas tarp Alstom įmonių iš vienos pusės ir valstybės tarnautojų bei politikų, turinčių didelę įtaką ir/arba kontroliuojančių elektros energijos pramonę Lietuvoje, iš kitos pusės. Elektros energijos stoties plėtra ir atnaujinimas buvo tik vienas iš daugybės pelningų infrastruktūros projektų, kuriems iš Europos Sąjungos ir kitų vietų buvo skiriamos didelės lėšos. Dviejų projektų, šiuo laikotarpiu faktiškai užtikrinamų Lietuvoje Alstom įmonių, potenciali vertė buvo didžiulė: iš viso 240 milijonų eurų ar pan. Neabejotina, kad korupcija Lietuvoje jau buvo paplitusi iki šių sutarčių perspektyvos atsiradimo, bet, deja, Alstom padaliniai aukštesniame vadovybės lygyje norėjo leisti tokią korupciją ir net skatinti ją. Jis ėjo vadovaujančias Alstom Sweden įmonės komandos nario pareigas, dirbo kartu su kolegomis iš Alstom Derby, o konkrečiai su p. J. Venskumi, siekdami užtikrinti, kad Alstom gautų dvi pagrindines sutartis stoties atnaujinimui Elektrėnuose, vaidino svarbų vaidmenį naudojant ir palaikant šį korupcijos tinklą, kurio dėka Alstom Derby ir Alstom Svveden pavyko gauti sutartis. Po 2007 m. gegužės mėn. buvo ,,|Vilmetrona“ paslaugų teikimo įrodymų pagrindiniu klastotoju. J. Venskus buvo jam pavaldus visais atžvilgiais, nedarė nieko iš to, ką galėjo padaryti, be Jo leidimo ir daug iš to, ką jis padarė, buvo padaryta Jam nurodžius ar pritarus. Paskirta dviejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Turės sumokėti 40 000 GBP baudžiamojo persekiojimo išlaidų.

2018-12-05 Švedijos arbitražo teismas priėmė sprendimą, pagal kurį GE Power Sweden AB (Alstom Power Sweden Aktiebolag teisių perėmėjas) per 30 dienų nuo priteisimo dienos turi sumokėti Natura Furniture UAB (bankrutavusios Kruonio HES teisių perėmėja) 1 403 373 EUR su PVM 18 proc. ir papildomomis palūkanomis nuo 2010 metų sausio 1 d. kol apmokėjimas bus įvykdytas. GE Power per 30 dienų po 150 000 EUR priteisimo turi sumokėti Natura Furniture UAB dalinę kompensaciją dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apibendrinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis konstatuotina, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, jog Rymantas Juozaitis, Viktor Uspakich, John V. Venskus reikalavo ir priėmė iš Pranciškaus Jurgučio neteisėtą atlygį – pastarojo nurodytas pinigines sumas grynaisiais pinigais ar John V. Venskus pastarojo galimai perduotas pinigines lėšas būtų panaudojęs kitų asmenų – P. Noreikos ar A. Ignoto – papirkimui, t. y. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 3, BK 227 str. 3 d. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m., visos galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu iki 2009 pradžios, todėl konstatuotina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, pagal BK 95 str. (redakcija Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 ) redakciją, galiojusią nusikalstamų veikų galimo padarymo metu, dėl visų tiriamų veikų yra suėjęs, išskyrus epizodą dėl galimo V. Uspaskich papirkimo, kadangi pastarasis 2016-03-21 teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimą, 116 kurį padarė 2013-07-28, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas būtų skaičiuojama nuo šios nusikalstamos veikos padarymo.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl dalies P. Jurgučio nurodytų aplinkybių yra baigtas teisminis procesas Jungtinėje Karalystėje, kuriame J. V. Venskus, N. Reynolds ir G. Wikstrom ir juridinis asmuo ALSTOM POWER LIMITED teismo nuosprendžiais nuteisti pagal Jungtinės Karalystės 1977 metų Baudžiamosios teisės įstatymą už korupcines veikas, susijusias su UAB ,,Vilmetrona“ panaudojimu fiktyviems sandoriams sudaryti ir piniginių lėšų, skirtų galimam papirkimui, sumoms išgryninti. J.V.Venskus, G. Wikstrom nuteisti ir dėl P. Jurgučio nurodytų aplinkybių, susijusių su galimu AB ,,Kruonio HAES“ pervestų piniginių lėšų panaudojimu valstybės tarnautojų papirkimui. LR BK 2 str. 6 d. dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, todėl šiame ikiteisminiame tyrime šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas nebus nagrinėjamas ir sprendžiamas.

Pagal vykdant ETO 2019 m. ikiteisminiame tyrime gautus Jungtinės Karalystės teismų sprendimuose nurodytus duomenis, pagal dvi konsultavimo sutartis mokėjimai UAB ,,Vilmetrona“ buvo atlikti laikotarpiais nuo 2005-10-01 iki 2010-02-10 bei nuo 2006-01-18 iki 2009-12-11. UAB ,,Vilmetrona“ yra likviduota. Jungtinės Karalystės teismų sprendimuose UAB ,,Vilmetrona“ tuometinio direktoriaus Evaldo Cibulsko vaidmuo nėra nurodytas, duomenų, kad pastarasis žinojo ar galėjo žinoti, kad iš įmonės sąskaitų išgrynintos ir J.V. Venskui perduotos piniginės lėšos bus naudojamos kyšiams, nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų pateiktų duomenų matyti, kad dalis iš ,,Vilmetronos“ gautų piniginių lėšų buvo naudojama J.V. Venskaus ir G. Wikstrom asmeninėms reikmėms. Dėl šių aplinkybių E. Cibulsko veiksmai galėtų būti vertinami kaip padėjimas pasisavinti patikėtas, bendrovei ,,ALSTOM POWER LIMITED“ priklausančias pinigines lėšas, t. y. atitiktų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 2 d. numatytos veikos požymius, tačiau dėl galimo šios nusikalstamos veikos padarymo šiuo metu jau yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, todėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas šiame ikiteisminiame tyrime nėra spręstinas.   Vertinant vykdant ETO iš Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijų gautus (teismų sprendimuose ir prokuratūros medžiagoje esančius) duomenis konstatuotina, jog nei viename galutiniame sprendime nėra įvardintas nei vienas konkretus Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, kuriam galėjo būti duotas kyšis, nei kokia nors konkreti kyšio suma. Nei vienas iš nuteistų asmenų – J.V. Venskus, A.G. Wikstrom ar N. Reynolds – nepripažino, kad patys asmeniškai kam nors iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų būtų perdavęs kyšį, t. y. sumokėjęs neteisėtą atlygį AB „Lietuvos elektrinė“ pareigūnui ar pareigūnams ar kitiems atstovams ir (arba) valstybės tarnautojams ir kitiems Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovams, kaip paskatinimą ar atlygį už palankumą „Alstom“ įmonėms sudarant ar vykdant sutartis su minėta AB „Lietuvos elektrinė“ Lietuvos elektrinėje. Prokuratūros dokumentuose nurodoma, kad kyšiai buvo paslėpti: pirmiausia, Lietuvos elektrinės direktoriaus Prano Noreikos pasiūlymu, APS sumokėjo už didelės apimties Elektrėnų katalikų bažnyčios, esančios greta elektrinės, statybos darbus 2003-2004 m., antra, per vadinamąjį konsultantą „Vilmetrona“, kurį ir APL, ir APS paskyrė NOX sumažinimo ir FGD projektuose; trečia, per subrangovą, vadinamą UAB „Kruonio HAE statyba“ (toliau – „Kruonis“), kurį APS paskyrė FGD sutartyje; susitaręs su APS, „Kruonis“ padidino prašomą kainą, kad sumokėtų didelius kyšius. Teismų sprendimuose nurodoma, kad epizoduose, susijusiuose su UAB ,,Vilmetrona“, nepavyko nustatyti nei vieno asmens, kuriam nuteisti asmenys perdavė kyšius. Taip pat tokie asmenys nėra nurodyti ir epizode su „Kruonio HAE statyba“.

Dėl P. Jurgučio nurodytų aplinkybių Jungtinės Karalystės prokuratūros dokumentuose pateikti tokie duomenys: kyšiai taip pat buvo mokami per „Alstom Power Sweden” subrangovą 117 FGD sutartyje, vadinamą „Kruonio HAE statyba“. „Kruonio“ savininkas buvo Pranciškus Jurgutis, jis buvo korupcinių mokėjimų tarpininkas (~ 2,7 mln. EUR vertės). „Kruonis“ pateikdavo pasiūlymus darbams, kurie buvo padidinti suma, reikalinga sumokėti kyšius politikams ir valdžios pareigūnams. APS sudarydavo sutartį su „Kruoniu” už padidintą kainą ir ją sumokėdavo. „Kruonis“ išimdavo atitinkamą sumą, kuria sumokėdavo kyšius. FGD sutarties kaina (sutarta 2005 m. lapkritį) buvo 208,8 mln. EUR. 2005 m. gruodžio mėn. AGW parengė fiktyvų „ketinimų protokolą”, apimantį darbų grafiką, prasidedantį iš karto po pasirašymo, kuris iš tikrųjų buvo priedanga 11,6 milijono litų mokėjimui prieš sudarant esmine sutartį tarp APS ir „Kruonio“, 11,6 mln. litų mokėjimas, tiesiogiai sumokėtas avansu, iš tikrųjų buvo panaudotas V. Uspaskich kyšiams finansuoti. Iš pinigų, kuriuos APS sumokėjo „Kruoniui“ (iš jų FGD banko sąskaitos litais „Nordea“ banke), P. Jurgutis sumokėjo kyšius, iš viso 9 540 000 litų – 2 765 200 eurų. 2007 m. spalio mėn. APS pagal fiktyvią sutartį sumokėjo Kruoniui dar 2 915 426 litus. P. Jurgutis asmeniškai grynaisiais sumokėjo iš viso 9 540 000 LTL (2 765 200 EUR): dvi išmokas V. Uspaskichui, iš viso 5 290 000 LTL (- 1 533 333 EUR), 15 mokėjimų per J.V.Venskų nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2008 m. kovo mėn., iš viso 4 050 000 LTL (- 1 173 913 EUR). Jei duomenys dėl piniginių lėšų, gautų neteisėtiems mokėjimams iš UAB ,,Vilmetrona“ sąskaitos grindžiami proceso dalyvių parodymais, kad bendrovė paslaugų nesuteikė, kad buvo teikiami fiktyvūs dokumentai, tame tarpe ir J.V. Venskaus rengti, kad pastarajam E. Cibulskas perduodavo grynuosius pinigus, kuris šiuos naudojo savo reikmėms, susirašinėjimu ir kt., tai šioje dalyje kaltinimas grindžiamas išskirtinai tik P. Jurgučio parodymais, kuriuos kaip minėta kategoriškai neigia ne tik J. V. Venskus, bet ir kiti šiame ikiteisminiame tyrime apklausti asmenys, kuriems P. Jurgučio teigimu buvo duodami kyšiai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime konstatuota, kad lėšos kyšiams buvo gaunamos iš AB ,,Kruonio HAES lėšų“ užaukštinus kainas pagal sutartį, tačiau nustatyta, kad sutartis dėl paslaugų teikimo su šia bendrove sudaryta 2006 m. ir mokėjimai pagal sutartis pradėti tik po sutarties sudarymo, o pirmasis kyšis pasak P. Jurgučio, buvo perduotas jau 2005 m. gegužę, taip pat pats P. Jurgutis nurodo, kad didžiąją dalį kyšiams naudotų pinigų sukaupė iš asmeninių lėšų (banko sąskaitų, paskolintų pinigų, fiktyvių sandorių). Taip pat iš 2018-12-05 Švedijos arbitražo teismo sprendimo matyti, jog AB ,,Kruonio HAES“ realiai atliko darbus ne tik pervesto avanso sumai, bet buvo papildomai priteista suma už dalį darbų, kurie buvo realiai atlikti, tačiau už juos sumokėta nebuvo.   Liudytojas (BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais) P. Jurgutis dėl projektų „FGD“ (Išmetamųjų dujų nusierinimas) ir Kauno hidroelektrinės modernizavimo projektas savo pareiškime bei vėliau apklausų metu nurodė aplinkybes apie tai, kad nuo 2005 metų kovo mėnesio iki 2006 metų vasaros iš jo buvo reikalaujama 8 000 000 litų kyšio ir jis tuometiniam Ūkio ministrui Viktor Uspaskich per du kartus perdavė iš viso 5 290 000 litų kyšį už tai, kad UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ nebūtų sudaromos kliūtys dalyvauti AB „Lietuvos elektrinė“ vykdytame „FGD“ (Išmetamųjų dujų nusierinimas) projekte, kuriame generaliniu rangovu buvo „Alstom“, o vienas iš subrangovų buvo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“. Nurodė, kad po to, kai iš jo ir J.V. Venskaus Ūkio ministerijos patalpose V. Uspaskich pareikalavo 15 000 000 lt kyšio, J.V. Venskus jam nurodė, kad turės sumokėti pusę šios sumos. R. Juozaičiui nurodžius mokėti pirmą įmoką, jis dalį piniginių lėšų – 940 000 lt (iš savo asmeninių sukauptų nuėmus iš sąskaitos banke ir pagal avansinę apyskaitą iš ,,Klaipėdos hidrotechnika“ 2004-09-30 paimtų pinigų apie 400 000 lt) – perdavė V. Upaskich 2005 m. gegužės mėnesį kartu dalyvaujant R. Juozaičiui, poilsiavietėje „Dubingiai“, adresu Giraičių k. 8, Molėtų raj. sav., Dubingių sen., o likusią dalį – 4 350 000 lt (iš savo asmeninių santaupų, taip pat paskolintų bei iš artimųjų gautų pinigų) – perdavė V. Uspaskich 2006 m. kovo mėnesį Darbo partijos būstinėje. 2006 metų vasarą R. Juozaitis nurodė V. Uspaskich perduoti likusią dalį kyšio – 2 710 000 litų, tačiau P. Jurgutis atsisakė tai daryti, po ko 118 2006 metų vasarą Vikonda UAB viceprezidentas Juozas Gaidamavičius nurodė V. Uspaskich perduoti likusią dalį kyšio – 2 710 000 litų, tačiau P. Jurgutis taip pat atsisakė tai daryti.   J. V. Venskus P. Jurgučiui taip pat nurodė kad už Kauno hidroelektrinės rekonstrukcijos darbus reikės sumokėti kyšį R. Juozaičiui, tačiau šiuos pinigus P. Jurgutis R. Juozaičiui turės perduoti tiesiogiai. P. Jurgutis nurodė, kad nuo 2006 metų iki 2009 metų pavasario iš jo buvo reikalaujama 400 000 litų kyšio ir jis tuometiniam AB „Lietuvos energija“ vadovui Rymantui Juozaičiui per du kartus perdavė 200 000 lt kyšį už galimybę UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ atlikti Kauno hidroelektrinės remonto darbus: 2006 metų liepos 12 dieną 100 000 litų restorane „LA PROVANCE“, adr. Vokiečių g. 22, Vilnius; 2006 metų rugpjūčio mėnesį 100 000 litų Vokiečių gatvėje, Vilniuje, R. Juozaičio tuo metu naudojamame automobilyje Chrysler 300C. Paskutinį kartą pinigų iš jo R. Juozaitis reikalavo 2009 m. pavasarį Klaipėdoje ir Kaune. Be to, 2006-03-21 ir 2006-04-21 UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pasirašius sutartis su „Alstom Power Sweden Aktiebolag“, J. V. Venskus P. Jurgučiui nurodė, kad nuo šio momento reikės mokėti kyšius tuometiniam Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui ir tuometiniam AB „Lietuvos elektrinė“ vadovui Pranui Noreikai po 200 000 litų kiekvienam kas mėnesį ir paaiškino, kad šiuos pinigus P. Jurgutis turės perduoti J. V. Venskui kaip tarpininkui. Todėl laikotarpiu nuo 2006 metų gegužės mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio, P. Jurgutis J. V. Venskui įvairiose vietose sumokėjo apie 4 050 000 litų. Šiems savo parodymams pagrįsti P. Jurgutis pateikė dokumentus – duomenis apie grynųjų pinigų išėmimą, paskolų sutartis, nurodė pinigų sukaupimo aplinkybes bei asmenis, iš kurių gavo lėšų jo nurodytoms piniginėms sumoms sukaupti, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, pateikė užrašų knygelę, kurioje pasak P. Jurgučio buvo surašyta kyšių perdavimo vieta, laikas suma, aplinkybės, iš kur gautos piniginės lėšos.   Analizuojant P. Jurgučio parodymus ir kitus tyrimo metu surinktus duomenis, svarbu juos įvertinti sujungus į loginę visumą, tarpusavyje susiejus, laikantis BPK 20 str. numatytų įrodymams keliamų reikalavimų ir padaryti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas. Šiuo konkrečiu atveju vienintelis tiesioginis įrodymas apie kyšininkavimą yra P. Jurgučio parodymai, kiti duomenys yra išvestiniai iš to paties šaltinio, t. y. iš šių parodymų – paties P. Jurgučio pateikti duomenys apie piniginių lėšų sumas, kuriomis galėjo disponuoti tiriamuoju laikotarpiu arba kitų liudytojų parodymai (S. Nausėda, Z. Jonušas, S. Pocinkus, E. Bartkus ir kt. ), kurie patys tiesiogiai nėra susiję su P. Jurgučio galimai nusikalstama veika, o tik iš paties P. Jurgučio sužinoję apie galimą pinigų perdavimą P. Jurgučio nurodytiems asmenims, kiti liudytojai (D. Jurgutis, M. Jurgutis, Z. Jonušas) tik patvirtina patį piniginių lėšų skolinimo ar perdavimo faktą, tačiau nurodo nežiną, kam pastarasis šias lėšas naudojo. Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad paties P. Jurgučio parodymai buvo ne visada nuoseklūs bei tyrimo metu surinkta duomenų, kurie prieštarauja P. Jurgučio nurodytoms aplinkybėms, kaip pavyzdžiui: P. Jurgučio 2015-08-13 apklausos metu ir 2016-06-13, 2016-06-14 apklausų metu nurodytos prieštaringos aplinkybės apie pinigų, kurie buvo skirti kyšiams, kilmę; liudytojo K. Zubricko liudijimai paneigiantys P. Jurgučio nurodytas aplinkybes apie fiktyvius sandorius; liudytojo A. Čekėno parodymai apie papildomų sutarčių (didesne kaina) nebuvimą, 2016-06-20 P. Jurgučio apklausos metu nurodytos aplinkybės apie užrašų knygelėje padarytus įrašus, jog nuo 2005 metų buvo mokami kyšiai asmenims pinigais, kurie buvo gauti iš „Alstom“, nors pirmas „Alstom“ mokėjimas ,,Kruonio HAES“ buvo atliktas 2006-01-12; liudytojo J. Gaidamavičiaus parodymai, kad jis tokio asmens kaip P. Jurgutis nežino ir nėra jo matęs; liudytojų Z. Paukštaičio ir A. Želvio tvirtinimai, kad nėra buvę atvejo, kad jie būtų susitikę su J. Venskumi ir P. Jurgučiu ir kt. Atkreiptinas dėmesys į į tą aplinkybę, kad užrašų knygelė, kurioje pasak P. Jurgučio buvo padaryti įrašai, susiję su kyšių mokėjimu, buvo pateikta tik 2017 m., t. y. po išsamių apklausų ikiteisminiame tyrime, joje įrašai tiksliomis datomis yra tik dėl piniginių lėšų surinkimo, tačiau dėl pinigų perdavimo – priešingai, datų nėra. Vertintina ir tai, 119 kad apklausiamas apie įrašus apie galimus mokėjimus ne J.V. Venskui, R. Juozaičiui, V. Uspaskich, o kitiems asmenims, pastarasis jau negali nurodyti tikslių šaltinių, iš kurių buvo surinkti pinigai, nors tai galimai vyko panašiu laikotarpiu ir iš dalies, pasak P. Jurgučio, susiję su būsima Alstom įmonių veikla Lietuvoje. Analizuojant pateiktus duomenis apie piniginių lėšų turėjimą, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti tik piniginių lėšų gavimo šaltiniai, nurodant, kad šios lėšos buvo panaudotos kyšiams, tačiau nėra paaiškinama, kada ir kaip grąžino pinigines lėšas, turėtas pagal avansinę apyskaitą ,,Kruonio HAES“, ,,Klaipėdos hidrotechnika“ (liudytojais apklausti šios bendrovės darbuotojai nenurodo, kad po 2004 m. rugsėjo ilgą laiką P. Jurgutis būtų buvęs skolingas tokią didelę pinigų sumą), taip pat P. Jurgutis nenurodo kitų galimų išlaidų turėtų šiuo laikotarpiu – pvz. paskolos (950 000 lt) grąžinimo Z. Jonušui aplinkybių tiriamuoju laikotarpiu ir lėšų šaltinio. Nors matematiškai vertinant visas P. Jurgučio nurodytas pinigines sumas, iš kurių sukaupė lėšų kyšiams, matyti, kad šių lėšų galėjo užtekti šioms sumoms sukaupti, tačiau vien įvertinus, kad tuo pačiu laikotarpiu buvo grąžinta skola Z. Jonušui (950 000 lt), P. Jurgučio nurodytų sumų nepakanka. Taip pat liudytoja Laima Remeikienė (dirbusi AB „Klaipėdos hidrotechnika“ finansų skyriaus viršininke) parodė, jog mano, kad P. Jurgutis grąžino šiuos pinigus (400 000 lt), nes kiek prisimena, tai vėliau nebuvo kilę kažkokių problemų su šia P. Jurgučio skola, paaiškino, kad AB „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo dažnai audituojama ir tikrinama Valstybinės mokesčių inspekcijos (tame tarpe ir 2006 m.) tačiau nepamena, kad auditų ar tikrinimo metu būtų iškilę kažkokių problemų dėl šios skolos. Taigi darytina išvada, kad iki 2006 m. atlikto patikrinimo 400 000 įsiskolinimas šiai bendrovei taip pat buvo padengtas, todėl daliai P. Jurgučio nurodytų mokėjimų J.V. Venskui ar R. Juozaičiui lėšų taip pat nepakaktų. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2004-2008 m. laikotarpiu (kai P. Jurgutis nurodo kaupęs lėšas kyšiams) vien savo vardu (neskaitant žmonos vardu įgyto turto) P. Jurgutis yra įgijęs 16 nekilnojamojo turto objektų, dalis jų įgyta 2006-03-28, t. y. būtent po Z. Jonušo suteiktos paskolos bei sūnų M. Jurgučio ir D. Jurgučio jam perduotų grynųjų pinigų sumų. Taip pat vertinant kitus įrašus užrašų knygelėje konstatuotina, kad iš nurodytų pajamų šaltinių turėjo mokėti ir kitiems asmenims skirtas dideles pinigų sumas, todėl P. Jurgučio nurodytų sumų nepakaktų galimiems kyšiams mokėti.   Vertinant P. Jurgučio paaiškinimus ir pateiktus duomenis, ne ką mažiau svarbu įvertinti ir paties P. Jurgučio asmenybę. P. Jurgutis iš viso teistas šešis kartus, pripažintas kaltu ir pagal BK 231 str. 1 d. (Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai) bei BK 236 str. 1 d. (Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą). Šios aplinkybės verčia dar atidžiau ir kritiškiau vertinti P. Jurgučio nurodytus duomenis. Be to, pažymėtina, kad liudytojai S. Nausėda, Z. Jonušas, S. Pocinkus, D. Jurgutis, M. Jurgutis yra paties P. Jurgučio aplinkos žmonės – giminės ir buvę darbuotojai, kas taip pat lemia atidesnį šių liudytojų parodymų vertinimą, kaip minėta, tik dalis šių liudytojų patvirtina tik tą aplinkybę, kad P. Jurgutis jiems yra sakęs kad, veža pinigus konkretiems asmenims, tačiau šie liudytojai patys nėra dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, dalis liudytojų (D. Jurgutis ir M. Jurgutis) patvirtina tik piniginių lėšų perdavimo P. Jurgučiui faktą, bet nurodo nežiną šių lėšų panaudojimo paskirties, S. Nausėda nepatvirtina P. Jurgučio parodymų dalies, susijusios su J.V. venskum ar R. Juozaičiu, S. Pocinkus nepatvirtina pokalbio dėl neatliktų darbų įrašymo į aktus buvimo.   Ir įtariamasis R. Juozaitis ir kiti asmenys, kuriems P. Jurgutis teigia mokėjęs neteisėtą atlygį – A. Ignotas, P. Noreika, J.V. Venskus, kategoriškai paneigė P. Jurgučio parodymus dėl kyšio ar kitokių piniginių lėšų (J.V. Venskus – perdavimui kitiems asmenims) priėmimo iš P. Jurgučio.   Įtariamasis R. Juozaitis nurodė, kad su P. Jurgučiu susipažino 2004 metais, buvo keletą kartu su šiuo susitikęs darbe – AB „Lietuvos energija“ patalpose, vieną restorane „La Provance“, esančiame Vokiečių gatvėje, Vilniuje. Pirmųjų susitikimų metu P. Jurgutis kalbėjo apie ketinimus dalyvauti projektuose, vėliau susitikimo metu kalbėjosi apie šio vadovaujamos bendrovės delsimą 120 atsiskaityti su UAB „Kauno energetikos remontas“, dalies darbų perleidimą šiai bendrovei. Vėlesnių susitikimų metu P. Jurgutis prašė papildomų darbų projektuose, prašė, kad jis P. Jurgutį suvestų su P. Noreika, pasakojo, kad jį „Alstom“ ir kiti apgavo, kad dabar išgyvena sunkius laikus ir visiems bus blogai, jeigu P. Jurgučiui nebus padedama. Nepamena, ar yra buvę atvejų, kad jis, P. Jurgutis ir J. Venskus būtų susitikę kažkur trise. Jis iš P. Jurgučio nereikalavo, neprašė, neprovokavo ar kitaip nedavė suprasti, kad P. Jurgutis jam turi duoti kažkokį piniginį atlygį už AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos elektrinė“ projektus. Taip pat nėra buvę atvejų, kad P. Jurgutis jam būtų davęs kažkokį piniginį atlygį. Apskritai, su P. Jurgučiu jokių finansinių tarpusavio įsipareigojimų ar kitokių reikalų nėra turėjęs. Liudytojas Anicetas Ignotas parodė, kad Pranciškus Jurgutis, kokiais 2006 metais ar 2007 metais lankėsi pas jį kabinete Ūkio ministerijoje, aiškino, jog turi ginčų su įmone „Alstom“, kuri tuo metu vykdė „FGD“ (Išmetamųjų dujų nusierinimas) projektą AB „Lietuvos elektrinė“ (Elektrėnų elektrinėje), kad „Alstom“ neatsiskaito už darbus, prašė jo padėti atgauti pinigus. Johanes Villi Venskus (Jonas Venskus) jam yra žinomas tik iš kitų asmenų pasakojimų ir žiniasklaidos, šio nepažįsta, nebuvo susitikęs ar bendravęs. Tai, kas buvo rašyta žiniasklaidoje, kad jis, kaip Ūkio ministerijos sekretorius, galėjo gauti kažkokius neteisėtus atlygius už šiuos projektus iš „Alstom“ atstovų, yra visiška netiesa. Liudytojas Pranas Noreika parodė, kad Johanes Villi Venskus, kurį žino kaip „Alstom“ atstovą, ar kiti „Alstom“ atstovai jam nėra perdavę kažkokių neteisėtų pinigų sumų – kyšių už „FGD“ (Išmetamųjų dujų nusierinimas) projektą. Vykdant ETO Jungtinėje Karalystėje apklaustas J. V. Venskus taip pat kategoriškai paneigė visas P. Jurgučio nurodytas aplinkybes dėl kyšių mokėjimo, nurodydamas, kad nei pats iš P. Jurgučio yra gavęs pinigų kam nors perduoti, nei pats kada nors kam nors iš Lietuvos pareigūnų yra perdavęs kokias nors pinigines lėšas, nei yra nurodęs P. Jurgučiui, kad pastarasis turi kam nors mokėti kyšius. Atkreiptinas dėmesys, kad J. V. Venskus šias aplinkybes, nors bendrai ir pripažindamas kaltę, neigė nuo pat pradžių, t. y. priešingai nei ,,Vilmetronos“ atveju, kuriame pripažino gavęs iš E. Cibulsko pinigus (nors pastarasis tai neigia), tačiau ir šiuo atveju nurodo šiuos pinigus panaudojęs savo reikmėms. Be to, svarbu pažymėti, kad išskyrus SFO bylos santraukos dalį, kurioje kalbama apie kyšius V. Uspaskich ir R. Juozaičiui, mokėjimus J. Venskui, kuri parengta vien remiantis P. Jurgučio parodymais, daugiau jokiuose iš Jungtinės Karalystės gautuose dokumentuose (prisipažinimuose ir teismo sprendimuose) nėra kalbama ir patvirtinta, kad buvo mokami kyšiai šiems asmenims, nėra įvardinti nei šie, nei kiti asmenys, nėra nurodytos pinigų sumos. Teismų sprendimuose pažymėta, kad konkrečių asmenų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų), kuriems buvo perduoti pinigai nustatyti nepavyko. Taip pat šio ikiteisminio tyrimo metu yra paneigti ir kiti P. Jurgučio teiginiai – kad J. Vaščėga sakęs, jog taip pat mokėjo kyšius, priešingai, liudytojas kategoriškai paneigė tokį teiginį, liudytoja N. Montvydaitė taip pat nepatvirtino jokių P. Jurgučio nurodytų aplinkybių, tyrimui reikšmingos informacijos nepavyko gauti ir jos atžvilgiu taikant procesinės prievartos priemones, išskyrus duomenis, susijusius su UAB ,,Vilmetrona“, taip pat liudytoja patvirtino aplinkybę, kad iš J.V. Venskaus gaudavo dideles sumas grynųjų pinigų, kurias įmokėdavo į banką pastarojo vardu nekilnojamajam turtui įgyti, paskoloms ir kt. Nors V. Uspaskich atsisakė duoti parodymus, pastarąjį tiriamuoju laikotarpiu vežiojęs vairuotojas E. Berlėta taip pat paneigė P. Jurgučio nurodytas aplinkybes apie Dubingių poilsiavietėje galimai perduoto kyšio išvežimą. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai paneigė ir kitus P. Jurgučio nurodytus duomenis, netiesiogiai susijusius su pastarojo parodymais apie kyšio davimą – pvz. Z. Paukštaitis nurodė, kad jokių susitikimų, kuriuose buvo kalbama apie kyšius nebuvo, A. Želvys paneigė, kad iš viso buvo kada nors susitikę – jis, P. Jurgutis, J.V. Venskus ir kiti asmenys, J. Gaidamavičius nurodė nepažįsta tokio asmens kaip P. Jurgutis, todėl niekada nebuvo susitikęs ir kalbėjęs su pastaruoju apie mokėjimus V. Uspaskich, R. Čekėnas paneigė p. Jurgučio parodymų dalį apie dalies ,,Kruonio HAES“ pagal sutartį gautų pinigų mokėjimą kitiems asmenims, visi 121 viešuosius pirkimus organizavę komisijų nariai nurodė, kad jokio išankstinio susitarimo nėra buvę, liudytojas A. Baranauskas paneigė P. Jurgučio parodymus apie nesusipratimus su lėšomis dėl Darbo partijos rėmimo. Atkreiptinas dėmesys ir į Arbitražo teismo sprendimą, kuriuo ,,Kruonio HAES“ teisių perėmėjui priteista 1 403 373 EUR su PVM 18 proc. ir papildomomis palūkanomis nuo 2010 metų sausio 1 d., suma, kas rodo, kad ,,Kruonio HAES“ atliko darbų didesnei sumai, nei buvo atlikti mokėjimai vykdant projektą, tai irgi duoda pagrindą abejoti P. Jurgučio parodymais, kad avansiniai mokėjimai buvo skirti kyšiams.   Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti duomenys, kuriais vadovaujantis galima padaryti išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad išvados turi būti pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus. Taip pat duomenys kaltei pagrįsti negali būti grindžiami vieninteliu šaltiniu. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).   Atkreiptinas dėmesys, kad iš SFO gautuose dokumentuose (nei bylos santraukoje, nei kaltės pareiškimuose, nei teismo sprendimuose) nėra konkrečiai nurodyti nusikalstamą veiką padarę asmenys – specialieji subjektai (AB „Lietuvos elektrinė“ pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai), kurie kyšininkavo, nėra nurodytos kitos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemonės, padariniai ir kt. Patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn dėl kyšininkavimo konkrečiai nenustačius pačių asmenų, kokiomis aplinkybėmis ir kada buvo priimtas kyšis, kokia suma kyšio buvo priimta ir pan. nėra galimybės. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Vilmetrona“ sumokėtos piniginės lėšos, išgrynintos E. Cibulsko, buvo panaudotos kyšiams. Nors pagal Jungtinėje Karalystėje priimtus sprendimus UAB „Vilmetrona“ paslaugų pagal sutartis ir nesuteikė, kaip minėta vertinant J.V. Venskaus ir N. Montvydaitės parodymus, šie pinigai galėjo būti panaudoti J.V. Venskaus asmeninėms reikmėms. Taigi darytina išvada, kad vien P. Jurgučio parodymų ar iš šių parodymų gautų išvestinių duomenų, kurie dalinai paneigti kitais bylos duomenimis, nepakanka teigti, kad surinkta pakankamai duomenų įtariamojo R. Juozaičio kaltei pagrįsti bei įtarti A. Ignotą, P. Noreiką ir V. Uspaskich nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 3 d. padarymu. Ikiteisminio tyrimo metu išnaudojus visas galimybes nebuvo gauta daugiau kitų duomenų, be jau aptartų P. Jurgučio parodymų, ir iš jų išvestinių duomenų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių P. Jurgučio teiginius dėl kyšio R. Juozaičiui, V. Uspaskich ar – per J.V. Venskų – A. Ignotui ar P. Noreikai mokėjimo. Priimant sprendimą atsižvelgtina ir į tai, kad dėl visų šiame ikiteisminiame tyrime tirtų nusikalstamos veikos epizodų, išskyrus galimą epizodą, susijusį su V. Uspaskich, yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas – R. Juozaičio atžvilgiu – 2019 m. gegužės mėnesį, Prano Noreikos, Aniceto Ignoto, kurie buvo apklausti kaip liudytojai BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais (vertinant P. Jurgučio nurodytų duomenų maksimalų laikotarpį, kad pagal pastarojo parodymus J.V. Venskui yra perdavęs pinigines lėšas iki 2008 m. kovo mėnesio) – 2018 m. balandį.   Lietuvos Respublikos BPK 218 str. nustatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio 122 tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir atlikus minėtame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Tik prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Tokių duomenų nesurinkus ar pripažinus, kad jų nepakanka, priimamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p. 2 p.). Prokuroras, ar yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą ir įstatymus. LR BPK 212 str. 2 p. nurodyta, kad nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai yra išnaudojamos visos galimybės surinkti įtariamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus. Nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BPK 212 str. 1 d. 1 ir 2 p. yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas turi būti pagrįstas byloje surinktais duomenimis.

Taigi konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis. Kaip minėta, šioje byloje buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau nebuvo surinkta pakankamai duomenų įtariamojo Rymanto Juozaičio kaltei, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 3 d., padarymo pagrįsti, taip pat nesurinkta pakankamai duomenų pranešimui apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 3 d., Anicetui Ignotui, Pranui Noreikai ar Viktor Uspakich pareikšti.   Priimant sprendimą konkuruoja du procesiniai ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai – kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ( LR BPK 212 str. 2 p.) ir kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str.1 d. 1 p., 212 str. 1 p.).

Pirmasis ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas baudžiamojo proceso teisėje laikomas nereabilituojančiu ir asmeniui, kuriam taikomas, gali sukelti neigiamas teisines pasekmes. Ikiteisminio tyrimo praktikoje tyrimai šiuo procesiniu pagrindu nutraukiami tik tada, kai nepavyksta pašalinti abejonių dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, o visi įmanomi procesiniai būdai ir priemonės objektyviai tiesai nustatyti yra išnaudoti. Būtent šiuo atveju yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, kai procese jau yra įtariamas asmuo. Įtariamasis, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, jokių neigiamų pasekmių dėl to, kad jis buvo įtariamuoju procese negali patirti, ir nedaro jokios įtakos nekaltumo prezumpcijos principo veikimui. Prokuroras kiekvienu atveju priimdamas procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo vertina duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti.

Vadovaujantis bendruoju baudžiamojo proceso teisės principu, visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, vertinamos įtariamojo, šiuo atveju R. Juozaičio, ar kitų galimų įtariamųjų naudai. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad visos galimybės surinkti papildomus objektyvius duomenis apie šio nusikaltimo aplinkybes bei pašalinti abejones dėl įtariamojo R. Juozaičio kaltės byloje yra išnaudotos. Tyrimo metu surinkti duomenys nepakankami įtariamojo R. Juozaičio ar kitų galimų įtariamųjų (apklaustų LR BPK 82 str. 3 d. numatyta tvarka) kaltei pagrįsti. Nagrinėjamuoju atveju atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu procese P. Noreika, A. Ignotas ir V. Uspaskich apklausti LR BPK 82 str. 3 d. nustatyta tvarka, duomenų pranešti apie įtarimą nėra pakankamai surinkta, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas nesant P. Noreikos, A. Ignoto ir V. Uspaskich veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 3 d. , požymių. R. Juozaičio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktinas vadovaujantis LR BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu. Pagal suformuotą teismų praktiką LR BPK 212 str. 2 p. numatytas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas taikomas tuo atveju, kai yra neginčijamai nustatyta, jog 123 yra padaryta nusikalstama veika, tačiau nėra surenkama pakankamai duomenų įtariamojo kaltei pagrįsti. Nagrinėjamuoju atveju konstatuotina, jog nėra surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, kad buvo padaryta pati nusikalstama veika, todėl sprendimas priimtinas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. , 212 str. 1 d. pagrindais, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti tam tikri duomenys, dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 225 str. 3, BK 227 str. 3 d. padarymo, t.y. P. Jurgučio parodymai ir t.t, tačiau jie nėra pakankami. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d. 1 p., 214 str., 216 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 p. d pp., 225 str. 3 d., 227 str. 3 d., n u t a r i a : 1. Ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-0001-15 nutraukti, nesant padarytų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 225 str. 3 d. (tame tarpe ir Rymanto Juozaičio atžvilgiu), 227 str. 3 d. požymių. 2. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – skirtą įtariamajam Rymantui Juųozaičiui – panaikinti. 3. Apie priimtą sprendimą pranešti suinteresuotiems asmenims pavesti LR STT Vilniaus valdybos pareigūnams. 4. Išaiškinti įtariamajam, kad šis nutarimas nuo jo gavimo dienos per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas aukštesniam prokurorui – LR GP ONKTD vyriausiajam prokurorui ar jo pavaduotojui. Nutarimą priėmė Prokurorė Vilma Vidugirienė