Advokatas S.Dambrauskas : „Jeigu prokuratūra ir teismai vykdytų savo funkcijas, tai visi tie Matijošaičiai jau seniai sėdėtų ten, kur priklauso“

Advokatas S.Dambrauskas : „Jeigu prokuratūra ir teismai vykdytų savo funkcijas, tai visi tie Matijošaičiai jau seniai sėdėtų ten, kur priklauso“

Aurimas Drižius

Paaiškėjo, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuri remia R.Karbauskio ir S.Skvernelio „valstiečiai“, su savo šeima ir frakcija „Vieningas Kaunas“ toliau be atodūsio plėšia Kauno miestą. Dar pernai Kauno savivaldybė „aukcionuose“ pardavinėjo „nereikalingus“ miesto žemės sklypus kaip  „visuomeninės paskirties“, kuriuos supirkdavo Matijošaičių šeima, ir taryba iš karto pakeisdavo jų paskirtį į gyvinamosios paskirties. Šiais metais sukčiai dar labiau suįžūlėjo – iš miesto įmonių yra atimamam žemė, kurią per tarpininkus superka tie patys Matijošaičiai. Šioms aferoms bandė pasipriešinti vienintelis Kauno advokatas Saulius Dambrauskas, kuris dabar sako : „Lietuvoje nėra  nei viešąjį interesą ginančios prokuratūros, nei teismų, kaip teisingumą vykdančios institucijos“.

Advokatas Saulius Dambrauskas  atsakė į LL klausimus :

• Kaip ten baigėsi istorija su visuomeninės paskirties sklypų privatizacija Kaune?
• Ji baigėsi niekuo ta prasme, kad prokuratūra atsisakė ginti vieną interesą. Tą atsisakymą aš apgundžiau teismui, nes ten buvo nurodyta, kad skundžiama teismui. Teismas, aišku, atsisakė tirti tą skundą, nes nurodė, kad mes galima skųsti tik procesinius motyvus, o viešąjį interesą gina tik prokuratūra. Teismas formaliai atsakė, aš formaliai apskundžiau tą jų nutartį Vyriausiajam administraciniam teismui, nurodydamas, kad tai prieštarauja Konstitucijai, ir kad jie kreiptųsi į Konstitucinį teismą. Šis teismas irgi labai gražiai ir formaliai išnagrinėjo ir nurodė, kad mes turime teisę individualios peticijos tvarka kreiptis į Konstitucinį teismą. Praėjęs visą šį procesą, aš tą ir esu numatęs daryti, nes esu įsitikinęs, kad ginti viešąjį interesą teisme turi teisę ir kiti asmenys, ne tik prokuratūra. Mes visi turime teisę kreiptis į teismą dėl to, kad tas viešas interesas nebuvo aiškiai ištirtas. Noriu Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar tokia suformuota teismų praktika nepažeidžia Konstitucijos. Šioje srityje aš dabar pagrinde aš ir dirbu, nes visos kitos mano bylos iš esmės nukreiptos į tą patį tikslą – viešojo intereso gynimą. Vienoje byloje esu padavęs skundą į Žmogaus teisių teismą, kitoje – į Konstitucinį teismą. Pati byla formaliai yra susijusi su Kauno miesto savivaldybe, bet mano tikslas yra žymiai platesnis – tai yra strateginė byla, kuria aš noriu pakeisti patį požiūrį į viešojo intereso gynimą.
• Tačiau kodėl prokuratūra negina viešojo intereso?
• Formaliai jie sako, kad šioje vietoje neįžvelgia pažeidimo. Jie nesako, kad jie negina, tačiau, ištyrę visas aplinkybes, jie tiesiog sako, kad nemato pagrindo pradėti tyrimą.
• Tačiau tas pagrindas yra akivaizdus – miesto turto vagystė?
• Yra kaip yra.
• Nes Vilniuje prokuratūra krečia tokius pačius šposus, pvz., Vilniaus savivaldybė pardavė pastatą Dominikonų gatvėje, net į balansą neįtraukusi didelės dalies jo ploto, tačiau prokuratūra irgi čia neįžvelgė nusikaltimo?
• Tai aš ir sakau – mes faktiškai turime formalią instituciją – prokuratūrą, nevykdančią savo funkcijų, tačiau lygiai taip pat mes turime ir kitą biurokratinio teisingumo instituciją – vadinamąjį teismą. Ir iš esmės teismai šiuo metu yra biurokratinio teisingumo institucija, o ne teisingumo vykdymo institucija.
• Tai pakeisti tokios situacijos niekaip neįmanoma?
• Kodėl, aš manau, kad įmanoma. Turi keistis tų žmonių požiūris.
• Bet kaip priversti juos keisti požiūrį, gal reikia keisti žmones?
• Ne, aš manau, kad ne vien, tačiau galvoju, kad įvairių tikslų galima pakeisti per strategines bylas. Aš kaip tik tai ir darau, ir manau, kad tam tikrų įstatymų prieštaringumas Konstitucijai turi būti išryškintas. Yra tam tikrų detalių, kurias galima pakeisti, pvz., per teisėkūrą. Jeigu teismas yra neveiksnus, tai galima padaryti per teisėkūrą, ir turi būti aiškiai pasakyta, kas yra ginama, o kas – ne. Tačiau šioje situacijoje aš manau, kad teismas tiesiog pasiduoda, ir jeigu jis labiau suprastų savo teisingumo prasmę, tai jis pats pasiimtų šitą galią. Teismas šitą teisingumo vykdymo galią gali pasiimti, tačiau kol kas yra per silpnas vidine prasme. Kaip, pvz., Amerikoje teisingumo vykdymo funkciją pasiėmė Aukščiausias teismas, pasiėmęs Konstitucijos aiškinimo galią. Jis pats tą galią pasiėmė, nors niekas jam nesiūlė. Tačiau mūsų teismas tam yra tiesiog per silpnas, nes ten nėra nei asmenybių, nei teisingumo vykdymo savimonės, kuri jiems leistų pasakyti, kad „ne, čia ne valdžia sprendžia ir kad viešas interesas yra iš tikrųjų viešas, apimantis visus žmones.
• Tai jūs manote, kad Konstitucinis teismas išaiškins, kas gali ginti viešąjį interesą?
• Tiesiog aš dabar dirbu keliose strateginėse bylose. Vienos dar nepabaigtos. Pvz., ta, kuri atiduota į Konstitucinį teismą, yra gana subtili, dėl Lietuvos miškų. Tris kartus administracinis teismas nagrinėjo šią bylą, kol surado pretekstą dėl termino praleidimo. O tą termino praleidimo jie patys ir sukūrė. Tačiau ir šio teismo logika yra ta pati – jie atsisako spręsti ginčo esmę. Teismas tiesiog atsisako spręsti esmę ir sako : „Ne, mes jos nespręsime“, ir neria į krūmus. Todėl aš ir noriu Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar tokia nuostata neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, pagal kurią teisingumą sprendžia tik teismas. Ir kad kiekvienas asmuo gali kreiptis dėl savo Konstitucinio teisių pažeidimo į teismą, remdamasis Konstitucija. Šios nuostatos, mano nuomone, yra pažeistos, tačiau ta byla dėl miškų nėra labai aiški. Tačiau yra dar kelios bylos, kurių reikalavimai taip pat bus atmesti per tą pačią liniją – t.y. reikalavimo teisės nebuvimas. Dėl šių bylų aš žymiai aiškiau formuluosiu reikalavimus Konstituciniam teismui. Tačiau tai yra strateginės bylos, kurios turi praeiti per visas procedūras.
• Tačiau kodėl teisėjai nesinaudoja jiems suteikta teise vykdyti teisingumą, bet „neria į krūmus“? Ar jie per daug susiję su valdžia?
• Tai yra inercija ir formalistinis požiūris į savo funkciją. Tai yra dar sovietinis prisitaikymas. Iš esmės tai yra besugebėjimas pasiimti savo galių.
• Gal nenoras, o ne nesugebėjimas?
• Tas nenoras ir nesugebėjimas yra labai susiję. Iš esmės mes vienoje byloje, kurioje buvome nubausti už tai, kad gynėme planuojamus iškirsti medžius, ir buvome visiškai pralaimėję. Viena teisėja, nagrinėdama trečią kartą, priėmė visiškai priešingą sprendimą analogiškose bylose. Tai ji priėmė visiškai priešingą sprendimą, ir to sprendimo pagrindu SM atnaujinome procesus Aukščiausiame teisme. Tai yra pavyzdys, kad strateginės bylos vis dėlto formuoja tam tikrą požiūrį. Jos turi prasmę. O tai, kad mes, kaip tauta, esame silpni, tai jau mūsų problema. Tauta silpna, silpni ir teisėjai.
• O tai Kauno taryba nebando kelti klausimų apie tas Matijošaičio aferas?
• Jūs gal juokaujate. Apie kokią tarybą jūs kalbate?
• Negi tie žmonės negalvoja apie savo perspektyvas?
• Man atrodo, kad ten netgi tokios opozicijos nėra. Visa Kauno miesto taryba sėdi Matijošaičio kišenėje ir jis gali ten siūlyti bet kokią nesąmonę, jai miesto taryba pritars. Dėl to man nekyla jokių abejonių. Ten sėdi mankurtų taryba.
• Tačiau tie žmonės atėjo į valdžią demokratiškų rinkimų keliu ir tokia taryba paneigia pačią demokratijos principą?
• Tačiau jie atėjo ne kaip asmenybės, o kaip Matijošaičio komanda. Tai būtų tas pats, kaip prisidengti Brazausko vardu. Kauno taryboje nėra nė vienos asmenybės, neįkas jų nepažįsta ir nežino, kas už jų stovi. Jų pavardžių net niekas nežino ir neprisimena. Jie žino tik tiek, kad priklauso Matijošaičio chebrai.