Fondas „Baltcap“, pirkęs įstatymus Seime, gavo 280 mln. eurų užsakymą „stadionui“ statyti

Fondas „Baltcap“, pirkęs įstatymus Seime, gavo 280 mln. eurų užsakymą „stadionui“ statyti

I.Šimonytė, G.Skaistė, M.Majauskas ir V.Landsbergis galės baigti visus parduotus politinius projektus – taip dar prieš kelis metus sakė Stasys Jakeliūnas.

Šiandien paskelbta, kad privatus investicijų fondas „BaltCap“, Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašė ilgai lauktą Nacionalinio stadiono statybos sutartį.

„Baltcap“ pagarsėjo tuo, kad praktiškai pirko įstatymus Seime –  SEimas dar 2018 m. priėmė įstatymą, kuriuo užkirto kelią Sodros lėšų pervedimui į privačius pensijų fondus. Per metus vidutiniškai Sodra privatiems pensijų fondams persevdavo apie 400 mln. eurų, ir todėl Sodros biudžete nuolat žiojėjo kelių milijardų skola, o privatūs pensijų fondai dažniausiai tuos pinigus ištaškydavo „investicijoms“.

 Tik Seimui priėmus šį įstatymą, sukruto konservatoriai – puolė rinkti SEimo narių parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, kad neva Sodros lėšų taškymas privatiems fondams prieštarauja Konstitucijai.

Renkant Seimo narių balsus, paaiškėjo skandalingi dalykai – paaiškėjo, kad konservatorių neva parengtą skundą KT iš tiesų rengė ne jie, o suinteresuota pusė – „Lietuvos Investicijų ir pensijų fondų asociacija“ (LIPFA, vienas narių – „Baltcap“)), kuri vienija pensijų fondus.

Būtent LIPFA pasamdyti advokatai ir parengė konservatorių kreipimąsi į KT – LIPFA advokatų ir G.Landsbergio parengtas pareiškimas KT pilnai sutapo, o visas pensijų fondų advokatų parengtas tekstas buvo praktiškai visas pažodžiui perkeltas į konservatorių Konstituciniam Teismui išsiųstą raštą.

„Tai kas įvyko – beprecedentis atvejis. Konstitucinį Teismą pasiekė iš esmės verslininkų rengtas skundas – G. Landsbergis ir jo kolegos, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir įstatymo jiems suteiktą teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą panaudojo ne gindami viešąjį interesą, o  tenkindami privataus verslo interesus. Taip buvo pademonstruota visiška nepagarba Konstituciniam Teismui. Remiantis verslininkų rengtais tekstais stabdant pensijų reformą buvo pasikėsinta į pensininkų pajamas – bandyta užkirsti valstybei galimybę didinti pensijas. Po A. Kubiliaus Vyriausybės vykdytos naktinės pensijų reformos, kai buvo sumažintos Lietuvos žmonių pensijos, tai antras teisinio nihilizmo ir socialinės neatsakomybės pavyzdys“, – pareiškė Seimo narė A.Širinskienė.

Negana to, paaiškėjo, kad netrukus po G. Landsbergio vykdyto aršaus pensijų fondų verslo interesų gynimo ir  atstovavimo jiems Konstituciniame Teisme, žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog „BaltCap Infrastructure Fund“,  į kurį yra investavę visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, skirs  11 mln. eurų naujos mokyklos ir vaikų darželio, kurį valdo Austėja Landsbergienė, statybai Vilniaus Kalnėnų mikrorajone.

„Baltcap“ geriausios investicijos – į politiką

Paskelbta, kad pasirašyta didžiausios apimties PPP sutartis Baltijos šalyse atveria kelią 85 tūkst. kvadratinių metrų daugiafunkciniam sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksui, dar žinomam Nacionalinio stadiono vardu. Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutartį pasirašė su privataus kapitalo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ kontroliuojama bendrove „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Bendra 25 metų trukmės sutarties vertė siekia 280 mln. eurų, investicijų suma sudarys apie 100 mln. eurų.

Projektas bus įgyvendintas taikant viso ciklo modelį – koncesininkas bus atsakingas už komplekso projektavimą, statybą, finansavimą ir valdymą.  Komplekso statyba turės būti užbaigta per trejus metus po sutarties uždarymo. Po objekto pridavimo koncesininkas jį prižiūrės ir valdys dar 22 metus.

22 hektarų teritorija, kurioje šiuo metu styro nebaigto statyti stadiono griuvėsiai, per trejus metus bus atgaivinta. Joje bus pastatytas  UEFA IV kategorijos 15 000 vietų stadionas su sporto muziejumi, 3 tūkst. vietų IAAF standartus atitinkančiu lengvosios atletikos stadionas, krepšinio, tinklinio, rankinio aikštės ir salės, vaikų darželis bei švietimo ir kultūros centras.

Koncesijos bendrovę „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ kontroliuoja „BaltCap Infrastructure Fund“, valdantis 98 proc. jos akcijų.

100 mln. eurų dydžio, 20 metų trukmės „BaltCap Infrastructure Fund“ sukurtas investavimui į infrastruktūros projektus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Savo portfelyje BInF turi ne vieną privačios ir viešosios partnerystės (PPP) projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. 

Seserys advokatės

Dar įdomiau, tada ir paaiškėjo, kad viena iš Konstitucinio teismo teisėja Daiva Petrylaitė jau parengė išankstinį minėto konservatorių parengto projekto vertinimą. Juokinga, kad teisėjos Daivos Petrylaitės sesuo VIda Petrylaitė jau prieš tai atliko pensijų reformos teisinį vertinimą Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijai. Seserys – KT teisėja ir advokatė – dirbo ranka rankon, kad matyt, konsevratorių parengtas projektas būtų pripažintas antikonstituciniu.

Stasys Jakeliūnas

„Ateities“, arba, tiksliau, „Politinės amnezijos“ koalicijai primenu, kad dabar turite visas galimybes realizuoti tai, dėl ko 2018 m. liepos mėn. skundėtės Konstituciniam Teismui po to, kai Seime buvo priimti su kaupiamosios pensijų sistemos pertvarka susiję įstatymai, išlaisivinę „Sodrą“ ir dabartinius pensininkus nuo įmokų mokėjimo į pensijų fondus naštos. Papuslapiui nukopijavote pensijų fondų advokatų rašliavą ir taip Teisme sukelėte milžinišką skandalą, nes ji buvo pavesta tirti tekstą rengusios teisininkės seseriai, Konstitucinio teismo teisėjai! Interesų konfliktas, kokio Lietuvoje tikriausiai nėra buvę. Šiaip ne taip skandalą pavyko užglaistyti, sudalyvaujant pačiam V. Landsbergiui, nes jo anūkas, partijos pirmininkas slapstėsi kažkur po krūmais. Visa trijulė – G. Skaistė, M. Majauskas ir I. Šimonytė, kurie tuomet buvo besiskundžiančių Seimo narių grupės atstovai, dabar tikriausiai užims svarbiausias įstatymų atšaukimui būtinas pareigas Vyriausybėje ir Seime. Ir partijos pirmininkas, būsimasis Užsienio reikalų ministras, juk yra deklaravęs, kad atšauks tuomet priimtus sprendimus. Tad pimyn, grąžinkite nuostatą, kad „Sodra“ pensijų fondams turi pervesti 400 mln. eurų per metus. Pakeliui pabandykite atsakyti į klausimą, kaip tai derės su pajamų nelygybės mažinimo ir pensijų indeksavimo tvarumo siekiais, kuriuos berods deklaruojate. O gal kartais kažkas iš žiniasklaidos užduos panašius klausimus būsimai premjerei, finansų ministrei ir Seimo komiteto pirmininkui? Per rinkimus jų lyg ir nesigirdėjo.

Spalio 27 d., 08:12  ·

https://www.youtube.com/watch?v=LJh4xFJebBc&feature=share&fbclid=IwAR1dm5EUS3rZozKpK_J5RirFHNCuFNd4YqnRaOuRUC5mcc36C-lBiaX6foQ

Pridedamas – Seimo narių grupės kreipimosi į Konstitucinį teismą ir privačių pensijų fondų rašto palyginimas.

Stasys Jakeliūnas : „Netrukus tą pačią dieną paaiškėjo papildoma skandalinga informacija. Pasirodo, dalis Konstituciniam teismui pateikto prašymo teksto, kurį be G. Landsbergio pasirašė dar 29 Seimo nariai, sutampa su teisinės išvados, kurią pensijų fondų užsakymu rengė teismo teisėjos, paskirtos rengti preliminarią išvadą, sesuo.

Tai – viena vertus, galimas interesų konfliktas, kurį sukėlė ne kas kitas, o Seimo nariai, savo prašyme panaudoję minėtą medžiagą. Kita vertus, tai galimas įrodymas, kad visi 30 Seimo narių atstovauja ne savo rinkėjų, o pensijų fondų verslo interesams ir tenkina jų norus ir lūkesčius. Viena iš prašymą pasirašiusių Seimo narių G. Skaistė bandė teisintis, sakydama, kad į prašymo tekstą perkelta viso labo gražiai išdėstyta chronologinė informacija. Tačiau tai, mano įsitikinimu, yra melas ir manau, kad tai taip pat turėtų būti teisiškai įvertinta. Svarbiausia Seimo narių prašyme, adresuotame Konstituciniam teismui, yra ne chronologinė informacija, o pažodžiui atkartoti pensijų fondų argumentai ir jiems palankūs vertinimai. Tai ir rodo, kad tokiu prašymu, adresuotu Konstituciniam teismui, galimai atstovaujama ne Lietuvos piliečių ir visos valstybės, o siauriems verslo interesams, ginami jų, o ne tikrieji pensijų sistemos dalyvių ir dabartinių pensininkų lūkesčiai. Įdomu, ką apie čia išdėstytus faktus ir jų vertinimą mano buvęs Konstitucinio teismo teisėjas V. Sinkevičius. Ir kas jo manymu yra reikšmingiau – įvykęs oficialus dviejų valstybės pareigūnų susitikimas ar tai, ką savo nepagrįstais kaltinimais ir pareiškimais padarė G. Landsbergis? Tai – neverti buvusio teisėjo dėmesio dalykai?

Kaip ir 30-ties Seimo narių parašymas Konstituciniam teismui, panaudojant šio teismo teisėjos sesers argumentus, skirtus pensijų fondams? Išaiškėjus tokiems faktams, tikriausiai nėra būtina papildomai tirti pensijų fondų įtakos politikams, apie ką viešai minėjau anksčiau. Politikai tokiu savo elgesiu ir parašais tikriausiai patys tai akivaizdžiai pripažino. Ką su tuo daryti, reikės deramai apgalvoti. Tai, be abejo, pirmiausia yra pačių Seimo narių, pasirašiusių kreipimąsi į Konstitucinį teismą, atsakomybės klausimas. Apgailėtina, kad Seimo narių grupę teisme, jei byla būtų nagrinėjama, yra pasirengusi atstovauti I. Šimonytė. Ji tikrai privalėjo būti pakankamai gerai informuota apie pensijų reformos būtinybę jos principus ir kryptis, nes dirbo Lietuvos banke, kuris dalyvavo diskusijose pensijų reformos klausimais ir išreiškė savo poziciją, kuri, mano supratimu, didele dalimi sutampa su priimtų įstatymų tikslais ir nuostatomis. Deja, I. Šimonytė pasirinko oponavimą priimtiems ir prezidentės pasirašytiems įstatymams ir, sąmoningai ar ne, atstovavo pensijų fondų ir kitų finansų sektoriaus įmonių verslo interesams. Apibendrinant, mano manymu G. Landsbergis darė spaudimą Konstituciniam teismui ir abejojo jo darbu bei objektyvumu. Jis savo viešais pareiškimais ir kaltinimu man taip pat galėjo pakenkti teismo ir jo pirmininko reputacijai. G. Landsbergis kartu su kitais prašymo autoriais galimai sukėlė interesų konfliktą Konstitucinio teismo teisėjai. Tokiu būdu taip pat galėjo būti pakenkta šio teismo reputacijai. Įvertinus visas šias mano įsitikinimu labai svarbias aplinkybes ir turint omenyje, kad G. Landsbergis, nepateikęs jokių įrodymų, apšmeižė mane padarius nusikaltimą, artimiausiomis dienomis pateiksiu atitinkamus dokumentus teisminėms institucijoms ir prašysiu jų įvertinti čia išdėstytus faktus, aplinkybes bei G. Landsbergio veiksmus. Gavus atsakymus ir išvadas, manau, Seime gali tekti svarstyti apkaltos G. Landsbergiui klausimą. Paradoksalu gali būti tai, kad išvadą dėl to, ar G. Landsbergis nesulaužė Seimo nario priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos, gali tekti priimti Konstituciniam teismui. Tam pačiam teismui, kuriam G. Landsbergis savo viešais pareiškimais galėjo daryti spaudimą ir menkinti jo reputaciją. Bet dėl tokios situacijos, jei ji susiklostys, vėlgi bus00 atsakingas ne kas kitas, o pats G. Landsbergis